Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
1-ojo Gedimino pulko vadas Vladas Skorupskas Ukmergėje priešais pulko rikiuotę įteikia Vyties Kryžių eiliniui Simonui Vasermanui. 1921 metų rugpjūčio 15 d. / Vytauto Didžiojo karo muziejus
1-ojo Gedimino pulko eilinis (1898-nežinoma) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 66.
Simonas (Šmuelis, Šimas, Simas) Vasermanas, Chackelio sūnus, gimė 1898 metų rugsėjo 15 dieną Varšuvoje.
Pagal tautybę – žydas (kuopos knygoje įrašytas lietuviu), judėjų tikybos. Pagal profesiją – prekybininkas (pulko dokumentuose įrašyta kita profesija – mašinisto padėjėjas).
1919 metų sausio 20 dieną savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę.
Iš pradžių tarnavo Kauno miesto karo komendantūros dalinyje. 1919 metų balandžio 24 dieną perkeltas į 1-ąjį pėstininkų Gedimino pulką. Tarnavo septintoje kuopoje. Dalyvavo kautynėse prieš bolševikus, bermontininkus ir lenkus. Ypač pasižymėjo kautynėse su bolševikais 1919 metų gegužės 21 dieną ties vietove Wielka wies (Didžiakaimiu), Kurklių valsčiuje, Ukmergės apskrityje.
Septintos kuopos vadas karininkas Stasys Rekašius taip pristatyme apdovanojimui taip aprašė Simo Vasermano ir jo kovos draugų žygdarbį:
„1919 metų gegužės 18 dieną užėmus kaimą Wielka wies (Didžiakaimį), kuopos būrys buvo pasiųstas žvalgybon plento kryptimi. Kuopos viršila Juozas Kazlauskas, kareiviai Jurgis Malinauskas, Zenonas Miklušis ir Simas Vasermanas, pamatę bėgančią iš Kurklių į plentą priešo artileriją, puolė į kairę atkirsti jai kelią ir pradėjo apšaudyti iš šautuvų. Priešas, pridengdamas artileriją, atidengė smarkią ugnį, norėdamas ją išgelbėti.
Išvardyti kareiviai, matydami, kad priešo artilerija gali pabėgti, savo iniciatyva puolė ją šaukdami „Valio”. Ačiū tam iš priešo buvo atimta viena nauja kanuolė, trys šovinių dėžės ant šešių ratų, daug kanuolių šovinių, arklių su pakinktais ir balnais.
Už ką išvardytus aukščiau kareivius prašau pristatyti atsižymėjimo ženklams.”
Septintos kuopos vado pristatymas apdovanoti Simoną Vasermaną ir jo draugus. 1919 m. / LCVA
1920 metų gegužės mėnesį už narsą mūšio su bolševikais lauke apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi.
1921 metų rugpjūčio 15 dieną 1-ojo pulko vadas Vladas Skorupskas Ukmergės mieste priešais pulko rikiuotę įteikė Simonui Vasermanui Vyties Kryžių Nr. 66.
1921 metų pabaigoje registruojant 1-ojo Gedimino pulko Vyties Kryžiaus kavalierius, buvo gydomas pulko ligoninėje.
Iš tarnybos 1-ajame Gedimino pulke paleistas eilinio laipsniu 1921 metų lapkričio 1 dieną.
1929 metais gyveno Ukmergės apskrities Gelvonų valsčiuje ir miestelyje.
1930 metais Šmueliui Vasermanui buvo pripažintas kūrėjo-savanorio statusas ir įteiktas Savanorio medalis su liudijimu Nr.6065. 1928 metų gegužės 15 dieną jam paskirtas ir Nepriklausomybės medalis.
Tolesnis šio žydų kilmės Vyties Kryžiaus likimas nėra žinomas.
Jeigu jis nespėjo palikti Lietuvos Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, labiausiai tikėtina, kad jis žuvo Lietuvos žydų Holokausto tragedijoje.
1-ojo pėstininkų pulko vado pažyma apie Vyties Kryžiaus kavalieriaus S. Vasermano karo tarnybą. 1928 m. / LCVA
Parengta pagal Vyčio paramos fondo medžiagą.