Susitarė dėl Sporto rūmų rekonstrukcijos: į pirmąjį renginį žada pakviesti 2023-aisiais

Susitarė dėl Sporto rūmų rekonstrukcijos: į pirmąjį renginį žada pakviesti 2023-aisiais

lrytas.lt Pranešimas spaudai, Turto banko nuotraukos

Valstybės nekilnojamąjį turtą valdančios ir jo priežiūrą užtikrinančios valstybės įmonės Turto banko, Lietuvos žydų bendruomenės, Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto ir techninio projekto įgyvendinimo atstovai susiderino Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo konferencijoms, kongresams bei kitiems kultūriniams renginiams techninio projekto ir Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorijos išsaugojimo sprendinius. Susiderinti esminiai pastato rekonstrukcijos sprendiniai Šnipiškių kapinių teritorijoje ir Šnipiškių kapinių teritorijos sutvarkymo sprendiniai.

Pasirašant susitarimą dalyvavo Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, rabinas Abrahamas Ginsbergas, Europos žydų kapinių išsaugojimo komitete vykdomasis direktorius, rabinas Herschelis Gluckas, Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto Rabinų tarybos atstovas, projekto architektas Sigitas Kuncevičius ir kiti su projektu susiję asmenys. Turto banko nuotr

Techninio projekto sprendiniai yra parengti vadovaujantis Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietos teritorijos ir apsaugos zonos paveldosaugos sąlygomis, patvirtintomis 2009 m. protokolu, pasirašytu tarp Lietuvos Vyriausybės ir Lietuvos žydų bendruomenės ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pritaikymo kongresams, konferencijoms ir kitiems kultūriniams renginiams projektiniams pasiūlymams. Jiems 2016 m. pritarė Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas. „Džiugu, kad pavyko sutarti šiuo mūsų valstybei ir Lietuvos žydų bendruomenei svarbiu klausimu. Šis sutarimas leidžia nedelsiant pradėti Kongresų centro rekonstravimo darbus, kartu užtikrinant deramą pagarbą senųjų Šnipiškių kapinių atminimui“, – teigia Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.

Pasirašant dalyvavo Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, rabinas Abrahamas Ginsbergas, Europos žydų kapinių išsaugojimo komitete vykdomasis direktorius, rabinas Herschelis Gluckas, Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto Rabinų tarybos atstovas, projekto architektas Sigitas Kuncevičius ir kiti su projektu susiję asmenys. Kaip teigia Turto banko generalinis direktorius M. Sinkevičius, pasiektas susitarimas ne tik padės tvirtą pagrindą projekto įgyvendinimui, tačiau yra ir sėkmingo dviejų kultūrų bendradarbiavimo, apsaugant istorinį paveldą, pavyzdys. „Nors projektu siekiama ekonominių tikslų – paversti Vilnių Baltijos šalių konferencijų centru, tačiau pasiektas susitarimas yra ir sėkmingo dviejų kultūrų bendradarbiavimo pavyzdys, demonstruojantis pagarbą mirusiems ir apsaugantis tokį ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje palikusių žydų paveldą. Sutarus dėl esminių projekto sprendinių ir proceso, atveriamas kelias techninio projekto užbaigimui, operatoriaus atrankai ir rekonstrukcijos darbams“, – sako M. Sinkevičius.

„Šis projektas yra esminis, kuris padės sustabdyti gyvenamosios statybos ir bet kokių statinių plėtrą kapinių teritorijoje, papildant 2009 m. susitarimą. Dar daugiau – tai užtikrins kapinių apsaugą ir padės išvengti bet kokios grėsmės kapinėms ar jų išniekinimui ateityje“, – teigia Europos žydų kapinių išsaugojimo komitete vykdomasis direktorius, rabinas A. Ginsbergas. Jis komiteto ir Rabinų tarybos vardu reiškia padėka visiems, prisidėjusiems prie šio susitarimo pasiekimo. Susiderinti esminiai rekonstrukcijos projekto sprendiniai, architektūriniai, konstrukcijų, komunikacijų, žemės sklypo ir darbų organizavimo planai. Taip pat jame įtvirtinta, kad Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto atstovai dalyvaus įgyvendinant projektą, taip užtikrinant žydų atminimo ir kultūros paveldo išsaugojimą. Vystant Vilniaus kongresų centrą, 2020-aisiais Turto bankas planuoja paskelbti komplekso operatoriaus konkursą. Atsirinktas operatorius valdys centrą ir užtikrins nenutrūkstamą veiklą jame. Taip pat kitąmet planuojama atsirinkti generalinį rangovą pastato rekonstrukcijai. Planuojama, kad Vilniaus kongresų centras savo veiklą pradės 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje. Vilniaus kongresų centras veiklą vykdys rekonstravus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus (Rinktinės g. 1). Vilniaus koncertų ir sporto rūmai yra pripažintas kultūros paveldo objektu, todėl jis rekonstruojamas, neprarandant jo saugotinų kultūrinių savybių.

 

Skaityti plačiau
Sausio 6 d. pirmadienį Amerikos žydų komitetas – AJC paskelbė Žydų pasididžiavimo diena – #JewishandProud Day. DALYVAUKIME!

Sausio 6 d. pirmadienį Amerikos žydų komitetas – AJC paskelbė Žydų pasididžiavimo diena – #JewishandProud Day. DALYVAUKIME!

Augant antisemitizmui JAV ir kitose šalyse, sausio 6 d. pirmadienį Amerikos žydų komitetas – AJC paskelbė Žydų pasididžiavimo diena – #JewishandProud Day. Prisijunkite prie mūsų visame pasaulyje vykstančiame žydų pasididžiavimo kampanijoje.

Apsirenkite pabrėždami savo žydiškumą. Kipą dėvėkit su pasididžiavimu! Nesvarbu, ar kipa, ar kas nors kita, – kas aiškiai rodo, kad esate žydai. Mes raginame jus viešai parodyti savo žydiškumą. Paskelbkite savo pasididžiavimo nuotrauką „Twitter“, „Facebook“ ir „Instagram“, naudodami žymą #JewishandProud ir pridėkite #JewishandProud rėmelį prie savo „Facebook“ profilio nuotraukos. Jei norite, pridėkite sakinį, paaiškinantį, kodėl didžiuojatės, kad esate žydas, žydė.

Atspausdinkite AJC #JewishandProud ženklą arba pasidarykite savo, naudodami #JewishandProud, ir paskelbkite savo nuotrauką su ženklu socialinėje žiniasklaidoje. Užpildykite žemiau esančią formą ir praneškite mums, kodėl esate #JewishandProud. Sausio 6 d. „AJC“ svetainėje ir socialinėje žiniasklaidoje pasidalinsime geriausiu atsakymu.

Esate ne žydai? Nesivaržykite naudotis  žyma, atsispausdinkite ir nusifotografuokite naudodami #JewishandProud Ally ženklą, pridėkite #JewishandProud Ally rėmelį prie savo „Facebook“ profilio nuotraukos ir pasidalinkite, kodėl palaikote žydų bendruomenę.

On Monday, January 6, join Jews around the world in wearing a kippah, a Magen David necklace, a t-shirt with Hebrew writing on it, or anything that’s identifiably Jewish. Post it on your social media, download and take a picture with the #JewishandProud sign, and tell us what being Jewish means to you.

Of course, people of all faiths are also invited to participate by posting their messages of support on social media, adding the #JewishandProud Ally frame to their Facebook profile picture, or sharing their message at AJC.org/JewishandProud.

Let’s make the world a better place by wearing our Judaism – and our support for all Jews – as a badge of honor.

Sincerely,

Daniel Elbaum
AJC Chief Advocacy Officer
Chanuka Kaune: vaišės, šokiai, šventinė viktorina ir ypatinga viešnia iš Argentinos

Chanuka Kaune: vaišės, šokiai, šventinė viktorina ir ypatinga viešnia iš Argentinos

Paskutinįjį 2019-ųjų metų pirmadienį, gruodžio 30 d., Kauno žydų bendruomenės nariai susirinko paminėti Chanukos. „Bijojome, jog šiemet visi norintys netilps į restoraną“ – tokiais žodžiais į susirinkusiuosius kreipėsi pirmininkas Gercas Žakas, atkreipdamas dėmesį, jog šventiškai nusiteikusių bendruomenės narių šįkart susirinko pilna salė.

Pirmininkui tarus sveikinamąjį žodį, scenoje pasirodė svečiai iš Vilniaus – muzikantai Michailas Filipovas ir Leonardas Zenkevičius. Jų atliekama tradicinė muzika iš karto susilaukė plojimų, o vakaro eigoje  privertė svečius pakilti nuo stalų ir pajudėti.

Bene labiausiai laukta šventės viešnia – argentinietė jidiš dainų atlikėja Alejandra Czarny. Su publika angliškai bendravusi muzikantė prisipažino, jog Lietuvoje ji vieši pirmą kartą, tačiau jau kurį laiką rezgė planus aplankyti šią šalį, mat jos šeimos šaknys – Kaune. Atlikėjai dainuojant jidiš dainas, jai pritarė ir salėje susirinkę svečiai. Muzikantė džiaugėsi, jog Kauno žydų bendruomenės nariai – puiki ir labai daininga publika. Todėl pažadėjo, jog dar tikrai sugrįš į Kauną ir čia surengs savo solinį koncertą.

Šventinio vakaro akcentu tapo viktorina. Tiesa, ne bet kokia, o susijusi su Chanuka: visi klausimai buvo apie šią šventę. Kai kuriuos iš jų svečiai gliaudė kaip riešutus, tačiau buvo ir išties nelengvų klausimų, dėl kurių bendruomenės nariai turėjo pasukti galvas. Pasibaigus viktorinai daugiausiai teisingų atsakymų žinojusiems svečiams buvo įteikti prizai.

Solomono Teitelbaumo tapybos paroda Dieviško prado paieškos prie Baltijos

Solomono Teitelbaumo tapybos paroda Dieviško prado paieškos prie Baltijos

Parodos atidarymas sausio 7 d., antradienį, 17 val. Paroda veiks iki sausio 25 d.
PYLIMO GALERIJA, Pylimo g. 30, 01135 Vilnius. Laukiame Jūsų!

Solomonas Teitelbaumas gimė 1972 m. liepos 10 d. Kaune, mokėsi J. Naujalio vidurinėje meno mokykloje. 1991–1997 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje. 1996 m. tobulinosi Vasaros meno akademijoje Zalcburge. 2004 –2007 m. VDA doktorantas, meno licenciatas. 2003 m. priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą. 1995 m. dailininkas buvo apdovanotas V. Vizgirdos vardo diplomu ir premija už grupės ARS tradicijų tęsimą, 1997 m., 2001 m., 2002 m., 2020 m. jam skirtos Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos valstybės stipendijos, 2012 m. įteiktas A. Gudaičio vardo tapybos konkurso garbės diplomas. Dailininko kūrinių yra Lietuvos ir užsienio muziejuose, privačiose kolekcijose. Gyvena Vilniuje, Palangoje.

Dailininkas yra surengęs dvidešimt devynias personalines parodas, dalyvavo daugelyje grupinių parodų. Savo kūrinius eksponavo parodose, rengtose Lietuvoje, Austrijoje, JAV, Prancūzijoje, Švedijoje, Islandijoje, Vokietijoje, Kinijoje, Olandijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, dalyvavo A. Samuolio, Chaimo Sutino, A. Vienožinskio tarptautiniuose pleneruose, kurie buvo surengti Nidoje, Svetlogorske, Bikuškio dvare, Sintautuose, Zasvyrėje, Lježe.

Apie kūrybą ir parodą „Dieviško prado paieškos prie Baltijos“:

 „Mūsų agresyviame ir susvetimėjusiame pseudo vertybių pripildytame pasaulyje, blogis nepakeliama našta prislėgė trapią žmogaus sielą, kuri pagal savo prigimtį linkusi gėriui.

Lietuvos pajūryje mano dvasią pakylėjo ir įkvėpė šviesi, perregima, nuolat kintanti neapsakomo grožio šviesa. Kaip dieviškas amžinybės simbolis ir neįmenama paslaptis – jūros horizontas. Siela, tarytum žuvėdra, pakyla tarp jūros ir dangaus stichijų, ir klajoja.

Mano klajonės po pajūrį yra su teptuku rankoje, todėl jos sunkios. Tarp jūros ir kranto Kūrėjas lyg rentgenu peršviečia sielą, apnuogindamas jos gerąsias ir blogąsias puses ir tarsi išbando vidinę tvirtybę. Ar menkas žmogutis nesutriks šioje begalinėje didybėje ir sugebės joje pasisemti, būtent, teigiamo prado ir jį įamžinti  per spalvas ir simbolius?

Per savo tapybą noriu išreikšti, kad mes nenutoltume nuo pirmapradės gamtos, neprarastume pamatinių bendražmogiškų vertybių, skirtų mums Aukščiausiojo, kad daugiau atsigręžtume į Sutvėrėją – taip pažabodami sielos mirtį, į kurią stumia dabartinio pasaulio dramatiški įvykiai. Be galo svarbu vėl atsigręžti į Dekalogą ir vadovautis juo gyvenime.

Kai išsitrina ribos tarp gėrio ir blogio, tapyba tampa tik nereikšmingu dekoru. Todėl šiais laikais grynojo klasikinio tapytojo kelias yra pilnas kančios. Beribė mūsų Baltija, teikianti  šviesą ir kūrybinę energiją, palengvina šią kančią.“

                                                       Meno licenciatas, dailininkas Solomonas Teitelbaumas

Seime demonstruojama paroda „Žydų narsuoliai kovoje už Lietuvos laisvę“

Seime demonstruojama paroda „Žydų narsuoliai kovoje už Lietuvos laisvę“

Pasibaigę Seimo skelbti Nepriklausomybės kovų atminimo metai dar kartą priminė, kad Lietuvos valstybės kūrime ir gynyboje prieš 100 metų dalyvavo ne tik lietuviai, bet visos etninės grupės. Piliečiai patys kūrė valstybę – jau nebe „tautų kalėjimą“, o tokį darinį, kad visi naujoje Lietuvos Respublikoje jaustųsi saugiai ir laisvai.

Paroda skirta pakeisti visuomenės nusistatymą, kad Lietuvos žydų bendruomenė gyveno izoliuotai ir nedalyvavo valstybės kūrimo procesuose. Parodos medžiaga atskleidžia istoriją visai nauju kampu: žydų bendruomenė aktyviai dalyvavo ir ginkluotose kovose už Lietuvos valstybingumą. Kovose už laisvę net 20 žydų buvo apdovanoti Vyties Kryžiais – aukščiausiais narsumo ženklais. Daugiau kaip 100 žydų bendruomenės atstovų turėjo karininko laipsnius – aktyvioje tarnyboje ir rezerve. Didelį įnašas priklauso žydams-karo gydytojams, dvasiniu karių auklėjimu rūpinosi kapelionai-rabinai. Žydų karių veteranų organizacijos stiprino bendrą patriotinį auklėjimą, rinko aukas Ginklų fondui.

Istorinė medžiaga, surinkta kelis dešimtmečius trukusiose peieškose Lietuvos ir užsienio archyvuose, viešai rodoma pirmą kartą. Surengti tokią parodą įkvėpė Yad Vashemo muziejuje matyta paroda apie žydus-Austrijos armijos didvyrius.

Tokia paroda labai svarbi, kai šalyje 100-mečio proga vyksta gana audringa diskusija istorijos traktavimo klausimais, Parodyta keliose Kauno gimnazijose kaip „istorija savaip“, ji parodė naujoviškai pateikiamų faktų įtaigumą.

Ši paroda turėtų skatinti Lietuvos visuomenę ir LŽB pažymėti atskiras asmenybes ir vietoves, pagerbti atminimo ženklais su Lietuvos didvyrių-žydų gyvenimu ir kova susijusias vietas.

Parodos organizatorių iniciatyva žydų kilmės didvyriams pagerbti jau pastatyti paminklai: dviejų Vyties Kryžių kavalieriui Volfui Kaganui – Balbieriškyje, Vyties Kryžiumi pagerbtai Libai Mednikienei – Širvintose.

Parodą parengė Lietuvos žydų bendruomenė ir Vyčio paramos fondas, iniciavęs Kauno „Laisvės kario“ paminklo pastatymą.

Paroda „Žydų narsuoliai kovoje už Lietuvos laisvę“ Seimo III rūmų parodų galerijoje bus eksponuojama sausio 2-15 d.

Šviesos šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

Šviesos šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje

 

Gruodžio 22-osios vakarą prasidėjo viso pasaulio žydų švenčiama šventė Chanuka. Ji mini šviesos pergalę prieš tamsą ir judaizmo pergalę prieš pagonybę. Uždegti pirmąją žvakutę susirinko Šiaulių krašto ir Panevėžio miesto žydų bendruomenių nariai. Pirmininkas Naum Gleizer palinkėjo visiems susirinkusiems linksmos Chanukos, sveikatos ir laimės. Bendruomenės narė Frida Šteinienė trumpai priminė šventės istoriją, uždegė pirmąją Chanukos žvakę ir perskaitė maldą.

Šventės dalyvius pasveikino Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, bendruomenės atstovės, o taip pat ir Lietuvos samariečių bendrijos Šiaulių skyriaus pirmininkė Genovaitė Karvelienė bei J.Janonio gimnazijos tikybos mokytoja Danutė Kratukienė.

Vakaro metu skambėjo gyva žydiška muzika, atliekama Vadimo Kamrazerio. Muzikinius sveikinimus skyrė mažosios dainininkės Sofija ir Karina. Visi smagiai šoko, dainavo. Mažuosius šventės dalyvius užėmė vaikų švenčių organizatorė – animatorė Simona.

Šventės dalyviai vaišinosi tradiciniais žydiškais patiekalais, latkėmis ir spurgomis.

Kaip įprasta per Chanuką, vaikams įteiktos dovanėlės, Chanuka gelt (šokoladinės monetos) bei dreidl (vilkelis).

Sveikiname gydytoją Arkadijų Goldiną su jubiliejiniu 70-uoju gimtadieniu

Sveikiname gydytoją Arkadijų Goldiną su jubiliejiniu 70-uoju gimtadieniu

Arkadijus Goldinas –  pacientų gerbiamas gydytojas, buvęs Trakų greitosios medicinos pagalbos direktoriumi ir Trakų ligoninės direktoriumi. Patyręs vadovas per savo vadovavimo laikotarpį pakeitė ligoninę neatpažįstamai: buvo įsteigti nauji skyriai, remontuojamos patalpos, realizuojami projektai. Tai žymiai pagerino teikiamų paslaugų kokybę, pagerėjo sąlygos ligoniams bei personalui. A. Goldinas pats pasitraukė iš direktoriaus pareigų, dirbo palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vedėju. Ir čia patyręs geras vadovas daug prisidėjo prie skyriaus plėtros, sąlygų ligoniams gerinimo.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė džiaugiasi, galėdama pagerbti ir pasveikinti jubiliatą, palinkėti  daktarui Arkadijui Goldinui stiprios sveikatos ir ilgų gyvenimo metų.

Mazel tov!

Trilerį apie žydų istoriją parašęs R.Sabas: „Turime žinoti savo šaknis, jei norime turėti ateitį“

15min.  Mažvydas Karalius

Debiutinę knygą „Gaono kodas“ apie žydų istoriją parašęs komunikacijos specialistas Rytis Sabas šypsosi – jei verčiant trilerio puslapius galvoje kirba mintis, kad pasakojama lyg amerikiečių rašytojo Dano Browno romanuose, tikslas pasiektas. O tikslas paprastas – kuo daugiau žmonių turi išgirsti apie pamirštą žydų istoriją.

Knygoje yra daug jautrių temų – baltaraiščiai želvai (antikomunistai, žydus laikę komunistų sąjungininkais), visa Ukmergės istorija ir, galų gale, tas pats Aba Kovneris, kuris dviprasmiškai vertinamas. Aš nesu istorikas, nežinau visų faktų – ką radau viešai, tą sudėjau, kad žmonės žinotų istoriją, nes mes turime žinoti savo šaknis, jei norime turėti ateitį.

Keletą metų prisidėjau prie Jurbarko Sinagogų aikštės memorialo, kuriam praktiškai lėšas surinko žydai iš viso pasaulio, statybos. Lietuviai prie to minimaliai prisidėjo. Bet pagrindinė memorialo mintis buvo ta, kad tai paminklas ne Holokaustui, o lietuvių ir žydų bendruomenėms, kurios šimtus metų gyveno drauge ir kartu patyrė visko. Buvo ir draugais, ir priešais. Tai yra mūsų bendra istorija ir privalome ją prisiminti. Knygoje koncepcija ta pati.

Skaityti plačiau
CHANUKA 2019 Panevėžyje

CHANUKA 2019 Panevėžyje

Chanukos  šventė Panevėžio miesto žydų bendruomenėje prasidėjo nuo   atsiųstų sveikinimų Panevėžio bendruomenei iš viso pasaulio, taip pat gavome Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimą.  Klausėmės Izraelio prezidento J.E. Reuveno Rivlino sveikinimo visiems pasaulyje gyvenantiems žydams.

Tradiciškai, prieš uždegant žvakes, buvo skaitoma malda „Šlovinimas ir palaiminimas už stebuklus”. Dalyvavusieji šventėje prisiminė Chanukos šventės istoriją ir didįjį stebuklą, atspindintį šviesos pergalę prieš tamsą, kuris žymi ne jėgos, o dvasios laimėjimą.

Pats įspūdingiausias šventės momentas – pirmą kartą savo gyvenime patys mažiausi Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai su savo tėvais uždegė Chanukos žvakutes. Visoms šeimoms, kurios dalyvavo su vaikais, buvo suteikta galimybė jas uždegti. Šamaš žvakę uždegė ponas Alfonsas Petrauskas. Tai įvyko Chanukos dainų fone, kurios buvo demonstruojamos ekrane.

Prie vaišių stalo skambėjo tostai, buvo ragaujami blynai (latkės) ir spurgos. Pagal žydų tradicijas Chanukos šventėje dovanojamos dovanos ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Įpusėjus šventei, buvo teikiamos dovanėles vaikams, skambėjo dainos, buvo žaidžiamas žaidimas “Atsakyk į klausimą “. Visų džiaugsmui šventinį vakarą skambėjo žydiška muzika.

Vokietijoje nuversti antkapiai žydų kapinėse – suimti du vyrai.

Geilenkircheno mieste Šiaurės Reine-Vestfalijoje du vyrai  apvertė antkapius  žydų kapinėse ir apipurškė juos mėlynais dažais. Antisemitinis incidentas įvyko sekmadienį.

Pirmadienio vakarą 2 vyraI su baltais  gobtuvais  nusiaubė žydų kapines Geilenkirchene (Šiaurės Reinas-Vestfalija). Kaip sakė Acheno policija, įtariami 21 ir 33 metų asmenys. Remiantis turima informacija, jie žydų kapinėse numušė per 40 antkapių ir  dalį išpurškė mėlynais dažais. Juos stebėjo liudytojas. Buvo iškviesta policija, pagavusi vyrus  šalia nusikaltimo vietos su pritvirtintais baltais gobtuvais  ir aerozoliniais mėlynais dažais. Du įtariamieji iš kaimyninio Gangelto žinomi policijai.  Tolesnius tyrimus perėmė valstybės apsauga.

Šioje nuotraukoje išniekintos žydų kapinės Prancūzijoje.

 

Izraelio ambasadorius: Lietuva išgyvena nuostabią fazę, kai istorijoje ieškoma ir gero, ir blogo

Izraelio ambasadorius: Lietuva išgyvena nuostabią fazę, kai istorijoje ieškoma ir gero, ir blogo

15min.lt  Eglė Krištopaitytė
Naujasis Izraelio ambasadorius Lietuvai Yossefas Levy džiaugiasi puikiais šalių santykiais ir tikina, kad jo vadovaujamos ambasados prioritetas nėra praeitis. Pasak Y.Levy, šiuo metu Lietuva išgyvena nuostabią fazę, „kai pasiimamas prožektorius ir žiūrima į visą jūsų istoriją ieškant ir gero, ir blogo“.

Ambasadorius interviu 15min teigė, kad pastaraisiais mėnesiais vykstančios diskusijos apie istorinę atmintį – Lietuvos vidaus klausimas, kurį Izraelis stebi iš šono. „Aš nesu istorikas. Tačiau nuoširdžiai tikiu, kad siaubingas Antrojo pasaulinio karo laikotarpis buvo labai įtemptas moralinis patikrinimas. Tiek individams, tiek visuomenėms. Kai kurie šį testą išlaikė, kai kurie – ne. Tai galiojo visoms okupuotoms teritorijoms Europoje“, – sakė Y.Levy.

Kalbėdamas apie Izraelio ir Palestinos konfliktą, ambasadorius 15min teigė, kad „mes nuoširdžiai norime pasiekti taikų susitarimą su savo kaimynais“.

 

Skaityti plačiau
Seime norima pripažinti, kad Lietuva ir lietuvių tauta nedalyvavo Holokauste

Seime norima pripažinti, kad Lietuva ir lietuvių tauta nedalyvavo Holokauste

yadvashem.org nuotr. / Žydų egzekucija prie Šiaulių 1941 metais
15min.lt  Roberta Tracevičiūtė Politikos aktualijų žurnalistė

Parlamento Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos (LKVIAK) pirmininkas Arūnas Gumuliauskas rengia Seimo nutarimo projektą, kuris numato, kad okupuota Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta nedalyvavo žydų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą. Politikas nurodo, kad atskiri asmenys prisidėjo prie Holokausto, bet dėl to turi spręsti tik teismas.

Apie rengiamą Seimo nutarimo projektą A.Gumuliauskas pranešė gruodžio 13 dieną nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje metinėje konferencijoje-diskusijoje „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“.

Atsakydamas į vieną užduotą klausimą, A.Gumuliauskas minėjo, kad 2009 metais Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl istorinės atminties. „2019 metais – dabar vėl po dešimt metų. Aš noriu pasakyti, kad mes tokio pačio požiūrio, kaip Vakarų Europoje, į Holokaustą negalime turėti. Kodėl? Todėl, kad mes, skirtingai nuo Vakarų, pergyvenome dvi okupacijas – sovietų ir nacių. Tai reiškia, kad mes turime visiškai savitą istoriją ir savitą aiškinimą. Todėl dirbtinai, sakykime, Vakarų istoriografijos metodologiją iš karto permesti pas mus taip neišeina. Čia darėsi žymiai keistesni dalykai, nes vieną okupaciją staigiai pakeitė kita“, – dėstė Seimo LKVIAK pirmininkas.

Konferencijoje A.Gumuliauskas pranešė, kad parlamento LKVIAK parengė Seimo nutarimo projektą, pagal kurį „Lietuvos valstybė, kuri 1940-1990 metais buvo okupuota, nedalyvavo Holokauste“.

Skaityti plačiau
UNESCO sukakčių sąraše – Gaono ir Gimbutienės jubiliejai

UNESCO sukakčių sąraše – Gaono ir Gimbutienės jubiliejai

www.lrt.lt

Į artimiausių dvejų metų UNESCO sukakčių sąrašą pateko dviejų iš Lietuvos kilusių žmonių minėjimai.

2020-aisiais bus minimos didžiojo Lietuvos rabino, iškilaus litvakų kultūros atstovo Elijahu Ben Salomono Zalmano, vadinamo Vilniaus Gaonu (1720 – 1797), 300-osios gimimo metinės.

Ši sukaktis į UNESCO sąrašą įtraukta remiant Baltarusijai, Lenkijai, YIVO žydų tyrimų institutui ir Lenkų–žydų tyrimų institutui Jungtinėje Karalystėje, informavo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

2021 metais bus minimos archeologės, antropologės, archeomitologijos pradininkės Marijos Birutės Alseikaitės-Gimbutienės (1921 – 1994) šimtosios gimimo metinės.

Šio jubiliejaus įtraukimą parėmė Latvija, Vokietija ir Ramiojo vandenyno universiteto absolventų institutas JAV.

 

Arkadijus Vinokuras. Kaip geologas iškasinėjo istorines pažymas

Arkadijus Vinokuras. Kaip geologas iškasinėjo istorines pažymas

Genocido centras paskelbė neva istorinio masto pažymą, pavertusią nacių kolaborantą Joną Noreiką žydų gelbėtoju. Esą jis organizavo Šiaulių geto žydų gelbėjimo tinklą. Kiek istorikų profesionalų po ilgų diskusijų, faktų, liudininkų ir aplinkybių analizės Kalėdų išvakarėse pateikė tokią stulbinančią išvadą? Vienas. Net ne istorikas, o geologas dirbantis viešųjų ryšių specialistu.

Visiškas skandalas yra, kad pati Genocido direktorė pripažįsta, kad ne vienas jos darbuotojas neturi istoriko išsilavinimo. Ir ji, cituoju: „Pati nesu istorikė, todėl man svarbus vidinis įsitikinimas […] aš jiems keliu sąlygą: ar jūs patys tikite savo tyrimų rezultatais.“ (LRT, gruodžio 23 d. 2019).

Skaityti plačiau
Vilniaus Choralinėje sinagogoje šviesos ir stebuklo šventė

Vilniaus Choralinėje sinagogoje šviesos ir stebuklo šventė

Tęsiant gerąją tradiciją, rabino Šolomo-Ber Krinsky iniciatyva gruodžio 23 d. sostinės V.Kudirkos aikštėje buvo sumontuota Chanukos Menora ir uždegta antroji Chanukos žvakė. Ceremonijoje dalyvavo miesto valdžios atstovai, parlamentarai, diplomatai, vilniečiai ir svečiai.

Po to Vilniaus žydų religinė bendruomenė pakvietė visus į Chanukos šventę sostinės Choralinėje sinagogoje.Vilniaus žydų religinės bendruomenės vadovas Simas Levinas priminė, kad Chanuka yra viena reikšmingiausių žydų švenčių. „Ši šventė mums primena stebuklą, įvykusį apšviečiant Jeruzalės šventyklą po žydų pergalės prieš Graikijos ir Sirijos armiją. Tai pasitikėjimo savimi šventė: nedidelė makabiečių armija nugalėjo stiprią įsibrovėlių armiją, norėjusią sunaikinti žydų tautą ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai.

Lietuvos žydų bendruomenės (litvakų) pirmininkė Faina Kuklansky pasidžiaugė, kad tiek daug žmonių susirinko į šviesos ir stebuklo šventę, prisimenant pergalę prieš žydų tautos priešus: „Tai, kad sinagogoje nėra tuščių vietų, yra mūsų pergalė.

Šiandien pasikvietėme savo draugus, partnerius, skirtingų tautybių ir religijos žmones. Džiaugiamės kiekvienu atėjusiu. Stebuklas, kad esame. Mūsų bendruomenė nedidelė, tačiau esame aktyvūs, dirbame savo žmonių labui, savo krašto labui. Linkiu visiems sveikatos, laimės, meilės ir saulės “.

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossi Avni – Levy padėkojo visiems atvykusiems į Vilniaus choralinę sinagogą pasidalinti Chanukos džiaugsmu ir šviesa kartu su Lietuvos žydų bendruomene: „Šiandien kartu su mumis mano kolegos diplomatai iš JAV, Lenkijos, Ukrainos ir kitų šalių.

Džiugu pastebėti Vatikano diplomatą, apaštalinį nuncijų Petarą Raičą. Mums labai svarbu, kad šiandien esate su mumis, kad palaikytote mus. Esu labai dėkingas jums visiems už tai.

Vilniaus meras Remigijus Šimasius pasveikino žydų bendruomenę su Chanuka, pažymėdamas, kad „žydų bendruomenė yra viena svarbiausių Lietuvos bendruomenių, neatsiejama Lietuvos istorijos dalis, taip pat patikimas Vilniaus savivaldos partneris. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad turime tokius šiltus santykius. Sveikinu visus su gražia ir šviesia Chanukos švente!”

Šventė tęsėsi Vilniaus choralinėje sinagogoje su vilniečių ir sostinės svečių pamėgtos klezmerių grupės „Rakija Klezmer Orkestar“ koncertu ir šventinėmis vaišėmis.

Kauno geto kalinio sūnus J. Haidas: „Tamsybei ir kvailumui privalome duoti atsaką“

Kauno geto kalinio sūnus J. Haidas: „Tamsybei ir kvailumui privalome duoti atsaką“

alfa.lt

Kauno Istorijų festivalyje viena istorija nuskambėjo simfoninės muzikos garsais: pirmąkart po karo pabaigos atliktas Kauno geto kalinio ir orkestro nario Percy Haido kūrinys „Geltonoji fantazija“. Šia proga į Lietuvą atvykęs jo sūnus amerikietis Josephas Haidas su Viktorija Vitkauskaite kalbėjosi apie nepaprastą tėvų likimą, muzikos galią ir priešnuodžius prieš neapykantą.

– Kada pirmąkart iš tėvo išgirdote pasakojimus apie jo išgyvenimus Kauno gete ir Dachau koncentracijos stovykloje?lfa.lt

– Mano tėvas apie savo praeitį daug nekalbėjo. Kai jis atvyko į Ameriką, iškart norėjo visus baisumus pamiršti ir susikurti naują gyvenimą. Nelabai atsimenu, kad būtų man pasakojęs savo praeities istorijas. Yra keletą kartų minėjęs įvairių fragmentų, bet tik tiek. O mama (Sonia Pessin-Haid – IQ past.) buvo priešingybė: ji pasakojo savo patirtis, net išleido memuarų knygą.

Žinau, kad prieš karą tėvas Kaune buvo gana garsus muzikantas. Jis koncertuodavo kavinėje „Monika“, tapo vis populiaresnis. Labai gaila, kad mirė gana jaunas – sulaukęs vos 64-erių, ir aš daug ko apie jo praeitį nesužinojau. Tėvas tik yra minėjęs, jog gebėjimas groti jį išgelbėjo ir Dachau. Nacių pareigūnus jis mokė groti akordeonu ir dažnai pats jiems koncertavo. Tėvas to nekentė. Jis prisiminė, kad naciai buvo stambūs, storais pirštais, ir mokyti groti juos buvo beviltiška, nes vienu pirštu jie paspausdavo iškart du klavišus, o ne vieną. Tačiau grodamas jiems tėvas įsitaisydavo šalia saldainių vazelės: viena ranka grodavo, kita patyliukais žerdavosi saldumynus į kišenę.

Skaityti plačiau
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Lietuvą Kalėdų proga

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Lietuvą Kalėdų proga

Linkime linksmų jaukių Kalėdų, šviesos Jūsų širdyse. Tegu ateinantys metai būna sėkmingi Jums ir Jūsų šeimoms. Linksmų Kalėdų! Tai nuostabiausias metų laikas!

Švęskite skleisdami geranoriškumą ir Kalėdų džiaugsmą! Tegul geroji Kalėdų dvasia bus su Jumis per visus Naujuosius metus. Linkime, kad šis laikotarpis, belaukiant Naujųjų 2020 metų, užpildytų visų namus meile, ramybe ir šiluma.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky širdingai dėkoja visiems, pasveikinusiems su Chanukos švente ir gausiai susirinkusiems į Vilniaus Choralinę sinagogą kartu linksmai atšvęsti.

Būkime visi sveiki, laimingi ir gerbkime vieni kitus.

LRT aktualijų studija. Kas iš tiesų buvo Jonas Noreika?

LRT aktualijų studija. Kas iš tiesų buvo Jonas Noreika?

LRT mediateka

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras paskelbė, kad Jonas Noreika, dar žinomas kaip generolas Vėtra, nacių okupacijos metais organizavo žydų gelbėjimo tinklą Šiauliuose. Iki šiol J. Noreika kaltintas, kad, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, išleido potvarkius dėl getų ir turto nusavinimo, kuomet masinės žudynės jau buvo įpusėjusios. Generolo Vėtros rėmėjai dėl naujausio atradimo nudžiugo, tačiau profesionalūs istorikai tuo nepuola tikėti ir ragina nedaryti išvadų iš vieno šaltinio. Į istorinės tiesos paieškas „LRT aktualijų studijoje“ leidžiasi LGGRTC direktorė Birutė Burauskaitė, Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis ir Vilniaus universiteto profesorė Jurgita Verbickienė. Ved. Mindaugas Jackevičius.

Laidos įrašas

 

Kauno žydų bendruomenė uždegė miestui Chanukos Menorą drauge su rabinu

Kauno žydų bendruomenė uždegė miestui Chanukos Menorą drauge su rabinu

kauno.diena.lt Nuotraukos Laimučio Brunzos

Kaune sekmadienį, gruodžio 22 dieną, Kaunas Chabadas uždegė didžiąją Chanukos menorą, kuri stovės Steigiamojo Seimo aikštėje. Ceremonija, kurią organizavo Kaunas Chabadas – Lubavitcho rabinas Mendelis Krinsky’is, buvo atvira visiems.

„Menora yra Kauno ir Lietuvos simbolis, kuriuo siekiama išsaugoti ir skatinti visų savo piliečių teisę ir laisvę laisvai, atvirai ir išdidžiai garbinti Dievą. Mes esame dėkingi už tai, kad gyvename šalyje, kuri suteikia kiekvienam žmogui teisę laisvai, be suvaržymų ir be persekiojimų praktikuoti savo religiją“, – sakė rabinas M. Krinsky’is.

Skaityti plačiau