Pesach_2018_GESHER (2) (1)
Raimondo Savicko parodos atidarymas!
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Arkadijų Gotesmaną, Birštono džiazo festivalyje pelniusį Didįjį prizą!
Birštono džiazo festivalio Didysis prizas įteiktas žymiam muzikos improvizacijos atlikėjui, būgnininkui Arkadijui Gotesmanui. Lietuviškojo džiazo Meka vadinamas Birštonas per tris festivalio dienas sulaukė beveik 3 tūkst. žiūrovų. Festivalis vyksta kas dveji metai. Pasak muzikos atlikėjų, lietuviškojo džiazo mokykla stiprėja, jaunoji karta tęsia džiazo tradicijas.
„Birštono kodu“ festivalį vadina ir šiemet Didįjį prizą pelnęs vienas kūrybingiausių perkusininkų, garsėjantis kaip laisvosios improvizacinės muzikos atlikėjas, Arkadijus Gotesmanas. Perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, kaskart prisistatantis Birštono scenoje su naujais partneriais, nuolat plečiantis žymių savo bendražygių gretas. Būtent jam, festivalio senbuviui šiemet atiteko šventės „Grand Prix“ skulptūrėlė – menininko Marijaus Petrausko improvizacija būgnų tema. Be to, Arkadijus gavo ir tai, „ką Birštonas turi geriausio“ – šitaip savo įsteigtą prizą laureatui apibūdino „Eglės“ sanatorijos generalinis direktorius Artūras Salda. Tai – du kelialapiai dviems asmenims dvi savaites taisyti sveikatą „Eglės“ sanatorijoje.
„Tai festivalis, kuris dirba progresui. Mes užaugome čia, progresuojantys taip pat, čia mūsų namai. Pas mus labai daug atlikėjų, kurie kalba kontrastų kalba, yra kurie imituoja muziką, bet mes skiriamės nuo aplink esančių šalių labai giluminiu mąstymu“, – sakė A. Gotesmanas.
Vilniaus žydų religinė bendruomenė kviečia pasiimti macos
Gerbiami Vilniaus žydų religinės bendruomenės nariai!
Darbo dienomis sinagogoje nuo 9 v. iki 14 v. galite pasiimti po 1 dėžutę macos.
Chag Pesach Kasher v’Sameach !
Kauno žydų bendruomenė pagerbia savo aktyviausius narius
Jau antrą dešimtmetį Kauno žydų bendruomenė pagerbia savo narius, aktyviausiai dalyvaujančius bendruomenės veikloje. Ir šiemet KŽB pirmininkas Gercas Žakas pakvietė šiuos žmones į vakaronę, dėkodamas už nuoširdumą, buvimą kartu, bendravimą, už asmeninį kiekvieno indėlį, kuris gali būti ir buvo pats įvairiausias: naminiai skanėstai ant Hesed klubo vaišių stalo, iš visos širdies pagamintas tortas kokia nors ypatinga proga, tradicijų ir jidiš kalbos puoselėjimas, pareiga ateiti ir pagerbti Holokausto aukas, noras plėsti savo akiratį, lankantis organizuojamose ekskursijose ir kultūriniuose renginiuose, dalinimasis savo prisiminimais ir patirtimi, dalyvavimas sporto varžybose, pagalba kitiems bendruomenės nariams.
?
Šabas su Seimo nariu Gabrieliumi Landsbergiu
Penktadienį, kovo 23 d.Šabas Lietuvos žydų bendruomenėje prasidėjo su Seimo nariu, Tevynės Sąjungos Krikščionių demokratų lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu, Pasaulio teisuolės Onos Landsbergienės anūku.
G. Landsbergis 2003 m. Baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 2005 m. – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą. Jis dirbo Lietuvos Vyriausybės kanceliarijoje užsienio reikalų patarėju, Europos Parlamento, užsienio reikalų departamento patarėju, taip pat dirbo Europos Parlamente. 2015 m. išrinktasTėvynės sąjungos Krikščionių demokratų partijos pirmininku.
Susitikimas Lietuvos Žydų bendruomenėje vyko jaukioje aplinkoje, jaunasis politikas kalbėjo apie savo šeimą, prisiminė vaikystę, pasakojo apie savo darbą Lietuvos ambasadoje Belgijoje ir pasidalijo mintimis apie politinę padėtį šalyje.
Pasak G. Landsbergio, mokyklose nepakankamai dėmesio skiriama Lietuvos žydų istorijai, jų indėliui į valstybės raidą. “Manau, kad nedaugelis žino, kad didžioji dalis šalies pagrindinio įstatymo, Lietuvos Konstitucijos, buvo parašyta jidiš kalba. Šiame dokumente dirbo advokatai, žydų kilmės teisininkai. Yra daug faktų, kurie liudija apie žydų indėlį į Lietuvos vystymąsi. Mažai apie tai kalbama, deja. Aš, kiek įmanoma, skaitau ir domiuosi Lietuvos žydų istorija. pasakoju apie ją ir savo vaikalms. Tik švietimo dėka galima sukurti atvirą Europos visuomenę “, – sakė politikas.
Susitikimą su G. Landsbergiu vedė LŽB vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas.
Legendinis vokiečių—žydų nebylusis filmas suskambės Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje
2018 m. kovo 28 d. 19.00 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje bus rodomas restauruotas Ewaldo André Dupontʼo filmas (1923) su modernia Philippe Schoellerio muzika. Muzikinę kompoziciją gyvai atliks Danielio Grossmanno diriguojamas „Orchester Jakobsplatz München“.
68-ojo Berlyno tarptautinio kino festivalio kino klasikos programoje „Berlinale Classics“ pristatytas Ewaldo André Dupontʼo filmas „Senasis įstatymas“ („Das alte Gesetz“, Vokietija, 1923) tapo ypatingu nebyliojo kino ir koncertinės muzikos įvykiu. Šio Vokietijos kinotekoje skaitmeniniu būdu atnaujinto filmo, kuriam naują muziką sukūrė prancūzų kompozitorius Philippe Schoelleris, pasaulinė premjera įvyko 2018 m. vasario 16 d. Berlyno teatre „Friedrichsstadt-Palast“.
Filmo pristatymas Berlyno tarptautiniame kino festivalyje – tai jo turo po kadaise garsias žydų gyvenamąsias vietoves, pirmiausia Rytų Europoje, įžanga. Pirmoji šio turo vieta – Lietuvos nacionalinė filharmonija Vilniuje. Po to filmas keliaus į Budapeštą, Varšuvą, Vieną, Miuncheną ir San Franciską.
Vilniuje kuriamas žydų darželis, kurio poreikis juntamas jau seniai
Vienas iš Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės sau išsikeltų tikslų – modernaus, aukščiausius tarptautinius standartus atitinkančio žydų vaikų darželio įkūrimas Žvėryne, greta Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos.
Būsimojo žydų darželio projekto parengimu rūpinasi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės darželio „Šalom“ direktorė Ruth Reches – klinikinės psichologijos doktorantė, hebrajų kalbos dėstytoja. Ji papasakojo, kad tokio darželio trūkumas buvo jaučiamas jau seniai, tačiau kliūčių yra nemažai, o pati svarbiausia – finansų trūkumas.
„Kitų tautybių vaikų tėvai turi galimybę rinktis lietuvišką, rusišką, lenkišką darželį. Tačiau darželio, atitinkančio žydų tautybės žmonių poreikius, nėra. Tokio darželio, kuriame vaikai nuo mažų dienų mokytųsi žydų tradicijų, kultūros, švęstų žydiškas šventes, nėra. Vilniaus Šolomo ORT gimnazijoje vaikai turi galimybę augti žydiškoje aplinkoje, puoselėti žydiškas vertybes, bet būtų tikslinga jas pradėti ugdyti anksčiau, dar ikimokykliniame amžiuje.
Pesacho Sederis kovo 30d. vakare Vilniaus choralinėje sinagogoje
Sionistų politiniai lūkesčiai
Nuotraukoje: grupė studentų ir žurnalistų iš Lietuvos 17-ojo Pasaulinio sionistų kongreso metu Bazelyje 1931m.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tinklapyje publikuojame sionizmo organizacijų Lietuvoje susivienijimo 100-mečiui skirtą Humanitarinių mokslų daktarės Eglės Bendikaitės straipsnių ciklą „Sionistų prioritetai kovoje už Litę (1916-1918)“. Pirmasis straipsnis iš ciklo publikuotas lzb.lt tinklapyje 2016 vasario 16d.
1897 m. rugpjūtį I Pasauliniame sionistų kongrese Bazelyje (Šveicarijoje) buvo sukurta Pasaulinė Sionistinė organizacija. Lietuvos sionizmas kaip tyrimų objektas išnyko kartu su pačia tarpukario žydų bendruomene. Atgavus Nepriklausomybę Lietuvoje imta išsamiau gilintis į šio judėjimo esmę.
Sionizmo pavadinimas yra kilęs nuo Siono kalno, ant kurio buvo pastatyta Jeruzalės šventykla, vardo. Jau ankstyvoje žydų istorijoje jis tapo Jeruzalės ir Izraelio žemės sinonimu. Vilties grįžti į Pažadėtąją žemę simbolis daugelį amžių buvo žydų religinių maldų elementas. Tik XIX amž. pabaigoje atsiradęs sionizmo terminas įgijo politinį turinį ir ėmė reikšti ideologinį visuomeninį judėjimą, kurio tikslas – sukurti politinius namus žydų tautai jos istorinėse žemėse, t.y. atkurti žydų valstybę.
ES Tarybos atstovai domisi Tautinių mažumų apsaugos konvencijos įgyvendinimu Kaune
Kaune lankėsi Europos Sąjungos Tarybos atstovų delegacija, kurios vizito tikslas buvo išsiaiškinti, kaip Lietuvoje įgyvendinama Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija. Kauno įvairių tautų kultūrų centre garbingi svečiai susitiko su tautinių bendrijų atstovais, tarp jų ir su Kauno žydų bendruomenės aktyvu. Susitikimo metu ES Tarybos atstovai domėjosi įvairių valdžios institucijų požiūriu į žydų bendruomenę, jos poreikius, finansinę ir kitokią paramą bendruomenei, bendradarbiavimu su Izraelio ambasada ir kitomis organizacijomis, bendru mikroklimatu Lietuvoje. KŽB pirmininkas Gercas Žakas pasidžiaugė aktyvia Izraelio ambasadoriaus veikla ne tik puoselėjant ir skleidžiant žydų kultūrą (plačiąja žodžio prasme), bet ir plėtojant ryšius tarp dviejų valstybių, aptarė antisemitizmo apraiškas Lietuvoje bei informavo delegaciją apie akademinės etikos ir procedūrų komisijos kontrolieriaus V. Sadausko, pasiūliusio 1000 eurų premiją už publikaciją apie žydų tautybės asmenis, žudžiusius ar prisidėjusius prie trėmimų, kankinimų, akibrokštą.
Icchoko Rudaševskio “Vilniaus geto dienoraščio” pristatymas LŽB kovo 27 d. 18 val. J. Heifetzo salėje
Penkiolikmečio geto metraštininko literatūrinis paminklas Holokausto kančiai, jidiš kultūrai, vilčiai ir tikėjimui. Dar nespėjusius pažinti Icchoko Rudaševskio Vilniaus geto dienoraščio, kviečiame susitikti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje jau kovo 27 d. 18 val. Jašos Heifetzo salėje. Pristatyme dalyvaus: Faina Kukliansky, Dr. Mindaugas Kvietkauskas, Sigutė Chlebinskaitė, Neringa Latvytė-Gustatienė.
Renginį moderuoja – dr. Lara Lempert.
Šimtmetis: Lietuvos žydai. Nepriklausomos Lietuvos žydai paskatino lietuvius drąsiau imtis verslų
Dr. Ona Biveinienė
Nuotraukos iš kolekcininko Michailo Duškeso kolekcijos
Žydai vadinami ne tik knygos, bet ir verslininkų tauta. Tai patvirtina ir Lietuvos žydų (litvakų) XX a. pirmosios pusės istorija, atskleidžianti jų svarų indėlį į jaunos valstybės ekonomikos plėtrą.
Žydų verslumas Lietuvoje turi gilias šaknis. Jau XIX a. pabaigoje išryškėjo lietuvių ir žydų „biznio“ skirtumai. Lietuvių, kuriems didžiausia ir, ko gero, vienintelė vertybė per amžius buvo žemė, absoliuti dauguma gyveno kaime ir vertėsi žemės dirbimu, tik su juo siedami savo gerovę. Žydai gi, kurių teisės pirkti, nuomotis bei dirbti žemę buvo suvaržytos, turėjo rasti kitus pragyvenimo šaltinius miesteliuose ir miestuose, kuriuose gyveno. Ilgainiui, XIX a. pab.– XX a. pradžioje, jie ėmė dominuoti prekyboje: Kauno gubernijoje net 87 proc. krautuvių buvo žydų rankose. Amatuose ir pramonėje buvo panaši padėtis – žydams priklausė visi 6 muilo fabrikai, iš 6 tabako įmonių – 5, iš 32 odos apdirbimo įmonių – 31. Iš pastarųjų išsiskyrė Chaimo Frenkelio fabrikai Šiauliuose.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą juose dirbo beveik 1000 darbininkų. Šie fabrikai buvo įvertinti net 25 mln. aukso rublių. Iki I pasaulinio karo 53 proc. pramonininkų ir 74 proc. prekybininkų Lietuvoje buvo žydai.1 Pirmasis pasaulinis karas ne tik sugriovė Lietuvos ūkį, bet ir sudarė palankias sąlygas lietuvių tautiniam judėjimui užbaigti „valstybės atstatymo bylą“. 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas buvo tik deklaracija, kurią paversti „kūnu“ reikėjo visos visuomenės pastangų. Šiame Lietuvos valstybės ekonomikos kūrimo ir stiprinimo kelyje žydų indėlis yra ženklus ir reikšmingas.
Užuojauta
Kovo 22d. netekome Vilniaus žydų bendruomenės nario, buvusių koncentracijos stovyklų ir getų kalinių sąjungos nario Edmundo Ruvino Zeligmano (1931 02 25 – 2018 03 21).
Nuoširdžiai užjaučiame velionio žmoną Janiną, dukrą ir artimuosius.
Edmundas Zeligmanas bus pašarvotas Laidojimo rūmuose (M.K.Paco g. 4), 1-oje salėje. Lankymas kovo 22d. nuo 18.00 iki 21.00val., kovo 23d. – nuo 8.30 iki 12.45val.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narys E.R Zeligmanas – vienintelis, išsigelbėjęs iš 1,5 tūkstančio Holokausto metu nužudytų Šilalės žydų. Kai 1941m. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, jis buvo 10-metis vaikas, augęs religingoje šeimoje, tėvas buvo kantorius, baigęs mokslus garsioje Telšių ješivoje. E.R. Zeligmanas vaikystėje lankė religinę mokyklą prie sinagogos, netekęs tėvų ir artimųjų per Holokaustą, jis savarankiškai siekė mokslo, tapo fizikos mokytoju, dirbo Skaičiavimo mašinų gamykloje inžinieriumi, Statybos technikume dėstė elektrotechniką. Jis turėjo gražią šeimą, susilaukė proanūkų. Kol sveikata leido, E.R. Zeligmanas ateidavo melstis į Vilniaus sinagogogą, jis buvo minjano nariu.
Tebūna jam lengva Lietuvos žemė.
LSK “Makabi” plaukimo varžybos Kaune
2018 m. kovo 18 d. Kaune geriausiame Lietuvos plaukimo baseine ( Kauno m. daugiafunkcinis sporto ir pramogų kompleksas „GIRSTUTIS“) vyko LSK „Makabi“ plaukimo varžybos, kuriose dalyvavo plaukikai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio bei pirmą kartą Šalčininkų plaukikai ir Izraelio studentai, kurie mokosi Kauno universitetuose. Šį kartą nerungtyniavo dalis Vilniaus plaukikų, kurie tuo metu varžėsi Lietuvos plaukimo čempoinate. Sportininkai rungtyniavo 5-iose amžiaus grupėse. Varžybos vyko 25 m. laisvu stiliumu ir 50 m. krūtine distancijose tarp moterų ir vyrų.
Šį kartą aktyviai varžybose dalyvavo ir iškovojo prizines vietas sportiškos šeimos iš įvairių miestų: kauniečiai – Rokas, Jolita ir Artūras Makštučiai, Mišel ir Ina Zalotin, Aidas, Augustas ir Dovidas Ganelinai, vilniečiai Alan, Ilai ir Aaron Galpernai, šalčininkiečiai Jaroslavas ir Ivanas Miškiniai.
LŽB Socialinių programų departamento klientai atsiima jiems skirtą macą
LŽB Socialinių programų departamento klientai jau kelias dienas būriuojasi pirmame bendruomenės aukšte, atėję pasiimti jiems skirtos macos nuo nuo 11.00 iki 15.00 val. darbo dienomis. Tuo pačiu tai maloni proga ir susitikti, pasikalbėti su kolegomis.
Visi kiti, norintys Pesacho šventės proga įsigyti macą, gali ją nusipirkti “Beigelių krautuvėlėje”.
Paskaita “Pesach laisvės ir išsivadavimo šventė” kovo 21
Artėja Pesach – Natalja Cheifec kviečia į paskaitą!
Trumpasis paskaitos turinys:
– Kaip žydai tapo vergais Egipte;
– Kokiais būdais egiptiečiai kankino žydus;
– Mozė – žydų tautos vadas;
– Žydų išsigelbėjimo priežastys;
– Kaip D- vas nubaudė egiptiečius: 10 Egipto bausmių;
– Paruošimas PESACHo šventei: kodėl reikia atsikratyti nuo raugo;
– PESACHo šventinimas:
* Macos;
* 4 vyno bokalai;
* Būtinieji PESACHo stalo komponentai
Paskaita nemokama! Registracija >>goo.gl/JbypwU
Vieta: Pylimo g. 4 II a. konferencijų sale
2018.03.21 18,00 val.
Iliustracija: Hagada shel Pesach Prague 1849 Published by M.I.Landau
Liudviko Zamenhofo paroda Panevėžyje
Parodos organizatoriai labai džiaugėsi, kad į renginį atvyko garbūs svečiai: Lenkijos instituto direktoriaus pavaduotojas, Lenkijos Respublikos ambasados pirmasis patarėjas Pavel Krupka ir Panevėžio vyskupas emeritas bei 2017 metų rajono savivaldybės Garbės pilietis Jonas Kauneckas. Panevėžio miesto esperantininkai dėkingi Panevėžio miesto savivaldybei už suteiktą erdvę parodos eksponavimui, dėkota mero pavaduotojui, Petrui Luomanui bei Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkei Loretai Masiliūnienei už geranoriškumą ir palaikymą.Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, atvykęs į parodos atidarymą, buvo pasiruošęs tarsi egzaminui. Puikiai išstudijavęs kai kuriuos istorijos faktus, su istorine foto nuotrauka ir išsamiais paaiškinimais iš archyvo, jis dar konsultavosi su atsakingais asmenimis. G,Kofmanas patikino, kad L. L.Zamenhofo – vieno žymiausių pasaulio litvakų sukurta kalba, tikrai paskatins tautas geriau pažinti viena kitą ir draugiškai bendradarbiauti.
Liudvikas Zamenhofas