Vasario 7d. mirė Igor Gorodiščer (1955 – 2021)

Vasario 7d. mirė Igor Gorodiščer (1955 – 2021)

Kūrybinės dirbtuvės tolerancijos tema
Vasario 3 d. trečiadienį, 16 val. kviečiame 7-9 kl. moksleivius dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, kurias įkvėpė Mirjam Pressler knyga „Natanas ir jo vaikai” („Magnificat leidiniai”). Ar žinojote, kad būtent šios autorės knygos pagalba, vokiškai kalbančios šalys susipažino su Anos Frank dienoraščiu?
Nesuspėjusiems užsiregistruoti į vasario 3 d. dirbtuves, informuojame, kad užsiėmimas su Audriumi Ūdra tolerancijos tema taip pat vyks vasario 17 d. trečiadienį, 16 val.
Kūrybinės dirbtuvės – nemokamos, tačiau reikalinga registracija el.paštu jurgita.jackeviciute@jmuseum.
Susipažinkime: žydų muzika
Kviečiame vasario 11 d. ketvirtadienį, 16 val. dalyvauti virtualiame renginyje-paskaitoje, skirtoje susipažinti su žydų tradicine ir naujųjų laikų muzika. Neretai žydų muziką siejame su klezmerių ansamblių nuotaikingumu, tačiau ar esate girdėję apie liturginės muzikos tradicijų puoselėtojus? Ką žinome apie litvakų muzikinį paveldą? Virtualiame renginyje žydų muziką pristatys muzikologas, muzikos pedagogas dr. Eirimas Velička.


LRT .lt
Pačioje 20 a. pradžioje, 1901 m., tuomet dar Carinės Rusijos pakraštyje, Vilniuje, gimė menininkas, vėliau užkariavęs visą muzikinį pasaulį – tai pasaulinio garso smuikininkas Jascha Heifetzas. Būtent čia, Vilniuje, jis sugrojo savo pirmąjį koncertą, būdamas vos penkerių.
J. Heifetzas gyveno Vilniuje iki 1909 m. Nėra aišku, kuriame name gimė būsimasis smuikininkas. Po tam tikrų paieškų žymus dirigentas prof. Saulius Sondeckis priėjo išvadą, kad smuikininko vaikystės namas galėjo būti vadinamajame Tymo kvartale, Maironio g. 27. Profesoriaus dėka pavyko išsaugoti šį, planuotą nugriauti, pastatą, esantį netoli Barbakano. Tačiau vėliau rasti archyviniai dokumentai, kuriuos savo publikacijose cituoja Genrichas Agranovskis ir Irina Guzenberg, leidžia tvirtinti, kad 1903−1909 m. Heifecų šeima gyveno dabartinėje Maironio g. 19
Talentingojo smuikininko kelias vedė į Sankt Peterburgą, ir galiausiai – į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), kur jis praleido bene visą likusį savo gyvenimą. Išgirdę tokį atlikėją, mes įsivaizduojame, kad jo atliekama muzika ir yra būtent tokia, kaip jis atlieka. Tačiau kompozitorius būtent tai ir sukūrė, ką šis atlikėjas griežia. Toks yra Heifetzas.
Po devyniolikmečio Heifetzo debiuto Londone, George`as Bernardas Shaw parašė jam legendiniu tapusį laišką, kuriame sakė: „jeigu išprovokuosi pavydų Dievą grodamas su tokiu antžmogišku tobulumu, mirsi jaunas. Nuoširdžiai patariu kasnakt, prieš einant miegoti, vietoj maldos, ką nors pagroti blogai. Joks mirtingasis negali groti taip nepriekaištingai“.
J. Heifetzas buvo dažnai vadinamas smuiko karaliumi arba 20 amžiaus Paganiniu. Pasižymėjęs išskirtiniu virtuoziškumu ir emocionalumu jis tapo atlikėjo idealu daugeliui pasaulio koncertų salių klausytojų. Pradėjęs savo gyvenimo kelią Vilniuje, šį miestą J. Heifetzas išgarsino visame pasaulyje ir tapo vienu ryškiausių Lietuvos sostinės ambasadorių.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė Jaschos Heifetzo, pasaulinio garso smuikininko, virtuozo vardu pavadino savo namų didžiąją salę, kurioje jau daug metų vykdavo ir vyks renginiai.

Renginio Programa:
18:00 Ma Tovu
(Įžanginė malda ) Rabino žodis
Aleliuja – psalmė
18:10 Žvakių uždegimas
Lecha dodi. Himnas Šabui.
18:20 Šabo dienos psalmė
18:30 Šma Israel
Mi Kamocha ( Daina skirta žydų perėjimui per jūrą)
18:40 Amida ( trumpa versija)
18:50 Kadiš
Kiduš su vyno taure ir Chala
Shabbat Minsk – Vilnius
Laikas: 5 vasario. 2021 18:00 Vilnius/ 19:00 Minsk
Prisijungti prie Zoom konferencijos
https://us02web.zoom.us/j/5857939420?pwd=bkhtRlNxL3E3SnZCTU1oSFNHcHJNQT09
Identifikatorius : 585 793 9420
Prieigos kodas: 1

Mr. Valdas Rakutis
Member of Parliament, The Seimas of the Republic of Lithuania
Gedimino pr. 53, LT-01109
Vilnius, Lithuania
Pone V.Rakuti,
JAV paveldo išsaugojimo užsienyje komisijos vardu rašau, norėdamas išreikšti savo pasipiktinimą jūsų komentarais, pareikštais Tarptautinės Holokausto atminimo dienos proga. Kaltindami žydų tautą nacių režimo masinio genocido palaikymu, jūs labai iškraipote istoriją ir prisidedate prie pavojingo pasaulinio antisemitizmo augimo, keliate pavojų milijonams gyvybių.
Atsižvelgus į jūsų, kaip Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininko vaidmenį, šie melagingi ir neapgalvoti komentarai dar labiau trikdo. Nors faktai yra žinomi visame pasaulyje, leiskite man pasinaudoti proga ir ištaisyti jūsų tekstą: Holokaustas buvo siaubinga žmonijos tragedija, kurios metu šešis milijonus žydų negailestingai nužudė nacių režimas ir jų kolaborantai. Ypač Lietuvoje kolaborantai suvaidino itin žiaurų vaidmenį, daugiau nei 95 procentai šalies žydų buvo nužudyti vokiečių okupacijos metu.
Mokslininkai šį masinį žudymą sieja ne su žydų, o lietuvių ir nacių režimo bendradarbiavimu.
JAV užsienio paveldo išsaugojimo komisijai ypač svarbu išsaugoti Lietuvos žydų paveldą.
Kapinės, žydų žudynių vietos – tai gyvenusių Lietuvos žydų įrodymas. Įsigilinus į istoriją, žinant apie šį žydų bendruomenės sunaikinimą, pareikšti, kad žydai yra „šiek tiek kalti” dėl jų skerdynių, yra gėdinga ir neteisinga.
Tarptautinė bendruomenė vieningai pasmerkė šią destruktyvią retoriką. Aš atkartoju griežtus JAV ambasadoriaus Roberto Gilchristo, Izraelio ambasadoriaus Yossi Levy ir Vokietijos ambasadoriaus Matthias Sonnals griežtus pareiškimus, kurie smerkia jūsų pastabas. Aš stebiu jūsų kolegas Seime, įskaitant partijos lyderį Gabrielių Landsbergį, kurie atsiribojo nuo jūsų komentarų ir dar kartą patvirtino tikrąją istorinę tiesą.
JAV užsienio paveldo išsaugojimo komisijoje mums ypač svarbu rūpintis Lietuvos žydų paveldo išsaugojimu, saugant kapines Lietuvos žydų paveldą. Prisiminus šį žydų bendruomenės sunaikinimą, kalbėti ir rašyti, kad patys žydai yra kalti dėl savo žudynių yra gėdinga ir neteisinga.
Raginu išsižadėti savo komentarų ir atsiprašyti žydų bendruomenės tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Be to aš prašau jus prisijungti prie vienos mano ir Komisijos kelionės į Lietuvą, kad suprastumėt daugiau apie nacių brutalumo poveikį ir pavojingos antisemitinės retorikos pasekmes.
Pagarbiai,
Paul Packer
JAV paveldo išsaugojimo užsienyje komisijos pirmininkas
Sincerely,
Paul Packer
Chairman, U.S. Commission for the Preservation of America’s Heritage Abroad

lrytas.lt
Istorijos instituto vadovas ir trijų šalies universitetų atstovai tvirtina nebegalintys toliau bendradarbiauti su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru (LGGRTC) dėl vadovybės vykdomos politikos. Pirmadienį su tokiu pareiškimu į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen kreipėsi Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanė Loreta Skurvydaitė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius Vasilijus Safronovas bei Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros vedėjas Marius Sirutavičius.
Tuo metu Genocido centro generalinis direktorius Adas Jakubauskas teigia, kad dalis darbuotojų nepatenkinti pradėta vykdyti įstaigos pertvarka, ir jie kelia triukšmą bendruomenėje. Kaltina politizavimu „Esami duomenys leidžia teigti, kad 2020 metų vasarą pasikeitus centro generaliniam direktoriui jo veiklos kryptį pradėjo lemti ne atodaira į ekspertinę mokslininkų nuomonę, o politizuotas elementarius istorinių šaltinių kritikos reikalavimus ignoruojantis požiūris į jautrius, visuomenę skaldančius skaudžios praeities įvykius“, – teigia laiško Seimo vadovei autoriai. Anot istorikų, matomos pastangos varžyti LGGRTC dirbančių tyrėjų laisvę, pajungti jų tyrimus menkai pagrįstų idėjų sklaidai, o pačią instituciją paversti primityviai suprantamo informacinio karo citadele. Laiške tvirtinama, kad dėl to centrą palieka arba yra atleidžiami aukštos kvalifikacijos specialistai, „mažinamos šios institucijos galimybės kompetentingai atlikti jai patikėtas užduotis“.
Atsižvelgdami į tai, šį raštą pasirašantieji pareiškia, kad esamomis sąlygomis nemato galimybių ir toliau bendradarbiauti su LGGRTC ir atsiriboja nuo neprofesionalių jį reprezentuojančių asmenų pareiškimų“, – rašoma kreipimesi. Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros vedėjas M. Sirutavičius pirmadienį BNS sakė šį kreipimąsi pasirašęs, reaguodamas į susiklosčiusią situaciją Genocido centre, nes pažįsta ten dirbančius specialistus ir girdi jų pasakojimus.
„Jie patiria tam tikrą spaudimą, tai nėra jokia paslaptis“, – teigė jis. Pasak M. Sirutavičiaus, apie bendradarbiavimo nutraukimą užsimenama, siekiant, kad situacija būtų sprendžiama. Mokslininkai ragina už Genocido centro priežiūrą atsakingas institucijas kuo skubiau imtis būtinų veiksmų, kurie atkurtų akademinės bendruomenės pasitikėjimą šia institucija.

Arkadijus Vinokuras, www.DELFI.lt
Šiomis dienomis Gyventojų genocido centrą drebinantys įvykiai yra logiškas jau kelis metus besitęsiančios ydingos politikos rezultatas. Tai yra kai atsakomybė už istorinių įvykių tyrimą ir vertinimą atiduodama į politiškai angažuotų profanų rankas.
Anot pagaliau pratrūkusių Genocido centro profesionalių istorikų, tada nutinka štai kas: „Ribos tarp profesionalaus ekspertinio darbo ir mėgėjiškų iniciatyvų išnyksta. Tiek istorinių tyrimų, tiek memorialinėje, dokumentų rengimo/sklaidos srityje rizikuoja virsti mokslo ir ekspertinės veiklos imitacija ir mokslinių tyrimų profanacija.“
Taigi, garbūs Genocido centro istorikai išplatintame pareiškime patvirtino tai, ką kartojau jau kelis metus: negali taip būti, kad valstybinei įstaigai, kuri privalo atlikti objektyvius, su mūsų valstybės istorija susijusius tyrimus, vadovautų ne profesionalūs istorikai, o radikalių politikų statytiniai. Negali pažymas teismams ir kitoms rimtoms institucijoms kurpti visokie apsišaukėliai istorikais – geologai, filologai ar mechanikai. Juo labiau: nesitardami su profesionaliais istorikais.
Tokios – nesąžiningos ir galimai nusikalstamos, veiklos (kai formuojama ne faktais, o politiškai motyvuotomis interpretacijomis grįsta istorija ar mitas) rezultatas – teisinę galią turinčios pažymos. Taip su naciais bendradarbiavęs, apie nacistinę Lietuvą svajojęs ir žydus lauk varęs K. Škirpa paskelbtas Lietuvos didvyriu.
Taip pat ir beveik tris metus aktyviai dalyvavęs Holokausto nusikaltimuose J. Noreika, kuris, maža to, dar pavirto „žydų gelbėtoju“. O tie žydai atseit „patys savo noru užsidarė getuose“. (Tai gal ir kiti lietuviai „patys savo noru panoro išvykti į Sibirą“?).
Argi ne liūdnai juokingas Genocido centro pasiteisinimas, kad „mūsų Holokaustas buvo kitoks, ir bendradarbiavimas su naciais taip pat kitoks nei kitur“? Dar vienas pavyzdys – J. Ambrazevičius-Brazaitis, kuris, girdi, buvo „JAV institucijų išteisintas ir reabilituotas“.
Mus pasiekė liūdna žinia, mirė Jakovo Gurino mama. Ji gyveno JAV. Dėl netekties nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius.
Mire ansamblio FAJERLECH muzikantas Igoris Dolgopolovas. Gilią užuojautą reiškia Lietuvos žydų bendruomenė ir ansamblio FAJERLACH nariai. Nuoširdžią užuojauta siunčiame šeimai ir artimiesiems.
Sausio 18d. mirė Aida Galvanauskienė (1966 – 2021)

“Vaikų ir stiklinių niekada nebūna per daug” sako žydų išmintis.
Kinder un gleser hot men nicht cufil (jidiš)
Vasaris – dar vienas žiemos mėnuo, kurį saugiai praleisime namuose. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė vėl kviečia į edukatorės Nataljos Cheifec paskaitas, kurios vyks ZOOM aplinkoje.
Jau vasario 11 d. startuoja 3 paskaitų ciklas „Vaikų auklėjimas tradicinėje žydų šeimoje“.
Sužinosite apie tris pagrindinius auklėjimo etapus pagal vaiko amžių, taip pat, kalbant apie vaikų elgesį, koks principas labiausiai dominuoja – „suprask ir padaryk“ ar “padaryk ir suprask“.
Bus keliami klausimai – kokiu būdu kovoti su vaiko fantazijomis ir melu, su atsikalbinėjimais ir noru priešintis bet kokiems tėvų sprendimams. Aptarsime vaikų auklėjimo strategiją – nuo ko geriau pradėti – pripratinti prie gėrio ar atpratinti nuo blogio? Atsižvelgiant į vaikų auklėjimą pagal Torą bus svarstoma – ar vaikams reikia būti kukliems? Dar vienas svarbus klausimas, susijęs ir su klasikine žydų tradicija – ar vaikai turi perimti tėvų vertybes, ar šiame kontekste apskritai įmanoma tėvų ir vaikų lygybė?
Laukiame jūsų pirmojoje paskaitoje vasario 11 d., 17.30 -19.00 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ZOOM svetainėje.
Registruokitės nuorodai gauti>> http://bit.ly/3arwHRn

Pandemijos ir socialinio atstumo epochoje vaizdo ryšys vaidina didžiulį vaidmenį, kuris leidžia mums išlaikyti normalų gyvenimą ir nesijausti vienišiems. Praėjusį penktadienį Lietuvos žydų bendruomenės (litvakų) programos direktorės Žannos Skudovichene iniciatyva LŽB nariai buvo pakviesti kartu su istorijos žinovu Viljamu Žitkausku iš esmės švęsti Tu Bišvatą – Naujuosius medžių metus – ir pasiruošti iškilmingam Kabalat Šabat susitikimui.
Viljamo dėka sužinojome apie Tu Bišvat šventę, tradicijas ir istoriją, kodėl medžiai turi Naujuosius metus, kaip ši šventė švenčiama Izraelyje ir išeivijoje. Iš tikrųjų pajusti „Tu Bišvat“ aromatą ir skonį padėjo specialūs dovanų rinkiniai su šviežia ir kvapnia chala, džiovintais vaisiais, kurie yra tradiciniai šiai šventei ir vynuogių sultimis.
Virtualioje šventėje dalyvavo apie 20 šeimų! Kaip malonu vėl matyti draugus ir pažįstamus, didelius ir mažus, net kompiuterio ekrane! Ir labai ačiū visiems, organizavusiems šią šventę: jūsų dėka žiemos Šabo vakaras buvo džiaugsmingas, šviesus, šiltas ir skanus!
Delfi. lt Evelina Joteikaitė
Holokaustas įvyko prieš 80 metų, tačiau ir šiandien pasigirsta raginimų nelikti abejingiems. „Tas pats gali atsitikti bet kokiai žmonių grupei, kuri tampa silpnesnė nei dominuojanti. Tylėti negalima – visom jėgom turim kovoti už žmogaus teises, prieš viešą antisemitizmą“, – yra sakiusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Frazė, kad „istorija linkusi kartotis“, šiurpuliu perbėga per Holokaustą išgyvenusiųjų sielą. Gyvi liudijimai, ne istorijos vadovėlis, – sakau įkalbinėdama Frumą Vitkinaitę-Kučinskienę papasakoti savo išgyvenimus.

„Jeigu tai gali būti reikšminga, turbūt turiu tai daryti, man 88-eri ant slenksčio“, – pasakojimą pradėjo F. Vitkinaitė-Kučinskienė.
Vidinis vaiko pasaulis persivertė
Aštuntieji gyvenimo metai kaunietei Frumai tapo lemtingais – kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, mergaitei tuo metu sukako aštuoneri. Ką reiškia karo metu būti vaiko kailyje – kaip matai pasaulį, koks jisai regisi tuo metu, kai persekioja tave ir tavo artimuosius, kokios mintys sukasi galvoje? F. Vitkinaitė-Kučinskienė sakė, kad su tragiškais įvykiais baigėsi ir jos vaikystė – nors iš išvaizdos atrodė kaip vaikas, tačiau vidinis pasaulis visiškai persivertė.
„Aštuonerių jau buvau baigusi lietuvių pradinės mokyklos pirmąją klasę, mokėjau daugiau kalbų – tai gelbėjo vėliau, kai slapsčiausi. Nuo 1941-ųjų liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. reikėjo visiems persikelti į Vilijampolę už spygliuotos vielos – jau tada mano vaikystė ir pradėjo užsibaigti. Kai reikėjo eiti į getą, vaiko psichologija jau buvo visiškai pasikeitusi“, – pasinėrė į prisiminimus F. Vitkinaitė-Kučinskienė.

LGGRTC vadovas Adas Jakubauskas
Virš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) toliau pakibę tamsūs debesys. Savaitgalį šios institucijos vadovo patarėjas Vidmantas Valiušaitis pastraukė iš užimamų pareigų po to, kai dalis centro mokslininkų atskleidė ir paviešino faktus, kad pasikeitus centro vadovybei tyrimai tampa ideologizuoti ir politizuoti. Pirmadienį dalis istorikų bendruomenės išplatino kreipimąsi Seimo pirmininkei, kuriame teigia, jog nemato galimybių bendradarbiauti su LGGRTC ir bendradarbiavimą nutraukia.
V.Vališaitis traukiasi iš LGGRTC.
„Matomos pastangos varžyti LGGRTC dirbančių tyrėjų laisvę, pajungti jų tyrimus menkai pagrįstų idėjų sklaidai, o pačią instituciją paversti primityviai suprantamo primityvaus karo citadele. Dėl to LGGRTC palieka arba yra atleidžiami aukštos kvalifikacijos specialistai, mažinamos šios institucijos galimybės kompetentingai atlikti jai patikėtas užduotis“, – rašoma išplatintame pranešime.
Istorikų bendruomenė pranešime pareiškia, jog „atsiriboja nuo neprofesionalių LGGRTC reprezentuojančių asmenų pareiškimų“, todėl nemato toliau galimybių bendradarbiauti.
Šį raštą, kuris pasirašytas Vilniau universiteto Istorijos fakulteto dekanės Loretos Skurvydaitės, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus Alvydo Nikžentaičio, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktoriaus Vasilijaus Safronovo bei VDU Istorijos katedros vedėjo Mariaus Sirutavičiaus.
LRT.lt primena, kad LGGRTC darbuotojų kreipimesi teigta, kad kyla susirūpinimas dėl istorijos mokslo nuvertinimo kreipiant istorinius tyrimus ideologizacijos, politizacijos linkme. Pažymima, kad LGGRTC centro vadovybė skatina visuomenę užsiimti „istorijos gynyba“ ir „atminties karais“, taip pat viešai skelbia neatsakingus ir neobjektyvius pareiškimus bei interviu centro vardu.
Akcentuojama ir tai, kad Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento (GRTD) darbuotojai ir vadovai kviečiami tik į dalį pasitarimų, kuriuose svarstomi strateginiai planai ir kiti svarbūs centro veiklos klausimai.

Po Tarptautinės Holokausto atminimo dienos Izraelio ir Amerikos pilietinių veiksmų tinklas (ICAN) pradėjo švietimo kampaniją, siekdamas užtikrinti, kad visi 535 Jungtinių Valstijų kongreso nariai sužinotų apie vykstantį Holokausto revizionizmą, kuris vyksta Lietuvoje.
„Lietuvos Respublika vykdo cinišką, nesąžiningą ir moraliai bankrutavusią kampaniją apie Holokaustą, jį paneigdama ir iškraipydama. Faktai, pagrįsti neginčijamais įrodymais, kurie atskleidė, kad lietuviai masiškai vykdė Holokausto nusikaltimus “, – rašo ICAN generalinis direktorius Dillonas Hosieris.
„Lietuvos vyriausybė ne tik slepia Holokausto vykdytojų nusikalstamą istoriją, bet ir įžeidžia, suteikdama aukščiausią nacionalinę pagarbą tiems, kurie buvo žydų žudikai“, – rašo Hosier. „Jei Lietuvos vyriausybė gali meluoti apie didžiausią istorijos nusikaltimą, tai kyla klausimas: apie ką jie nemeluos?“
Trys atskiros progos: 2018 m. vasario 26 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) melagingai teigė, kad Jungtinių Valstijų kongresas ir Jungtinių Valstijų imigracijos ir naturalizacijos tarnyba (INS) „visiškai reabilitavo nuo baudžiamosios atsakomybės“ Juozą Ambrazeviëių-Brazaitį dėl žydų žudymo Lietuvoje. Atsakydama į vyresnių kongreso narių paklausimus ir prieštaravimus dėl šių melagingų teiginių, Lietuva atsakė, kad tie kongreso nariai buvo „tik politikai“ ir kad jų prieštaravimas neturi reikšmės.
ICAN iniciatyva šviesti kongresą apie Lietuvos įvykius, kuriuos siekiama paneigti ir iškraipyti tam tikrus faktus apie Holokaustą, kampanija bus pradėta kartu su Silvijos Foti parašytu pasakojimu. Jos leidinys „Nacių anūkė: kaip aš atradau savo senelį, kuris buvo karo nusikaltėlis“, bus pristatytas 2021 m. kovo 9 d.
Foti savo knygoje pasakoja istoriją, kaip ji sužinojo apie senelį, kurį Lietuvos vyriausybė gerbė kaip garsų karo didvyrį,- iš tikrųjų buvo nacių karo nusikaltėlis. ICAN planuoja išsiųsti kiekvienam Jungtinių Valstijų kongreso nariui šios knygos egzempliorių, kad būtų parodytas vienas Lietuvos Holokausto iškraipymo kampanijos pavyzdys. ICAN taip pat skatins ir rems federalinius įstatymus, skirtus kovai su Lietuvos melu apie Holokaustą.

Pusšešto mėnesio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktoriaus patarėjo pareigas ėjęs Vidmantas Valiušaitis pranešė, kad traukiasi iš jų po dalies centro darbuotojų išplatinto laiško.
Naujienų portalas lrt.lt pranešė, kad praėjusią savaitę dalis Genocido centro mokslininkų kreipėsi į įstaigos generalinį direktorių Adą Jakubauską ir Seimo vadovus, sakydami, kad pasikeitus centro vadovybei tyrimai tampa ideologizuoti ir politizuoti.
Darbuotojai taip pat išreiškė susirūpinimą, kad centre vyrauja įtemptas emocinis klimatas, o dėl vadovybės spaudimo darbą palieka patyrę istorikai. Kreipimesi akcentuojama, kad susirūpinimą kelia V. Valiušaičio paskyrimas generalinio direktoriaus vyresniuoju patarėju sukuriant jam naują pareigybę ir parašant naujus, specialiai šiam asmeniui pritaikytus pareiginius nuostatus, įvedant kvalifikacinį reikalavimą, nesusijusį su centro vykdoma veikla.

G. Jaruševičiūtė, ELTA 2021.01.29
Prezidentas Gitanas Nausėda neigiamai įvertino Seimo nario konservatoriaus Valdo Rakučio skandalingus pasisakymus Holokausto tema. Šalies vadovas apgailestauja, kad iš didelę politinę atsakomybę turinčių žmonių kartais pasigirsta tokie Holokausto aukų artimuosius skaudinantys pareiškimai.
„Iš tikrųjų apmaudus nesusipratimas, kuris pasigirdo tikrai tokią atmintiną dieną, kuomet visi dar kartą nusilenkėme ir atmintimi liekame prie aukų, kurias patyrė žydų tauta per Antrąjį pasaulinį karą. Ir gaila, kad iš pakankamai kompetentingų žmonių ir didelę politinę atsakomybę turinčių žmonių kartais girdime tokius pasvarstymus, kurie dar labiau skaudina aukų artimuosius, skaudina mūsų partnerius“, – prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas viliasi, kad po V. Rakučio pareiškimų bus padarytos atitinkamos išvados.
„Tikiuosi, kad iš to bus padarytos išvados, kad šio žmogaus, konkrečiai pono V. Rakučio, nuomonė jokiu būdu nereiškia partijos, frakcijos arba Seimo nuomonės. Manau, kad buvo pateikta pakankamai komentarų, paneigimų iš partijos vadovo pusės, vis tik atsiprašome už šį nesusipratimą ir prašome – nedarykite iš to skubotų išvadų“, – sakė prezidentas.

Delfi.lt
Dėl komentaro apie Holokaustą Rakutis traukiasi iš Seimo komisijos pirmininko pareigų (475) BNS 2021 m. sausio 29 d. 09:41 aA Dėl neigiamų vertinimų sulaukusio komentaro apie Holokaustą iš Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininko pareigų traukiasi istorikas konservatorius Valdas Rakutis.
„Prašomas TS-LKD partijos ir frakcijos vadovybės, prisiimdamas politinę atsakomybę, nenorėdamas, kad dėl šio mano pareiškimo būtų apsunkinta labai svarbi Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos veikla bei sekdamas vakarietiška politine tradicija, apsisprendžiau žengti garbingą žingsnį ir pasitraukti iš šios komisijos pirmininko pareigų“, – penktadienį išplatintame pranešime sako Seimo narys. „Tikiuosi, kad šis žingsnis padės nuimti nereikalingas įtampas tiek šalies viduje, tiek užsienyje su mums svarbiais strateginiais partneriais bei leis tolesnei diskusijai plėtotis konstruktyvesne linkme“, – teigė jis.