1. Antklodės
2. Sulankstomos lovos
3. Nešiojami šildytuvai
4. Higienos priemonės
5. Kūdikių reikmenys
6. Tvarščiai, pleistrai
7. Šildančios antklodės
8. Miegmaišiai
9. Čiužiniai
10. Mobilieji įrenginiai: telefonai, planšetės, nešiojami kompiuteriai
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija organizuoja paramos rinkimą Ukrainos žmonėms bei kviečia kiekvieną galintį prisidėti, aukojant šiuos daiktus:
Kijevo Choralinė Sinagoga nuotraukoje.
Šiuolaikinės Ukrainos sienos apima dalis anksčiau buvusios Sandraugos Lenkijos ir Lietuvos (1569–1795), Austrijos-Vengrijos imperijos (1867–1918), Rusijos imperijos (1721–1917) ir buvusios Sovietų Sąjungos (1922). – 1991).
Žydų istorija Ukrainoje siekia daugiau nei 1000 metų; Kairo Geniza šaltiniai pažymi žydų buvimą Ukrainos sostinėje Kijeve jau 930 m. Per visą Ukrainos istoriją žydų buvo galima rasti ir didžiuosiuose miestuose, ir štetluose.
Daug sinagogų buvo pastatyta nuo XIII iki XVIII a., ypač Galicijos regione. Šių struktūrų liko nedaug. Sinagogos buvo dažnas taikinys per pogromus, kurie visa jėga smogė XIX a. Be to, per Antrąjį pasaulinį karą nacių pajėgos sugriovė daug žydų bendruomenės pastatų.
XX amžiaus antroje pusėje sovietų sąjunga konfiskavo beveik visas išlikusias sinagogas ir naudojo įvairiems valstybės tikslams – nuo sandėlių iki operos teatrų. Paskelbusi nepriklausomybę 1991 m., naujai suvereni Ukrainos valstybė grąžino daug sinagogų likusioms žydų bendruomenėms.
Charkovo Sinagoga.
Šiandien kai kurios istorinės sinagogos buvo atkurtos ir toliau tarnauja kaip žydų maldos ir švietimo centrai. Kitų sinagogų visam laikui neliko, šalia yra tik lenta, primenanti praeiviams apie kadaise ten besibūriuojančią žydų bendruomenę.
Nataljos Cheifec paskaitų klausytojų dėmesiui – kviečiame į paskaitą
“Teisingumas ir teismai pagal Torą”
Natalja pasakos apie:
• Teisėjų atrankos kriterijai – reikalavimai teisėjams.
• Kaip apibrėžiama vagystė judaizme? 8 vagystės rūšys.
• Kokia bausmė laukia už tyčinį nužudymą ?
• Netyčinė žmogžudystė – kas tai?
• Kada žydų teisme skiriama mirties bausmė?
• Nusikaltėlis ar kurstytojas – kieno kaltė rimtesnė?
• Kas yra kyšis?
• Fizinių ir moralinių nuostolių kompensacija.
• Miestai prieglaudos – kam jos skirtos?
• Karo įstatymai
Susitikime LŽB ZOOM svetainėje, registruokitės: https://bit.ly/3K73kEE
Kovo 19, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomeneje vyko Šaharit malda, kuria vedė Rabinas Nathan Alfred (Izraelis). Minėdami Judith Kaplan Bat Micvos 100-asias metines Tora skaitė ir bendruomenes moteris.
LRYTAS.LT
Pusseserės Lesia Oroško (36 m.) ir Aliona Čugai (46 m.) yra tik dvi iš milijonų ukrainiečių, kuriems teko bėgti iš savo šalies prasidėjus Rusijos invazijai. Vis dėlto šių dviejų moterų istorija, kurią aprašė „The Washington Post“, neeilinė, verta kino filmo.
Nuo karo bėgančios pusseserės praėjusią savaitę nusileido Izraelyje, ir čia jas pasitiko su džiaugsmu ir dėkingumu. Sharon Bass (46 m.), kurios žydę močiutę per Holokaustą Ukrainoje priglaudė ir išgelbėjo Lesios močiutė, sakė, kad jai garbė priimti pusseseres ir taip atsilyginti už neišmatuojamą jų šeimos gerumą, parodytą prieš beveik 80 metų. Moteris prisipažino, kad ją apėmė besikartojančios istorijos jausmas. „Tik šįkart viskas atvirkščiai. Mes, žydai, visą savo istoriją patyrę persekiojimus ir žudymą, šį kartą turime privilegiją ir atsakomybę tapti saugiu prieglobsčiu kitiems pabėgėliams“, – sakė Sharon.
Kovo 18, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomeneje vyko Šabato sutikimas ir Purim švente.
Kaip ir dera skaitėme Esteros knygą (Megilat Ester). Skaitimas vyko lietuviu kalba tad visi dalyviai galėjo isigilinti i šiuos linksmiausios šventes prasme ir aktualumą musu dienomis.
Pavasario pradžioje pasaulio žydai švenčia vieną svarbiausių žydiškojo pasaulio švenčių –
Purimą. Šiemet Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky šventės proga susitiko su prieš savaitę į Lietuvą atvykusiomis ukrainiečių pabėgėlių šeimomis ir
supažindino juos su Purimo šventės tradicijomis.
Viena svarbiausių Purimo tradicijų yra dalijamasi trikampiais „Hamantašen“ sausainiais su
artimais draugais. Ukrainos šeimoms išgyvenant milžiniškus išbandymus, Lietuvos žydų
(litvakų) bendruomenė su jais pasidalino Purimo šventės tradicijomis bei vaišino savo
gamybos „Hamantašen“ sausainiais.
„Hamantašen sausainių istorija neša viltį. O jei žmonėms įžiebi vilties, pats praturtėji, pats į
gyvenimą pažvelgi kitaip. Žydai žino, ką reiškia būti pabėgėliais. Mūsų niekas nenorėjo
priglausti – išgyvenome siaubingus laikus.
Negalime leisti, kad šiandienos vaikai būtų tokiomis liūdnomis akimis. Privalome ištiesti pagalbos ranką ir įžiebti viltį jiems ir jų tėveliams“, – teigė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Bendruomenės pirmininkė teigė, kad ir ateityje kvies Ukrainos vaikus su mamomis į
bendruomenę bei pasidalins žydiškomis tradicijomis, kartu pasimokys tradicinių receptų.
Susitikimui erdvę suteikė Mykolo Romerio universitetas, kartu su Ukrainos pabėgėliais
susitikime dalyvavo universiteto prorektorius Saulius Spurga.
tradicinės Purim Shpil su ansambliu “Fajerlech” ir mylimais madrichais
Šventinės vaišės
“shalach-mones”
kviestinis svečias.
Vaikučių laukiame su kostiumais!
Deja, susirgus diskusijos dalyviams ši diskusija nukeliama į ateitį!
Laukite tolimesnių pranešimų ir iki kitų pokalbių diskusijų klube #ŽydiškiPašnekesiai
“Kad jums, vaikai, niekada netektų to išgyventi, bet visais atvejais atminkite viena – išlikti žmogumi kitam žmogui yra svarbiausia”, – savo dukrai ir sūnui kartodavo šviesaus atminimo Bronislava Čiuberkytė. Šioje nuotraukoje – ji su vyru Petru savo vestuvių dieną.
Tačiau dar keleri metai atgal iki šios svarbios dienos, šios moters veide šypsena buvo reta. Tremtinio dukra su mama ir seserimi gyveno Latvijos pasienyje. Trys moterys pakaitomis išgąsčio kupinomis akimis žvelgė į už langų esančius miškus. Iš jų bet kurią akimirką galėjo atpėdinti JIE. Moterys bijojo garsiai ištarti, kad tie JIE – žydų ieškotojai, kaip pačios juos vadino.
Savo mažoje troboje jos saugojo paslaptį – nedideliame po medinėmis grindimis esančiame rūsyje jos glaudė žydaitę Ruthą ir jos mažylę dukrą.
“Žydukus slėpėme ir jais rūpinomės ne tik mes, bet ir kaimo kunigėlis bei dar pora trobų, – savo anūkams pasakojo Bronislava. – Rizikavome savo gyvybe, bet išlikome žmonėmis, dalinomės duonos kepalu, su lupena virta bulve ir kiekvienu gardesniu kąsniu, kurį pavykdavo parnešti namo.”
Po daugelio metų lietuvės ir žydaitės draugystę nutolino geografija. Bronislava gyvenimą susikūrė Šiauliuose, o Ruth su dukra persikėlė į Izraelį. Tačiau laikas neištrynė skaudžios šių moterų istorijos prisiminimų.
Po daugelio metų lietuvės anūkas Jeruzalėje susitiko su močiutės globotos žydų šeimos palikuoniais. Tai buvo naujos draugystės pradžia. Paženklinta širdį veriančia senelių istorija ir dar sykį pabrėžianti žmogiškumo svarbą.
Pasaulis tai turi išgirsti ir saugoti atmintį.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dalinasi jautriomis ir tikromis #MūsųBendruomenių istorijomis saugančiomis istorinę atmintį. Kviečiame dalintis jomis ir Jus, mieli sekėjai. Atsiųskite istoriją, prisiminimą ir būtinai nuotraukas, žmonių, daiktų, pastatų, gamtovaizdžių bei kitus vaizdiniu iliustracijoms. Rašykite info@lzb.lt #SupportedByEVZ #MūsųBendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding #AtmintisAtsakomybeAteitis
Kovo 4-6d. Vilniuje vyko Lietuvos aštuonmečių ( ir jaunesnių) vaikų klasikinių šachmatų čempionatas į kurį susirinko 30 berniukų ir 8 mergaitės.
Šešiametė Šiaulių krašto žydų bendruomenės narė Karina Šer laimėjo 7 partijas iš 7 ir tapo Lietuvos mergaičių čempione. Prieš dvi savaite Karina dalyvavo Lietuvos dešimtmečių mergaičių čempionate ir ten užėmė 3 vietą,o jos brolis Daniel Šer surinkęs tiek pat taškų kaip ir kiti du prizininkai liko trečias keturiolikmečių berniukų tarpe.
2022 m. kovo 10 d. – Siekdama padėti iš Ukrainos bėgantiems pabėgėliams, EJC pradėjo sunkvežimių pristatymą iki Vengrijos ir Slovakijos sienos su Ukraina.
Padedant besiribojančių šalių žydų bendruomenėms, ypač Slovakijos žydų bendruomenių federacijai (ÚZŽNO) ir Vengrijos žydų bendruomenių federacijai (MAZSIHISZ), gabenami pagalbos sunkvežimiai su būtiniausiais reikmenimis, įskaitant maistą, vaistus, sanitarinius gaminius ir kitus daiktus. išsiųstas nedelsiant suteikti pagalbą iš Ukrainos bėgantiems pabėgėliams.
EJC vykdomoji viceprezidentė ir generalinė direktorė Raya Kalenova kartu su EJC viceprezidentu dr. Arielu Muzicantu ir ÚZŽNO prezidentu Richardu Duda prižiūrėjo pirmąjį sunkvežimių išsiuntimą iš Bratislavos prie Slovakijos ir Vengrijos ir Ukrainos sienų. Pristatymai bus nuolat papildomi ir plečiami į kitas vietas, atsižvelgiant į poreikius vietoje.
„Mūsų tikslas yra padėti kuo daugiau pabėgėlių šios skubios humanitarinės padėties metu ir suteikti jiems pagalbą bei saugumą“, – sakė M. Kalenova. „Žmogaus gyvybė yra pats brangiausias ir švenčiausias dalykas. Mes labai didžiuojamės, kad mūsų bendruomenės sutelkė dėmesį, kad apsaugotų labiausiai pažeidžiamus žmones, ir toliau teiksime visą materialinę, finansinę ir moralinę paramą, kiek galime“, – pridūrė ji. „Mes EJC apgailestaujame dėl Ukrainoje vykstančios tragedijos. Esame solidarūs su visais nukentėjusiais ir darysime viską, kas įmanoma, kad palaikytume tuos, kuriems jos reikia. Gyvybių gelbėjimas ir pagalba pabėgėliams turi būti mūsų svarbiausias prioritetas“, – sakė dr. Muzicant.
Artėja PURIM – lyg ir linksmiausia pavasario šventė, tačiau jos simbolinė prasmė – žydų kova už fizinį išgyvenimą – niekada nebuvo tokia aktuali ir suprantama kaip šiomis dienomis stebint įvykius Ukrainoje.
Natalja Cheifec kviečia į paskaitą apie šventės prasmę ir tradicijas. Susitikime kovo 17 d. tradiciškai Lietuvos žydų bendruomenės ZOOM svetainėje nuo 17:30 val. REGISTRUOKITĖS nuorodai gauti https://bit.ly/3K73kEE
