Lapkričio 17d. LŽB Socialinio departamento senjorai pasitiko Šabatą žvakių šviesoje. Į jį susirinko 90 senjorų, dalis jų buvo atvežti iš namų, nes patys sunkiai vaikšto. Kadangi LŽB buveinėje dėl tvarkymo darbų buvo išjungta elektra, Šabatas vyko žvakių šviesoje, skambant gyvai fortpijono muzikai.
Pajūrio naujienos, Romualdas BENIUŠIS, 2017-11-17
Chaimų šeima, dar nežinanti, kas jų laukia ateityje. Darbėnai, 1932 m. Pirmoje eilėje (iš kairės) Šaja, Yehoshua, Cipora ir Estera, už jų – Rocha ir Reubenas.
Lietuvos žydų tragiškas likimas nacių okupacijos 1941–1945 metais – skaudi, neužgyjanti žaizda tiek žydams, tiek ir patiems lietuviams.
Nuo viduramžių čia gyvenusių žydų palikuonys, nors ir gyvendami toli nuo Lietuvos, ją tebelaiko savo gimtuoju kraštu, ne tik mintimis sugrįžtantys ten, kur gyveno jų tėvai ir seneliai, kuriems karo metais pavyko išlikti, ir kur jos miškuose ir laukuose amžiną poilsį rado jų giminės, kuriems nepavyko išvengti tragiško likimo. Kiekvieno išgelbėto žydo gelbėjimo istorija yra unikali, o jos herojai – beginkliai kovotojai prieš nusikalstamą nacių režimą – verti ypatingos pagarbos. Deja, laikas nenumaldomai bėga, nusinešdamas į amžinybę ne tik šiuos herojus, bet ir tada dar vaikais buvusius gyvus šių įvykių liudininkus ir dalyvius, tad kasdien vis sunkiau atkurti tų dienų istoriją ir pagerbti savo ir savo šeimos narių gerove dėl kito niekuo nekalto žmogaus gyvybės išsaugojimo rizikavusius žmones, kuriuos šiandien jau vadiname ir rezistentais-kovotojais už Lietuvos laisvę.
JAV gyvenantis profesorius iš Emory universiteto Atlantoje Erikas Goldsteinas, kurio giminės šaknys – Darbėnuose, jau daugiau nei dešimt metų kasmet aplanko šį miestelį, kalbindamas čia gyvenančius senolius. Jis pasidalijo ir neseniai jo sužinota vienos darbėniškių žydų šeimos istorija.
Lapkričio 16 d., pasaulyje minint Tarptautinę tolerancijos dieną, Lietuvos Respublikos Seime vyko Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizuotas, Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio globojamas iškilmingas renginys, kuriame dalyvavo virš 400 Lietuvos tautinių bendrijų atstovų, akademinės bendruomenės narių, švietimo darbuotojų, žurnalistų, politikų, valstybės tarnautojų, visuomenininkų ir diplomatų. Renginio metu buvo pagerbti ir apdovanoti asmenys už svarų indėlį ir nuopelnus vienijant daugiatautę Lietuvą ir kuriant nediskriminacinę aplinką.
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, atidarydamas renginį pažymėjo, kad kalbėdami apie toleranciją Lietuvoje, negalime neminėti mūsų šalyje susiklosčiusio ilgamečio daugiakultūriškumo ir pagarbos tautinėms bendruomenėms. „Kuomet kalbėdami apie žmogų sakome „geras“, turime galvoje, kad jis leidžia mums būti savimi. Šiandien turime prisiminti, kad tolerancija neturi būti vieną dieną – ji turi lydėti kasdien. Linkiu mums visiems būti gerais žmonėmis“,- sakė Seimo Pirmininkas.
Tarp apdovanotųjų aukščiausiu Tautinių mažumų departamento apdovanojimu – Didžiuoju Garbės Ženklu „Už nuopelnus“ yra Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas – už aktyvią veiklą Lietuvoje ir bendradarbiavimą su vietos savivaldos institucijomis, skatinant pagarbą Holokausto aukoms ir domėjimąsi Lietuvos žydų bendruomenės kultūra.
Ambasadorius Amiras Maimonas padėkojo Tautinių mažumų departamentui už darbų pripažinimą ir bendradarbiavimą nuo pat ambasados atidarymo. „Nuo ambasados atidarymo vadovaujamės pagrindiniu principu – galime nesutikti su įvairiais dalykais, bet gebame apie juos šnekėtis ir diskutuoti. Tai ir yra tolerancija“,– sakė ambasadorius.
BNS. Ketvirtadienį Vilniuje atidarytas litvako pasaulinio garso dailininko Samuelio Bako muziejus.
Tai pirmasis ir kol kas vienintelis muziejus pasaulyje, skirtas šio dailininko kūrybai, pranešė Kultūros ministerija. Kolekciją muziejui padovanojo pats dailininkas, kuris šiuo metu gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Man labai patiko istoriko Sauliaus Sužiedėlio mintis, kad galima ne vieną kartą perskaityti kokį nors dokumentą arba daug dokumentų ir padaryti skirtingas išvadas. Studijuojant dokumentus, būtinas specialus pasirengimas, jų išmanymas. Jei tuos pačius dokumentus perskaitys bobutė, jai galbūt jie pasirodys įdomūs, tačiau ji nesugebės nieko paaiškinti. O jei knyga yra rašoma dėl viešųjų ryšių, ja siekiama naudos ir nustebinti skaitytojus bei klausytojus?“ – vertindama R. Vanagaitės skandalo atgarsius, portalui LRT.lt sakė F. Kukliansky.
Lapkričio 19d. 13:00val. kviečiame į lektoriumą.
Pylimo g. 4, 306 kab. (3 aukštas)
Tema: Krikščioniškas tikėjimas ir Holokаustas. Julius Norvila
Renginys vyks
Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje
lapkričio 17 d. 17 val.
Visame pasaulyje žinomas žydų menininkas Samuelis Bakas oficialiai tapo 15-uoju Vilniaus garbės piliečiu – sostinės meras Remigijus Šimašius dailininkui Rotušėje įteikė garbės piliečio regalijas. Specialiai iš JAV į ceremoniją atvykęs menininkas džiaugėsi tokiu įvertinimu gimtajame Vilniuje. Sostinėje duris atvėrė S. Bako vardo muziejus.
„Kai žiūriu į Samuelio Bako paveikslus, nekyla klausimų vardan ko visa tai ir kodėl. Man atrodo, kad šie paveikslai yra, kad padarytų mus geresnius ir primintų, jog yra sunkių dalykų, bet tik nuo mūsų pačių priklauso, ar jie, ar gėris klestės. Miesto Taryboje nebuvo nė vieno žmogaus, kuris suabejotų, ar verta suteikti menininkui miesto garbės piliečio vardą. Samuelio Bako gyvenimo istorija yra ir paties Vilniaus istorija, žmogaus, kuriam teko pamatyti vieno totalitarinio režimo keitimą kitu, kuris išvyko į laisvą pasaulį ir buvo atplėštas nuo savo miesto, susieto su skaudžiais prisiminimais, kuris šio miesto neišsižadėjo ir į jį sugrįžo, jį tapė ir vaizduoja jį tokį, kokį mes norime matyti – su visa jo praeitim ir ateitim.“ – įteikdamas Vilniaus garbės piliečio regalijas sakė miesto meras Remigijus Šimašius.
Garbės piliečio vardas S. Bakui suteiktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos šių metų balandžio 25 d. sprendimu.
Lapkričio 16 d. pasaulyje yra minima Tarptautinė tolerancijos diena, kurią 1995 m. paskelbė 28-oji generalinė UNESCO konferencija „Tolerancijos principų deklaracijoje“. Anot UNESCO, tolerancija nereiškia tolerantiško požiūrio į socialinę neteisybę, savo įsitikinimų atsisakymą arba svetimų priėmimą. Ji reiškia, kad kiekvienas yra laisvas laikytis savo įsitikinimų ir pripažįsta tokią pat teisę kitiems. Tai reiškia pripažinti, kad žmonės iš prigimties skiriasi išvaizda, padėtimi, kalba, elgsena ir vertybėmis ir turi teisę gyventi taikiai bei išsaugoti savo individualumą.
2017 m. lapkričio 13 d. Tautinių mažumų departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išrinkti Premijos už tarpkultūrinio dialogo skatinimą laimėtojai. Šiemet konkursui buvo pateikti 37 darbai: televizijos laidos, straipsniai ir interviu.
Komisijos sprendimu premija padalinta žurnalistui, redaktoriui, kino kūrėjui VitalijuI Karakorskiui už originalumą ir netikėtų Lietuvoje gyvenančių tautų sąlyčio taškų atradimą kuriant LRT televizijos laidą „Menora“ tema „J. Basanavičius ir Lietuvos žydai (Daktaro J. Basanavičiaus 90-osioms mirties metinėms atminti)“ ir žurnalistui, TV laidų redaktoriui Siarhejui Haurylenkai už išskirtinį dėmesį Lietuvos tautinių mažumų kultūrai ir baltarusių kalbos puoselėjimą kuriant LRT kultūros ir istorijos televizijos laidų ciklą „Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis“.
Trečiadienį Vilniuje vyko spaudos konferencija, kurioje atidarymo išvakarėse pristatytas Samuelio Bako muziejus. Renginyje dalyvavo ir pats garsusis Vilniuje gimęs, šiuo metu JAV gyvenantis Samuelis Bakas.
S. Bakas (g. 1933 m.) – pasaulinio pripažinimo sulaukęs dailininkas, Lietuvai dovanojantis per 50 itin vertingų savo paveikslų. S. Bakas, lydimas artimų šeimos narių, Vilniuje praleis kiek daugiau nei savaitę.
Iškilmingoje ceremonijoje Rotušėje jam bus suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas, menininkas dalyvaus savo vardo muziejaus atidarymo renginiuose. Samuelio Bako muziejus – pirmasis ir kol kas vienintelis muziejus pasaulyje, skirtas šio litvakų dailininko kūrybai (2019 m. planuojama atidaryti Samuelio Bako galeriją Hiustono Holokausto muziejuje, esančiame JAV Teksaso valstijoje). 2017 m. lapkričio 17 d. lankytojams duris atvers pirmoji Samuelio Bako muziejaus ekspozicinė erdvė, kurios plotas – 161 kvadratiniai metrai. Netrukus planuojama įrengti dar vieną ekspozicinę erdvę bei įkurti edukacinį centrą. Muziejuje bus eksponuojama keliasdešimt itin vertingų S. Bako paveikslų, datuojamų 1946-2011 m. Muziejaus atidarymo dieną dailininkas juos oficialiai padovanos Lietuvai. Atidarius antrąją ekspozicinę erdvę, muziejaus kolekcija dar labiau išsiplės: ją sudarys 125 menininko tapybos darbai, taip pat asmeninės donacijos.
E.Paulauskas (gimė 1927 09 06), savo artistinę muzikinę veiklą pradėjęs daugiau nei prieš 70 metų, talentingas muzikantas tapo vienu žymiausių Lietuvos smuikininkų. Muzikos mokytis jis pradėjo Šiauliuose, 1949 m. baigė Vilniaus konservatoriją, prof. J. Targonskio smuiko klasę.
1947 – 78 ir 1981 – 96 m. E. Paulauskas grojo Lietuvos kvartete pirmu smuiku su Lietuvos kultūros ministro Juozo Banaičio parūpintu A. Stradivarijaus pagamintu smuiku. Apie virtuoso grojimą rašę muzikos kritikai, visados pažymėdavo talentą ir nepaprastą sugebėjimą išgauti gražų smuiko garsą.
Kaip solistas E. Paulauskas surengė 1000 koncertų Lietuvoje, Europoje, Amerikoje. 1951 – 1983 m. Lietuvos kvarteto primarijus (kvartete grojo apie 50 metų), dviejų tarptautinių konkursų – Budapešte (1959) ir Lježe (1964) laureatas. Jis dėstė Vilniuje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar LMTA), 1992 – 98 m. LMTA Kauno fakultete, 1994 – 98 m. buvo styginių katedros vedėjas ir studentų kamerinio orkestro dirigentas. Prof. E. Paulauskas dėstė smuiko specialybę, kamerinio ansamblio ir kvarteto disciplinas.
Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius E. Paulauskas yra Valstybinės premijos laureatas. E. Paulauskui suteiktas Lietuvos nusipelniusio veikėjo ir Lietuvos liaudies artisto garbės vardas.
Lapkričio 14 d. paskaita „Žydų teatras – tarpukario facebookas“
Temą pristatys VDU Teatrologijos katedros docentė Ina Pukelytė
Autorė neseniai publikavo monografiją „Žydų teatras tarpukario Lietuvoje“, tad paskaitoje Žydų teatro fenomeno studijoms ne vienerius metus paskyrusi teatrologė, dalysis atrastais iki šiol nežinomais ir be galo įdomiais faktais apie šio teatro didžiulę reikšmę Lietuvos kultūriniam gyvenimui.
Įėjimas laisvas. Pradžia – 18:30. Vieta – Mažoji scena (Laisvės al.71)
Maloniai kviečiame
Skaistė Jurėnė – Vadybininkė kultūrinei edukacijai / Cultural Education Manager
Nacionalinis Kauno dramos teatras / National Kaunas drama theatre
Tel. –370 37 324205, Mobil. +370 656 06966
E-mail: fabrikas@dramosteatras.lt www.dramosteatras.lt
Žymiausia visų laikų Lietuvos gimnastė Dalia Kutkaitė prieš trejus metus grįžo į Lietuvą ir atsidavė darbui su jaunosiomis Lietuvos sportininkėmis. 1982 metų Europos meninės gimnastikos čempionė jau trečią kartą surengė savo vardo taurės varžybas, kurios susilaukė daug teigiamų atsiliepimų iš svečių, o varžybų lygis auga su kiekvienais metais.
D. Kutkaitės taurės varžybos sekmadienį vyko Vilniaus „Siemens“ arenoje. Čia žiūrovai galėjo išvysti tokias tituluotas sportininkes, kaip pasaulio ir Europos čempionė rusė Aleksandra Soldatova, Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių šeštos vietos laimėtoja baltarusė Jekaterina Galkina, tituluota bulgarė Neviana Vladinova, publikas visame pasaulyje žavinti gruzinė Salomė Pažava.
Dalios Kutkaitės taurės individualiose moterų varžybose Lietuvai atstovavo 18-metė Elizabet Vera Rosican (Elisabeth Vera Rositsan). Jai teko kovoti su tituluotomis ir labiau patyrusiomis užsienio sportininkėmis.
Elizabeth yra viena stipriausių sportininkių gimnasčių, ji garsina Lietuvos vardą Europos ir pasaulio čempionatuose, taip pat Makabiadoje.
LIETUVOS ŽYDŲ BENDRUOMENĖ DIDŽIUOJASI JAUNOSIOS SPORTININKĖS PASIEKIMAIS, LINKIME SĖKMĖS, ELIZABETH!
Š.m. lapkričio 12 dieną įvyko jau tradiciniu tapusiu, Lietuvos sporto klubo “Makabi” dvejetų teniso turnyras.
SEB arenos teniso aikštyne susirungė pajėgios teniso turnyro poros. Visi mačus lydėjo įnirtingos kovos ir gera draugiška nuotaika. Turnyre apsilankė ir gražų žaidimą stebėjo Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon. visos poros turėjo galimybę sužaisti su kiekviena pora. Rezultatai išties džiugino, nes net trys poros surinko vienodą taškų skaičių. Galutinius rezultatus nulėmė sėkmingai iškovotų geimų skaičius. Nugalėtojais tapo Anatolijus Faktorovičius su sūnumi Norbertu Faktorovičiumi. Šis šeimyninis duetas nudžiugino savo gražia pergale jau antrąjį kartą. Beja, varžybose sėkmingai dalyvavo ir kitas Anatolijaus Faktorovičiaus sūnus Kęstutis. demonstruojantis puikų smūgį.
“Makabi” klubas didžiuojasi, turėdamas tokias gražias sportines šeimas. Antros vietos nugalėtojais, kuriems pritrūkus vos dviejų geimų iki pirmosios vietos, tapo Danielius Merkinas ir Aleksandra Miller. Pirmosios ir antrosios vietos porų lemiamas mačas žavėjo nuostabia, meistriška kova. Trečiąją vietą iškovojo nė kiek ne silpnesnė pora, pademonstravusi ypatingą kovingumą: Lorenso Baliukonio bei turnyro viešnios, staiga pakeitusios, negalėjusio atvykti makabiečio Vitalijaus Rudšteino, – Laimos Urbšienės.
Pasibaigus turnyrui, trijų vietų laimėtojai buvo apdovanoti nugalėtojų prizais, o visos poros pasidalino varžybų įspūdžiais, maloniai bendravo ir išsiskirstė jau planuodami dalyvavimą sekančiame turnyre.
Varžybų sekretoriato vadovas, varžybų vyr.teisėjas LSK “Makabi” prezidentas
Semionas Finkelšteinas
Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia buvusią bendradarbę, mokytoją Manią Kručkovskają ir artimuosius dėl mylimo vyro Borecho Judelio Kaco mirties.
Dar praeitame amžiuje Kaune gyveno daugiau kaip 30 tūkst. žydų, šiandien jų skaičius vos viršija 300. Kaip šios tautybės žmonės prisidėjo prie Kauno klestėjimo tarpukariu?
Apie žydų istoriją pasakoja Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir žydų dokumentų kolekcininkas Michailas Duškesas.
G. Žakas pasakoja, kad Kaunas tapo vienu iš litvakų santalkos centrų. „Kaunas buvo litvakų lopšys, sostinė. Kaune prieš trėmimus, žudymus gyveno daugiau kaip 30 tūkst. žydų, jie sudarė apie 20 proc. gyventojų. Po Antrojo pasaulinio karo dalis sugrįžo, pvz., mano tėvas iš Vokietijos koncentracijos stovyklos Dachau su broliu Lietuvon grįžo ieškoti giminių. Po Antrojo pasaulinio karo išvyko 10 tūkst. į Izraelį, Ameriką, daug į Vokietiją. Aš pats turėjau galimybę išvykti į Ameriką, tačiau likau gyventi Kaune, nes tai mano gimtasis miestas“, – kalbėjo G. Žakas.
Dokumentų kolekcininkas M. Duškesas pažymi, kad Lietuvos žydai – litvakai – pasaulyje gerbiami žmonės. „Litvakai pasaulyje – tai superbrendas, jei pasakai pasaulyje, kad esi žydas, kilęs iš Lietuvos – laiko tokį išskirtiniu, kilmingu, garbingu“, – sakė M. Duškesas.
