Pasakojimas apie žymiausią Prienų žydų šeimą, tarpukariu valdžiusią klestintį alaus bravorą „Goldberg“ gyvenimą. Nors Bencijonas Šakovas (1886-1941) Šakovas gimė Kaune, vietiniai jį laikė ir laiko kraštiečiu.
Autorė Janina Leonavičienė – Paplauskaitė
Bencionas (Benas) Šakovas 1931 m., Prienai / Nuotrauka iš kolekcininko Viliaus Kavaliausko archyvo.
Pirmieji Šakovų giminės atstovai, atvykę į Lietuvą, matomai, prisirašė Vilniuje, todėl jų palikuonys įvairiuose dokumentuose įvardijami kaip Vilniaus miestelėnai, nepriklausomai kur vėliau gyveno. To nereikėtų maišyti su miestiečiais, nes tai – piliečio statusas. Carinės Rusijos teritorijoje gyventojai buvo suskirstyti į kilminguosius, miestelėnus, valstiečius ir vienkiemininkus.
Tėvai
Prienų alaus bravoro savininko Bensiono Šakovo tėvai: Isaakas, Arono sūnus, Šakovas, gimė maždaug 1862 m., ir Dina Raichzeligman, Joselio duktė, gimė 1866 m. lapkričio 15 d. XIX a. pab. Šakovų šeima gyveno Kaune, kur gimė jų penki vaikai: Bašė (vėliau Berta) g. 1884.07.17, Libė Relė (vėliau Liba) g. 1885.07.07, Ben-Sionas (vėliau Bensionas arba Benas) g. 1886.08.19, Jesė 1889.06.18, Azrielis Joselis (vėliau Azrielis Josifas arba Juozas) g. 1898.03.17 (Kauno rabinato gimimo registracijos knygos). Iš įrašo Dinos Raichzeligman Šakovienės paso, išduoto 1920 m., kortelėje sužinome, kad Dinos Šakovienės akys buvo mėlynos, tad nenuostabu, kad dauguma šeimos narių buvo mėlynakiai arba žaliaakiai, kas nėra būdinga žydų tautybės žmonėms.
Dina Raichzeligman, Joselio duktė, Šakovienė (1866 11 15 -?) / Nuotrauka iš 1920 m. paso.
1905 m. Šakovų šeima su trimis jauniausiais vaikais gyveno Jurbarko mieste (Jurbarko gyventojų surašymas (KRA/I/222/1/6). Deja, 1905 m. vasario 9 d. nuo blužnies vėžio mirė 46 m. Isaakas Šakovas. Palaidotas Kaune. Netekusi maitintojo 1910 m. našlė Dina su jauniausiais vaikais Jesia ir Azrieliu apsigyveno Jurbarko laivų savininko Finbergo name, o Jesė įsidarbino kito laivų savininko E. Gešelovičiaus namuose guvernante. Tuo metu Liba studijavo (galbūt Paryžiuje) farmaciją, Bencionas – Kaune buhalteriją. Apie vyriausią dukrą Bertą daugiau žinių nėra – ji paminėta tik Beno Šakovo tardymo byloje, kur jis nurodė, jog sesuo Berta gyvena Maskvoje, jos užsiėmimo ir adreso jis nežino.
Vėliau pas seserį Libą į Paryžių išvyko ir Jesė. Liba Paryžiuje ištekėjo už Kaune gimusio Elijo Taubmano ir ten 1916.08.15 susilaukė sūnaus Aleksandro Isaako.
Grįžo į Lietuvą
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę Šakovų vaikai grįžo į Kauną. Čia visi 1920-1921 m. išsiėmė lietuviškus pasus. Taubmanai apsigyveno Daukanto g. 11, Kaune. Elijo Taubmano iniciatyva 1922 m. su dviem kitais žydų kilmės verslininkais A. Rozenbergu ir M. Judasinu Kaune buvo įkurta chemijos farmacijos bendrovė „Sanitas”, kurioje pradžioje buvo gaminami tik kosmetikos produktai.
Elijas Taubmanas (1886 – 1944 Kauno gete), Libė Relė Šakovaitė Taubmanienė (1885 07 07 Kaune – 1944 Kauno gete) ir jų sūnus Aleksandras (1916 08 15 Paryžius – 1974 Maskva) / Nuotraukos iš pasų.
Sėkmingai klostantis verslui, 1930 metais bendrovė pradėjo gaminti vaistus. Tuomet „Sanitas“ jau gamino šimto pavadinimų patentuotus medikamentus. Elijo žmona Liba Donelaičio g. 6-2 atidarė kosmetikos kabinetą pavadinimu „Cedib”, garsios Paryžiaus kosmetikos priemonių linijos vardu (1938 m. Kauno telefonų knyga).
Iš 1934 m. Kauno telefonų knygos.
Taubmanų šeimos likimas nežinomas. Kadangi 1940 m. jie gyveno Kaune (iš B. Šakovo tardymo bylos), galimai juos ištiko tas pats likimas, kaip ir kitų jų tautiečių).
Jesė Šakovaitė (1889 06 18 – ?) / Nuotrauka iš 1920 m. paso.
Jesė Šakovaitė grįžo į Paryžių ir iki II Pasaulinio karo dirbo „madiste”, gal būt, rūpinosi ir kosmetikos tiekimu seseriai į Kauną. 1940 m. ji vis dar gyveno Paryžiuje (iš B. Šakovo tardymo bylos), likimas nežinomas.
Paryžiaus geto kalinių sąraše aptikau Golbergo žento Alberto Braunšteino brolį dvynį, vėliau nužudytą Aušvico koncentracijos stovykloje, tačiau Jesės Šakovaitės pavardės ten neradau. Tarp emigravusių į JAV jos taip pat neaptikau. Gal būt, tuo metu ji buvo ištekėjusi ir pakeitusi pavardę.
Jaunoji karta
Azrielis Joselis Šakovas (1898 03 17 -?) ir jo žmona Fanė Frumkinaitė (1897 Kaune – ? Šveicarijoje) / Nuotraukos iš 1934 ir 1935 m. pasų.
Benciono Šakovo jauniausias brolis Azrielis Josifas 1908 m. tarnavo carinės Rusijos armijoje kapralu (užrašas ant jo portretinės nuotraukos). Po tarnybos Josifas (kitur Jakobas ar Juozas) tapo žurnalistu, filmų gamybos direktoriumi, pirmojo lietuviško traptautinio foto žurnalo redaktoriumi ir leidėju. Žurnalą leido už savo lėšas. Pirmasis lietuviškas tarptautinis fotografijos ir filmų mėnraštis Galerija pasirodė 1937 m. gegužę. Centrinė redakcija buvo įsikūrusi Vienoje, Austrijoje. Nacionalinės laidos ėjo Anglijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje ir Vengrijoje, o nuo 1937 m. prie jų prisijungė ir Lietuva (Bernardinai, 2013.02.15, Stanislovas Žvirgždas).
Azrielis vedė kaunietę Fanę Frumkinaitę, jiems 1921 m. Berlyne gimė duktė Ingeborga Ina, tačiau santuoka 1935 m. iširo, Fanė liko gyventi Šveicarijoje, ištekėjo antrą kartą. Mirties data nežinoma, palaidota Ženevoje (iš Fanės giminės genealoginio medžio).
Azrielis Josifas Šakovas 1941.01.12 m. gyveno Kaune, Ožeškienės g. 23 (Liaudies seimo rinkimų balsuotojų sąrašai). Represuotųjų sąrašuose radau įrašą, kad 1941 m. Josifas Izraelis Šakovas, g. 1898 m., ištremtas, tačiau nenurodyta tremties vieta. Likimas nežinomas, tačiau pokario sovietinėje Lietuvos spaudoje kelis kartus šmėsčiojo Juozo Šakovo straipsniai. Ar tai tas pats žmogus, negaliu pasakyti.
P.S. Jau po straipsnio paskelbimo autorė sužinojo, kad Elijas ir Libė Taubmanai buvo nužudyti Kauno gete (anūko liudijimas).
Benas (Bensionas) Šakovas buvo suimtas 1940 m. ir kalintas Marijampolės kalėjime / Janinos Leonavičienės – Paplauskaitės archyvo nuotr.
Iki šiol nebuvo nustatyta E. Taubmano, vieno iš „Sanitas“ įkūrėjų, asmenybė / Janinos Leonavičienės – Paplauskaitės archyvo nuotr.
Libos Taubmanienės kosmetikos (madisčių) kabinete „Cedib“ naudotų prancūziškų kosmetinių priemonių pavyzdžiai / Janinos Leonavičienės – Paplauskaitės archyvo nuotr.