Vilniuje kuriamas žydų darželis, kurio poreikis juntamas jau seniai

Vilniuje kuriamas žydų darželis, kurio poreikis juntamas jau seniai

Vienas iš Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės sau išsikeltų tikslų – modernaus, aukščiausius tarptautinius standartus atitinkančio žydų vaikų darželio įkūrimas Žvėryne, greta Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos.

Būsimojo žydų darželio projekto parengimu rūpinasi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės darželio „Šalom“ direktorė Ruth Reches – klinikinės psichologijos doktorantė, hebrajų kalbos dėstytoja. Ji papasakojo, kad tokio darželio trūkumas buvo jaučiamas jau seniai, tačiau kliūčių yra nemažai, o pati svarbiausia – finansų trūkumas.

„Kitų tautybių vaikų tėvai turi galimybę rinktis lietuvišką, rusišką, lenkišką darželį. Tačiau darželio, atitinkančio žydų tautybės žmonių poreikius, nėra. Tokio darželio, kuriame vaikai nuo mažų dienų mokytųsi žydų tradicijų, kultūros, švęstų žydiškas šventes, nėra. Vilniaus Šolomo ORT gimnazijoje vaikai turi galimybę augti žydiškoje aplinkoje, puoselėti žydiškas vertybes, bet būtų tikslinga jas pradėti ugdyti anksčiau, dar ikimokykliniame amžiuje.

Skaityti plačiau
Sionistų politiniai lūkesčiai

Sionistų politiniai lūkesčiai

Nuotraukoje: grupė studentų ir žurnalistų iš Lietuvos 17-ojo Pasaulinio sionistų kongreso metu Bazelyje 1931m.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tinklapyje publikuojame sionizmo organizacijų Lietuvoje susivienijimo 100-mečiui skirtą Humanitarinių mokslų daktarės Eglės Bendikaitės  straipsnių ciklą „Sionistų prioritetai kovoje už Litę (1916-1918)“. Pirmasis straipsnis iš ciklo publikuotas lzb.lt tinklapyje 2016 vasario 16d.

1897 m. rugpjūtį I Pasauliniame sionistų kongrese Bazelyje (Šveicarijoje) buvo sukurta Pasaulinė Sionistinė organizacija. Lietuvos sionizmas kaip tyrimų objektas išnyko kartu su pačia tarpukario žydų bendruomene. Atgavus Nepriklausomybę Lietuvoje imta išsamiau gilintis į šio judėjimo esmę.

Sionizmo pavadinimas yra kilęs nuo Siono kalno, ant kurio buvo pastatyta Jeruzalės šventykla, vardo. Jau ankstyvoje žydų istorijoje jis tapo Jeruzalės ir Izraelio žemės sinonimu. Vilties grįžti į Pažadėtąją žemę simbolis daugelį amžių buvo žydų religinių maldų elementas. Tik  XIX amž. pabaigoje atsiradęs sionizmo terminas įgijo politinį turinį ir ėmė reikšti ideologinį visuomeninį judėjimą, kurio tikslas – sukurti politinius namus žydų tautai jos istorinėse žemėse, t.y. atkurti žydų valstybę.

Skaityti plačiau
ES Tarybos atstovai domisi Tautinių mažumų apsaugos konvencijos įgyvendinimu Kaune

ES Tarybos atstovai domisi Tautinių mažumų apsaugos konvencijos įgyvendinimu Kaune

Kaune lankėsi  Europos Sąjungos Tarybos atstovų delegacija, kurios vizito tikslas buvo išsiaiškinti, kaip Lietuvoje įgyvendinama Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija. Kauno įvairių tautų kultūrų centre garbingi svečiai susitiko su tautinių bendrijų atstovais, tarp jų ir su Kauno žydų bendruomenės aktyvu. Susitikimo metu ES Tarybos atstovai domėjosi įvairių valdžios institucijų požiūriu į žydų bendruomenę, jos poreikius, finansinę ir kitokią paramą bendruomenei, bendradarbiavimu su Izraelio ambasada ir kitomis organizacijomis, bendru mikroklimatu Lietuvoje. KŽB pirmininkas Gercas Žakas pasidžiaugė aktyvia Izraelio ambasadoriaus veikla ne tik puoselėjant ir skleidžiant žydų kultūrą (plačiąja  žodžio prasme), bet ir plėtojant ryšius tarp dviejų valstybių, aptarė antisemitizmo apraiškas Lietuvoje bei informavo delegaciją apie akademinės etikos ir procedūrų komisijos kontrolieriaus V. Sadausko, pasiūliusio 1000 eurų premiją už publikaciją apie žydų tautybės asmenis, žudžiusius ar prisidėjusius prie trėmimų, kankinimų, akibrokštą.

 

Icchoko Rudaševskio “Vilniaus geto dienoraščio” pristatymas LŽB kovo 27 d. 18 val. J. Heifetzo salėje

Penkiolikmečio geto metraštininko literatūrinis paminklas Holokausto kančiai, jidiš kultūrai, vilčiai ir tikėjimui. Dar nespėjusius pažinti Icchoko Rudaševskio Vilniaus geto dienoraščio, kviečiame susitikti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje jau kovo 27 d. 18 val. Jašos Heifetzo salėje. Pristatyme dalyvaus: Faina Kukliansky, Dr. Mindaugas Kvietkauskas, Sigutė Chlebinskaitė, Neringa Latvytė-Gustatienė. 
Renginį moderuoja – dr. Lara Lempert.

 

Šimtmetis: Lietuvos žydai. Nepriklausomos Lietuvos žydai paskatino lietuvius drąsiau imtis verslų

Šimtmetis: Lietuvos žydai. Nepriklausomos Lietuvos žydai paskatino lietuvius drąsiau imtis verslų

Dr. Ona Biveinienė

Nuotraukos iš kolekcininko Michailo Duškeso kolekcijos

Žydai vadinami ne tik knygos, bet ir verslininkų tauta. Tai patvirtina ir Lietuvos žydų (litvakų) XX a. pirmosios pusės istorija, atskleidžianti jų svarų indėlį į jaunos valstybės ekonomikos plėtrą.

Žydų verslumas Lietuvoje turi gilias šaknis. Jau XIX a. pabaigoje išryškėjo lietuvių ir žydų „biznio“ skirtumai. Lietuvių, kuriems didžiausia ir, ko gero, vienintelė vertybė per amžius buvo žemė, absoliuti dauguma gyveno kaime ir vertėsi žemės dirbimu, tik su juo siedami savo gerovę. Žydai gi, kurių teisės pirkti, nuomotis bei dirbti žemę buvo suvaržytos, turėjo rasti kitus pragyvenimo šaltinius miesteliuose ir miestuose, kuriuose gyveno. Ilgainiui, XIX a. pab.– XX a. pradžioje, jie ėmė dominuoti prekyboje: Kauno gubernijoje net 87 proc. krautuvių buvo žydų rankose. Amatuose ir pramonėje buvo panaši padėtis – žydams priklausė visi 6 muilo fabrikai, iš 6 tabako įmonių – 5, iš 32 odos apdirbimo įmonių – 31. Iš pastarųjų išsiskyrė Chaimo Frenkelio fabrikai Šiauliuose.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą juose dirbo beveik 1000 darbininkų. Šie fabrikai buvo įvertinti net 25 mln. aukso rublių. Iki I pasaulinio karo 53 proc. pramonininkų ir 74 proc. prekybininkų Lietuvoje buvo žydai.1 Pirmasis pasaulinis karas ne tik sugriovė Lietuvos ūkį, bet ir sudarė palankias sąlygas lietuvių tautiniam judėjimui užbaigti „valstybės atstatymo bylą“. 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas buvo tik deklaracija, kurią paversti „kūnu“ reikėjo visos visuomenės pastangų. Šiame Lietuvos valstybės ekonomikos kūrimo ir stiprinimo kelyje žydų indėlis yra ženklus ir reikšmingas.

 

Skaityti plačiau

Užuojauta

Kovo 22d. netekome Vilniaus žydų bendruomenės nario, buvusių koncentracijos stovyklų ir getų kalinių sąjungos nario Edmundo Ruvino Zeligmano (1931 02 25 – 2018 03 21).
Nuoširdžiai užjaučiame velionio žmoną Janiną, dukrą ir artimuosius.

 Edmundas Zeligmanas bus pašarvotas  Laidojimo rūmuose (M.K.Paco g. 4), 1-oje  salėje. Lankymas kovo 22d. nuo 18.00 iki 21.00val., kovo 23d. – nuo 8.30 iki 12.45val.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narys E.R Zeligmanas – vienintelis, išsigelbėjęs iš 1,5 tūkstančio Holokausto metu nužudytų Šilalės žydų. Kai 1941m. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, jis buvo 10-metis vaikas, augęs religingoje šeimoje, tėvas  buvo kantorius, baigęs mokslus garsioje Telšių ješivoje. E.R. Zeligmanas vaikystėje lankė religinę mokyklą prie sinagogos, netekęs tėvų ir  artimųjų per Holokaustą, jis savarankiškai siekė mokslo, tapo fizikos mokytoju, dirbo Skaičiavimo mašinų gamykloje inžinieriumi, Statybos technikume dėstė elektrotechniką. Jis turėjo gražią šeimą, susilaukė proanūkų. Kol sveikata leido, E.R. Zeligmanas ateidavo melstis į Vilniaus sinagogogą, jis buvo minjano nariu.
Tebūna jam lengva Lietuvos žemė.
LSK “Makabi” plaukimo varžybos Kaune

LSK “Makabi” plaukimo varžybos Kaune

2018 m. kovo 18 d.  Kaune geriausiame Lietuvos plaukimo  baseine ( Kauno  m.  daugiafunkcinis  sporto  ir  pramogų  kompleksas  „GIRSTUTIS“)  vyko  LSK  „Makabi“ plaukimo  varžybos, kuriose  dalyvavo  plaukikai  iš  Vilniaus, Kauno,  Panevėžio  bei  pirmą  kartą  Šalčininkų  plaukikai  ir Izraelio  studentai, kurie mokosi  Kauno  universitetuose.  Šį  kartą  nerungtyniavo  dalis  Vilniaus  plaukikų, kurie tuo  metu  varžėsi  Lietuvos  plaukimo  čempoinate. Sportininkai  rungtyniavo 5-iose  amžiaus  grupėse. Varžybos vyko  25 m. laisvu  stiliumu  ir  50 m.  krūtine  distancijose  tarp  moterų  ir  vyrų.

 Šį  kartą aktyviai  varžybose  dalyvavo ir  iškovojo  prizines  vietas  sportiškos  šeimos  iš  įvairių  miestų: kauniečiai – Rokas, Jolita ir Artūras  Makštučiai, Mišel  ir  Ina  Zalotin, Aidas, Augustas  ir  Dovidas  Ganelinai, vilniečiai  Alan, Ilai  ir  Aaron  Galpernai, šalčininkiečiai  Jaroslavas  ir  Ivanas  Miškiniai.

Skaityti plačiau
Paskaita “Pesach laisvės ir išsivadavimo šventė” kovo 21

Paskaita “Pesach laisvės ir išsivadavimo šventė” kovo 21

Artėja Pesach – Natalja Cheifec kviečia į paskaitą!
Trumpasis paskaitos turinys:
– Kaip žydai tapo vergais Egipte;
– Kokiais būdais egiptiečiai kankino žydus;
– Mozė – žydų tautos vadas;
– Žydų išsigelbėjimo priežastys;
– Kaip D- vas nubaudė egiptiečius: 10 Egipto bausmių;
– Paruošimas PESACHo šventei: kodėl reikia atsikratyti nuo raugo;
– PESACHo šventinimas:
* Macos;
* 4 vyno bokalai;
* Būtinieji PESACHo stalo komponentai


Paskaita nemokama! Registracija >>goo.gl/JbypwU
Vieta: Pylimo g. 4 II a. konferencijų sale
2018.03.21 18,00 val. 
Iliustracija: Hagada shel Pesach Prague 1849 Published by M.I.Landau

Liudviko Zamenhofo paroda Panevėžyje

Liudviko Zamenhofo paroda Panevėžyje

Parodos organizatoriai labai džiaugėsi, kad į renginį atvyko garbūs svečiai: Lenkijos instituto direktoriaus pavaduotojas, Lenkijos Respublikos ambasados pirmasis patarėjas Pavel Krupka ir Panevėžio vyskupas emeritas bei 2017 metų  rajono savivaldybės Garbės pilietis Jonas Kauneckas. Panevėžio miesto esperantininkai  dėkingi Panevėžio miesto savivaldybei už suteiktą erdvę  parodos eksponavimui, dėkota mero pavaduotojui, Petrui Luomanui bei Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkei Loretai Masiliūnienei už geranoriškumą ir palaikymą.Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady  Kofman, atvykęs į parodos atidarymą, buvo pasiruošęs tarsi egzaminui. Puikiai išstudijavęs kai kuriuos istorijos faktus, su istorine foto nuotrauka ir išsamiais paaiškinimais iš archyvo, jis dar konsultavosi su atsakingais asmenimis. G,Kofmanas patikino, kad L. L.Zamenhofo – vieno žymiausių pasaulio litvakų sukurta kalba, tikrai paskatins tautas geriau pažinti viena kitą ir draugiškai bendradarbiauti.

Liudvikas Zamenhofas

Skaityti plačiau

Užuojauta

Kovo 19d. mirė Piotr Svešnikov (1934 02 26 – 2018 03 19). Skausmo valandą
nuoširdžiai užjaučiame dėl netekties žmoną Izabellą ir sūnų.

Užuojauta

Su liūdesiu pranešame, kad kovo 18d. mirė Olegas Jefimovas ( 1953 12 30 – 2018 03 18)
Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius dėl netekties.
LR URM parodą, rengtą kartu su LŽB apie litvakų istoriją – „Vienas amžius iš septynių: Lietuva, Lite, Lita“ aplankė senatorius R.D. Durbinas

LR URM parodą, rengtą kartu su LŽB apie litvakų istoriją – „Vienas amžius iš septynių: Lietuva, Lite, Lita“ aplankė senatorius R.D. Durbinas

Kilnojamoji LR URM paroda, kuri rengta kartu su LŽB, apie litvakų istoriją. – „Vienas amžius iš septynių: Lietuva, Lite, Lita“ dabar eksponuojama Čikagos kultūros centre. Šiomis dienomis bendrame Lietuvos generalinio konsulato Čikagoje ir YIVO renginyje, skirtame Demokratų partijos senatoriui Ričardui Dikui Durbinui pagerbti už jo nuopelnus (parvežant toras, YIVO archyvų suvedimą, susitarus  su Lietuva) susirinko daug garbių svečių, kuriems buvo pristatyta kilnojamoji paroda. R. D. Durbinas yra vienas įtakingiausių lietuvių kilmės amerikiečių JAV politikoje. Jo motina Ona Kutkaitė kilusi iš Jurbarko.

Parodoje apžvelgiama Lietuvos žydų istorija nuo jų atvykimo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją XIV amžiuje iki žydų gyvenimo Lietuvoje šiandien. Parodos autoriai Pranas Morkus ir dizainerė Viktorija Sideraitė Alon sugebėjo atvaizduoti išskirtines žydų santykių su vietos gyventojais detales, paminėjo ne vieną įstabų litvakų kilmės asmenį.

Jungtinėse Amerikos valstijose gyvena didelis skaičius žydų, kurių daugumos šaknys yra Lietuvoje ir kurie didžiuodamiesi, vadina save litvakais, lankosi šioje parodoje.

„Iš Lietuvos į Santiketaną: Šlomita Flaum ir Rabindranatas Tagorė“

Šlomita Flaum – vardas, kuris sieja Indiją, Izraelį ir Lietuvą.

Izraelio ir Lietuvos ambasados pristatys naują knygą apie Lietuvos žydę keliautoją Šlomitą Flaum ir jos susitikimus su Rabindranatu Tagore, Gandhi ir kitomis ryškiomis 20 amžiaus pradžios Indijos asmenybėmis.

Knygos pristatymas numatytas kovo 19 d. Indijos tarptautiniame centre New Delyje C. D. Deshmukh auditorijoje, o kovo 20 d. Abanindranato Tagorės galerijoje, Kolkatoje.

Šlomita Frida Flaum gimė 1893 m. kovo 18 d. Kaune. Per savo gyvenimą ji daug keliavo po pasaulį. Būdama pedagogė ir darželio mokytoja, skyrė daug dėmesio  naujiems mokymo metodams. Būtent susidomėjimas ją atvedė ir į ką tik atidarytą naują Visva Bharati kolegiją Santiniketane. Per dvejus ypatingai įdomius metus, praleistus  Santiniketane (1922-24 m.) Flaum bendravo su Indijos nepriklausomybės judėjimo lyderiais, įskaitant Annie Bessant, Sarojini Naidu ir, žinoma, Gandhi.

Ši moteris sutiko daug įdomių žmonių savo gyvenimo kelionėse, tačiau iš jų visų, su kuriais ji bendravo, ryškiausią pėdsaką paliko draugystė su indų poetu Rabindranatu Tagore, kuris visiškai pakeitė jos gyvenimą. Po daugelio metų ji rašė,  kad  yra giliai įsitraukusi į Tagorės kūrybinį ir intelektinį  pasaulį, kad ji pati “pasiekė tokią proto būseną, kurią indai apibūdina kaip nuolatinę ekstazę”. Rabindranatas Tagorė – žymus indų poetas, kompozitorius, prozininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas. Už eilėraščių rinkinį „Aukojimo giesmės“, paties išverstą į anglų kalbą, tapo 1913 m. Nobelio literatūros premijos laureatu.

Dveji metai, praleisti Santiniketane (nedidelis miestas Indijos šiaurės rytuose, netoli Kolkatos) pavertė Šlomitą Flaum Tagorės neoficialia ambasadore , Santiniketanas – vieta, kur visa jos veikla buvo susijusi su Indija. Ji rašė įvairiems leidiniams apie Tagorę, Gandhi ir Indiją. Jos kūryba dabar surinkta į dvi knygas ir daugiau kaip dvidešimt straipsnių.

Šlomita Flaum  mirė Izraelyje 1963 m. sulaukus septyniasdešimties metų, vieniša, apleista, beviltiškai nuskurdusi ir pamiršta.

Tikimasi, kad šis pirmas Flaum kūrinių anglų kalba pristatymas kovo 19 d. pasitarnaus autorės žinomumui, atkurs ne tik pamirštą moters vardą, bet ir prisidės prie garsių istorinių asmenybių panteono, žmonių, bendravusių su Tagore ratas yra svarbus Santiniketano paveldas.

Knygos pristatyme Naujajame Delyje ir Kolkatoje dalyvaus autorius dr. Šimonas Lev; Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė ir pagrindiniai Tagorės kūrybos ekspertai: prof. Radha Chakravarty  ir prof. Uma Das Gupta bei Izraelio ir Lietuvos ambasadoriai, pagerbsiantys  šį visoms trims šalims svarbų įvykį.

Knyga pristatoma Naujajame Delyje kovo 19 d.  C. D. Dehmukh auditorijoje, Indijos tarptautiniame centre, o Kolkatoje kovo 20 d.  Abanindranato Tagorės galerijoje, ICCR | Rabindranato Tagores centre.

Ši knyga taip pat bus išleista Izraelyje ir Lietuvoje. Žadama, kad ji pasirodys dar šiais metais.

Bendra nuotrauka su knygos autoriumi ir Lietuvos ambasadoriumi Indijoje L.Talat – Kelpša.