V. Šimanskis. Negi taip sunku suprasti Izraelio neapykantą fanatikams?

V. Šimanskis. Negi taip sunku suprasti Izraelio neapykantą fanatikams?

Kai kurie civilizacijų teoretikai mano, kad skirtingos civilizacijos funkcionuoja ir yra paremtos skirtingomis vertybėmis. Paprastai tariant – tai, kas laikoma vertybe Europoje, gali visiškai neturėti reikšmės Kinijoje. Pavyzdžiui, romantinės meilės idėja Azijoje, net tokioje vakarietiškoje Japonijoje, nėra tokia gyva, kaip Disnėjaus romantikos tėvynėje JAV. Tai nereiškia, kad azijiečiai neturi jausmų, ar nejaučia meilės – tiesiog sąvokos ir socialiniai konstruktai analizuojant šią emociją yra kitokie.

Nepamirštant šios idėjos ir pažvelgus į Izraelio–„Hamas“ konfliktą, turėtų būti daug sunkiau vertinti tai, kas ten vyksta. Ar mūsų suvokimas, kas gera ir teisinga, egzistuoja ir artimųjų Rytų tautoms? Tautoms su visiškai kitokia emocine bei istorine patirtimi?Argi negalime suvokti Izraelio veiksmų? Tautos, engtos daugelį metų ir pagaliau radusios namus? Tautos, kurios kultūrinis indėlis per amžius stiprino visą Vakarų pasaulį? Jų neapykantos taikos nenorintiems ir jų sunaikinimo trokštantiems fanatikams?

Skaitykite delfi.lt

 

Žydų vaizdinys „Lietuvos aido“ skiltyse tarpukariu (I)

Žydų vaizdinys „Lietuvos aido“ skiltyse tarpukariu (I)

Skaityti prieškario Lietuvos laikraščius – ir malonus, ir naudingas užsiėmimas. Šalia kitokios įvairiopos naudos pirmiausia minėtina pažintinė: galime daug aiškiau suvokti, kokios buvo to meto lietuvių tam tikrų dalykų sampratos ir įsivaizdavimai. Vienas įdomiausiųjų šia prasme – žydų vaizdinys. Prieškarinis „Lietuvos aidas“ čia mane nustebino, nes jis pasirodė visai kitoks, negu tikėjausi.

Žinojau, kad 1933 m. pasirodžiusiame „Akademike“ buvo radęsi antisemitinių rašinių, o šis leidinys gyvavo toje pačioje tautininkų aplinkoje kaip ir „Lietuvos aidas“. Iš anksto, prieš imdamasis šiuo kampu skaityti, maniau, kad trys pagrindiniai to meto dienraščiai išsirikiuos šitaip: liaudininkų „Lietuvos žinios“ bus žydams palankiausios, katalikiškas „Rytas“ rasis kažkur viduryje, o tautininkų „Lietuvos aide“ atsiras ir antisemitizmo.

O išėjo kitaip: 1932–1935 m. „Lietuvos aidas“ buvo žydams palankus, skelbė nemažai apie juos žinių ir kartkartėmis leisdavo jiems patiems platesniais rašiniais prisistatyti. Žlugo eilė nusistovėjusių stereotipų apie lietuvių ir žydų santykius prieškario Lietuvoje.


Skaitykite 15min.lt

 

Izraelis švelnins Gazos ruožo blokadą vardan taikos

ELTA ir lrytas.lt inf.

Izraelio vyriausybės pareigūnai teigė esantys pasirengę palengvinti Gazos Ruožo blokados sąlygas Kaire vyksiančių taikos derybų metu, jei šios sąlygos prisidės prie ilgalaikės taikos su „Hamas“, skelbia „Haaretz“.

Nors galutinis sprendimas dėl lengvesnių blokados sąlygų nėra priimtas, teigiama, kad Gazos Ruožo žvejams gali būti leista žvejoti iki šešių jūrmylių nuo kranto, o ateityje šią ribą bus įmanoma išplėsti iki 12 jūrmylių, kaip kad reikalauja palestiniečių „Hamas“. Jeruzalė pasiryžusi įsileisti daugiau asmenų iš Gazos Ruožo į Vakarų Krantą, kas mėnesį išduodant bent po 5 tūkst. leidimų. Taip pat žadama sušvelninti pasienio kontrolę Kerem Šalomo patikros poste, kad į Gazą galėtų atvykti daugiau sunkvežimių su būtinojo vartojimo prekėmis.

Skaitykite lrytas.lt

Europą vėl temdo neapykantos žydams šešėlis

Europą vėl temdo neapykantos žydams šešėlis

lrytas.lt

Su nauja jėga įžiebtas Izraelio ir palestiniečių konfliktas pakurstė aistras ir Europoje. Protestai prieš Izraelio veiksmus dažnai baigiasi riaušėmis ir išpuoliais prieš žydų bendruomenę. Į Senąjį žemyną grįžta seniai pamiršta antisemitizmo dvasia, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis „The Guardian“ informacija.

Žydų bendruomenėms tokie išpuoliai nėra naujiena. Vis atsinaujinant Izraelio kariniams veiksmams prieš palestiniečių teroristinę grupuotę „Hamas“, kare žūstant civiliams, kritika Izraeliui dažnai pereidavo į agresiją.

Taip buvo ir 2008 metų pabaigoje, operacijos „Išlydytas švinas“ („Cast Lead“) metu.

Vis dėlto naujausios atakos nebeapsiriboja žydų restoranų, parduotuvių ar maldos namų siaubimu.

Skaitykite lrytas.lt

Dienos stovyklėlė „ANOJE“

Dienos stovyklėlė „ANOJE“

Pasiilgote naujovių? Laukiame vaikučių naujoje kūrybinio lavinimo vaikų dienos stovyklėlėje “Anoje”.

Vaikučių amžius: I grupė 3-5 metukai, II grupė 6-8 metai.

Vieta: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Pylimo g. 4, Vilnius.

Stovyklėlė vyks 2014 m. rugpjūčio 18 – 22 d. nuo 10.00 iki 15.00 val.,

o rugpjūčio 24 d. vyks įspūdingas uždaromasis renginys tėveliams ir vaikams „Asamblėja“!

Čia vaikai specialios Kimočių metodikos pagalba įgis naujų žinių ir įgūdžių žaisdami ir linksmindamiesi su  profesionaliais pedagogais iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos „Vaikystės sodas“ (http://www.vaikystes-sodas.lt/)

Jūsų mažieji ne tik susipažins su žydų amatais, bet ir patys visai savaitei taps tikrais amatininkais – jie bus žiedėjais, žvakių liejikais, audėjais bei pynėjais.

Nepraleiskite puikios progos atrasti naujų mokymosi būdų!

Registracija vyksta iki rugpjūčio 14 d. 

Skaityti plačiau
Skandalo sūkuriuose skandintas archeologas tapo atstumtuoju

Skandalo sūkuriuose skandintas archeologas tapo atstumtuoju

Dalia Gudavičiūtė

Kolegų panieka, nedarbas, gresiantis skurdas ir kartėlis. Archeologas Kęstutis Katalynas tvirtino, kad tokią kainą jam teko sumokėti po tarptautinio skandalo, kilusio dėl senųjų žydų kapinių Vilniaus centre, rašo „Lietuvos rytas“.

Prieš statant Karaliaus Mindaugo apartamentus Vilniaus centre tą vietą tyrinėjusiam vilniečiui K.Katalynui nei žydai, nei lietuviai nebuvo pareiškę jokių priekaištų. Bet 59 metų archeologas neabejoja, kad kaip avinėlis buvo paaukotas ant mūsų šalies Vyriausybės ir tarptautinių žydų organizacijų taikos sutarties laužo.

Iki šiol kai kurie politikai nevengia pareikšti, kad kelerius metus liepsnojęs tarptautinis konfliktas dėl neva naikintų žydų kapaviečių padarė Lietuvai daug žalos. Esą tuomet Karaliaus Mindaugo apartamentus statę verslininkai žiūrėjo tik savo, o ne valstybės interesų. Bet iš tiesų nukentėjo ne verslininkai, o jų pasamdytas archeologas, kasinėjęs ir tyrinėjęs tą teritoriją.

K.Katalynas liko be darbo, o po to neteko ir galimybės savarankiškai kasinėti.

Ketvirtį amžiaus Vilnių kasinėjęs, puikiai jo istoriją išmanantis, mokslų daktaro laipsnį turintis archeologas prieš tai buvo gavęs dviejų sostinės merų padėkas už savo darbą.

Palaikus liepė užkasti

Skaitykite lrytas.lt

Ko Kairo derybose nori Izraelis ir palestiniečiai?

Kaire vykstant Izraelio ir palestiniečių delegatų deryboms, kuriose, deja, nepavyko pasiekti sutarimo dėl paliaubų pratęsimo, pats metas atidžiau pažvelgti, kokius gi reikalavimus kelia abi pusės.

Izraelio reikalavimai

Izraelis reikalauja nutraukti raketų atakas iš Gazos ruožo. Pakrantėje esantis anklavas turi būti demilitarizuotas ir „Hamas“ bei kitos sukarintos palestiniečių grupuotės privalo būti nuginkluotos. Be to, turi būti užkirstas kelias „Hamas“ kasti naujus tunelius į Izraelio teritoriją. Tai būtų užtikrinta griežtai kontroliuojant cemento importą. Tačiau cemento taip pat reikia norint atstatyti gausybę sugriautų Gazos ruožo namų.

Skaitykite bernardinai.lt

Europoje siaubingais tempais auga antisemitizmas

Vos per vieną savaitę praėjusį mėnesį, kaip praneša „Crif“, skėtinė grupė, vienijanti Prancūzijos žydų organizacijas, buvo surengti išpuoliai prieš aštuonias sinagogas. Vieną sinagogą Paryžiaus Sarcelio priemiestyje padegamaisiais užtaisais apmėtė 400 žmonių minia. Buvo nuniokotas ir apiplėštas košerinio maisto prekybos centras, taip pat vaistinė. Minios demonstravo plakatus su šūkiais „Mirtis žydams“ ir „Perpjaukime žydų gerkles“. Tą patį savaitgalį Prancūzijos sostinės Barbeso rajone akmenis svaidę protestuotojai degino Izraelio vėliavas. Apie tai rašo „The Guardian“.

Rašinyje taip pat atskleidžiama, kad praėjusį mėnesį Vokietijos Vupertalio mieste Molotovo kokteiliais apmėtyta sinagoga, kuri buvo sugriauta per Krištolinę naktį. Berlyno imamas Abu Bilalas Ismailas savo ruožtu paragino Alachą: „Sunaikinti sionistus žydus… Suskaičiuoti juos visus iki vieno.“

Frankfurte vienas antisemitinę kampaniją surengęs asmuo pro langą mėtė butelius. Be to, rašo „The Guardian“, Hamburge po Izraeliui paremti skirti mitingo buvo sumuštas senyvas vyras, o Berlyne žydų ortodoksų paauglys sulaukė smūgių į veidą. Keliuose miestuose palestiniečius remiantys protestuotojai Izraelio veiksmus skanduotėse prilygino Holokaustui. „Hamas, Hamas, žydus į dujų kameras“, „Baili žydų kiaule, išlįsk ir kaukis viena“ – skambėjo ir tokie šūkiai.

Skaitykite bernardinai.lt

Kviečiame prisijungti prie Europos paveldo dienų ir Europos žydų kultūros dienos organizavimo

Kviečiame prisijungti prie Europos paveldo dienų ir Europos žydų kultūros dienos organizavimo

Šių metų rugsėjo 19-21 dienomis visoje Lietuvoje vyks Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos” renginiai, kurių 2014-ųjų metų tema yra „XX a. pradžios skonis”. Šiais renginiais siekiama supažindinti visuomenę su kultūros paveldu bei didinti jos sąmoningumą kultūros paveldo objektų vertės suvokimo ir jų išsaugojimo atžvilgiu. Europos paveldo dienų programa siūlo platų renginių ir veiklų spektrą: pažintiniai pasivaikščiojimai, parodos, paskaitos, filmų peržiūros, edukaciniai užsiėmimai, koncertai, žaidimai ir kt.

 Labai svarbu, jog kultūros paveldo objektus aktualizuojantys renginiai vyktų tiek Vilniuje, tiek ir kituose Lietuvos miestuose, todėl kviečiame bendradarbiauti ir prisijungti įvairias švietimo ir kultūros įstaigas, organizacijas bei kultūros paveldo objektų valdytojus prie Europos paveldo dienų surengimo Lietuvoje.

Europos paveldo dienų renginių pagrindiniai principai:

Skaityti plačiau

Gazoje – naujos trijų dienų paliaubos

Gazos ruože sekmadienio vidurnaktį įsigaliojo naujos trijų dienų paliaubos tarp Izraelio ir teroristinės grupuotės „Hamas“, valdančios Gazą. Susitarimas dėl paliaubų, kaip rašo BBC, pasiektas po intensyvaus Egipto tarpininkavimo.

Jei paliaubų bus paisoma, Izraelis pirmadienį nusiųs derybininkus į Kairą, kur jau būtų tariamasi dėl ilgesnių paliaubų.

Likus kelioms minutėms iki šių paliaubų įsigaliojimo, iš Gazos ruožo į Izraelį buvo paleistos kelios raketos, kurių viena skriejo į Tel Avivą. Apie aukas ar žalą nepranešama. Sekmadienio vakare Izraelis taip pat tęsė ir oro antskrydžius prieš taikinius Gazoje. Pranešama, kad šiaurinėje Gazoje esančiame tunelyje buvo nukautas teroristas.

Bernardinai.lt

Netikėtas susitikimas su Holokausto istorija Panevėžyje

Netikėtas susitikimas su Holokausto istorija Panevėžyje

     Rugpjūčio 7-osios ankstų rytą PŽB pirmininkas Gennady Kofman buvo iškviestas į bendruomenės būstinę, kur jo laukė šeima iš Izraelio – sesuo ir brolis su žmona.

   Vienintelis Rachel ir Leibos Kacevų atvykimo tikslas – aplankyti savo gimtąjį miestą,Panevėžį, kuriame gimė, užaugo, įgijo išsilavinimą ir gyveno iki 1955 m. Taip pat jie norėjo apžiūrėti Pumpėnus, Pasvalį – miestai, kur jų, viena didžiausių Aukštaitijoje žydų šeimų – Kacevai dirbo ir vystė šeimos verslą.

   Dabar laiminga šeima – gausi, gerai gyvenanti Izraelyje, su gerais prisiminimais iš gimtojo miesto, iš kitos pusės – keli šeimos narių patyrė tragišką likimą – žuvo Holokausto metu. Leiba ir Rachel papasakojo, kad jų mama ir tėčio sesuo su šeima buvo sušaudyti  Kurganavos miške, o tėčiui pavyko išsigelbėti. Ši informacija buvo labai naudinga ir įdomi PŽB pirmininkui G. Kofman, nes jis renka medžiagą apie žuvusius Holokausto metu Panevėžyje ir jo apskrityje.

   Susitikimo metu svečiai buvo maloniai nustebinti, PŽB nuotraukų archyve radę savo tėvo nuotrauką darytą apie 1950 m. prie Kurganavos paminklo, skirto atminti Holokausto aukas. Paminklas pastatytas  iš paaukotų  pinigų 8 000-iams Kurganavos miške sušaudytų įvairaus amžiaus ir įvairios socialinės padėties žydų. Iš viso per trumpą laikotarpį (42 dienas) buvo sušaudyti 13 500 Panevėžio mieste ir rajone gyvenusių žydų – kaip jau minėta 8 000 Kurganavos miške,  5 500 – Žaliojoje girioje.

Skaityti plačiau

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Socialinio centro savanorę Rūtą Kaplinsnky mirus  jos vyrui.

Turizmo verslui pamatus paklojo žydai, sutvirtino – lietuviai

Turizmo verslui pamatus paklojo žydai, sutvirtino – lietuviai

Audrė Srėbailienė

Viskas prasidėjo nuo Azerbaidžano žydų? Taip. Tai jie sovietmečiu, 1985-aisiais, įsiprašė nakvynės į Antano Bielinio namus netoli Trakų esančiame Aukštadvario miestelyje. O įsiprašę nakčiai, pasiliko trims mėnesiams. Vėliau kasmet atvažiuodavo vėl ir vėl, kol emigravo į Ameriką. Bet poilsio Lietuvoje neišsižadėjo, – prie Navos ežero prigludusi Bielinių sodyba jiems amžiams prigludo prie širdies.

„Buvo, nešu pieną namo, vakare karvę pamelžusi. Žiūriu – kieme automobilis su Kaukazo numeriais bestovįs. Išsigandau. O jie prašosi nakvynės. Nedrąsu buvo taip imti ir įsileisti nepažįstamus žmones.

Siunčiu juos pas vienus pažįstamus, pas kitus, o jie apsuko ratą ir grįžo atgal. „Čia, – sako, – mums labiausiai patinka“, – Viktorijai Bielinienei ir dabar suspurda širdis prisiminus, kaip tie iš tolybių atvykę žmonės, užsukę trumpam, bet likę ilgam, nulėmė tolimesnį jos šeimos likimą.

Sovietmetis tirpo, o kas vasarą Bielinių namuose poilsiui įsikurdavo tai iš Maskvos, tai iš Sankt Peterburgo atvykusių žydų. Iš pradžių Bieliniai jiems skyrė porą kambarių savo namuose, o kai svečiai ėmė nebeišsitekti, atnaujino ūkinį pastatą. Įrengė jį taip, kad būtų tinkamas vasarą gyventi.

Skaitykite lrytas.lt

Palestina sutinka su pasiūlymu dar kartą nutraukti ugnį

ELTA

Palestinos derybininkai Kaire teigia, kad jie sutiko su Egipto pasiūlymu dar kartą nutraukti trims paroms ugnį prieš Izraelį, informuoja AP.

Šiuo sprendimu siekiama atverti kelią deryboms su Izraeliu dėl ilgalaikių paliaubų Gazos Ruože.

Pareigūnai, atstovaujantys įvairioms Palestinos politinėms frakcijoms, nesutiko atskleisti savo pavardžių, nes buvo kalbama apie labai “jautrias derybas”.

Savaitgalį Izraelis pasitraukė iš taikos derybų, kai vėl buvo atnaujintas raketų šaudymas, teigdamas, kad atsisako dalyvauti derybose, kol vyksta kova.

Susišaudymas tarp Izraelio ir Gazos karinių grupuočių jau nusinešė 1 900 Palestinos ir 67 Izraelio gyventojų gyvybes.

 

Izraelis ir Gazos Ruožo kovotojai atnaujino kautynes

Izraelis ir Gazos Ruožo kovotojai atnaujino kautynes

„Reuters“, BNS ir lrytas.lt inf.

Izraelis šeštadienį surengė daugiau negu 20 aviacijos reidų Gazos Ruože, o palestiniečių kovotojai paleido kelias raketas į žydų valstybės teritoriją, antrąją dieną tęsiantis smurtui po to, kai žlugo Egipto vadovaujamos pastangos pratęsti paliaubas, anksčiau šią savaitę trims paroms sustabdžiusias mėnesį trukusį karą.

Izraelio kariškiai nurodė, kad nuo vidurnakčio buvo atakuota daugiau negu 20 vietų pajūrio anklave, kontroliuojamame islamistų judėjimo „Hamas“, tačiau nepateikė daugiau informacijos apie tuos taikinius.

Įvykių liudininkai palestiniečiai ir pareigūnai sakė, kad per naktinius antskrydžius buvo sugriautos dvi mečetės ir subombarduoti trys namai. Be to, naikintuvai taip pat apšaudė iš kulkosvaidžių atviras teritorijas.

Gazos Ruožo kovotojai šeštadienį paleido keturias raketas į Izraelio pietinius miestus, kuriuose buvo paskelbtas oro pavojus, tačiau tos atakos nepadarė žalos, o žmonės irgi nenukentėjo, sakė viena kariuomenės atstovė.

Smurtas taip pat atsinaujino Izraelio okupuotame Vakarų Krante, kurį kontroliuoja palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso judėjimas „Fatah“. Toje teritorijoje 22 metų palestinietis mirė po to, kai buvo pašautas į krūtinę per konfrontaciją su izraeliečiais kariais Hebrono mieste, nurodė medicinos pareigūnai.

Skaitykite lrytas.lt

Šeduvos žydų memorialinis fondas nori miestui padovanoti muziejų

Šeduvos žydų memorialinis fondas nori miestui padovanoti muziejų

Šeduvos žydų memorialinis fondas ketina mieste savo lėšomis įrengti muziejų, kuriame būtų įamžintas holokausto aukų atminimas.

Radviliškio rajono savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vytautas Simelis BNS sakė, kad savivaldybės taryba pritarė tokiam siūlymui ir Žvejų gatvėje įsipareigojo skirti muziejaus pastatui 15 arų žemės sklypą.

„Yra vykdomas didžiulis projektas – tvarkomos Šeduvos miesto žydų kapinės, numatyta prie šių kapinių pastatyti ir pastatą, kuriame būtų įkurtas muziejus. Kai muziejus bus įrengtas, savivaldybė įsipareigoja prisiimti eksploatacines išlaidas, skirti etatą muziejaus darbuotojui“, – sakė V.Simelis.

Pasak jo, planuojamas pastatas būtų iki 200 kv. metrų ploto.

V.Simelis tvirtino, kad šiuo metu fondas turėtų parengti muziejaus projektą ir jį įgyvendinti.

„Mes lauksime, kol mums bus įteikti raktai, tada muziejų perimsime“, – sakė jis.

Anot jo, Šeduvos žydų memorialinis fondas šiuo metu taip pat rūpinasi trijų masinių žydų kapaviečių tvarkymu Šeduvoje bei turi daugiau planų čia gyvenusios gausios žydų bendruomenės atminimo įamžinimui.

„Yra dvi vietos Liaudiškių miške ir viena Pakutenių miške. Tos masinės žudynių vietos yra prižiūrimos, yra paminklai, tvorelės. Bet jie žada iš pagrindų viską pertvarkyti, pastatyti naujus paminklus. Yra įvairių idėjų – ir apie Šeduvos žydų gyvenimą knygą parašyti, ir filmą sukurti“, – sakė jis.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Šeduvoje žydai sudarė beveik du trečdalius iš 3 tūkst. miestelio gyventojų, per karą buvo išžudyta beveik visa vietos žydų bendruomenė.


Skaitykite 15min.lt

Izraelis nežada derėtis, kuomet yra apšaudomas „Hamas“ raketomis

Izraelis traukiasi iš derybų Kaire dėl paliaubų pratęsimo Gazos Ruože su judėjimu „Hamas“, kai po tris paras trukusio laikino ugnies nutraukimo penktadienį ryte vėl atsinaujino smurtiniai veiksmai, pranešė pareigūnas.

Izraelis nesiderės tuo metu, kai yra apšaudomas“, – sakė pareigūnas, kuris pageidavo likti anonimas.

Jis pridūrė, jog prieš tai, kai „Hamas“ pažeidė paliaubas, Izraelis buvo informavęs Egiptą apie ketinimą pratęsti ugnies nutraukimą dar trims dienoms.

Kaire abiem pusėms buvo daromas didžiulis tarptautinis spaudimas pasiekti susitarimą.

Izraelis siekia, kad „Hamas“ būtų nuginkluotas ir neturėtų galimybės vėl apsiginkluoti. Tuo tarpu palestiniečių judėjimas reikalauja atverti Gazos sienas.


Skaitykite 15min.lt

Lietuva skiria 100 tūkst. litų Gazos ruože nukentėjusiems palestiniečiams

BNS

Lietuvos užsienio reikalų ministerija „URM) penktadienį pranešė skyrusi 30 tūkst. eurų (103 tūkst. litų) humanitarinę pagalbą nuo konflikto Gazos ruože nukentėjusiems palestiniečiams.

Lėšos bus pervedamos Jungtinių Tautų Paramos ir darbo agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), kuri vykdo pagalbos palestiniečiams programas.

Gazos Ruožo pareigūnai nurodė, jog per keturias savaites trukusį konfliktą žuvo 1875 palestiniečiai, daugiausia civiliai gyventojai. Izraelis nurodė, kad per konfliktą, kuris prasidėjo liepos dieną, žuvo 64 jo kariai ir trys civiliai asmenys.


Skaitykite kauno.diena.lt

Tel Avivo paplūdimio festivalis Rygoje

Tel Avivo paplūdimio festivalis Rygoje

    Rugpjūčio 1-3 d. Rygos Kipsala paplūdimyje vyko Tel Avivo Paplūdimio Festivalis, kuriame lankėsi Panevėžio Žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, parašęs LŽB tinklapiui apie savo įspūdžius.

    ,,Kas gali būti geriau už festivalį – tik festivalis TELAVIV BEACH FESTIVAL. Organizatoriai tikrai labai pasistengė. Apgalvota kiekviena smulkmena, įdomi, linksma ir provokuojanti atmosfera,  jaudinantis Izraelio ambasados darbas. Net siautėjanti gamta – prasidėjusi liūtis nesutrukdė festivalio svečiams šokti ir linksmintis kartu su pasaulinio garso atlikėjais ir ansambliais: The Shuk, kurios repertuare ne tik etninės ar liaudies melodijos, bet taip pat ir moderni muzika, soulas ir džiazas, progresyviojo metalo grupė Orphaned Land. Taip pat svečius linksmino muzikantas, eksperimentuotojas ir žymus video menininkas Kutimanas su grupe, muzikantas ir keliautojas Tal Kravitz, kuris groja daugybe skirtingų liaudies ir moderniosios muzikos instrumentų, trans-šokio grupė „Tribal Dance“,o taip pat ir latvių muzikantai: perkusininkas Nils Ile su afrikiečių perkusininkais, Youth Carnival grupė ir kiti.

Skaityti plačiau