

Raimondo Savicko parodos atidarymas!

Pagal sutartį su Panevėžio “Vilties” progimnazija, biologijos mokytoja Žana Narevič kartu su auklėtiniais apsilankė Panevėžio žydų bendruomenėje. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman moksleiviams papasakojo apie Panevėžio krašto žydų istoriją prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu, žydų tradicijas, šventes, apie Holokaustą, kurio tema bendruomenėje ypatingai svarbi, nes bendruomenės narius jis palietė asmeniškai. Holokausto pažinimas yra aktualus ne tik moksline, bet ir edukacine prasme.Turime kuo geriau pažinti šį reiškinį, kad ateityje to išvengtume ir jis nepasikartotų, – pasakė Gennady Kofman.
Reikia pažymėti, kad progimnazijos moksleiviai atsakė į visus klausimus, kurių klausė Gennady Kofman. Bendruomenės pirmininkas pasiūlė mokytojai Žanai Narevič puikias moksleivių žinias įvertinti dešimtukais.

Ruth Reches
Jonatanas Vitkauskas
Antroji dalis
Kodėl ramus ir romantiškas Ruth Reches pranešimas apie žydų išsivadavimą iš Egipto vergijos sukėlė chaosą susitikimo Žinijos draugijos GAUBLIO klubo dalyvių jausmuose, mintyse ir kalbose?
Trys klasteriai[1], kuriuos autoriui pavyko sudaryti iš vienas kitą paneigiančių susitikimo dalyvių nuomonių skatina galvoti, jog prelegentė netyčia užgavo slepiamus post komunistinės visuomenės skaudulius.
„Raktiniais“ įėjimų į kiekvieną klasterių žodžiai pasirinkti šie: „šeima“, „tauta“ ir „Mesijas“.
1.1. Senasis Testamentas (1300 pr. m. e.–324 m.e.)
Pareigą permesti gyvybės estafetę iš praeities į ateitį Pasaulių Kūrėjas uždėjo ant šeimos pečių.
Knygų knyga[2] prasideda Dievo įsakymu šeimai, kuris skamba taip: „…veiskitės ir dauginkitės…užvaldykite žemę…“ (Pirmoji knyga – Būtis, 28 pastraipa).
Kaip svarbiausią įsakymą Žmonijai realizavo žydų tauta, Dievo pasirinkta pavyzdžiu visoms kitoms tautoms? Patogiausia šeimos evoliucijos peržiūrą pradėti nuo laikmečio po „Pasaulio sukūrimo“[3], kada Dievas davė Mozei Įstatymą, mūsų laikais vadinamą Senuoju Testamentu.
Tai įvyko prieš 3312 metus (1300pr.m.e.+2018). Rašytiniai šaltiniai[4] rodo, kad Senasis Testamentas (Įstatymas) leido vyrams turėti kelias žmonas.
Be kita ko, žmonų skaičius buvo savotišku vyro prestižo rodikliu. Tarkim, Izraelio ir Judėjos karalius Saliamonas (965-928 pr. m. e.) turėjo 700 žmonų, o eilinis žemdirbys džiaugdavosi turėdamas nors vieną.
Kadangi kilmingieji jaunikiai dažniausiai būdavo žymiai vyresni už savo nuotakas, jie ir numirdavo pirmieji.
Paprastai vedybinė sutartis–Ketuba buvo sudaroma iki vestuvių. Sudarant vedybinę sutartį, mergaitės amžius neturėjo reikšmės, nes sutartį sudarydavo jos tėvai. Seksualinis gyvenimas tarp vyro ir jo būsimosios žmonos prasidėdavo ne anksčiau, negu mergaitėms prasidėdavo mėnesinės. Iki mėnesinių nuotaka gyvendavo tėvo šeimoje. Tėvas ir broliai šventai saugojo merginos skaistybę, nes nuo jos priklausė „nuotakos kaina“*. Be tėvo leidimo arba giminaičių palydos neištekėjusi moteris neturėjo teisės išeiti į gatvę.
Prasidėjus mėnesinėms (13-14 metų), būdavo pradedama ruoštis vestuvėms.
Vestuvės įvykdavo tada, kai abi šeimos įsitikindavo, kad visi Ketuba punktai yra įvykdyti arba nėra kliūčių jiems įvykdyti.
Svarbiausias Ketuba punktas būdavo susijęs su kraičiu. Kraitis vaidino rolę kompensacijos už tai, kad po vestuvių jaunikio šeima privalės naująją žmoną išlaikyti. Jeigu vyras nuspręsdavo išsiskirti arba numirdavo anksčiau už žmoną, atgavusi dalį kraičio, moteris neretai ištekėdavo antrą kartą. Pastaruoju atveju jaunikį pasirinkdavo ji pati.
Graikų ir romėnų (iki Kristaus) pasaulyje, žmonės gyveno sunkiau ir trumpiau. Ypač sunkus buvo moters likimas nes, palyginus su vyriškiu moteris buvo tiek fiziškai, tiek ir teisiškai silpnesnė. Todėl moterims 40 metų pabaigoje prasidėdavo menopauzė, o 50 metų tada reiškė tą patį, ką dabar mums reiškia 90.
Ant moters pečių buvo uždėta pareiga pamaitinti, aprengti, apskalbti šeimą, pašerti gyvulius, jau nekalbant apie pagalbą vyrui sodo ir lauko darbuose. Moterys, nežiūrint į jų statusą šeimoje, privalėjo visada būti pasiruošusiomis bet kuriuo momentu viską mesti ir daryti tai, ką liepia „šeimininkas“.
Mergaitės nuo 6-7 metukų privalėjo padėti motinoms ne tik namų ruošoje, bet ir buvo ruošiamos būsimoms žmonos pareigoms. Tuo tikslu jos buvo mokinamos austi ir verpti.
Berniukai nuo mažens buvo ruošiami būsimoms „šeimos galvos“ pareigoms. Tuo tikslu jie nuo šešerių metų buvo pradedami mokinti rašto.
Šeimos buvo patriarchalinės. Iki šiol šeimos galva hebrajiškai vaidinamas „baal“, kas reiškią „poną“ arba „šeimininką“.
Galime savęs paklausti, pas kurį iš dviejų „ponų“- tėvą ar vyrą – moteriai buvo gyventi lengviau?
Panašiau, kad pas tėvą, nes, išėjus gyventi pas vyrą, prie visų darbų, kuriuos tekdavo dirbti pas tėvą, prisidėdavo nėštumai ir vaikų gimdymas.
Visur ir visada žemdirbių veiksmus rikiavo „gamtos laikrodis“. Tačiau, kai kuriais atžvilgiais, panašumas tarp moters gyvenimo prieškariniame Lietuvos kaime ir Palestinoje prieš Kristaus gimimą yra tiesiog pritrenkiantis. O juk šiuos laikotarpius skiria daugiau negu 2000 metų arba 60 žmonių kartų!
Prieškario Lietuvos kaime gyvavo posakis: „moteris laiko keturis namo kampus, o vyras –tik vieną“.
…Tyliai Nemunėlis teka, o dar tyliau mūsų seselė verkia – dainuodavo kaime mūsų žemdirbėliai.
Rugsėjo 9d. Lietuvos žydų bendruomenė rinkosi į sinagogą pasitikti Naujųjų 5779 metų šventės -“Rosh Hashana” – vienos iš svarbiausių Judėjų švenčių, kurios tradiciškai išvakarėse pasitinkamos sinagogoje.
Rosh Hashana simbolizuoja šeštąją pasaulio kūrimo dieną, – Aukščiausiasis šią dieną sukūrė pirmąjį žmogų – Adomą, davusį pradžią žmonijai. Vėliau Adomas atmetė draudimą, už kurį buvo išmestas iš Rojaus.
Nuo labai senų laikų Aukščiausiasis tą dieną reiškia nuosprendį ir nustato visai žmonijai ateitį ateinantiems 12 mėnesių.
Pivonijos šile esančioje Holokausto vietoje tradiciškai paminėtas čia nukankintų ir palaidotų žydų atminimas. Šiame renginyje nemažai dėmesio skirta ir atminties ženklams, kurie įamžina bei įamžins šios tautos atstovus.
Į iškilmes trečioje pagal dydį Lietuvos Holokausto vietoje susirinko Ukmergės žydų bendruomenės nariai, atvyko jų tautiečių iš Kauno, Vilniaus, kitų miestų bei šalių. Renginyje dalyvavo rajono mero pavaduotoja Klavdija Stepanova, kaip ir kasmet, sulaukta Dukstynos pagrindinės mokyklos bendruomenės atstovų, būrelio ukmergiškių.
Bėgantys metai retina 1941-iais vykusios tragedijos amžininkų gretas. Nusilenkti savo tautos atstovams skuba jau kitos kartos žydai. Daugelis jų į tėvų ir senelių žemę atsiveža savo vaikus ir tarsi perduoda tradiciją pirmą rugsėjo sekmadienį susirinkti Pivonijos šile ir kartu prisiminti čia palaidotus šeimų narius, kitus artimuosius.
1941-ųjų rugpjūtį-rugsėjį į paskubomis iškastas duobes dešimtimis gulė vyrai ir moterys, vaikai ir seneliai. Pivonijos šile nekaltai žuvo beveik visa Ukmergės žydų bendruomenė. Po šimtametėmis pušimis kartu su nužudytaisiais palaidota didelė dalis šios tautos tradicijų, kultūros… Ukmergės žydų bendruomenės duomenimis, 1941 m. rugpjūčio 18–19 ir rugsėjo 5 d. nužudyta 6 354 žydų tautybės asmenys, gyvenę Ukmergėje. Pivonijos šile iš viso ilsisi beveik dvylikos tūkstančių žydų palaikai.

Jau rugsėjo 23 d. „Vaidilos klasikos“ naujojo sezono atidarymą nušvies holokausto laikotarpiui pagerbti skirtas moderniosios klasikos koncertas „Po Dovydo žvaigžde“. Tai įspūdinga ir sukrečianti 12 dalių kamerinė simfonija, kurios kompozitorius Maestro Giedrius Kuprevičius. Žavesio prideda kūrinyje skambanti Haik Vantoura iššifruota antikinė hebrajų melodija bei specialiai šiai simfonijai poetės Violetos Palčinskaitės parašytos eilės. Maestro ir koncerte dalyvausiantys atlikėjai – ansambliai „Lietuvos Jeruzalė“ ir „Amerikos virtuozai“ bei tenoras Rafailas Karpis – siekia pagerbti skaudų visai Lietuvos valstybei istorinį laikotarpį, jautriai ir su pagarba prisiminti kiekvieną holokausto auką, visuomet išlikti socialiai atsakingais, globaliai mąstančiais ir pasaulietiškais žmonėmis.
Atlikėjai:
Rafailas Karpis (tenoras, Lietuva)
Ansamblio „Lietuvos Jeruzalė“ nariai:
Romualdas Taločka (klarnetas, Lietuva)
Borisas Traubas (smuikas, Lietuva)
Vitalija Raškevičiūtė-Gelgotė (altas, Lietuva)
Ansamblis „Amerikos virtuozai“:
Emmanuel Borowsky (smuikas, JAV)
Cecylia Barczyk-Borowsky (violončelė, JAV)
Frances Grace Borowsky (violončelė, JAV)
Elizabeth Borowsky-LeBlanc (fortepijonas, JAV)
Sveikiname su Rosh Hashana švente !
Su Naujaisiais 5779 žydų metais, mieli bendruomenės nariai. Gerų metų linkime, sveikų, saldžių kaip obuolys meduje per Roš Hašana. Likime, kad metai būtų taikūs ir laimingi!
Shana Tovah u’metukah !
Šis Naujųjų metų atvirukas – ypatingas, rastas Vilniaus senamiesčio namo kamine.
Kiek jis ten išbuvo ir kas jį padėjo kartu su šeimyninėmis nuotraukomis, – niekas nežino, nudilo net datos ant nuotraukų ir atvirukų. Viso radinyje buvo 15. Dvi pažymėtos datos liudija, jog tai galėjo būti 1915 – 1925m.
Nuotraukas bendruomenei įteikė, jas radęs 1998m. Vladas Grybas. Radinys pastebėtas remontuojant apleistas patalpas Etmonų g. 4. Nuotraukos išgulėjo kamine labai nešvarios ir apdegusios. Vladas Grybas prie radinio pridėjo namo, prieš remontą ir po jo bei kamino fotografijas.
Suremontuotas patalpas galima pamatyti iš kiemo pusės Aušros Vartų 3.
Dėkojame už LŽB padovanotą radinį.

2018-08-25 Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai kartu su projekto „ŽYDMIESČIAI ŽIEMGALOJE“ vadove, VšĮ MTD „ARASAI“ direktore Izolda Žagrakaliene visą dieną keliavo po šiaurės Lietuvos miestus ir miestelius, aplankė vietas, kur gyveno didžiulės žydų bendruomenės ir kūrė bendras urbanistines erdves, sociokultūrinius santykius su kitų konfesijų bendruomenėmis. Kelionė, prasidėjusi Šiauliuose, tęsėsi Joniškyje, kur buvo apžiūrėtos iš išorės ir vidaus dvi sutvarkytos sinagogos, aptarta buvusi šulhof – sinagogos kiemas – erdvė.
Nuotrauka išlikusių žydų namų fone.


Artėjant didžiosioms judėjų šventėms, džiaugiuosi galėdama su Jumis pasidalinti svarbiausiomis Lietuvos žydų bendruomenės naujienomis. Lietuvos žydų bendruomenė kasdienis gyvenimas pilnas iššūkių, tačiau kasmet augame, stiprėjame, jaučiame vis didesnį visuomeninį ir politinį palaikymą. Susidomėjimas žydų kultūra taip pat neblėsta – ta liudija Lietuvoje vykstantys Europos žydų kultūros dienos renginiai, kurių programa kiekvienais metais tampa vis turtingesnė. Labai vertinu tai, kad prie Lietuvos žydų bendruomenės oficialiai prisijungė per 1500 žydų išeivių iš Lietuvos vienijanti Litvakų asociacija Izraelyje vadovaujama Arie Ben-Ari Grodzensky . Žydų vienybė – didžiausias siekis tautinio atgimimo 30-metį šiemet švenčiančiai Lietuvos žydų bendruomenei.
Regioninių žydų bendruomenių ir žydų organizacijų aktyvaus darbo dėka Lietuvoje neblėsta žydiškosios vertybės. Auga jaunoji žydų karta, kuriai galime patikėti savo istoriją ir savo ateitį. Ilgai brandinome įdėją atgaivinti Lietuvos žydų skautų tradiciją ir šiemet pagaliau pavyko ją paversti realybe bendradarbiaujant su Prancūzijos žydų skautais ir Lietuvos skautija. Lietuvos žydų skautijos dalimi buvo ir Vilniaus geto kalinė bei pogrindžio pasipriešinimo judėjimo dalyvė Fania Brancovskaja bei buvusi Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkė, jidiš kalbos tyrinėtoja Bliuma Kac. Nors išlikusi žydų bendruomenė Lietuvoje nėra gausi, įrodėme, jog esame pajėgūs tęsti senas tradicijas ir kurti naujas.
2018 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos sporto muziejaus Didžioji ekspozicijų salė skendėjo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos narių bei nusipelniusių Lietuvai olimpiečių, sporto veteranų, sporto mokslo žmonių gausa. Čia vyko tradicinis renginys, skirtas Laisvės dienai paminėti. Renginys prasidėjo Lietuvos himnu, o po jo maldos žodžiais į minėjimo dalyvius kreipėsi Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas, šaulys, dr. Paulius Saulius Bytautas OFM. Vėliau minėjimo dalyvius sveikino Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas, LR Seimo narys Gediminas Vasiliauskas, Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai dr. Jonas Koryzna ir Gediminas Žukauskas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras dr. Leonas Milčius, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas bei Kauno ukrainiečių bendrijos pirmininkas Nikolajus Denisenko.

Pirmąją rudens savaitę Lietuvoje vyko Europos žydų kultūros dienos. Šia proga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centras surengė parodą „Žaibo prisiminimas“, kuri skirta poetui Avromui Suckeveriui. Pirmų publikuotų Vilniaus geto memuarų autorius ir antinacistinio pasipriešinimo dalyvis prisidėjo prie žydiško Vilniaus klestėjimo ir liudijo jo žūtį įamžindamas tai mūsų atmintyje.
Šios idėjos gimė tarptautinėse studentų dirbtuvėse, kuriose drauge dirbo akademinis jaunimas, profesoriai, praktikuojantys paveldosaugos, urbanistikos, architektūros, komunikacijos, muziejininkystės specialistai iš Lietuvos kartu su kolegomis iš Izraelio, Lenkijos, Latvijos, Švedijos, Vokietijos, Ukrainos. Pristatyme bus kalbama apie sinagogos įpaveldinimo idėjas, naujos kultūros erdvės pavadinimą, archeologijos pateikimą, veiklų spektrą, architektūrinę idėjos išraišką. Mūrinė renesanso-baroko stiliaus Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII amžiuje iki tol čia stovėjusios medinės sinagogos vietoje. Vilniaus Didžioji sinagoga buvo vienas iš svarbiausių žydų centrų nuo XVI amžiaus pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo.
VDU Katalikų teologijos fakulteto Didžioji aula (Gimnazijos g. 7)
2018 m. rugsėjo 10 d. 17.30 val.
KONCERTAS SKIRTAS
ŽYDŲ GELBĖTOJO JONO PAULAVIČIAUS
120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS
ANSAMBLIS AMERIKOS VIRTUOZAI:
Emmanuel Borowsky (smuikas), Cecylia Barczyk (violončelė),
Elizabeth Borowsky (fortepijonas), Charles Borowsky (balsas ir lūpinė armonikėlė)
Dalyvauja Borisas Traubas (smuikas)
PROGRAMOJE: