15min. Mažvydas Karalius
Debiutinę knygą „Gaono kodas“ apie žydų istoriją parašęs komunikacijos specialistas Rytis Sabas šypsosi – jei verčiant trilerio puslapius galvoje kirba mintis, kad pasakojama lyg amerikiečių rašytojo Dano Browno romanuose, tikslas pasiektas. O tikslas paprastas – kuo daugiau žmonių turi išgirsti apie pamirštą žydų istoriją.
Knygoje yra daug jautrių temų – baltaraiščiai želvai (antikomunistai, žydus laikę komunistų sąjungininkais), visa Ukmergės istorija ir, galų gale, tas pats Aba Kovneris, kuris dviprasmiškai vertinamas. Aš nesu istorikas, nežinau visų faktų – ką radau viešai, tą sudėjau, kad žmonės žinotų istoriją, nes mes turime žinoti savo šaknis, jei norime turėti ateitį.
Keletą metų prisidėjau prie Jurbarko Sinagogų aikštės memorialo, kuriam praktiškai lėšas surinko žydai iš viso pasaulio, statybos. Lietuviai prie to minimaliai prisidėjo. Bet pagrindinė memorialo mintis buvo ta, kad tai paminklas ne Holokaustui, o lietuvių ir žydų bendruomenėms, kurios šimtus metų gyveno drauge ir kartu patyrė visko. Buvo ir draugais, ir priešais. Tai yra mūsų bendra istorija ir privalome ją prisiminti. Knygoje koncepcija ta pati.