LEON LIVSHIN KONCERTAS LIETUVOS ŽYDŲ BENDRUOMENĖJE LAPKRIČIO  5 D. 19 VAL.

LEON LIVSHIN KONCERTAS LIETUVOS ŽYDŲ BENDRUOMENĖJE LAPKRIČIO 5 D. 19 VAL.


Vilniuje gimęs pasaulinio garso JAV pianistas prof. LEON LIVSHIN dovanoja klasikinės muzikos vakarą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei

Koncertas vyks šį sekmadienį, lapkričio 5 d. 19 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Jašos Heifetzo salėje (III a.)

Leonas Livšinas gimė ir vaikystę praleido Vilniuje, todėl jam šis miestas išties artimas ir pažįstamas.
Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salėje Leonas koncertavo maždaug prieš dešimtmetį.
Neseniai trumpam sugrįžęs į Vilnių, pianistas pastebėjo teigiamų pokyčių –
jį nustebino bendruomenės aktyvumas, tikra europietiška miesto atmosfera bei galimybė Vilniuje paragauti vaikystę pas močiutę primenančių žydiškų skanėstų imberlach…

Koncerto programoje J. Brahmso, A. Schnittke ir R. Dejardin kūriniai

Vilniuje iš užmaršties prikeliamas unikalus žydų archyvas

Vilniuje iš užmaršties prikeliamas unikalus žydų archyvas

 Andrej Vasilenko/New York Times/Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka/BNS nuotr.

Vilnius, lapkričio 3 d. (BNS). Vilniuje sustiprinus judaikos tyrimus, mokslininkai šiemet identifikavo tūkstančius vertingų žydų rankraščių, jie sovietų okupacijos metais išgulėjo paslėpti bažnyčios rūsiuose, o du nepriklausomybės dešimtmečius buvo išbarstyti po skirtingus archyvus.

Dalis naujai identifikuotų dokumentų šiuo metu pristatomi Niujorke, su rinkiniu ateityje numatoma supažindinti ir Lietuvos visuomenę.

„Kasdieną identifikuojami vis nauji dokumentai leidžia pagrįstai teigti, kad mūsų Nacionalinė biblioteka išsaugojo vieną reikšmingiausių judaikos dokumentinio paveldo rinkinių Lietuvoje ir pasaulyje“, – sako Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vadovas Renaldas Gudauskas.

Paslėpė bažnyčioje

Vilniuje iki Antrojo pasaulinio karo buvo šimtai žydų visuomeninių, religinių, kultūros ir mokslo organizacijų. Ypač reikšmingas buvo nuo 1925-ųjų iki Antrojo pasaulinio karo veikęs Žydų mokslinių tyrimų institutas YIVO. Jis  tyrė žydų gyvenimą visoje Rytų Europoje, nuo Vokietijos iki Rusijos, nuo Baltijos šalių iki Balkanų, kaupė žydų liaudies folklorą, memuarus, knygas ir publikacijas, žydų bendruomenės dokumentus, leido žodynus, brošiūras ir monografijas.

Savaitinis Toros skyrius

“Vajiera”

Toros skyriuje mes skaitėme apie tai, kaip Abraomas gavo iš D-vo įsakymą iškeliauti: „Eik iš savo šalies, iš savo tėvynės ir iš savo tėvo namų į žemę, kurią tau parodysiu“. D-vas liepė jam palikti įprastą situaciją ir eiti į nežinomą vietą. Laikui bėgant paaiškės, kad jis iškeliavo į Izraelio žemę, kuri jam bus palikta, tačiau tuo metu Abraomas tikriausiai net nenutuokė, kur jis eina. Bet paliepimas yra paliepimas, todėl jis sąžiningai iškeliavo.

Galų gale, didžioji Abraomo kelionė bus jo kaip monoteizmo tėvo pašaukimo įgyvendinimas. Jis mes iššūkį visam stabmeldystės pasauliui ir laimės tokią pergalę šioje kovoje, apie kurią jis negalėjo net svajoti. Beje, manau, kad mes savo Biblijos herojus suprantame pernelyg kaip savaime suprantamą dalyką. Mes nepakankamai vertiname didžiulį indėlį, kurį Abraomas padarė pasaulio civilizacijos vystymuisi. Galų gale jis vienut vienutėlis pakeitė viso pasaulio mąstymo būdą, nei daugiau, nei mažiau! Tikėjimas į vieną neregimą D-vą buvo kultūrinis šokas to laikų stabmeldžiams. Šis nuopelnas padarė Abraomą ne tik žydų tautos pradininku, bet ir visų pasaulio monoteistinių religijų tėvu. Nenuostabu, kad paskutinė apklausa apie „šimtą įtakingiausių žmonių“ istorijoje iškėlė Abraomą į sąrašo viršų, toli nuo kitų tikėjimų pradininkų ir netgi tokių žmonių kaip Madonna, Britney ir Billai – tiek Clinton, tiek ir Gates. 

LSK «MAKABI» dalyvavo Europos šachmatų čempionate 2017m.

  Pirmą kartą po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos šachmatų klubas «Makabi» dalyvavo Europos klubinių šachmatų čempionate, kuris vyko  spalio mėnesį Turkijoje. «Makabi» klubui atstovavo tarptautinis didmeistris Darius Zagorskis, tarptautinis meistras Valerijus Kazakovskis, Šarūnas Germanavičius, Romanas Buršteinas, Aleksandras Olchovskij, Timuras Baliasnyj,  Boris Rositsan ir Daniel Dubrovin.

 

Čempionate dalyvavo labai stiprūs klubai iš Rusijos, Azerbaidžiano, Čekijos, Izraelio, Makedonijos ir t.t  Komandoms atstovavo aukščiausio lygio didmeistriai, tokie kaip Vladimir Kramnik, Piotr Svidler, Shakhiyar Mamedyarov , Alexander Grischuk, Rodoslaw Wojtascek  ir kitos pasaulinio lygio žvaigždės.

    Jau ketvirtajame rate mums teko žaisti su viena  stipriausių čempionato komandų „Novyj Bor“ iš Čekijos, kuri bendroje įskaitoje užėmė ketvirtą vietą.  Mūsu komanda turėjo galimybę užimti žymiai aukštesnę vietą, bet kaip dažnai atsitinka sporte, ne viskas ir  ne visada priklauso nuo žaidėjų. Paskutiniame rate buvo labai nepalankūs burtai, teko žaisti su  stipriausia iš įmanomų komanda, – su klubu iš Prancūzijos «Nice Aliokhin», kuriam atstovavo visi didmeistriai. Nepaisant to, “Makabi” klubas aršiai kovojo.

   LSK «Makabi» su trimis pergalėmis ir keturiais pralaimėjimais, Europos klubinių šachmatų čempionate užėmė  22 vietą iš 36 šalių komandų.

Premjeras S.Skvernelis sako, kad Lietuvai nereikia peržiūrėti pozicijos dėl lietuvių vaidmens per Holokaustą

Vilnius, lapkričio 2 d. (BNS). Lietuvos vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvai nereikia peržiūrėti savo požiūrio į lietuvių vaidmenį per Holokaustą.

„Mums nėra ką peržiūrėti, visus veiksmus kaip valstybė esame padarę ir toliau turime puikų dialogą ir su Lietuvos žydų bendruomene, ir su pasauline bendruomene. Nesakome, kad tie skaudūs klausimai, kurie yra, – nediskutuotini, ir Vyriausybėje tos diskusijos vyksta, atvažiuoja jų atstovai ir bendruomenės atstovai. Taip, kad nėra ką peržiūrinėti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovas.

Taip jis komentavo Europos žydų kongreso raginimą Lietuvai iš pagrindų peržiūrėti lietuvių vaidmenį per nacių okupaciją, nustoti gerbti tuos, kurie bendradarbiavo su okupantais naciais ir aktyviai prisidėjo Lietuvoje žudant žydus.

„Jeigu kas nors nori ką nors peržiūrėti ar gilintis, tai yra istorikų darbas, ir istorikai turi remtis labai aiškia sistemine istorine informacija, faktais, o ne faktų interpretacija, bet faktų visuma. Tada galima diskutuoti ir kalbėti“, – teigė S. Skvernelis. Pasak jo, Lietuva kaip valstybė padarė viską, kad valstybės ir žydų bendruomenės santykiai būtų geri.

„Manau, kad Lietuva kaip valstybė padarė viską ir toliau daro, kad santykiai tarp žydų bendruomenės, Lietuvos visuomenės, mūsų valstybės būtų tokie, kurių kitos valstybės gali ir pavydėti“, – sakė premjeras. 

Teatro kritikė Rūta Oginskaitė meta žvilgsnį į Grigorijaus Kanovičiaus gyvenimą

Rūta Oginskaitė „Gib a kuk. Žvilgtelėk“. Pokalbiai Olgos ir Grigorijaus Kanovičių namuose. Vilnius: „Tyto alba“, 2017 m. Dailininkė – Ilona Kukenytė.

Gib a kuk – žydiškas posakis, reiškiantis „Žvilgtelėk“. Jauki ir asmeniška teatro ir kino kritikės Rūtos Oginskaitės šeštoji knyga – tai dvylika žvilgsnių į Grigorijaus Kanovičiaus gyvenimo tarpsnius, amatą ir kūrybą, tautos ir šeimos likimus.

Grigorijus Kanovičius (g. 1929) – vienas žymiausių šalies rašytojų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, savo romanuose, apysakose ir apsakymuose įamžinęs Lietuvos žydų gyvenimą iki Antrojo pasaulinio karo, sukūręs savo tautos epą. Bet ar kas žino, koks žmogus yra tarptautiniu mastu žinomas rašytojas, kurio knygos ir jų vertimai užima visą keliaaukštę knygų spintą? Gib a kuk!

…mes kalbėsimės trise. Lietuviškai, su įsprūstančiais žydiškais, rusiškais posakiais ir kartais ne visai lietuviška tvarka dėliodami žodžius. 87 metų Grigorijus Kanovičius pasakos „šitą knygą apie mano kūrybą“, jo bendraamžė Olga Kanovič jį papildys jautriausiomis detalėmis, cituos ir deklamuos, kartais kažkodėl atsiprašydama, kad nutraukė pokalbį. „Ačiū tau, Olia“, – per tas pasakojimų dienas dažniausiai skambėjusi Kanovičiaus frazė. Šio rašytojo žmona – ne jo šešėlis, o bendradarbė, bendraautorė, redaktorė, archyvarė, mylimoji. Jis – jos rūpestis ir jos kūrinys. Jie nedalomi.

Rūta Oginskaitė

URM ragina nepriešinti žydų genocido su antisovietine rezistencija

Vilnius, lapkričio 1 d. (BNS). Lietuvos diplomatai ragina nepriešinti žydų genocido ir Lietuvos ginkluotos kovos su sovietų okupacija.

Užsienio reikalų ministerija trečiadienį išsakė apgailestavimą dėl Europos žydų kongreso pareiškimo, kuriuo smerkiamas leidyklos „Alma Littera“ sprendimas nutraukti Rūtos Vanagaitės knygų pardavimą ir kritika viešųjų ryšių specialistei, kad ji apšmeižė partizanų vadą Adolfą Ramanauską – Vanagą.

„Lietuva jau daug metų dirba Holokausto tyrimų ir švietimo srityje, konsultuodamasi su tarptautinėmis žydų organizacijomis, taip pat su Pasaulio žydų kongresu ir Europos žydų kongresu. Žydų genocido ir Lietuvos antisovietinės rezistencijos supriešinimas šiame kontekste yra visiškai nepriimtinas ir tarnauja tik istorijos iškraipymui“, – rašoma URM išplatintame pranešime.

„Belieka apgailestauti dėl tokio Europos žydų kongreso pareiškimo“, – teigia URM.

Rusijos verslininko Moše Kantoro vadovaujamas Europos žydų kongresas antradienį užstojo R. Vanagaitę, sakydamas, kad ji turėtų būti giriama, o ne puolama.

LŽB pozicija dėl viešoje erdvėje kilusių diskusijų, susijusių su rašytojos R. Vanagaitės pareiškimais Lietuvos partizaninio judėjimo vadovo A. Ramanausko – Vanago veiklos atžvilgiu

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (toliau – LŽB)  reiškia susirūpinimą dėl viešojoje erdvėje kilusių diskusijų , susijusių su rašytojos R. Vanagaitės pareiškimais Lietuvos partizaninio judėjimo vadovo Adolfo Ramanausko- Vanago veiklos atžvilgiu.  Šiuo metu LŽB nėra žinoma esant patikimų, istoriniais dokumentais pagrįstų duomenų, patvirtininačių  A. Ramanauskui- Vanagui mestus kaltinimus prisidėjus prie Lietuvos žydų Holokausto.
Ragindama visas puses susilaikyti nuo skubotų pareiškimų, skatinančių visuomenės susipriešinimą, LŽB pabrėžia, jog  diskusija sudėtingais lietuvių-žydų istorijos klausimais turi vadovautis pagarbos, atvirumo, sąžiningumo principais.
LŽB gerbia privačios leidyklos „Alma littera“ teisę pačiai vykdyti ir plėtoti jos verslo strategiją. Tačiau LŽB laiko leidyklos sprendimus utilizuoti R. Vanagaitės kūrinius neproporcingais, ir galimai sudarančius prielaidas kilti visuomenės priešpriešai.

Laikantis nuomonės, kad istorinis teisingumas ir jo atkūrimas turi remtis profesionalių istorikų autentiškais dokumentais argumentuotais tyrimais, LŽB kviečia visuomenę, profesionalius istorikus ir šalies vadovus imtis priemonių, kuriomis būtų užkertamas kelias tolesniam visuomenės susiskaldymui ir nepakantumo sklaidai.

Prašymas uždegti žvakę ant gelbėtojų kapo

Prašymas uždegti žvakę ant gelbėtojų kapo

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky prašo lankančių kapines lapkričio 1-ąją – visų šventų dieną ir per Vėlines, padėti gėlę ar uždegti žvakę prie žydų gelbėtojų, Pasaulio teisuolių kapų, pagerbti šiuos, jau išėjusius dorus piliečius. Žydai lenkiasi jų atminimui. Gelbėtojai rizikuodami savo ir artimųjų gyvybe, gelbėjo žydus nuo žudynių, ir mirties akivaizdoje išliko žmonėmis.

Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį.

Jeffrey Yoskowitz, viešėdamas Vilniuje, apsilankė “Beigelių krautuvėlėje” ir domėjosi litvakų virtuvės receptais

Jeffrey Yoskowitz, viešėdamas Vilniuje, apsilankė “Beigelių krautuvėlėje” ir domėjosi litvakų virtuvės receptais

Šiandien Beigelių krautuvėlėje lankėsi nepaprastas svečias – Jeffrey Yoskowitz – žydų aškenazių kulinarijos ekspertas The Gefilteriaautorius, gefilte fiš pop-up koncepcijos autorius ir kultinės knygos – #gefiltemanifesto autorius. Vilniuje jis vieši su kolege ir domisi litvakų virtuvės paslaptimis. Gerą valandą abu svečiai užsirašinėjo Faina Kukliansky šeimos receptus jidiš kalba ir ragavo litvakišką Riva Portnaja karpį!!!

LŽB klubas “Gešer” sutinka Šabatą

LŽB klubas “Gešer” sutinka Šabatą

Spalio 27d. penktadienį LŽB klubas “Gešer” pakvietė savo narius ir draugus kartu sutikti Šabatą ir ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir pasisemti naujų žinių. Žydų (litvakų) bendruomenės programų koordinatorė  Žana Skudovičienė pakvietė  į Šabato sutikimą gerai žinomą religijotyrininką, mokslininką, knygų vertėją ir publicistą Biblijos  ir religinių konfesijų tarpusavio santykių temomis Jurijų Tabak .

Kadangi susitikimas prasidėjo jaunavedžių sveikinimais, todėl svečiui maskviečiui Jurijui Tabak buvo gera proga papasakoti apie žydų tikinčiųjų šeimų tarpusavio santykius, apie egzistuojančius  mitus ir jų atsiradimo priežastis. Auditorijos prašymu,  J.Tabak lygino moterų padėtį, aprašytą knygose apie judaizmą ir islamą.

Stela žydų gelbėtojai Panevėžyje – pirmoji Lietuvoje

Stela žydų gelbėtojai Panevėžyje – pirmoji Lietuvoje

2015 m. Panevėžyje įvyko konferencija, kuri buvo skirta Pasaulio Tautų teisuolės Marijos Rusteikaitės  garbei. Joje dalyvavo svečiai iš Vilniaus – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, likusi gyva liudininkė Sulamit Lev išgelbėta iš pražūties, Panevėžio žydų bendruomenė, Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolės. Sulamitos pasakojimas apie 15-os žydų vaikų istoriją, kurie rado duonos kąsnį ir prieglobstį Antrojo pasaulinio karo metais, sulaukė didelio dalyvavusiųjų susidomėjimo. Tada ir gimė idėja, tapusi projektu, įamžinti Marijos Rusteikaitės atminimą Panevėžio mieste.

2017 m. spalio 27 dieną pagal projektą vyko stelos atidengimas  Marijos Rusteikaitės atminimui. Šis paminklas yra pirmas Lietuvoje, kai pagerbta gelbėtojusi žydus Holokausto metu Dievo apvaizdos seserų kongregacijos vienuolė, visuomenininkė, medikė, pedagogė Marija Rusteikaitė. Atidengiant atminimo lentą Panevėžyje, dalyvavo  Panevėžio miesto vicemeras Aleksas Varna, kuris pabrėžė, kad Lietuva turi didžiuotis tokiais žmonėmis, kurie gelbėjo nekaltus žmones, rizikuodami savo gyvybėmis. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kuliansky pasakė, kad ši iškilminga ceremonija buvo įvykdyta Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolių, Panevėžio m. žydų bendruomenės, Panevėžio miesto vadovų dėka, jiems priėmus teigiamą sprendimą dėl Marijos Rusteikaitės vardo įamžinimo Panevėžyje. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė inicijuoja šį mums žydams labai svarbų sprendimą  įvykdyti Pasaulio Tautų teisuolių įamžinimą ir kituose Lietuvos miestuose, taip pat ir Vilniuje.

Daugiau apie Marijos Rusteikaitės asmenybę papasakojo išgelbėta Holokausto metais likusi  gyva liudininkė Sulamit Lev. Ji iki šiol dėkinga Marijai  ir vadina ją “Motinėle”. Moters prisiminimus pagyvino jos atsinešti išgelbėtojų laiškai vienuolei bei paveikslas, kuriame pavaizduota prie Marijos Rusteikaitės klupanti pati maža Sulamit.

Panevėžio žydų bendruomenės padėka žydų gelbėtojai

Panevėžio žydų bendruomenės padėka žydų gelbėtojai

Sekundė.lt, Panevėžys

Panevėžyje iškilo pirma paminklinė lenta Lietuvoje, skirta žydų gelbėtojai Holokausto metu. Tokia padėka pagerbta šiame mieste pirmąsias Dievo Apvaizdos seseris subūrusiai vienuolei, visuomenininkei, medikei, pedagogei Marijai Rusteikaitei. Akmeninė lenta II pasaulinio karo metais nusipelniusiai asmenybei iškilmingai atidengta ties J. Tilvyčio ir Krekenavos gatvių sankirta. Remiantis istorine medžiaga išsiaiškinta, kad būtent netoli šios vietos buvo įkurtas Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolynas bei jo ligoninė. „Visų pirma ši vieta, už kelių dešimčių metrų, mums buvo pati svarbiausia vienuolyno istorijos vieta, nes čia M. Rusteikaitė 1925–1936 m. būrė vienuoles, pirmąsias Dievo Apvaizdos seseris. Ką tik baigusi Sankt Peterburgo medicinos universitetą iš Žemaitijos kilusi motinėlė įsijungė į Šventojo Vincento Pauliečio draugiją, siekdama padėti vargstantiems Panevėžio miesto ir apylinkių žmonėms. Prieš tai ji dėstė Kražių progimnazijoje matematiką ir geografiją, kitoje vietoje lenkų kalbą“, – savo pirmtakę prisiminė sesuo Leonora Kasiulytė, daug metų besidominti istorine asmenybe.

Neta Alon – jaunoji stalo tenisininkė, garsinanti Lietuvą, LŽB ir Lietuvos “Makabi”

Neta Alon – jaunoji stalo tenisininkė, garsinanti Lietuvą, LŽB ir Lietuvos “Makabi”

Nuotraukoje: Neta Alon ir  Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Edis Urbanavičius

Neta Alon – ryškiausia LŽB sportininkė. Apie šios jaunos stalo tenisininkės pasiekimus 2017 metų pasaulio Makabiadoje (3 medaliai iš 6 visos delegacijos parsivežtų medalių) jau rašyta ir skelbta. Aukso medalis asmeninėse jaunių rungtynėse, auksas mišriuose dvejetuose (su Izraelio tenisininku) ir bronza moterų komandinėse rungtynėse (kartu su komandos drauge Vanesa Ražinskyte) – tik vienos Makabiados derlius.

Svarbu, kad pakeliui į moterų komandų bronzos medalį, Neta susitikime aplošė profesionalią Vokietijos stalo tenisininkę, (20 reitingas Vokietijoje), 2017 m. Makabiados moterų aukso medalio laimėtoją Kateriną Michailovą, laimėjusią šioje Makabiadoje visus 4 aukso medalius moterų rungtynėse ir nepralošusią nė vienai kitai tenisininkei Makabiadoje, išskyrus Netą Alon. Šis laimėjimas nustebino ne tik Vokietijos rinktinę bet ir Izraelio atstovus. Pasipylė kvietimai žaisti Vokietijos lygoje, bei tapti Izraelio jaunių rinktinės nare. Akivaizdu, kad perspektyvūs sportininkai pasaulyje graibstomi vien užuodus jų potencialą, o Lietuvoje gali taip ir likti mažai žinoma…

LŽB nuotaikinga chalos kepimo šventė

LŽB nuotaikinga chalos kepimo šventė

Nuotraukoje: spalio 26-osios vakare Lietuvos žydų (litvakų bendruomenėje chalas kepė net 4 moterų kartos!

Linksmas, su klezmerių muzika, šokiais, gera nuotaika, „Beigelių krautuvėlės” skanumynais – taip vyko chalos kepimo šventė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje. Moterys, kas su vaikais, kas su draugėm, su šeimom minkė tešlą, pynė chalas, o po to iškeptas nešėsi namo.

Ar ne laikas Lietuvos duonos kepėjams sugrąžinti buvusį tikrąjį pavadinimą pynutei? Juk Chala – ypatinga, Šabui ir šventėms žydų šeimose kepama duona. Visa paruošimo, atplėšimo ir kepimo reikšmė glaudžiai siejasi su tradicijomis ir religija. Pavadinimas pirmiausia reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai, pirmosios tešlos gabalėlio. Tai vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“. (Bamidbar 15:20)

   

Viso pasaulio žydai šiemet, jau ketvirtus metus iš eilės rengė chalos kepimo ir Šabato sutikimo vakarus savo bendruomenėse. Tarptautinio projekto tikslas – bent kartą metuose visiems po pasaulį išsibarsčiusiems žydams susivienyti ir kartu susėsti prie šventinio Šabo stalo.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pakvietė visus prisijungti prie užburiančio chalų kepimo veiksmo spalio 26-os, ketvirtadienio vakarą. Programoje tešlos kildinimas, gražiausios chalos pynimas, žydės moters pareigų, ruošiantis Šabatui, pristatymas, dainos ir šokiai su Rakija Klezmer Orkestar. Salės, kurioje buvo pinamos chalos, ekrane buvo matyti tiesioginės transliacijos per Facebooką iš įvairių pasaulio kampelių, kaip kepa ir linksminasi įvairaus amžiaus žydai.

Daugiau nuotraukų:

LSK ”Makabi” taryba informuoja

2017 m. spalio 29 d. 12 val. (nurodyta žiemos laiku) Lietuvos žydų bendruomenės salėje, Pylimo g.4, Vilnius įvyks Lietuvos  sporto klubo “Makabi” ataskaitinė konferencija.

Darbotvarkėje numatyta – valdymo organų ataskaita ir 2018 m. veiklos pristatymas,.

LSK”Makabi”taryba

Nacionalinė biblioteka išsaugojo vieną reikšmingiausių judaikos dokumentinio paveldo rinkinių Lietuvoje ir pasaulyje

2017 m. spalio 27 d.

Žydų raštijos paveldo dokumentai, Antrojo pasaulinio karo metais paslėpti ir išsaugoti Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčioje (buvusiuose Knygų rūmuose), pristatomi Lietuvoje ir pasaulyje. Iki šiol manyta, kad neseniai atrasti rankraščiai, religiniai raštai, sinagogų ir jašivų įrašų knygos hebrajų ir jidiš kalbomis, kitas vertingas Vilniaus žydų kultūros palikimas per Holokaustą buvo sunaikintas.

Dešimt iš  dešimčių tūkstančių žydų dokumentų kolekcijos atrastų dokumentų pirmą kartą atverti visuomenei Žydų mokslinių tyrimų institute (angl. Institute for Jewish Research, YIVO) Niujorke, kur bus eksponuojami nuo spalio 24 d. iki 2018 m. sausio.

Pasak Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos skyriaus vadovės dr. Laros Lempertienės, eksponatai buvo atrinkti taip, kad sukrėstų ir ne tokią jautrią Rytų Europos žydų kultūrai amerikiečių auditoriją.

Daugiau apie Nacionalinėje bibliotekoje saugomą judaikos dokumentinį paveldą ir neseniai Šv. Jurgio bažnyčios rūsiuose atrastus žydų raštijos dokumentus žiūrėkite pokalbio su L. Lempertiene vaizdo įraše.