Darbėniškių seserų Chajos ir Esteros Chaimaičių nuo nacių genocido išgelbėjimo istorija

Darbėniškių seserų Chajos ir Esteros Chaimaičių nuo nacių genocido išgelbėjimo istorija

Darbėniškių Chaimų šeima, dar nežinanti savo ateities: priekyje (iš kairės) Chaja, Yehoshua, Cipora ir Estera, už jų  – Rocha ir Reubenas. Darbėnai 1932 m. Nuotr. iš Chaimų šeimos archyvo

Žemaitijos žmonių didvyriškumo ir pasiaukojimo kitam pavyzdys. 1965 m. gruodžio 21 d. Vilniuje leistame laikraštyje „Vakarinės naujienos“ ir 1966 m. birželio 4 d. Skuodo rajono laikraštyje „Mūsų žodis“ aprašyta istorija ilgainiui buvo užmiršta, amžinybėn iškeliavo ir šios neeilinės istorijos herojai, kurių rezistencinė veikla žiauriais nacių okupacijos metais iki šiol deramai neįvertinta.

Iki karo Darbėnuose, Palangos gatvės 15 name, gyvenusi Chaimų šeima, kaip ir visos kitos, svajojo apie savo ir vaikų geresnį gyvenimą, kuriant ir savo gimtosios šalies – Lietuvos – šviesesnę ateitį.

Ši šeima, kaip ir daugelis apie 600 Darbėnuose iki karo gyvenusių žydų, vertėsi prekyba, turėjo savo parduotuvę. Šios šeimos palikuonių išsaugotoje 1932 m. darytoje nuotraukoje įsiamžinę tėvai – Yehoshua ir Cipora bei jų vaikai: vyresnieji Rocha ir Reubenas bei jaunesniosios panašaus amžiaus seserys – kiek vyresnė Chaja ir jaunesnė Estera.

1936 m. nuo plaučių uždegimo mirė šeimos galva, kai 1941 m. jų laukė nauji žiaurūs likimo išbandymai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus SSSR–Vokietijos karui, Kretingos apskrityje prie pat sienos su nacistine Vokietija gyvenę žydai turėjo nedaug galimybių pakeisti jiems skirtą tragišką lemtį, nes visa apskritis buvo nacių užimta jau pirmą karo dieną. Netrukus prasidėjo ir teroras prieš žydus.

Naciai, įsakę žydams prie rūbų prisisiūti geltonus lopus, juos vertė viešai dirbti įvairius darbus – šluoti gatves, valyti viešus tualetus, dirbančius stengėsi pažeminti, juos mušė lazdomis ir šautuvų buožėmis. Birželio 27 d. naciams padegus vieno žydų Raizmano namą ir gaisrui išplitus, jie buvo apkaltinti miestelio padegimu ir suvaryti į turgaus aikštę.

Čia nacių karininkai išvedę iš minios Mordechajų Blochą jį sušaudė, o rabinas Iseras Vaisbordas buvo užmuštas lazdomis ir šautuvų buožėmis.

Trys Petrauskų ir Bartkų kartos prie senosios Petrauskų giminės sodybos Daujotuose apie 1939 m. Stovi (iš kairės) Kostas Barkus ir Kazimieras Petrauskas, sėdi Adolfina Barkienė, Petronėlė Bartkienė ir Palmira Petrauskienė, ant žemės susėdę (iš kairės) Vaclovas Barkus, Vladas ir Vincas Petrauskai. Nuotr. iš Petrauskų šeimos archyvo.

Žydų tautos randais išvagotas ir Panevėžio veidas

Žydų tautos randais išvagotas ir Panevėžio veidas

Memorialas Kaizerlingo miške, įamžinęs vieną iš kelių žydų tautos skausmo vietų Panevėžio rajone. Čia prieš keturis dešimtmečius iškilę koplytstulpiai žymi 1941-ųjų liepos 21 dieną nacių organizuotos ir vokiečių kareivių bei Panevėžio baltaraiščių būrio 103 asmenims įvykdytos egzekucijos vietą. P. ŽIDONIO nuotr.

Daiva Savickienė

Antrasis pasaulinis karas, skaudžiai atsiliepęs visiems Lietuvos gyventojams, žydams tapo tautos tragedija.

Represijos prie žydus ir jų teisių bei laisvių suvaržymas Vokietijoje prasidėjo dar gerokai iki Antrojo pasaulinio karo. Bet jam įsiplieskus, labai greitai pasiekė visiškai naują – genocido lygį.

Ėmus žydus naikinti kaip tautą, Lietuva per labai trumpą laiką neteko didelės dalies savo gyventojų.

Vienus okupantus pakeitė kiti

Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas sako, kad respublikos laikais žydai mieste sudarė apie trečdalį gyventojų. Didžioji dalis vietos prekybininkų buvo žydai.

Sovietų represijos buvo pirmosios, pakeitusios Panevėžio demografinį veidą: tarp ištremtųjų artėjant frontui buvo nemažai žydų. Tačiau netrukus naciai  atvėrė dar vieną žiaurumų kupiną puslapį tautos istorijoje.

D. Pilkausko pasakojimu, 1941 metų birželio 22 dieną prasidėjus Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karui, Vokietijos armija žygiavo per Lietuvą. Jau pirmąją dieną vokiečių lėktuvai bombardavo Pajuosčio karinį aerodromą, kur sunaikino ne vieną sovietų orlaivį. O birželio 25-ąją Liuftvafės pilotai vėl pasirodė virš miesto – ir tąkart bombos jau krito ant gyvenamųjų namų Klaipėdos gatvės rajone.

Tai, primena istorikas, buvo vienas labiausiai sukrečiančių periodų Panevėžio istorijoje: kai iš miesto besitraukiant sovietams, prie Cukraus fabriko surengtos politinių kalinių žudynės, nukankinti keturi ligoninės medikai, vyko Birželio sukilimas.

Atėjus vokiečiams, ramiau netapo. Trumpam plykstelėjusi viltis atkurti Lietuvos nepriklausomybę buvo negailestingai sutraiškyta. Naujieji okupantai vykdė savą politiką, ir vienas jos žingsnių buvo masinis gyventojų naikinimas.

,,Žydų objektyvo” nugalėtojai

,,Žydų objektyvo” nugalėtojai

,,Žydų objektyvo“ 2020 nugalėtojai Eliana Adler, Ran Aškenazi, Viktorija Batura, Ruby Blachowitz, Talia Bruner, Elia Catalucci, Eliana Dente, Hadas Elbaz, Miriam Feldsherov, Samar Gioni, Reyna Haleve, Sami Perezas, Estera Reches, Yirmiyah Rozen, Shachar Shaked, Shaned, Daniellelle, Danielle. , „Tiara Sol Balli“, Lior Tordjman, Ilan Wagner Ezquenazi

Apie „Žydų objektyvą“

Kasmetinė ,,Žydų objektyvo“ programos apdovanojimų ceremonija buvo numatyta „Via ZOOM“ kovo 22 d., sekmadienį, turėjome surengti metinę „Žydų objektyvo“ programos apdovanojimų ceremoniją – renginį, kuriame švenčiama plati programos veikla su dalyviais iš viso pasaulio.

Dėl  koronaviruso krizės turėjome atšaukti renginį, tačiau mūsų „Koret“ tarptautinės mokyklos komanda nepasidavė ir per kelias dienas surengė virtualią ZOOM ceremoniją, kurioje dalyvavo 154 dalyviai iš 21 šalies. ,,Žydų objektyve” paaugliai iš viso pasaulio nusifotografuoja, nuotraukoje turi matytis jų ryšys su žydų tauta, o vertinimo komitetas kiekvienais metais išrenka 20 laimėtojų atvaizdų. Šį kartą ceremonija buvo ypač jaudinanti, nes dalyviai iš įvairių šalių pasidalino savo jausmais šiomis nepakartojamomis dienomis, kurias mes visi išgyvename. Irmiya Rozen iš Izraelio, kurios nuotrauka „Užuojauta“ buvo viena iš laimėtojų nuotraukų, visiems dalyviams palinkėjo geros sveikatos ir saugesnių dienų.

Daugiau nuotraukų ir informacijos 

Kauno gimtadienio šurmulyje smagiai dalyvavo  ir Kauno žydų bendruomenė

Kauno gimtadienio šurmulyje smagiai dalyvavo ir Kauno žydų bendruomenė

Į šventinį gegužės 23 dienos Kauno gimtadienio šurmulį Kauno žydų bendruomenės nariai įsiliejo ne tik žingsniuodami atgijusia ir pasipuošusia Laisvės alėja, ne tik stebėdami įvairių kolektyvų pasirodymus, bet ir pirmą kartą po karantino susirinkę paminėti Pergalės prieš nacizmą dieną, kuri žydams yra viena svarbiausių dienų, reiškianti jiems laisvę ir išsivadavimą iš baimės, slapstymosi, nežmoniškų kankinimų, grįžimą į gyvenimą ir galimybę vėl būti oriais žmonėmis.
Senas sąsiuvinis saugojo sukrečiančią istoriją: talentingai devyniolikmetei žiauri egzekucija buvo atlikta tiesiog šalikelėje

Senas sąsiuvinis saugojo sukrečiančią istoriją: talentingai devyniolikmetei žiauri egzekucija buvo atlikta tiesiog šalikelėje

DELFI.lt Gintarė Bakūnaitė

Apie vos 19 metų sulaukusią Matildą Olkinaitę niekas sužinoti neturėjo. Jai kartu su dar aštuoniais Lietuvos žydais žiauri egzekucija buvo įvykdyta 1941 m. liepą, o nušautųjų kūnai užkasti tiesiog šalikelėje, nuošaliame durpyne. Tokią tragišką ir skaudžią istoriją bei nutildytą išskirtinį jaunos merginos talentą atskleidė išlikęs senas jos eilėraščių sąsiuvinis bei užrakintas, odiniais viršeliais dengtas dienoraštis.
Sutapimas ar ne, bet Matildos kūryba galiausiai atkeliavo į Vilniaus Basanavičiaus gatvės 16 namą, kuriame studijuodama gyveno ir ji pati. Praėjus maždaug puššimčiui metų po jos mirties, 1987 m., šie rankraščiai pateko į Holokaustą išgyvenusios bei iš Kauno geto pasprukusios literatūrologės, profesorės Irenos Veisaitės rankas. „Čia iš tiesų yra fantastiška istorija. Tokios niekada nesugalvosi, tai atsitinka, nežinau, gal tai yra likimo ar Dievo ranka. Pažiūrėkite, tai yra ne tik knyga, tai yra paminklas“, – „Knygų mugėje“ pristatinėdama Matildos Olkinaitės biografiją „Atrakintas dienoraštis“ sakė profesorė I. Veisaitė.
Dabar jau žinoma, kad dvi Panemunėlio šeimos – Olkinų ir Jofių – buvo nužudytos atskirai nuo kitų areštuotųjų žydų. „Spėjama, kad žydšaudžių tikslas buvo apiplėšti turtingais laikytus Panemunėlio vaistininką ir malūninką“, – knygoje rašo Kultūros ministras ir knygos sudarytojas Mindaugas Kvietkauskas. „Ji turėjo išnykti, jos vardo turėjo nebelikti“, – „Knygų mugėje“ sakė jis. Kaip rašoma knygoje, tiksli jos ir artimųjų bei dar vienos šeimos nužudymo ir užkasimo vieta buvo nustatyta tik 2018 m., JAV ir lietuvių archeologų ekspedicijos metu.

„Augusi kaip Amerikos lietuvė ilgus metus tikėjau, kad lietuvius žudyti kaimynus žydus su ginklu vertė naciai. Tiesos būta daug skaudesnės – Matildos žudikai buvo sąmoningi, jie įvykdė nusikaltimą aiškiai suvokdami, ką daro. Kaip nustatė tyrinėtojai, tuo metu su naciais kolaboravo 23 000 lietuvių, nors tai nesiekė vieno visų Lietuvos gyventojų procento“, – skaudžią istorinę tiesą knygoje aprašo L. V. Sruoginis.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/senas-sasiuvinis-saugojo-sukreciancia-istorija-talentingai-devyniolikmetei-ziauri-egzekucija-buvo-atlikta-tiesiog-salikeleje.d?id=84313463

Paskaita vaikams „Kaip labiau pasitikėti savimi“ per ZOOM

Paskaita vaikams „Kaip labiau pasitikėti savimi“ per ZOOM

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pristato koučingo  specialistės Kamilos Golod paskaitų ciklą „Pažinkime save geriau“. Užsiėmimai vaikams ir paaugliams.

Antroji paskaita ,,Kaip labiau pasitikėti savimi?“ Paskaita skirta pradinukams apie emocijas vyks per ZOOM gegužės 26 d. 15:00 val.

Prašome registruotis pildydami trumpą anketą https://bit.ly/2XZ3nwG
Arba rašydami laišką 
sofja@lzb.lt
Prieš renginį atsiųsime prisijungimui reikalingą informaciją.

Jaunimo programų koordinatorė
Mobile: +370 601 46656

 

Sveikiname Fanią Brancovskają su 98-uoju gimtadieniu, o jos dukrą-  su 70-uoju!!!

Sveikiname Fanią Brancovskają su 98-uoju gimtadieniu, o jos dukrą- su 70-uoju!!!

Šiandien, gegužės 22d. Faniai Brancovskajai sukanka 98 metai, o jos dukrai Vitai – 70.

Širdingai sveikiname mamą ir dukrą.

Siunčiame Jums mielosios, Fania  ir Vita nuoširdžius šiltus sveikinimus nuo visos žydų bendruomenės. Būkit sveikos ir energingos su gražia šypsena!

Kaip tos dienos bėga — bėga lyg vanduo…
Pamatai, kad visa, ką patyrei lieka vien vaikuos.

Tad ar gali laimė būt didesnė?!
Tad ar gali būt gyvenimas gražesnis?!

Mazel Tov ir iki 120!

Užuojauta

Su liūdesiu pranešame, kad gegužės 22d. mirė Puna Dvorskis (1940 – 2020)
Netekus mylimo tėvo, nuoširdžią užuojautą reiškiame velionio vaikams.
Viktorina  skirta vaikams Jeruzalės dienos proga

Viktorina skirta vaikams Jeruzalės dienos proga

Iš šių 20 faktų atspėk, ar tai sakoma apie Jeruzalę, ar apie Vilnių,  vadinamą Lietuvos Jeruzale:

  • Šis miestas yra vienas seniausių žemėje. Jis buvo įkurtas maždaug prieš 6 tūkstančius metų
  • 2009 metais buvo paskelbtas Europos kultūros sostine
  • Šis miestas yra šventa vieta iš karto trijų religijų – krikščionybės, judaizmo ir islamo – atstovams
  • Legenda byloja, kad miestas buvo įkurtas, kunigaikščiui susapnavus sapną apie staugiantį geležinį vilką
  • Čia gyvena beveik 10 kartų mažiau žmonių nei Niujorke
  • 1948–1967 m. dalis miesto priklausė Jordanijai
  • Miestas buvo du kartus visiškai sunaikintas ir 44 kartus perduotas iš „rankų į rankas“
  • Miesto senamiestis padalintas į tris pagrindinius kvartalus – Žydų, Stačiatikių ir Katalikų
  • 1795 metais miestas atiteko Rusijai

  • Maždaug trečdalis sostinės gyventojų yra arabai musulmonai.
  • Šio miesto senamiestis yra pripažintas UNESCO pasaulio paveldo objektu.
  • Šiame mieste lankėsi Imperatorius Napoleonas
  • Arkikatedros fasado nišoje yra Mozės skulptūra
  • Čia yra brangiausios kapinės pasaulyje. Laidojimo vieta joje kainuoja milijonus dolerių
  • Miesto pavadinimas užrašytas hebrajų kalba
  • Vietiniame botanikos sode auga beveik 10 tūkstančių augalų rūšių
  • Miesto dalys pavadintos buvusių kaimų pavadinimais
  • Kartais žiemą čia pasninga. Tiesa, paprastai, sniegas ištirpsta beveik iš karto
  • Yra daugybė maldos namų – krikščionių bažnyčių, sinagogų ir mečečių
  • Sostinė gavo savo vardą iš upės pavadinimo

Mieli vaikai! Atsakymus siųskite el.pastu sofja@lzb.lt iki geguzės 26 dienos 12 val. Visų dalyvių laukia prizai. Trys nugalėtojai bus apdovanoti specialiaisiais prizais. Juos paskelbsime geguzės 28 diena.

Jeruzalės diena – šventė simbolizuojanti ypatingą istorinį žydų tautos ryšį su šiuo miestu

Jeruzalės diena – šventė simbolizuojanti ypatingą istorinį žydų tautos ryšį su šiuo miestu

Autorius -Viljamas Žitkauskas, paauglystėje pradėjo domėtis istorija ir dalintis savo žiniomis su draugais ir kolegomis. Baigė Madrichų mokykla „Lekhet“. Savanoriavo jaunimo klube žydų bendruomenėje. 2009 baigė gidų kursus ir daugiau kaip 10 metų dirba profesionaliu gidu. Šiai dienai veda ekskursijas, kurios driekiasi per 6 valstybių teritorijas. Nors šiandien gerai pažysta daugiau nei šimtą miestų, Vilnius visada užima ypatingą vietą jo širdyje.

Jeruzalės diena (Yom Yerushalaim), švenčiama Ijaro mėnesio 28 dieną, (šiais metais gegužės 22 d.) diena skelbiama pagerbiant  rytinės Jeruzalės dalies, po Šešių dienų karo (1967 m.), atgavima.

Jeruzalės diena (Yom Yerushalayim) – švenčiama 28 Yjaro dieną (šiais metais gegužės 21 d.) – skelbiama pagerbiant Izraelio valdymą rytinėje Jeruzalėje po Šešių dienų karo (1967). Mūšio už senamiestį metu pirmą kartą per du tūkstančius metų žydams pavyko įtvirtinti šventų vietų kontrolę: Šventyklos kalną ir Raudų seiną. Ši (Yom Yerushalayim) simbolizuoja žydų tautos istorinį ryšį su Jeruzale.

Miesto išlaisvinimas

1947 m. Lapkričio 29 d. Jeruzalei buvo suteiktas tarptautinis statusas. Nepaisant to, prasidėjus Nepriklausomybės karui, abi šalys – tiek žydai, tiek arabai – stengėsi įgyti valdžią mieste. Arabų pajėgos nutraukė kelią į Jeruzalę ir užblokavo vandens tiekimą miestui. Tik šarvuotų automobilių kolonoms pristatyti atsargas jos gyventojams.

Per 19 metų Jeruzalė buvo padalinta į dvi dalis. Izraelio rankose buvo jo vakarinė dalis, o rytinė dalis, įskaitant šventyklos kalną ir vingio sieną, liko su Jordanija. Nepaisant то Jeruzalė buvo paskelbta Izraelio sostine, o pagrindinės valstybinės institucijos buvo įsikūrusios jo vakarinėje dalyje.

1967 m. Birželio 5 d. Ryte kilo Šešių dienų karas. Jeruzalę apšaudė jordaniečiai, kurie bandė įsiveržti į pietinę miesto dalį. Vėliau, per sunkias kovas, Arabų regionas Abu Turas buvo paimtas į nelaisvę.

Birželio 7 d. (28 Ijaro 5727 pagal žydų kalendorių) Generalinis štabas įsakė išlaisvinti senamiestį. Desantininkų brigados kariai, centrinio fronto vadovybės įsakymu, užėmė  Ar-Atzofim ir Ar-Azeitim. Kovotojai be papildomo pasipriešinimo įsiveržė į senamiestį iš rytinės pusės ir iškėlė Izraelio vėliavą po Pylimo siena.

Jeruzalės statusas

Po Izraelio Gynybiniu Pajėgu pergalės Šešių dienų kare, 1967 m. Birželio 27 d., Knesetas priėmė tris vyriausybės pateiktus įstatymų projektus. Jie patvirtino Jeruzalės suvienijimą ir paskyrė teisinę galią įvesti Izraelio įstatymus visame mieste. Jeruzalės savivaldybių ribos buvo išplėstos, todėl jos teritorija padidinta 3 kartus – nuo 38 iki 110 kvadratiniu kilometru. Rytų Jeruzalės gyventojams buvo suteiktas „nuolatinių gyventojų“ statusas ir teisė balsuoti miesto rinkimuose (bet ne Kneseto rinkimuose).

1968 m. gegužės 12 d. Izraelio Vyriausybės sprendimu 28 Ijaro buvo patvirtintas Jeruzalės dienos švente. Ši šventė simbolizuoja ypatingą istorinį žydų tautos ryšį su šiuo miestu.

1980 m., praėjus 13 metų po Jeruzalės suvienijimo, buvo priimtas pagrindinis Jeruzalės, Izraelio sostinės, įstatymas, nustatantis Jeruzalę kaip Izraelio valstybės sostinę ir jos valdžios atstovų susitikimo vietą. Įstatymas įpareigoja saugoti šventas miesto vietas ir suteikti laisvę prieigoms prie jų visų religijų atstovams, taip pat įpareigoja Izraelio vyriausybę veikti jos vystymosi ir gerovės labui.

1998 m. kovo 23 d. buvo priimtas Jeruzalės dienos įstatymas, kuriuo 28-oji Ijaro, miesto išlaisvinimo per Šešių dienų karą data, tapo nacionaline švente.

Šiandien Jeruzalė – Izraelio sostinė yra didžiausias jos miestas. 2007 m. Vasario mėn. Jos gyventojų skaičius buvo 720 000, iš jų 475 100 buvo žydų ir 245 000 buvo arabai.

Jeruzalė laikoma įkvėpimo ir dvasinio troškimo šaltiniu Izraelio, diasporos ir viso pasaulio žydų gyventojams. Tai pritraukia turistus iš viso pasaulio, kurie atvyksta pamatyti jos grožio, pasisemti įspūdžių iš praeities ir aplankyti miestą.

Istorijos atodangos

Istorijos atodangos

Pasakojame apie Lietuvos žydų bendruomenes Lietuvoje ir pristatome  Panevėžio žydų gerąją patirtį prisidedant prie gimto miesto istorijos išsaugojimo bei bendruomeniškumo puoselėjimo.

Panevėžio žydai – integrali miesto bendruomenės dalis, per kelis šimtmečius įnešusi didžiulį įnašą į miesto ekonomiką, kultūrą ir minties raidą. Iki šių dienų išlikusi nedidelė, bet aktyvi Panevėžio žydų bendruomenė bei jos pirmininkas Gennady Kofman, memorialo pastatymo idėjos autorius, didžiuojasi per daugelį metų įdėtomis pastangomis informuojant visuomenę apie sunaikintą Panevėžio mieste žydų kultūrinį paveldą, senųjų žydų kapinių sutvarkymo svarbą bendradarbiaujant su miesto valdžios institucijomis, telkiant pasaulio Litvakų bendruomenės narius, renkant lėšas žydų kapinių memorialo Atminties skvere sukūrimui.

Gennady Kofman

Panevėžio mieste, Sietyno gatvėje nuo 17 a. amžiaus buvusiose žydų kapinėse buvo laidojami žydai miestelėnai, pramoninkai, verslininkai, mokytojai, gydytojai, žuvę žydai kariai savanoriai, specialioje atskiroje kapinių vietoje buvo laidojami rabinai.

1955 m. kapinės buvo uždarytos, tačiau jau 1966 metais buvo priimtas sprendimas kapines likviduoti taip parodant nepagarbą mirusiesiems bei Holokausto baisumus išgyvenusiems likusiems gyviems negausios žydų bendruomenės nariams.

Dalis antkapinių akmenų buvo panaudoti dekoratyvinei sienai įrengti kuomet buvo statomas Panevėžio dramos teatras, dalis antkapių buvo parduodami kaip statybinė medžiaga. Likviduotose kapinėse įsteigtas Sietyno skveras, kuriame nuo 1980 metų stovėjo skulptoriaus A. Pajuodžio skulptūra „Vėžys“ ir veikė fontanas. 1991 metais kapinių rytinėje dalyje pastatytas paminklinis akmuo (arch. Gintautas Survila). 1992 metais atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę šalia kapinių gyvenantys lietuviai panevėžiečiai kreipėsi į miesto valdžią su prašymu iš buvusių žydų kapinių iškelti skulptūrą „Vėžys“. Prašymas buvo išklausytas.

1998-ųjų rugsėjį, pažymint žydų genocido dieną, Panevėžio žydų bendruomenės bei miesto savivaldybės rūpesčiu Kurganavos miškelyje, laikantis žydų tradicijų, buvo užkasti mirusiųjų tautiečių išlikę antkapių akmenys.

Tik 2009 metais, po daugiau nei 10 metų aktyvios veiklos, Panevėžio žydų bendruomenės bei jos pirmininko Gennady Kofman pastangomis, bendradarbiaujant su Panevėžio miesto savivaldybe, sulaukus pritarimo bei finansinės paramos iš Pasaulio Litvakų fondo, “Amerikos fondo Lietuvos ir Latvijos žydams paremti“, Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės bei rėmėjų:  dr. Keith Kaye šeimos, dr. Charles B. Nam, Hovard ir Esther Margol, Michael Levy, Jenne Stutman, Martin Schaffel, Dan ir Janice Jacobs, panevėžiečio verslininko Jurij Grafman kilnaus poelgio dėka Atminties skvere (buv. Sietyno) buvo pastatytas memorialas Liūdinti žydų motina mirusiųjų atminimui (arch. Valdas Klimavičius, skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša).

LIŪDINTI ŽYDŲ MOTINA Autoriai: Tallat-Kelpša Vytautas Architektai: Klimavičius Valdas

Pasak Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, žydų kapinių vietų išsaugojimas ypač svarbus, atsižvelgiant į didėjantį pasaulyje antisemitizmą, taip pat skirtas jaunų žmonių švietimui. Kapinės, ar jų atminimo vietos dažnai yra paskutiniai apčiuopiami įrodymai apie šimtmečius Europos mietuose ir kaimuose, kuriuos sunaikino Holokaustas, gyvenusius žydus.

Atminties skvero įamžinimas – tai Panevėžio žydų bendruomenės bei jos pirmininko sėkmės istorija, kuomet glaudžiai ir sistemingai bendraujant su miesto valdžios institucijomis, reiškiant pilietinę poziciją tautinių mažumų paveldo išsaugojimo klausimais viešojoje erdvėje, telkiant ir informuojant pasaulyje išsibarščiusius tautiečius, galima pasiekti laukiamo rezultato.

#MūsųBendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding  #AtmintisAtsakomybeAteitis

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje  2020m.

 

„Klausk „BERNARDINŲ“: ar redakcija išlieka nepriklausoma, rašydama apie žydų Lietuvoje istoriją?

„Klausk „BERNARDINŲ“: ar redakcija išlieka nepriklausoma, rašydama apie žydų Lietuvoje istoriją?

Nuotraukos autorius Karolis Kavolėlis/BFL Baltijos fotografijos linija

Bernardinai.lt

Primename, kad tai – kassavaitinė rubrika, su kuria bandome atsakyti į Jums įdomius ir rūpimus klausimus. Džiaugiamės, kad sulaukiame vis daugiau elektroninių laiškų – o šios savaitės tema susijusi su mūsų redakcijos darbu.

Juozapas Pričinas: „Teko girdėti apie tai, kad „Bernardinai.lt“ ir „Geros valios“ žydų paramos fondą sieją glaudūs ryšiai ir gaunate iš jų paramą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, ar nemanote, jog turėtumėte taikyti sau griežtesnius etikos standartus ir susilaikyti nuo tekstų publikavimo klausimais, susijusiais su lietuvių tautos vaidmens žydų holokauste vertinimu? Tuo labiau kad „Geros valios fondas“ skyrė 10 tūkst. eurų Rūtos Vanagaitės knygos apie Holokaustą leidybai. Klausimas kilo skaitant „Bernardinai.lt“ publikuotą Sergejaus Kanovičiaus tekstą.“

Į klausimą atsako „Bernardinai.lt“ vyriausioji redaktorė Rosita Garškaitė

Rosita Garškaitė. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka

„Mielam skaitytojui teisingai teko girdėti, kad „Bernardinai.lt“ yra gavę lėšų iš „Geros valios fondo“ (oficialiai – viešoji įstaiga „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas“, plačiau skaitykite čia). 2019 m. su sostinės savivaldybe šis fondas kofinansavo projektą „Neužmiršti“ apie žydų kūrėjų, tokių kaip Rafaelis Chwolesas, Abraomas Suckeveris, Samuelis Bakas, Grigorijus Kanovičius, Abraomas Karpinovičius, Vilnių, 2017 m. finansavo projektą „Mūsų litvakai“ (videopasakojimai apie Molėtų, Kėdainių, Šeduvos žydus, litvakų Kauną).

Sveikiname Abramą Saksonovą su jubiliejumi!

Sveikiname Abramą Saksonovą su jubiliejumi!

Abramas Saksonovas švenčia 90-ąjį gimtadienį.

Žydų bendruomenė sveikina mūsų visų gerbiamą Abramą, išgyvenusį Holokaustą, su ypatingu jubiliejumi!

Mielas Abramai, nuoširdžiai linkime geros sveikatos, džiaugsmo ir geros nuotaikos!

Mazl Tov! Ir iki 120!

Gegužės 7 dieną nesulaukęs 87-ojo gimtadienio mirė skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas

Gegužės 7 dieną nesulaukęs 87-ojo gimtadienio mirė skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas

Gegužės 7 dieną nesulaukęs 87-ojo gimtadienio mirė skulptorius Alfonsas Vincentas  Ambraziūnas, IX forto memorialo kūrėjas.

,,Esu kilęs iš Vilkijos. Tie vaikystės vaizdai – Nemuno šlaitai, aukšti skardžiai, įgriuvos, nuošliaužos – ugdė ekspresyvių formų pajautą. Taip pat į vaiko sąmonę brovėsi dramatiški istorijos įvykiai – okupacijos, karas, pokario baisumai. Jei likimas būtų lėmęs gimti kur nors lygumų krašte, jei laikai būtų buvę kitokie, vargu ar ką nors panašaus būčiau sukūręs“, – apie svarbiausią gyvenimo kūrinį – Kauno IX forto skulptūrinį monumentą – yra sakęs A. Ambraziūnas.

Pasaulinė kultūrų puoselėjimo diena

Gegužės 21-oji UNESCO sprendimu paskelbta Pasaulinė kultūrų puoselėjimo diena.

Jungtinių tautų organizacija yra paskelbusi deklaraciją: „Savitumas, įvairovė ir pliuralizmas“, kurios pagrindinis tikslas – išlaikyti tautų savitumą, įvairovę, laisvę ir bendradarbiavimą.

Izraelio ir Amerikos pilietinių veiksmų judėjimas (ICAN) sveikina Beverly Hills miestą, priėmus rezoliuciją, smerkiančią Lietuvos vadovus už aktyvų Holokausto iškraipymo skatinimą

Izraelio ir Amerikos pilietinių veiksmų judėjimas (ICAN) sveikina Beverly Hills miestą, priėmus rezoliuciją, smerkiančią Lietuvos vadovus už aktyvų Holokausto iškraipymo skatinimą

Padėka BEVERLY HILLS  miesto tarybai!

Izraelio ir Amerikos pilietinių veiksmų tinklas (ICAN) sveikina Beverly Hills miestą, priėmus rezoliuciją, smerkiančią Lietuvos vadovus už aktyvų Holokausto iškraipymo skatinimą.

„ Rytų Europoje pastebime nerimą keliančią vadovų ir politikų remiamą Holokausto iškraipymo tendenciją“, – pareiškė Vered Elkouby Nisim, ICAN CA pirmininkė. „Šiuo metu Lietuva vykdo tamsuolišką ir cinišką Holokausto iškraipymo kampaniją.

Dėkojame Beverly Hills  miestui už drąsą atsistoti ir pasisakyti prieš šią klastingą valstybės remiamą antisemitizmo formą“. Šių metų pradžioje Lietuva rengė įstatymų projektus, pagal kuriuos šalis galėtų paskelbti  neteisėtais kaltinimus, bendrininkavus nacių nusikaltimuose, po to, kai Lenkija ir Ukraina priėmė panašius įstatymus. Augant pasauliniam antisemitizmui, ICAN judėjimas įsitikinęs, kad įstatymai, skirti užmaskuoti tikrąją Holokausto istoriją, yra ypač pavojingi, todėl bendradarbiauja su JAV lyderiais, kad  griežtai priešintųsi tokiems įstatymams.

Miesto tarybos sesijoje priimtoje rezoliucijoje 2020 m.gegužės 19 d.  teigiama, kad „Beverly Hills miestas smerkia bet kokius Lietuvos  bandymus paneigti istorinę valstybės remtą veiklą ir kitus oficialius veiksmus, prisidėjus prie žydų ir kitų asmenų žudymo Holokausto metu. “ Ir „reikalauja, kad Lietuva nutrauktų visas pastangas rengti siūlomus teisės aktus, skelbiančius Lietuvą nekalta dėl visų nusikaltimų, skatinusių Holokaustą, įskaitant žydų ir kitų tautybių piliečių žudymą“.

Apie Izraelio ir Amerikos pilietinių veiksmų judėjimą:  (ICAN) kuria stiprų judėjimą, telkiantį izraeliečius ir amerikiečius į kovą už geresnę Ameriką, saugesnį Izraelį ir stipresnį JAV ir Izraelio aljansą, palaikydami švietimą, pilietines akcijas, kampanijas ir rinkimus.

Kur gimė Leopoldas Godowskis? Šiemet kompozitoriui, pianistui 150 m.

Kur gimė Leopoldas Godowskis? Šiemet kompozitoriui, pianistui 150 m.

Leonidas Melnikas, pianistas, vargonininkas, muzikologas, habil. dr., LMTA katedros vedėjas, profesorius.

Geršonas Taicas – litvakų paveldo tyrinėtojas ir straipsnių apie Lietuvos žydų istoriją autorius.

 

Ilgai užsitęsusi žydų istorijos Lietuvoje užmarštis yra lydima nuolat iškylančių abejonių ir klausimų. Ši problema neaplenkia net pačių iškiliausių asmenybių – neleistinai mažai žinome apie juos, o kartais ir tos skurdžios žinios yra klaidingos.

2020-ieji muzikos pasaulyje yra Leopoldo Godowskio metai – švenčiame jo 150-metį. Tai vienas žymiausių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios pianistų, pakreipęs fortepijono meną nauja vaga, palikęs ženklų pėdsaką istorijoje. Žinome apie jo didžius nuopelnus, žinome, kad gimė 1870 m. Lietuvoje, bet, kaip paaiškėjo, nežinome kur. Veikiau, mūsų žinojimas prasilenkia su istorine tiesa. Kaip tai galėjo atsitikti?

Godowskio gimimo vieta – ištisas detektyvas. Nuo XIX amžiaus, kai gimė Godowskis, iki mūsų dienų keliskart keitėsi ne tik vietovardžių rašybos taisyklės, bet ir patys pavadinimai. Tai sukėlė didelę painiavą, mat įvairūs autoriai, remdamiesi skirtingais šaltiniais, kaskart transkribuodami pavadinimus iš vienos kalbos į kitą, pateikė ištisą klaidingų to paties vietovardžio versijų „galeriją“. Godowskio gimimo vieta kitakalbių autorių buvo rašoma Sozly ar Soshly, kartais pasiklydus tarp įvairių variantų tiesiog būdavo įvardijamas Vilnius.

#MaccabiFunRunOnline

#MaccabiFunRunOnline

#MaccabiFunRunOnline

Visuotinis „Maccabi“ linksmasis bėgimas yra jau čia pat, ir tą pačią dieną mes ketiname tai padaryti kartu su savo didžiule  „Maccabi“ šeima iš viso pasaulio! Šie metai daugeliu atžvilgiu skiriasi nuo ankstesniųjų „Maccabi Fun Run“ metų, todėl mes turime galimybę permąstyti tam tikrus dalykus, perkelti savo renginius nuotoliniu būdu, online. Dalyvaukime visi kartu ir darykime įtaką visai „Maccabi Europe“ organizacijai.

Gegužės 24 d. siūlome mūsų bendruomenei kartu judėti visais įmanomais būdais, atsižvelgiant ne tik į fizinius sugebėjimus, bet ir mūsų vyriausybės nurodymus. Tai gali būti bet kas: bėgimas, vaikščiojimas laiptais aukštyn ir žemyn, pritūpimai, atsispaudimai, šuoliukai, arba tiesiog šeimos pasivaikščiojimas. Nėra jokių taisyklių, išskyrus tai, kad tu privalai dalyvauti!

Štai keli paprasti žingsniai, kuriuos reikia atlikti norint prisidėti:

1)      Informuokite artimuosius apie „Maccabi“ bendruomenę ir planuojamą nuotoliniu būdu pasaulinį renginį, kuriame mes dalyvausime drauge su visais!

2)      Sportuokite, darykite nuotraukas ir video!

3)      iki sekmadienio gegužės 24 d. popietės siųskite vaizdo įrašus ir nuotraukas el. paštu olgablium@gmail.com

Vaizdo įrašai reikalingi, kad galėčiau jais pasidalinti Maccabi socialiniuose tinkluose bei kelkite patys jas į soc. tinklus su #MaccabiFunRunOnline!

Būkime „Global Maccabi Fun Run“ palaikymo komanda!

Nuoširdūs linkėjimai,

LSK Makabi