Pavasarėjant kartu su edukatore Natalja Cheifec kviečiame sužinoti apie žydų šventes ir tradicinius patiekalus.
Paskaita vyks vasario 17 d. 17:30 val. LŽB ZOOM svetainėje.
Registruokitės ZOOM nuorodai gauti >>https://bit.ly/2Vu8VAC
#NataljosEdukacijos
Vasario 10 d., ketvirtadienį, 16 val. Venclauskių namuose-muziejuje (Vytauto g. 89, Šiauliai) šiaulietė Ida Vileikienė muziejui padovanos savo įtėvių Zofijos ir Adolfo Staškų Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus ir Pasaulio Tautų teisuolių apdovanojimus.
I. Vileikienė – viena iš vos kelių šiandien mieste gyvenančių šiauliečių, kuriems teko būti Šiaulių gete ir patirti Holokausto siaubą. Jos tėvai Aronas ir Liuba Rozengardai, išplėšti iš savo įprasto gyvenimo, atsidūrė gete. Ida čia ir gimė 1942 m. vasarą. Tačiau džiaugtis savo dukrele tėvams teko neilgai. Gete vyko žiaurios akcijos, vaikai buvo gaudomi, atplėšiami nuo tėvų, išvežami. Tad Rozengardai nusprendė ieškoti savo vaikui saugesnės vietos. Sužinoję apie geraširdę moterį Z. Staškienę, neturėdami kitos išeities, perdavė jai savo dukrelę. Ir nesuklydo. Staškų šeima ją apsaugojo ir užaugino.
Nuotraukų albumas socialiniuose tinkluose:
Tuo tarpu Idos tėvai, kiti giminaičiai atsidūrė Štuthofe. Tėvas žuvo Pomeranijoje, mamos likimas nežinomas. Ida augo šeimoje, tapusioje jos antrąja šeima, ir džiaugėsi, turėdama žmones, kurie ja rūpinosi ir globojo. Atsidėkodama Ida pasirūpino, kad jos įtėviai Adolfas ir Zofija Staškai po mirties būtų apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, o Yad Vashem institutas jiems suteikė Pasaulio tautų teisuolių vardus.
Dabar Ida šias šeimos relikvijas, liudijančias skaudžius išgyvenimus ir didvyriškus poelgius, nusprendė padovanoti muziejui ir miestui. Tam, kad mūsų visų atmintyje liktų drąsių šiauliečių istorijos ir, kad nepamirštume to, kas buvo. Pasaulio tautų teisuolio vardas suteikiamas Izraelio valstybės kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems Holokausto aukas. Muziejuje saugomi Stanislavai Venclauskienei ir jos dukroms Danutei ir Gražbylei įteikti Pasaulio tautų teisuolių, taip pat Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus apdovanojimai. Venclauskių namai Antrojo pasaulinio karo metais tapo prieglobsčiu ne vienam žydui, o Venclauskių šeimos moterų ištiesta pagalbos ranka tuo itin sudėtingu metu gelbėjo gyvybes ir teikė viltį.
Šaltinis: kauno.diena.lt
Geros valios fondui skirta kompensacija naudojama laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų.
Valstybės kontrolė atliko valstybės biudžeto lėšų ir turto, skirtų viešajai įstaigai Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui, valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis 2021 metais teisėtumo auditą. Jo rezultatai rodo, kad kompensacija naudojama laikantis įstatyme numatytų reikalavimų.
2011 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas, kuriame nustatytas mokėtinos piniginės kompensacijos dydis – 37,07 mln. Eur. Šią sumą planuojama išmokėti iki 2023 m. kovo 1 d.
Kiekvienais metais Seimas valstybės biudžete kompensacijai patvirtina 3,62 mln. Eur. Šią sumą Vyriausybės kanceliarija, kaip asignavimų valdytoja, išmoka fondui. Nuo įstatymo įsigaliojimo jau sumokėta 33,45 mln. Eur – 90,2 proc. kompensacijos.
Valstybės kontrolė, vadovaudamasi minėtu įstatymu, nuo 2012 m. fondo valstybinį auditą atlieka kasmet ir iki vasario 10 d. pateikia Vyriausybei valstybinio audito išvadą ir ataskaitą dėl kompensacijos naudojimo atitikties įstatyme numatytiems reikalavimams. Tokie įstatyme numatyti įpareigojimai vertinti kompensacijos panaudojimo teisėtumą artėja prie pabaigos – šie metai yra vieni iš paskutiniųjų, kada auditoriai pateikė savo vertinimą.
Informacija apie audito rezultatus perduota Seimo Audito komitetui ir Vyriausybės kanceliarijai.
Valstybinio audito ataskaita: Valstybinio audito ataskaita: Valstybės biudžeto lėšų ir turto, skirtų viešajai įstaigai Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui, valdymo, naudojimo ir disponavimo jais 2021 metais teisėtumo vertinimas
Komentarams:
Paulius Bakaitis
Atitikties audito departamento vyriausiasis valstybinis auditorius-audito grupės vadovas,
mob. 8 608 93 812, el. p. paulius.bakaitis@valstybeskontrole.lt
Šaltinis: www.valstybeskontrole.lt
Kviečiame į Kabalat Šabat kartu su Rabinu iš Izraelio Nathan Alfred.
Po maldos Šabato vakariene ir bendravimas su Rabinu
Vasario 18 d. 18:30, Pylimo g. 4. Registracija el.p.: viljamas@lzb.lt
tel.: 867250699
Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų sąjunga gedi dėl Jevgenijos Kolman ntekties.
Mirė buvusi Kauno geto kalinė Jevgenija Kolman (1934-2022). Nuoširdžiai užjaučiame velionės dukrą Dianą, sūnų Eduardą, artimuosius, gimines.
Liūdime kartu su Jumis, linkėdami paguodos ir stiprybės išgyventi labai artimo ir brangaus žmogaus netektį.
Pirmadienį Seimo pirmininkė apsilankė Izraelio Holokausto atminimo centre „Yad Vashem“, atidarė Lietuvos garbės konsulatą Netanijoje.
Vizito metu Seimo pirmininkė taip pat susitiks su Izraelio Kneseto pirmininku Mickey Levy, prezidentu Isaacu Herzogu.
Palestinoje planuojami susitikimai su prezidentu Mahmudu Abbasu, premjeru Mohammedu Shtayyeh, V. Čmilytė-Nielsen dalyvaus apskritojo stalo diskusijoje su Palestinos moterų organizacijomis.
Oficialus vizitas vyksta vasario 6–10 dienomis, numatoma Seimo valdybos sprendime.
Izraelis neabejotinai gali kliautis Lietuva, kai tarptautinėje arenoje sprendžiami esminiai valstybės išlikimo, raidos užtikrinimo ir saugumo klausimai, sako su oficialiu vizitu šioje šalyje viešinti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Lietuvai ir Izraeliui minint diplomatinių santykių 30-metį Jeruzalėje viešinti Seimo pirmininkė pabrėžia Lietuvos pokyčius per nepriklausomybės laikotarpį, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
„Per šiuos metus Lietuvos ir Izraelio ryšiai išsivystė, gerokai sustiprėjo ir subrendo. Šiandien kalbamės kaip dvi laisvos, išsivysčiusios, demokratinės ir pasaulio gerbiamos valstybės, galinčios viena kitai daug ką pasiūlyti“, – antradienį po susitikimo su Izraelio parlamento Kneseto pirmininku Mickey Levy sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pastate S. Zaksaitės kūryba pristatoma antrą kartą. Pirmoji jungtinė paroda „Žydai anuomet ir dabar…“ suvienijo du laikotarpius – tąkart eksponuoti S. Zaksaitės nufotografuoti tarpukario Šiaulių žydų atvaizdai ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenės narių portretai, įamžinti Fotografijos namų fotografų.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis sako, kad ši paroda – pirmosios tęsinys. Bendruomenė saugo suskaitmenintą S. Zaksaitės archyvą, jame yra apie 300 nuotraukų.
Kviečiame į Kabalat Šabat pagal progresyvaus judaizmo kanonus ZOOM platformoje.
Vasario 12 d. 18:30, Registracija el.p.: viljamas@lzb.lt
Panevėžio miesto žydų bendruomenėje 2022 m. sausio 26 d. lankėsi šiuolaikinio meno genijus iš Pietų Afrikos – William Kentridge-Gefen su žmona.
1955 m. Johanesburge, Pietų Afrikoje gimęs, litvako šaknis turintis menininkas jau kelis dešimtmečius žinomas ir įvertintas daugybe apdovanojimų, jo kūriniai aplankė svarbiausias pasaulio galerijas ir tapo didžiųjų kolekcijų dalimi.
Šiandien Aleksandras Rutenbergas švenčia 75-ąjį gimtadienį.
Sveikiname visada buvusį aktyvų Lietuvos žydų bendruomenės narį, linkime stiprios sveikatos ir geros nuotaikos.
Gerbiamas Aleksandrai, jūsų įnašas į rūpinimąsi žydų paveldu yra reikšmingas, daug jėgų ir gerų darbų atlikote, vadovaudamas žydų kultūros paveldo fondui, padėjote iš kino teatro atstatyti Tolerancijos centrą, buvote darbų sukūryje, savo laiku sudarėte galimybę Europai pamatyti Lietuvos žydų paveldą, geto afišų parodas organizavote Padujoje ir Strasbūre.
Reiškiame pagarbą už visus gerus darbus ir už jūsų toleranciją.
Eidamas 93-uosius metus mirė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narys, Socialinio departamento klientas Michali Soloveičik (1930-2022).
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia velionio sūnus Maksą ir Igorį, anūkus ir artimuosius dėl mylimo tėvelio ir senelio mirties.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenė kviečia visas žydų bendruomenes dalyvauti pilietiškumo akcijoje „Aš myliu Lietuvą“- vasario 16 dieną nusipaveiksluoti su Lietuvos Respublikos trispalve vėliava.
DELFI.lt
LŽB bendruomenės bičiulis R. Stankevičius pristatė naująją savo knygą apie nepaprastą asmenybę, mūsų šalies pasididžiavimą – Pasaulio Tautų teisuolę Oną Šimaitę.
Rimantas Stankevičius. Nepadariusi tautai gėdos
Kviečiame skaityti interviu su autoriumi bei, žinoma, susipažinti ir su pačia knyga:Knygą apie pasaulio tautų teisuolę Oną Šimaitę parašęs Rimantas Stankevičius: paradoksas, kad apie ją labiau žinoma JAV, Izraelyje ir Prancūzijoje nei Lietuvoje.Rimantas Stankevičius.
Nepadariusi tautai gėdos.Stiklių ir Didžiosios gatvių kampu buvo inscenizuotas žydų pasikėsinimas į vokiečių karininką. (…) Į kalėjimą nepertraukiamai vedė ne tik vyrus ir moteris, bet ir vaikus, ligonius. Vieną senutę nešė ant rankų. Moterys ėjo su kūdikiais ant rankų, su mažučiais vaikais, kurie kabinosi už motinų sijonų. Atvedė daug vaikų iš vaikų namų kartu su mokytojais. Pamačiau man gerai žinomą šlubą batsiuvį iš Stiklių gatvės. Jis be lazdos negalėjo vaikščioti. Prie kalėjimo vartų iš batsiuvio atėmė lazdą ir pradėjo ja mušti. Paskui permetė lazdą per kalėjimo vartus švilpiant, kvatojantis ir keikiantis kaliniams. Kitoje kalėjimo pusėje pamačiau žydę baltu ligoninės chalatu. Ji atrodė kaip pamišusi. Ieškojo savo vienuolikos metų dukters, kurią jos naktinio budėjimo ligoninėje metu išvedė iš namų nežinia kur. Patariau moteriai kuo greičiau eiti į namus, kad ji pati nepatektų į kalėjimą. Užsirašiau jos pavardę, adresą, pažadėjau padaryti viską, ką galėsiu. Kartu su žymia lietuvių visuomenės veikėja Marcele Kubiliūte ėjau pas Buragą, žydų reikalų vedėją. Nuėjau į lietuvišką ochranką. Ten pažiūrėjo į sąrašus, bet mergaitės nerado. Pakraipė pečiais ir pasakė: „Ar verta jaudintis dėl žydų mergaitės?“ Kai paklausiau, kur ta mergaitė gali būti, patarė kreiptis į ypatingąjį būrį, šaudžiusį žydus. Ten eiti nebuvo jokios prasmės,“ – pasakoja 1940–1944 m. Vilniaus universiteto bibliotekininke dirbusi Ona Šimaitė.
Eidama 100 metus 2022 m. vasario 1 d. mirė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narė, Socialinio departamento klientė
Meri Dobrynina (1922-2022).
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia velionės dukrą Tatjaną, anūką Jevgenijų bei artimuosius.
Skaitykite 4-tą 5782 žydų metų Roš Chodeš naujienlaiškį ir dalyvaukite mūsų renginiuose. https://app.mlsend.com/a2q1a1j3w0/
Jaunieji romų ir žydų bendruomenių lyderiai už istorinės atminties ir teisingumo išsaugojimą
2021-ieji tarsi istorijos esencija priminė visas kančias ir nelaimes, kurias XX amžiuje teko išgyventi Lietuvos žmonėms, atsidūrusiems didžiųjų pasaulio galybių interesų kryžkelėje. Per visą Lietuvą nuvilnijo daugybė atminties renginių, konferencijų ir parodų. Vis dėlto dar nesame atlikę visų namų darbų, kad istorinės atminties išsaugojimas ir jaunosios kartos gilesnio istorinio pažinimo ugdymas neapsiribotų proginiais paminėjimais, bet taptų neatsiejama valstybinės politikos dalimi, kurioje įvairios institucijos dirbtų kryptingai ir koordinuotai, kad darniai ir pagal aiškią strategiją veiktų sujungti visuomeniniai ir valstybiniai resursai.
