LRYTAS Sportas

Lietuvos sporto klubo „Makabi“ sportininkai užbaigė savo dalyvavimą 21-ojoje pasaulinėje makabiadoje Izraelyje, kuri įvyko liepos 12–26 dienomis. Šioje sporto šventėje dalyvavo 10000 sportininkų iš daugiau nei 60 pasaulio šalių.

„Makabi“ sportininkai iškovojo 6 medalius. Tai vienas iš sėkmingiausių pasirodymų per visą atkurto „Makabi“ istoriją. Puikiai pasirodė jaunieji makabiečiai. Stalo tenisininkai Gerda Šišanovaitė iškovojo aukso medalį vienetų rungtyje, o Ignas Šišanovas – sidabro medalį taip pat vienetų rungtyje.

Plaukikas Michailas Trusovas iškovojo sidabro medalį 50 metrų plaukime laisvuoju stiliumi. Jauniausias komandos narys 13-metis šachmatininkas Eduardas Šeras 16–18 metų jaunimo grupėje po labai įtemptų partijų iškovojo sidabro medalį.

15min.lt kviečia susipažinti su Samueliu Baku –

Užsukite į skaitmeninę svetainę! >ČIA

„Niekada nepajėgiau iki galo suvokti, kodėl it apsėstas kuriu. Iš dalies gal dėl to, kad suteikčiau savo stebuklingam išsigelbėjimui prasmę. Tarsi žydas, kuris, apsilankęs kapinėse, ant artimųjų kapų palieka mažus akmenukus, aš tapiau paveikslą po paveikslo – tokie yra mano atminimo aktai“, – taip savo atsiminimų knygoje „Nutapyta žodžiais. Vilniaus prisiminimai“ rašo vienas žymiausių litvakų dailininkų Samuelis Bakas, kurio darbai – tai pastanga pasitelkus vaizduotę į visumą sujungti perplėštą pasaulį ir taip atmintyje išsaugoti peizažus, daiktus bei žmones.

Žinomas Izraelio rašytojas Amosas Ozas (1939–2018) S.Baką laikė vienu didžiausių XX amžiaus tapytojų, ne tik susikūrusiu unikalią meninę kalbą, tačiau ir taikliai atspindėjusiu „beprotišką mūsų laikmečio žiaurumą, jo baisybes, tuštumą, liūdesį ir beprasmiškumą“, kurio pasaulyje „siaubas, humoras ir sapnai susilieja į vientisą radioaktyvią masę“.

Ilgus dešimtmečius dailininko pavardė Lietuvoje buvo žinoma išimtinai litvakų istorijos bei kultūros tyrinėtojams. Pats menininkas, su mama išgyvenęs Holokausto tragediją Vilniuje ir netekęs savo tėvo, senelių, kaimynų ir daugelio pažįstamų, po Antrojo pasaulinio karo pasitraukė iš Lietuvos ir tik praėjus 56-eriems metams ryžosi atvykti į, jo žodžiais tariant, prarastą vaikystės rojų.

Lietuvos žydų bendruomenės diskusijų klubas #ŽydiškiPašnekesiai kviečia į liepos 14 d. diskusiją „Judaizmo ir krikščionybės požiūris į moralę“.

Diskusijoje kelsime klausimus: kodėl judaizmo ir krikščionybės požiūris į abortą skiriasi? Ką apie tai sako religinė ir sekuliari teisė? Kas svarbiau, vaisiaus ar motinos gyvybės, kai moralė teigia, kad apskritai gyvybė šventa? Jeigu gyvybė šventa, kodėl nusikaltėlio Putino režimo valdoma ortodoksų pravoslavų bažnyčia laimina žudymą? Ar įmanomas moralus karas? Ar moralė karo metu išeina atostogų? Kodėl svarbiausios religinės konfesijos pristatančios save taikiomis ir moraliomis nesugeba sustabdyti karų?

Šie klausimai žiauraus Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste reikalauja atsakymų, į kuriuos ir bandysime atsakyti.

Diskusijoje dalyvaus:

• Aušra Pažėrė – VU kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros docentė, Lietuvos žydų  istorikė. Doc. dr. Aušra Pažėrė , Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja

• Algirdas Davidavičius – VDU politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto, viešosios komunikacijos katedros lektorius, Šolom Aleichemo gimnazijos dėstytojas
• Dainius Žalimas – prof. dr. Vytauto Didžiojo universitete Teisės fakulteto dekanas

Diskusiją moderuoja:

• Arkadijus Vinokuras – aktorius, rašytojas, publicistas, diskusijų klubo iniciatorius.

Sovietmečiu laiptų statyboms barbariškai panaudoti žydų antkapiai ant Tauro kalno šalia Liuteronų sodo pagaliau bus sutvarkyti – pirmadienį prasidėjo jų demontavimo darbai, pranešė Vilniaus savivaldybė.

Antkapių fragmentai be rašmenų bus pervežti saugoti į Vilniaus žydų Šnipiškių senąsias kapines, esančias šalia buvusių Sporto rūmų Olimpiečių gatvėje, o su rašmenimis keliaus į Vilniaus žydų senųjų kapinių teritoriją (abipus Kirkuto alėjos). Nauji laiptai bus įrengti statant Nacionalinę koncertų salę, o Liuteronų sodo takai bus sujungti su NKS terasa. Dėl paminklinių akmenų sukonstruotų laiptų pakopų ardymo Vilniaus miesto savivaldybė tarėsi su žydų bendruomenės atstovais ir Kultūros paveldo departamentu. Vilniaus žydų Šnipiškių senosiose kapinėse ir Vilniaus žydų senųjų kapinių teritorijoje Užupyje (Olandų g.) jau saugoma daugiau nei 1000 tonų įvairiose miesto vietose rastų paminklinių akmenų fragmentų.

Sovietmečiu jie naudoti ir statant susisiekimo infrastruktūrą, ir pastatus. Į aikštelę prie senųjų žydų kapinių Olandų g. atkeliavo paminkliniai akmenys su rašmenimis iš T.Kosciuškos, Latvių, Vytauto gatvių ir Vakarinio aplinkkelio teritorijos. Daugelis vietų, kuriose užfiksuoti iš žydiškų antkapinių paminklų fragmentų pastatyti objektai, jau sutvarkytos – paminkliniai akmenys demontuoti, o tais atvejais, kai statinių kol kas ardyti nenumatyta (Lazdynuose (Žėručio g. 4), Antakalnyje, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės teritorijoje ir prie atraminės sienelės, esančios Vytenio g. 6 ), savivaldybė, pasitarusi su žydu bendruomene, paženklino informacinėmis lentomis. Dalis anksčiau iš įvairių statinių išmontuotų antkapių fragmenrų grąžinta į istorinių Vilniaus žydų senųjų kapinių teritoriją Užupyje, kur planuojama įrengti memorialą ir deramai įamžinti čia palaidotų miestelėnų atminimą.

Užupio kapinės Vilniuje veikė nuo 1830 m. iki 1963 m., jose buvo laidojami XIX am. pab. – XX am. pradžioje Vilniuje gyvenę miestelėnai žydai. 1961 m. sovietų valdžia priėmė nutarimą likviduoti Vilniaus žydų senąsias kapines Užupyje, o antkapiai buvo panaudoti vietoje statybinių medžiagų (laiptų pakopoms, atraminėms sienutėms ar transformatorinių fasadų dekorui), dažnai net nesistengiant kruopščiai nutašyti juose iškaltų užrašų. Po kapinių sunaikinimo, Užupio žydų kapinės virto dykviete, apaugusia atsitiktiniais želdiniais. Prieš kelerius metus 11 ha Olandų gatvėje esančių senųjų žydų kapinių teritorija buvo sutvarkyta lankytojams – čia atsivėrė medžių alėjos, takai, įrengti informaciniai stendai, sutvarkytas miškas.

Sauliaus Žiūros nuotr.