,,Likimų” vakaras, skirtas kantoriaus Michailo Aleksandrovičiaus 100-mečio jubiliejui paminėti.
Šiame minėjime vyko knygos ,,Šešios Michailo Aleksandrovičiaus karjeros” pristatymas, dalyvaujant knygos autoriui, žurnalistui ir vertėjui Leonidui Makhlis. Renginio moderatorius profesorius Leonidas Melnikas.
Renginio sumanytoja ir organizatorė LŽB pirmininko pavaduotoja Maša Grodnik.
Rugsėjo 26 – Gesher Šabatas – kalendoriaus prezentacija
Spalio 18-19 d. – Kelionė “ Žydai tarpukario Lietuvoje ir jų paveldas“ (su Šiaulių žydų bendruomene)
Lapkričio 14-16 d.- Mini Limmud (Birštonas )
Gruodžio 13-14 (arba 20-21) – Chanuka su Klaipėdos žydų bendruomene (Šventoji)
Po Rosh Ha Shana Gesher tęsia savo veiklą –
Judaizmo kursai su Rabinu Chaimu Buršteinu
Koučingo grupės su Milana Koc
Dramos grupė su Junona Berznitski
Proto mūšiai su Irina Slucker
Meno projektas „Susipažinkime“ su Elen Janovskaja
Tęsiame kelionių po LITVAKLAND su Jerulita (D. Gurvich) ciklą
Kviečiame Jus į kelionę – Žydai tarpukario Lietuvoje ir jų paveldas
Kelionė vyks spalio 18-19 dienomis.
Kelionės kaina Gesher klubo nariams 110 litų (dviese kambaryje, vienam kambaryje kaina 150 litų), į kainą – įeina nakvynė su pusryčiais, kelionės transportas, gidas 2 dienas, vakarienė Šiauliuose.
Ne Gesher nariams kelionės kaina 250 litų (dviese kambaryje).
Registracija e-mailu gesher.lita@gmail.com iki spalio 5 dienos, dėl apmokėjimo informuosime užsiregistravus.
Informacija telefonu – 868790781
Spalio 18 šestadienis
Jungtinių Valstijų YIVO Žydų mokslinių tyrimų institutas kartu su Lietuvos institucijomis ketina skaitmeninti ir virtualioje erdvėje sujungti abipus Atlanto esančius prieškarinius archyvus, susijusius su Rytų Europos žydų gyvenimu.
Antradienį, pažymint Lietuvojs žydų genocido atminimo dieną, Kultūros ministerijoje pristatytas bendras YIVO instituto, Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektas prasidės 2015 metais ir truks septynerius metus.
Projektu ketinama konservuoti, jei reikia – atkurti, taip pat suskaitmeninti 10 tūkst. retų ir unikalių leidinių, apie 1,5 mln. įvairių dokumentų, kurie susiję su Rytų Europoje gyvenusių žydų gyvenimu, visuomene, mokslu, religija, švietimu, kultūra, menu. Suskaitmenintą archyvą ketinama skelbti specialiai sukurtoje interneto svetainėje.
Minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, įvairūs Holokausto aukoms pagerbti skirti renginiai organizuoti ne tik Lietuvoje, bet ir Lietuvos atstovybėse užsienyje.
Lietuvos Holokausto aukų atminimas ir Vilniaus geto sunaikinimo 71-osios metinės rugsėjo 21 d. paminėtos Jad Vašeme (Holokausto tyrimų centre ir muziejuje) Izraelyje. Minėjime dalyvavo Holokaustą išgyvenusieji ir jų artimieji, išeivių iš Vilniaus ir Vilnijos krašto organizacijos Beit Vilna, Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje bei Jad Vašemo atstovai.
Lietuvos ambasadorius Izraelio Valstybėje Edminas Bagdonas, pagerbdamas Holokausto aukų atminimą, padėjo vainiką Jad Vašemo memoriale. Ambasadorius pabrėžė, kad Lietuvos žydų katastrofa Antrojo pasaulinio karo metu yra vienas iš tragiškiausių ir skaudžiausių mūsų šalies istorijos puslapių. Jis taip pat pristatė Lietuvos Vyriausybės žingsnius, siekiant įprasminti Holokausto aukų atminimą, Lietuvos žydų istoriją ir paveldą.
Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius rugsėjo 23 dieną kartu su valstybės vadovais, Seimo nariais, Lietuvos žydų bendruomenės nariais, užsienio šalių diplomatinių atstovybių atstovais dalyvavo Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje Paneriuose.
„Pastaraisiais metais pastebimi pozityvūs pokyčiai Lietuvos visuomenėje rodo, kad vis geriau suprantama ir įsisąmoninama Lietuvos žydų netektis ir skausmas. Rugsėjo 23 dienos minėjimu ne tik pagerbiame Holokausto aukas, bet ir griauname netolerancijos sienas. Bendrapiliečių netektis yra visų mūsų netektis, visos Lietuvos tragedija“, – sakė M. Bekešius.
Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena minima kasmet nuo 1994 metų. 1943 m. rugsėjo 23 d. buvo likviduotas Vilniaus getas, o 1944 m. Kauno ir Šiaulių getai. Vilniuje 1943 m. rugsėjį liko tik apie 2000 žydų iš 57 000, gyvenusių 1941 metais.
Užsienio reikalų viceministras M. Bekešius tą pačią dieną Kultūros ministerijoje dalyvavo spaudos konferencijoje, kurioje JAV YIVO Žydų mokslinių tyrimų instituto direktorius Jonathanas Brentas pristatė tarptautinį projektą, skirtą išsaugoti, suskaitmeninti ir virtualioje erdvėje sujungti YIVO prieškarinius archyvus iš Niujorko ir Vilniaus.
Nuotraukos iš Panerių – Ilonos Šilenkovos, iš spaudos konferencijos – Dainiaus Labučio/ELTA.
Taip pat skaitykite: Užsienio reikalų ministras JAV žydų organizacijoms pristatė Lietuvos veiklą, skirtą pagerbti Holokausto aukas
Nuo 1992 m. rugsėjo 23-ąją Lietuvoje yra minima Lietuvos žydų genocido diena. Šiemet Panevėžio žydų bendruomenė kaip ir kiekvieną rugsėjo 23-ąją dieną susirinko paminėti ir pagerbti nekaltus Lietuvos piliečius, sušaudytus žydus karo metu. Prie paminklo „Liūdinti žydų motina“ atėjo ne tik Panevėžio žydų bendruomenės nariai, bet ir Panevėžio visuomenė, tautinių mažumų bendruomenės, karo veteranai, Panevėžio Rožyno ir Saulėtekio progimnazijų, Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos, J. Balčikonio gimnazijos ir kitų mokymo įstaigų mokiniai, mokytojai. Pagerbti aukų kartu atvyko ir J.E. Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas su generalvikaru, kunigu teologu Eugenijumi Styru, Panevėžio miesto vicemeras Maurikijus Grėbliūnas, Panevėžio Tarybos nariai Alfonsas Petrauskas ir Galina Kuzmienė, buvęs LR seimo narys Petras Luomanas.
Tebūnie Naujieji 5775 metai laimingi Jums ir Jūsų šeimai. Sutikite juos su šypsena ir gera nuotaika.
Taikos, sutarimo, sveikatos Jums!
Please accept my sincere greetings on the occasion of the upcoming New 5775 Jewish Year!
May this year be sweet as honey and bring luck, success, prosperity, health and love upon you and your family.
May this year be a blessing of fruitfulness and success to the Lithuanian Jewish Community and all its members.
May this year be full of good and peaceful news for all the Jews in Israel and in the Diaspora.
With regards and appreciation,
Anna Keinan
First Secretary
Embassy of Israel to Latvia and Lithuania
On behalf of the Rabbinical Board of the CPJCE and the Committee members, as we approach the Eve of Rosh Hashana- The Jewish New Year, I hereby take the opportunity to extend our best wishes for a Happy New Year.
We greatly appreciate all your continued help and assistance in our holy and important task of preserving and safeguarding the Jewish cemeteries in Europe in accordance to Jewish Law and Tradition.
Our positive co-operation and your understanding and sensitivity to this important issue, has helped us in our worthy cause and has achieved great results.
We hope that this cooperation and understanding will continue in the future and we look forward to work with you in the future.
May the New Year bring you lots of health and prosperity to you and your family with continued success in all your worthy endeavours.
Sincerely yours
Rabbi Abraham Ginsberg
Executive Director
Committee for the Preservation of Jewish Cemeteries in Europe
34A Fairholt Road
London N16 5HW
Panevėžyje renginiai prasidės atminties skvere, prie memorialo „Liūdinti žydų motina“.
Kauno getas įkurtas 1941 m. Vilijampolėje. Jame buvo uždaryta apie 30 tūkst. asmenų, kurių dauguma buvo deportuoti į koncentracijos stovyklas ar sušaudyti.
Šiauliuose buvo įrengti du getai. Juose atsidūrė iki 5000 žydų.
Kultūros ministerijoje antradienį bus pristatytas projektas, sukursiantis didžiausią pasaulyje skaitmeninę šaltinių apie Rytų Europos žydus biblioteką. Jos apimtis – apie 10 tūkst. retų leidinių bei maždaug pusantro milijono įvairių dokumentų, susijusių su Rytų Europos žydų gyvenimu, religija, švietimu, menu.
Akimirkos iš Panerių:
LR Seime organizuotoje Lietuvos gydytojams skirtoje Tarptautinėje konferencijoje „Lietuvos Jeruzalės medikai“, pagerbtas vienas žymiausių Vilniaus vaikų gydytojų, aktyvus visuomenininkas ir Lietuvos žydų bendruomenės siela Cemachas Šabadas, kiti Lietuvos gydytojai litvakai bei gydytojai, gelbėję žydų tautos žmonių gyvybes.
Šis renginys – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės organizuojamų renginių, skirtų Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai, Kauno ir Šiaulių getų likvidavimų 70-osioms metinėms atminti ir kitų atmintinų Lietuvos žydų istorijos datų įamžinimui, dalis.
Renginį organizavo Lietuvos žydų bendruomenė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos Seimas.
Pradingusi Vilniaus gatvelių kalba
Jeigu šiandien jūsų kas nors paklaustų, kokia kalba tarpukariu kalbėjo beveik pusė Vilniaus miestiečių, o kita pusė ją bent šiek tiek suprato, ką atsakytumėte? Lenkų, rusų, o gal lietuvių? O jeigu jums duotų užuominą, kad katastrofa sustabdė šios paslaptingos kalbos, susiformavusios vokiečių, hebrajų ir aramėjų kalbų pagrindu, sklaidą Europoje?
Jau šešiolika metų liepos–rugpjūčio mėnesiais ši kalba sugrįžta į Vilniaus senamiestį – jos melodingi žodžiai skamba Vilniaus universiteto kiemeliuose, o juos taria žmonės iš pačių įvairiausių pasaulio šalių, susirinkę į šios kalbos vasaros kursus. Tai jidiš – tolima ir nepažįstama skubančiam XXI amžiaus vilniečiui, tačiau prieš kiek daugiau nei pusę amžiaus buvusi neatskiriama Vilniaus miesto dalimi.
Jidiš studijų atgimimas
Prieš pat nacių ir sovietų karą Kaune gyveno per 32 tūkst. žydų, o, pasibaigus nacių okupacijai, mieste liko tik 634 kauniečiai žydai, sako istorikas Arūnas Bubnys. „Tiesa, dalį jų iš Dachau koncentracijos stovyklos išgelbėjo amerikiečių kariuomenė, iš Štuthofo – sovietų kariuomenė. Taigi matome, kad pasekmės iš tikrųjų buvo labai tragiškos“, – primena knygos „Kauno getas1941–1944“ autorius.
A. Bubnio teigimu, Kauno gete vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas: buvo policijos choras, vyko įvairūs renginiai, net simfoniniai koncertai, skaitomos paskaitos, veikė švietimo skyrius ir pora mokyklų. Be to, pabrėžia jis, Kauno getas buvo lietuviškas – kaliniai mokėjo ir lietuvių kalbą.
– Pone Bubny, kokius svarbiausius faktus reikia paminėti prisimenant liūdną Kauno geto likvidavimo sukaktį?
Rytoj, rugsėjo 23 d., Vilniuje ir Panevėžyje vyks Lietuvos žydų genocido dienai paminėti skirti renginiai. Rugsėjo 23-osios minėjimas – dalis jau visą savaitę vykstančio Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės kartu su partneriais organizuojamo renginių ciklo. Šis inicijuotas Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo 70 – osioms metinėms ir kitoms svarbioms žydų istorijai Lietuvoje datoms atminti.
Genocido aukų atminimo dieną 10 val., Vilniuje pradės iškilmingas LR Seimo posėdis, skirtas Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo 70 – osioms metinėms atminti. Popiet, 13.00 val., Panerių masinių žudynių vietojevisi rinksis į Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos minėjimą. Vakare, 19.00 val.,Šv. Kotrynos bažnyčioje organizuojamas specialus koncertas: dalyvauja Vilniaus savivaldybės choras „Jauna Muzika“, diriguoja Ronen Borševsky (Izraelis).
