Apie parodą ,,Kauno priemiesčių istorija. Vilijampolė – nuo dvaro iki miesto“

Apie parodą ,,Kauno priemiesčių istorija. Vilijampolė – nuo dvaro iki miesto“

2019 m. birželio mėn. 11 d.  Kauno regioninis valstybės archyvas pakvietė minėti Tarptautinę archyvų dieną. Pastebėtina, kad Tarptautinė archyvų diena kasmet minima birželio 9 d.  Sprendimą dėl šios dienos minėjimo 2007 m. priėmė Tarptautinė archyvų taryba – tarptautinė, nevyriausybinė organizacija, jungianti pasaulio archyvarų bendruomenę ir skatinanti dokumentinio paveldo išsaugojimą bei sklaidą.

Ta proga  Kauno regioninis valstybės archyvo patalpose   buvo pristatyta paroda ,,Kauno priemiesčių istorija. Vilijampolė – nuo dvaro iki miesto“. Parodos organizatorius ir dalyvius  pasveikino direktorius Gintaras Dručkus, pasidžiaugė, kad šia paroda pradedamas naujas parodų ciklas, skirtas Kauno priemiesčiams ir pakvietė pokalbiui – diskusijai, skirtai Kauno Vilijampolės istorijai.  Su Vilijampolės istorija supažindino Kauno regioninio valstybės archyvo  vyr. specialistė – parodos kuratorė Nijolė Ambraškienė bei skyriaus vedėja Vitalija Girčytė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Kaunistikos grupės vyresn. bibliografas, dr. Mindaugas Balkus,  visuomenininkas dr. Raimundas Kaminskas, Kauno Žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Žydų bendruomenės atstovas Michailas Duškesas ir kiti.

Pasibaigus diskusijoms, renginys tęsėsi parodų salėje. Nijolė Ambraškienė tęsė pasakojimą apie Vilijampolę prie ekspozicijų stendų bei atsakė į dalyvių klausimus.

Džiugu tai, kad po parodos atidarymo archyvo darbuotojai organizuos edukacinių renginių dienas, skirtas moksleiviams, vilijampoliečiams,  kauniečiams ir jų svečiams. Ačiū šios parodos organizatoriams už puikią parodą ir Vilijampolės istorijos pamoką.

Raimundas Kaminskas

Kviečiame į žydų mokslo instituto JIVO atminimo lentos atidengimo ceremoniją

Kviečiame į žydų mokslo instituto JIVO atminimo lentos atidengimo ceremoniją

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė

kviečia Jus  birželio 20 d., 15 val.

dalyvauti žydų mokslo instituto JIVO atminimo lentos atidengimo ceremonijoje

prie namo A. Vivulskio g. 18.

Nuo 1933 m. iki 1944 m. toje vietoje stovėjo  pastatas, kuriame veikė

1925 m. Vilniuje įkurtas svarbiausias Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras,

nuo 1940 m. tęsiantis savo veiklą Niujorke kaip žydų studijų institutas YIVO.

 

Renginyje dalyvaus:

YIVO direktorių tarybos vicepirmininkė Irene Pletka

YIVO direktorius Jonathanas Brentas.

JIVO institutas Vilniuje pieš Antrąjį pasulinį karą.

Apie JIVO Vilniuje

Svarbiausioji kultūros ir mokslo institucija buvo 1925 m. Vilniuje sukurtas žydų mokslo institutas JIVO (santr. Jidiš – Jidiše visnšaftleche organizacie; vėliau – Jidišer visnšaftlecher institut), tapęs jidiš kultūros ir mokslo tyrimo centru. Instituto garbės prezidiumo nariais tapo patys žymiausi to meto pasaulio mokslininkai, visuomenės veikėjai – žydai: Albertas Einšteinas, Zigmundas Freudas, Edvardas Bernšteinas, Šimonas Dubnovas.

Vienas iš instituto idėjos autorių, organizatorių ir jo ilgametis vadovas buvo žymiausias to meto jidiš filologas, pirmasis jidiš profesorius Amerikoje (gyveno JAV nuo 1939 m.) Maksas Vainraichas. Jis formavo instituto veiklos strategiją, principus. JIVO biblioteka turėjo daugiau kaip 40.000 knygų; bibliografijos centre buvo daugiau kaip 220.000 pasaulyje išleistų leidinių kartoteka; spaudos archyve buvo sukaupta apie 10.000 įvairiose valstybėse leistų žurnalų metinių rinkinių. Institute buvo keli archyvai: rankraščių ir autografų, istorinių dokumentų, plakatų; teatro bei pedagogikos muziejai, tautosakos kolekcija (apie 10.000 surinktų priežodžių, patarlių, sąmojų, keiksmų). Šie kultūros lobiai buvo JIVO darbuotojų ir įvairių šalių instituto bičiulių pastangų rezultatas.

Institute buvo sudarytos 4 mokslo sekcijos – filologijos, istorijos, ekonomikos ir statistikos, psichologijos ir pedagogikos. Jose dirbo žymiausi mokslininkai, gyvenę ne tik Vilniuje, bet ir Varšuvoje, Berlyne, Rygoje, Paryžiuje, Niujorke. Institute ne tik vyko tiriamasis darbas, bet  buvo rengiami jauni mokslininkai – nuo 1935 m. čia veikė aspirantūra, joje kasmet mokėsi 15-16 aspirantų. Kiekviena sekcija skelbė savo tyrimų rezultatus leidinyje „Šriftn fun jidišn visnšaftlechn institut“ (JIVO darbai). Nuo 1931 m. buvo leidžiamas mėnesinis mokslinis žurnalas „JIVO bleter“ (JIVO puslapiai); iki 1937 m. žurnalo visuminė apimtis sudarė 235 spaudos lankus. Instituto bendradarbiai paskelbė 12 monografijų ir kitų leidinių. Iš viso iki 1937 m. buvo išspausdinta daugiau kaip 1000 spaudos lankų, t.y., 16.000 puslapių mokslinės produkcijos. JIVO iniciatyva, pagerbiant Š. Dubnovą jo 70-mečio proga, pradėta rengti visuotinė žydų enciklopedija.

Tarpukario Lenkijos Respublikos valdžia instituto nepalaikė finansiškai, todėl lėšas rinko „JIVO bičiulių draugijos“, veikusios daugelyje valstybių. Kai kurios iš šių draugijų (Varšuvoje, Niujorke, Paryžiuje) iš esmės tapo Vilniaus JIVO filialais, vykdė savarankiškus mokslinius tyrimus. Antrojo pasaulinio karo metais, kai darbas Lietuvoje buvo nebeįmanomas, JAV filialas tapo JIVO centru. Čia persikėlė M. Vainraichas ir iki mirties 1969 m. jam vadovavo. YIVO Institute for Jewish Research Niujorke (https://yivo.org/) ir dabar veikia kaip vienas svarbiausių jidiš  kultūros tyrimų centras. Kitas JIVO filialas dirba Buenos Airėse (Argentina).

Parengta remiantis žydai.lt 

Pirmoji Lietuvos žydų skautų vasaros stovykla kviečia registruotis

Pirmoji Lietuvos žydų skautų vasaros stovykla kviečia registruotis

PRADEDAMA REGISTRACIJA:

1-oji Lietuvos žydų skautų vasaros stovykla „Istorija tęsiasi“

KADA?: liepos 28 – rugpjūčio 2

KUR?: Kernavės miškuose: (Koordinatės 54.857231,24.868243)

KAS GALI DALYVAUTI? Vaikai nuo 12 iki 18 metų.

KAIP KONTAKTUOTI?: renginiai@lzb.lt, 867216114

Lietuvos žydų skautai turės savo pastovyklę Lietuvos Skautijos Kernavės tunto vasaros stovykloje.

KAINA

*I registracijos etapas (iki 2019-07-07)

1 vaikui – 80 Eur

2 vaikams – 140 Eur

3 vaikams – 210 Eur

4 vaikams – 250 Eur

*II registracijos etapas ( iki 2019-07-21)

1 vaikui – 100 Eur

2 vaikams – 180 Eur

3 vaikams – 255 Eur

4 vaikams – 320 Eur

*Nepamirškite, kad kur yra noras, ten yra kelias, todėl esant sudėtingai finansinei situacijai šeimoje, visada galite kreiptis.*

REKVIZITAI

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė

Į. k. 19022117

Adresas : Pylimo g. 4, LT-01117 Vilnius

LT097044060000907953,

Mokėjimo nurodymo dalyje būtina įrašyti: dalyvio „VARDĄ PAVARDĘ ir skautų stovykla“

REGISTRACIJA į stovyklą bus patvirtinta gavus mokėjimo pavedimą.

Šioje formoje registruojasi stovyklos dalyviai bei vadovai.

https://forms.gle/sP8iDifxsTFUmC646

STOVYKLAUSIME

Kernavės miškuose:

(Koordinatės 54.857231,24.868243)

Važiuojant iš Vilniaus važiuoti link Kernavės, likus 4km iki Kernavės ir baigiantis Miežionių kaimui sukti į kairę – į Rokiškių pusę. Vėliau vadovautis kelio ženklais į stovyklą.

Tėveliai vaikus į stovyklą turi atvežti sekmadienį liepos 28 dieną iki 11h30, o penktadienį rugpjūčio 2 dieną, atsiimti vaikus gali rugpjūčio 2 dieną nuo 14h00 iki 17h00.

Stovyklos viršininkas

brolis Tadas Kavaliauskas

Pastovyklės vadovas

brolis Renaldas Vaisbrodas, tel nr.: 865921130

Iki greito pasimatymo Kernavės miškuose!

Birželio 14-ąją Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną. Gydytojo Isaako Chonės Dubrovičiaus tremtis ir šeimos likimas

Birželio 14-ąją Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną. Gydytojo Isaako Chonės Dubrovičiaus tremtis ir šeimos likimas

Tą dieną 1941m. dieną prasidėjo masiniai trėmimai į Stalino lagerius.

1941 birželio 14–18 d. iš Lietuvos buvo deportuota apie 17500 žmonių (nustatyti 16246 tremtinių likimai),  4663 suimtieji ir 12832 tremtiniai. Tremtis tapo didžiule Lietuvos tragedija ir netektimi. Iš Lietuvos buvo deportuoti ne tik lietuviai, apie 3000 žydų, negalutiniais duomenimis, lageriuose ir tremtyje mirė 375 žydai .

Ištremti į Sibirą žydai giliu dvasiškumu ir tikėjimu priešinosi žiauriam sovietinių represijos organų terorui. 1941-aisiais buvo ištremta apie 1,3 proc. tuometinės Lietuvos žydų bendruomenės narių, procentine išraiška tai yra didžiausias ištremtųjų iš Lietuvos skaičius pagal tautybę.

Santariškių Vaikų ligoninės gydytoja Rozalija Černakova pasakoja apie savo senelio ir visos šeimos likimą. Seneliai buvo ištremti su šeimomis : Rozalijos tėvai, trėmimo metu buvo dar vaikai: mama – 11-os metų mergaitė, jos brolis – 8-erių. Juos ištrėmė į Altajaus kraštą. Ten ir gimė Rozalija.

Senelis tą 14 birželio stotyje buvo atskirtas nuo šeimos. Jį vežė kitu keliu į lagerį Mordovijoje. Po kurio laiko perkėlė į kitą lagerį. Senelis – gydytojas ginekologas Isaakas Chonė (Elchananas) Dubrovičius buvo vienos sionistinės partijos pirmininkas. Iki tremties jis gyveno ir dirbo Kaune, turėjo namą, dirbo ligoninėje ginekologu, medicinos mokslus baigė Vokietijoje, Giesene.

Lietuvos žydai, tarp jų ir medikai, patyrė kelias stalinizmo valstybinio antisemitizmo bangas, lydimas medicinos darbuotojų ir jų šeimų represijų – trėmimų, profesinės veiklos apribojimo, šalinimo iš pareigų. Kaltinimai buvo susiję su turėta nuosavybe, dalyvavimu visuomeninių organizacijų veikloje ir kt.

Anūkė – gydytoja Rozalija surado archyve savo senelio bylą, kurią pradėjusi skaityti net nesuprato, kas rašoma. Tremtinių sąrašus NKVD sudarydavo iš anksto, žinomas Kauno ginekologas tapo politiniu kaliniu, kuris buvo ištremtas į Mordovijos lagerį Potmą. Ten jis kirto mišką.  Po to jį perkėlė į Krasnojarską. Gydytoju dirbti tremtyje neleido, tik sanitaru. Visi dokumentai iš jo buvo atimti.  Jam leido išvykti iš lagerio pas ištremtą šeimą tik 1955m. į Altajaus kraštą, Slavgorodo miestelį, kur tremtyje gyveno šeima. Tada jo anūkei Rozalijai buvo 3-eji, ji pirmą kartą išvydo savo senelį. 1958 m buvo panaikintas represuotųjų statusas ir Isaakas Chonė Dubrovičius galėjo dirbti gydytoju. Jo kolegos kauniečiai rašė laiškus, kad Kaune labai trūksta gydytojų, prašė kad jį paleistų, kad jis grįžtų, bet prašymai nepadėjo. Tik iš Vokietijos gavęs diplomo kopiją,  jis pradėjo dirbti gydytoju ginekologu, bet tremtis ir sunkus darbas gulage palaužė jo sveikatą. Trejus metus jis dar operavo pacientes, bet kai pradėjo drebėti rankos, dirbti nebegalėjo.

Senelis visiškai nieko nepasakojo, anūkai augo, nežinodami apie lagerius ir tremtį. Tik būdama suaugusi, jo dukra sužinojo šeimos istoriją. Apie žydiškumą  Rozalija sužinojo būdama vaiku. Gatvėje ją ir mamą vadino žyde – rusų k. – „jevreika“, tais laikais tai skambėjo kaip pravardžiavimas.

Senelio sūnus, Rozalijos mamos brolis irgi buvo gydytojas, pasirinkęs tėvo profesiją. Anūkė Rozaliją pasakoja kaip tapo gydytoja. Šeima iš Altajaus krašto negalėjo grįžti į Lietuvą, jų neišleido, kad ir kiek jie laiškų – įvairių prašymų berašytų,- atsakymas buvo – ne. Tėvai galėjo sugrįžti tik 1991 metais kaip tremtiniai. Jie apsigyveno Vilniuje.

Rozalijos tėvas ieškojo būdų išvykti iš Altajaus krašto, mažo Slavgorodo miestelio, kur jie ilgai buvo priversti gyventi, kol pagaliau jį pakvietė dirbti į Kazachstano gamyklą. Persikėlė visa šeima su vaikais. Po poros metų pavyko ir senelius perkelti. Senelis jau buvo ligotas. Nebeilgai pagyveno, iki 1970 metų. Į Lietuvą jo neįsileido, taip ir nepavyko sugrįžti į namus.

Senelis tarpukariu Kaune gyveno gerai, dirbo ligoninėje, buvo gerbiamas, dalyvavo visuomeninėje sionistų veikloje. Iš Gieseno, kur baigė medicinos studijas, jis galėjo grįžti dirbti į Kauną tik išlaikęs lietuvių k. egzaminą. Šeimai likusi relikvija anūkės namuose – senelio šachmatai, portretas ir nuotraukos. 9–ojo forto muziejui padovanoti keli jo asmeniniai daiktai.

Senelio Isaako Chonės šeima buvo labai neturtinga, mama buvo siuvėja, tėvas – darbininkas. Jie išvažiavo iš Kauno gyventi į Liepoją. Turėjo 5 vaikus. Visi mokėsi, aukštąjį išsilavinimą įgijo užsienyje, nes žydams tuomet drausdavo mokytis universitete. Lėšas mokslui užsidirbdavo patys, senelis mokyklą baigė eksternu, įstojo į universitetą. Chonė Isakas studijuodamas dirbo su vaikais korepetitoriumi.

 Senelio tėvai žuvo per Holokaustą.

Gydytoja Rozalija Černakova prisimena, kad tremtyje tėvai kalbėjo jidiš, iš mamos ir močiutės ji su broliu sužinojo visą senelio Dubrovičiaus istoriją iki karo.

Rozalija išvyko iš tremties namų, būdama 17 metų studijuoti mediciną į Tomską, irgi tremtinių miestą.  Būdama 39-erių metų, ji atvyko į Lietuvą, 1982m. Prieš tai,  po studijų gyveno Kaliningrado srityje, kol jai pavyko apsigyventi Alytuje, kur išmoko lietuvių kalbą ir dirbo rajono centrinėje ligoninėje, kai tėvai atkūrus Nepriklausomybę, pagaliau galėjo grįžti į Lietuvą, į Vilnių persikėlė ir dukra, ji gavo darbą Centro poliklinikoje, o šiuo metu jau 22 metus yra Santariškių vaikų ligoninės gydytoja.

„Mano mama, baigusi vidurinę mokyklą 1948 m. bandė pabėgti iš tremties su mokyklos baigimo atestatu, ji labai gerai mokėsi, – pasakoja gydytoja Rozalija. Ji bėgo viena. Atsidūrė Kaune, dokumentų neturėjo. Susirado savo tetą, Kauno geto buvusią kalinę, kurios šeima liko gyva, jos vyras irgi gydytojas. Pas tetą pagyveno porą savaičių, bet kažkas paskundė, kad mama pabėgo iš tremties. Ją iškart suėmė, uždarė į kalėjimą 2-iems metams, po to perkėlė į lagerį, tuomet buvusį Vilniuje. Iš ten grąžino į tremties vietą Altajuje. Pabėgimas buvo nesėkmingas, baigusi mokyklą, mama norėjo studijuoti mediciną. Priversta grįžti į Altajų, po kurio laiko ištekėjo už tremtinio žydo iš Varėnos, būsimo Rozalijos tėvo. Mama dirbo ekonomiste finansininke. Jos likimas buvo sulaužytas, visą laiką mama jautė nerealizuoto gyvenimo nuoskaudą – nepilnavertiškumą”.

Gydytojo Chonės (Elchananas) Dubrovičiaus ištrėmimo dokumentai

Su gydytoja Rozalija Černakova kalbėjosi Ilona Rūkienė

Sveikiname su jubiliejiniu 70-oju gimtadieniu Panevėžio žydų bendruomenės narį Konstantiną Chružkovą.

Sveikiname su jubiliejiniu 70-oju gimtadieniu Panevėžio žydų bendruomenės narį Konstantiną Chružkovą.

Konstantinas yra ilgametis ir aktyvus bendruomenės narys,  talentingas liaudes menininkas, kalvis, gaminantis nuostabius darbus. Jo kalvystės darbai papuošė ne tik Panevėžio m. žydų bendruomenės patalpas. Menora, kurią pagamino Konstantinas yra net Choralinėje sinagogoje Vilniuje.Taipogi pagaminta K.Chružkovo menora buvo įteikta J.E. Izraelio ambasadariui Lietuvoje Amirui Maimonui. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman nuoširdžiai pasveikino gimtadienio proga ir palinkėjo kūrybiškumo, energijos, atkaklumo, geros nuotaikos, ilgų gyvenimo metų ir artimųjų meilės.

Žydų šeimos ilgaamžiškumo paslaptys

Žydų šeimos ilgaamžiškumo paslaptys

Talmude rašoma: kai dievobaimingas vyras išteisina nedorą moterį, jis tampa nedoras, bet kai nedorėlis veda dievobaimingą moterį, jis tampa dievobaimingu.
Sužinokite daugiau apie vyro ir moters santykius judaizme kartu su lektore Natalja Cheifec. Ji atskleis žydiškos šeimos tvirtybės paslaptis bei skubių skyrybų aplinkybes, pasakos apie žydų vestuves, meilės sampratą judaizme, žydžių moterų vaisingumo stebuklus.
Užsukite, laukiame jūsų birželio 19 d. nuo 18.00 val. Konferencijų salėje II aukšte, Pylimo g. 4, Vilnius.

REGISTRUOKITĖS >>http://bit.ly/2WkMFV4

#NataljosPaskaita

Šabo sutikimas LŽB su dizainere Agne Kuzmickaite

Šabo sutikimas LŽB su dizainere Agne Kuzmickaite

Tęsiama tradicija Šabą pasitikti su kviestiniu svečiu, menininku. Šį kartą LŽB Vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas susirinkusiems Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariams pristatė drabužių dizainerę Agnę Kuzmickaitę, mokslų daktarę, dažnai vadinamą „Drugelių karaliene“, nes drugeliai yra jaunos aktyvios dizainerės gerai pažįstamas prekės ženklas.

Pokalbį vedė R.Vaisbrodas, užduodmas klausimus. Pirmiauskai apie įdomi ir Agnės Kuzmickaitės šeimos istoriją. Tėvas Bronislovas Kuzmickas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius,  Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio Seimo tarybos narys. 1990–1992 m. LR Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, signataras, Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio pavaduotojas.

Močiutė Gita Jekentienė, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, buvo Palangos pionierių stovykloje, kurios vaikus, taip pat ir Gitą evakavo į Rusiją. Agnė Kuzmickaitė nekartą pasakodama apie šeimą, prisiminė savo močiutę ir sakė, tik dabar supratusi, kokia aplinka ją formavo. Su močiute dažnai kalbėdavo apie žydiškumą, jidiš kalbą, apie tragišką jos artimųjų žūtį, – išliko gyvas tik močiutės brolis, visi buvo nužudyti  9-ajame forte. Močiutė išliko gyva, nes buvo evakuota. Pasak Agnės, po karo močiutei Lietuvoje teko patirti patyčias dėl žydiškumo, nekartą išgirsti jos adresu mestą žodį „žydelka“. Nieko panašaus neteko patirti Agnei, mokykloje ją gerbė už tėvo Br. Kuzmicko kovą už Lietuvos laisvę.

Mama – Leonarda Jekentaitė-Kuzmickienė – filosofė, humanitarinių mokslų daktarė, jaunystėje buvo gerai pažįstama TV laidų vedėja, išėjusi iš televizijos, apsigynė filosofijos daktaro laipsnį. Nepriklausomybės pradžioje – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Generalinė sekretorė. Ji išleido monografiją „Froidizmas ir humanistinė psichoanalizė“, vadovėlius „Etika“ , „Žmogus tarp žmonių“.

Drugelių simboliui jau 10 metų. Jie pritraukė daugiau dėmesio ir simbolikos, dizainerės darbams, tapo suprantamesni. Atsiradus ,,Drugelių linijai“, kūryba tapo pragyvenimo šaltiniu. Agnei Kuzmickaitei gerai sekasi dirbant su įvairiais projektais. Ji pasakojo, kad kuria moterims ir savo vyrui dainininkui, kompozitoriui Sauliui Prūsaičiui.Dizainerę įkvepia aktualios idėjos, sėkmingi menininkai, žmonės, radę vietą savo laikmetyje ir save realizavę. LŽB susitikime dizainerė pasakojo, kaip svarbu teisingai pasirinkti specialybę, tuomet ir idėjos savaime ateina. Jai teko kurti drabužius 20 teatro spektaklių. Ypač įsiminė Viljamo Šekspyro „Hamletas“ ir darbas drauge su garsiu režisieriumi Oskaru Koršunovu, taip pat su žinomais režisieriais Jonu Vaitkumi ir Gediminu Šeduikiu. Operos ir Baleto teatre sukurtas dizainas G.Donizetti operai „Meilės eleksyras“ ir J. Štrauso operetei “Šikšnosparnis”.

Įdomus pokalbis ir neformalus bendravimas su Agne Kuzmickaite malonioje aplinkoje tęsėsi prie Šabo žvakių ir vaišių.

Draugiškas šachmatų turnyras „Vytauto Landsbergio taurė – 2019“

Draugiškas šachmatų turnyras „Vytauto Landsbergio taurė – 2019“

Seime 2019 m. birželio 8 d. vyko žaibo šachmatų varžybos „Vytauto Landsbergio taurė – 2019“, skirtos propaguoti šachmatų sportą ir prisiminti prof. Vytauto Landsbergio sportinį kelią. Varžybas organizavo ir vykdė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija kartu su Vilniaus šachmatų klubu ir Elitiniu Šachmatų, Šaškių Klubu „Rositsan ir Maccabi“. Varžybų vyriausiasis teisėjas – Raimondas Paliulionis. Turnyre dalyvavo Vytautas Landsbergis, pasaulio čempionas Garis Kasparovas, geriausi Lietuvos šachmatų profesionalai, kviestiniai svečiai – diplomatai, parlamentarai, valstybės institucijų vadovai – iš viso 48 dalyviai. Varžybos vyko Lietuvos Respublikos Seime (Vilnius, Gedimino pr. 53), Vitražo ir Laisvės gynėjų galerijose. Turnyro nugalėtojas apdovanotas pereinamąja Vytauto Landsbergio taure. Taurėmis apdovanoti ir dalyviai laimėjusieji moterų, vaikų (U16), senjorų (U60) ir mėgėjų (FIDE reitingas iki 1800) kategorijose. Visi dalyviai apdovanoti atminimo medaliais ir suvenyrais.

https://www.youtube.com/watch?v=2R5fovuxjfo

Lenkijos dienos Panevėžyje

Lenkijos dienos Panevėžyje

Saulėtą  sekmadienio  rytą Panevėžyje  vyko VI  Lenkijos  kultūros festivalis.Šiais metais  Panevėžio visuomene  sulaukė daug meno kolektyvų iš įvairių  Baltijos  miestų. Nebuvo užmiršta ir  Panevėžio miesto žydų bendruomenė. Jau daugiau kaip prieš dešimt metu užsimezgė nuoširdi  abipusė draugystė ir susitikimai  tarp  Panevėžio  m. žydų bendruomenės  ir  šio festivalio organizatorės – kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorės Danutes Kriščiūnienes.  Šį kartą Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman pasveikino visus festivalio dalyvius su geru renginio organizavimu, nes jame demonstruotas aukštas tolerantiškas požiūris  į įvairias tautybes.

Pasiklausyti Lenkijos kolektyvų susirinko nemažai panevėžiečių. Žiūrovus pakerėjo spalvingi  kaimynų tautiniai  drabužiui ir atlikėjų  pasirodymas. Šventėje  dalyvavo ir  Panevėžio miesto žydų  bendruomenės  nariai, kurie noriai  lankosi  įvairiuose renginiuose,  į kuriuos maloniai pakviečia  D. Kriščiūnienė.

NCSEJ – Nacionalinė koalicija palaikanti Eurazijos žydus (tekstas papildytas laišku)

NCSEJ – Nacionalinė koalicija palaikanti Eurazijos žydus (tekstas papildytas laišku)

NCSEJ aktyviai dalyvauja Eurazijos regione, atlikdama svarbų vaidmenį, skatindama žydų savimonės atgimimą po sovietinių dešimtmečių. Šiandien NCSEJ pagrindinė veikla –  pokomunistinių šalių žydų organizacijų plėtra. NCSEJ lyderiauja visuose žydų bendruomenių gyvenimo reikaluose, santykiuose su nepriklausomomis regiono valstybėmis ir su Jungtinėmis Valstijomis.

Ketvirtadienį, birželio 4 d. Vašingtone, NCSEJ surengė vadovų susitikimą su vykdomojo komiteto ir valdybos nariais, ambasadoriais ir kitais diplomatinio korpuso nariais, žydų organizacijų atstovais, draugais bei rėmėjais.

NCSEJ dėkojo pranešėjams, už jų pranešimus ir dalinimąsi įdomiomis nuomonėmis, požiūriu į antisemitizmą Eurazijos regione: JAV kongresmenas Ted Deutch ir Brian Fitzpatrick, Kongreso dviejų partijų kovos su antisemitizmu darbo grupės pirmininkai, dalyvavo diskusijoje „Susidūrimas su Antisemitizmu – vaizdas iš Kapitolijaus”, kuriai vadovavo generalinis direktorius Mark Levin.

JAV specialusis pasiuntinys antisemitizmo stebėsenai ir kovai su juo Elan Carr pasidalino Valstybės departamento nuomone. Susitikime išklausyta  Bulgarijos užsienio reikalų ministro pavaduotojo ir nacionalinio koordinatoriaus kovai su antisemitizmu Georgo Georgievo ir Ukrainos vyriausiojo rabino Jakovo Dov Bleicho nuomonė.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky skaitė pranešimą „Lietuvos žydai XXI amžiuje“. NCSEJ vadovai po susitikimo atsiuntė padėkos laišką už pranešimą, suteikusį daugiau informacijos ne tik apie dabartinį Lietuvos žydų gyvenimą, bet ir  Vyriausybės požiūrį į bendruomenę.

NCSEJ pagerbė buvusį sovietinį “refjuzniką”, kalėjusį už sionistinę veiklą, Josifą Beguną,  kuris atvyko į Jungtines Valstijas iš  savo namų Jeruzalėje.

Laiškas anglų kalba. NCSEJ thanks- Kukliansky

Sveikinimas

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Michaelį Schneiderį, Pasaulio žydų kongreso Generalinį sekretorių emeritą su 80-mečiu ir linki geros sveikatos, energijos ir artimųjų meilės.

Nuo 1987 m. iki 2002 m.  Michaelis Schneideris buvo Amerikos JDC (Jewish Joint Distribution Committee) JOINT-o Vykdantysis viceprezidentas ir generalinis direktorius. Schneideris gimė Pietų Afrikoje, savo karjerą JDC (JOINT) jis pradėjo1978 m.

Schneideris daug nusipelnė garbingai atstovaudamas JOINT-ą įvairiose šalyse,  teikdamas paramą žydams. Jis dirbo ir Izraelio JOINT-o biuro generaliniu direktoriumi.  Persikėlęs į Niujorką, tapo JOINT-o Vyriausiu Administracijos vadovu, tuomet 50 000 Sovietų sąjungos žydams migrantams buvo suteiktą pagalba ir įvairios paslaugos Vienoje ir Ladispoli. Ta pati paramos praktika vėliau buvo pakartota Argentinos ekonominio žlugimo metu, kai JOINT-as suteikė skubią pagalbą 40 000 skurstančių žydų. Schneideris vadovavo deryboms su Sirijos ir Jemeno vyriausybėmis dėl šių šalių žydų masinio išvykimo į Izraelį ir JAV. Po sėkmingų derybų su Bosnijos, Serbijos ir Kroatijos kariniais vadais, jam pavyko iš Bosnijos perkelti žydus ir musulmonus.

2005 m. Michaeliui Schneideriui buvo suteiktas  Prancūzijos Garbės legiono kavalieriaus vardas už visą gyvenimą teiktą humanitarinę pagalbą. 2007 m. jis paskirtas Pasaulio žydų kongreso generaliniu sekretoriumi.

 

Keiptaune pristatyta paroda apie Lietuvos žydų istoriją

Keiptaune pristatyta paroda apie Lietuvos žydų istoriją

URM.lt Naujienos
Birželio 6 dieną Lietuvos ambasada Pietų Afrikos žydų muziejuje Keiptaune pristatė parodą – „Vienas amžius iš septynių. Lietuva. Lite. Lita“. Meninė instaliacija, pasakojanti apie išskirtines žydų tautos istorijos detales nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iki šiandieninės Lietuvos, į antrą pagal dydį šalies miestą atkeliavo iš Johanesburgo Holokausto ir genocido centro. 

Parodos atidaryme gausiai susirinkusią Keiptauno žydų bendruomenę bei Pietų Afrikos Parlamento narius pasveikino Lietuvos ambasadorė Sigutė Jakštonytė. Ambasadorė pažymėjo, kad Lietuvos  Seimas paskelbė 2020 metus Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, tokiu būdu siekiama įvertinti Lietuvos žydų bendruomenės indėlį Lietuvos valstybės gyvenime, išsaugoti atminimą apie Holokausto aukas. Ambasadorė taip pat padėkojo muziejui už ketverius metus trunkantį glaudų bendradarbiavimą.

Paroda Pietų Afrikos žydų muziejuje Keiptaune bus eksponuojama iki birželio mėnesio pabaigos.

Kviestiniai svečiai Vilniuje paminėjo 93-ąjį karalienė Elžbietos gimtadienį

Kviestiniai svečiai Vilniuje paminėjo 93-ąjį karalienė Elžbietos gimtadienį: besipuošdami atkreipė dėmesį į svarbų akcentą. Damos nepamiršo ir itin svarbios D. Britanijos oficialiuose renginiuose stiliaus detalės – skrybėlaitės.

Penktadienį Didžiosios Britanijos ambasadoje Vilniuje buvo švenčiamas Anglijos karalienės Elžbietos II-osios gimtadienis. Tiesa, nors monarchė yra gimusi baladžio 21-ąją, antrąkart griausmingai ši šventė minima dėl puikaus oro, kuris suteikia progą švęsti lauke.

Gimtadienio šventėje dalyvavo ir LŽB pirmininkė Faina Kukliansky.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/veidai/zmones/kviestiniai-sveciai-vilniuje-paminejo-93-aji-karaliene-elzbietos-gimtadieni-besipuosdami-atkreipe-demesi-i-svarbu-akcenta.d?id=81390667

Biržuose bus atidengtas neįprasto dizaino memorialas Holokausto aukoms

Biržuose bus atidengtas neįprasto dizaino memorialas Holokausto aukoms

DELFI.lt

Birželio 16 d. (sekmadienį) Biržuose organizuojamas Holokausto aukų – Biržų žydų atminimo renginys: žydų gelbėtojų pagerbimas, atminimo eisena ir net 30 metrų ilgio memorialo Holokausto aukoms atidengimas.

Paminkle bus įamžinta daugiau (nei) 500 žinomų aukų vardų. Pakamponyse 1941 m. buvo sušaudyta 2400 žmonių, iš jų 900 vaikų. 

Renginį organizuoja Biržų žydų kultūros ir istorijos draugija, Biržų rajono savivaldybė, Biržų krašto muziejus „Sėla“. Renginio partneriai: Izraelio ambasada Lietuvoje, Užsienio reikalų ministerija, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas.

 

Seime šachmatų turnyras „Vytauto Landsbergio taurė 2019″

Seime šachmatų turnyras „Vytauto Landsbergio taurė 2019″

 2019 birželio mėn. 8 d. 09:50 Seime 2019 m. birželio 8 d., šeštadienį vyks žaibo šachmatų varžybos „Vytauto Landsbergio taurė – 2019“, skirtos propaguoti šachmatų sportą ir prisiminti prof. Vytauto Landsbergio sportinį kelią.

Varžybas organizuoja ir vykdo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija kartu su Vilniaus šachmatų klubu ir Elitiniu Šachmatų, Šaškių Klubu „Rositsan ir Maccabi“. Varžybų vyriausiasis teisėjas – Raimondas Paliulionis. Turnyre dalyvaus Vytautas Landsbergis, pasaulio čempionas Garis Kasparovas, geriausi Lietuvos šachmatų profesionalai, kviestiniai svečiai – diplomatai, parlamentarai, valstybės institucijų vadovai – iš viso 48 dalyviai. Varžybos vyks Lietuvos Respublikos Seime (Vilnius, Gedimino pr. 53), Vitražo ir Laisvės gynėjų galerijose (Seimo I rūmai), 2019 m. birželio 8 d., šeštadienį.

Atvykusius turnyro dalyvius registruos varžybų teisėjai nuo 9.00 val. iki 10.00 val.. Varžybų atidarymas – 10.00 val.; Turnyro pradžia – 10.30 val.. Laiko kontrolė – 10 minučių iki partijos pabaigos, be laiko pridėjimo. Turnyro nugalėtojas apdovanojamas pereinamąja Vytauto Landsbergio taure. Taurėmis apdovanojami ir dalyviai laimėjusieji moterų, vaikų (U16), senjorų (U60) ir mėgėjų (FIDE reitingas iki 1800) kategorijose. Visi dalyviai apdovanojami atminimo medaliais ir suvenyrais.

Šavuot šventė – pieno ir sūrio vaišės

Šavuot šventė – pieno ir sūrio vaišės

Birželio 9-10 švenčiam Šavuot. Birželio 8 d. šventės išvakarės, o visa naktis į Šavuot paskiriama Žodinės ir Rašytinės Toros mokymuisi. Tą naktį skaitoma Tora.
Šavuot yra senoji piligrimystės šventė, jos ritualai sutelkti į bendruomenę. Šventės metu gaminama ir degustuojama sūrio ir pieno produktų meniu. Šavuot stalo karalius, tai klasikinis sūrio pyragas. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos žydų bendruomenėse labai populiaru kepti blynelius su varške. Izraelyje šiomis dienomis klesti sūrių verslas, mažosios sūrių daryklos atveria duris grupėms. Turistai per Šavuot kviečiami į III metus rengiamą „Šiaurės sūrio pyrago festivalį“, vaikams siūloma pieno melžimo stotyje išmokti melžti pieną, kepti, pasigaminti gabalėlį sviesto.
Skaityti plačiau