Šeštadienį Jonavos šv.Jokūbo bažnyčios aikštė virto turgumi – jonaviečiai trankiai atšventė derliaus ir rudens šventę. Europos paveldo dienoms skirtas renginys jonaviečius nustebino Jonavos rajono seniūnijų žmonių kūrybiškumu.

Skaitykite lrytas.lt

Ant M. Marcinkevičiaus ligoninės pastato Vilniuje sekmadienį atidengta atminimo lenta iškiliam Lietuvos gydytojui, visuomenės veikėjui ir humanistui Cemachui Šabadui (1864-1935).

C. Šabadas buvo populiariausias Vilniaus žydų lyderis XX a. pirmojoje pusėje. Jis buvo labai veiklus įvairiose srityse – labdaros, sveikatingumo, švietimo, mokslo ir kt. Jis teikė nemokamą pagalbą visiems Vilniaus vargšams, taip pat įgyvendino projektą, kuris numatė paskirti kiekvienai mokyklai po gydytoją.

C. Šabadas aktyviai reiškėsi kaip publicistas, buvo daugelio leidinių jidiš kalba iniciatorius ir redaktorius

Nuo 1919 m. iki mirties C. Šabadas buvo Vilniaus miesto tarybos narys.

C. Šabadą ypač išgarsino profesinė veikla. Jis netgi tapo rašytojo Kornejaus Čiukovskio populiarios pasakos „Daktaras Aiskauda“ prototipu. Rašytojas, pasak jo paties, pasaką parašė nusižiūrėjęs Cemachą Šabadą. Pasakos autorius K. Čiukovskis memuaruose rašė: „Sumaniau šią pasaką parašyti dar prieš Spalio revoliuciją, kai susipažinau su Vilniuje gyvenusiu daktaru Aiskauda. Iš tikrųjų šio daktaro pavardė buvo Šabadas. Tai buvo pats geriausias žmogus, kurį kada nors esu pažinojęs. Jis nemokamai gydė vargšus“.

C. Šabadui 2007 m. Mėsinių ir Dysnos gatvių sankryžoje Vilniuje pastatytas skulptoriaus Romualdo Kvinto paminklas

Lietuvos žydų bendruomenės Šabatas su Izraelio simfoninio orkestro muzikantais ir Nobuki Sukihara vieninteliu gyvu japonų diplomato Chiune Sugiharos sūnumi bei svečiais iš JAV, Suomijos, Didžiosios Britanijos.

„Makabi“ klubo istorija

Lietuvos sporto klubas „Makabi“ gali didžiuotis savo  senomis ir giliomis tradicijomis. Vilniuje „Makabi“ buvo įkurtas 1916 metais,  o Lietuvoje gyvavo nuo 1920 iki 1940 metų. „Makabi“ būstinė buvo Kaune. 1926 metais Lietuvoje buvo net 83 „Makabi“ klubo skyriai, vieniję 4 tūkstančius narių. Klubas leido dvisavaitinį laikraštį, turėjo savo stadioną. Daugiausia laurų buvo pelnę „Makabi“ futbolininkai, boksininkai, stalo tenisininkai, dviratininkai. Šių sporto šakų atstovai ne kartą gynė Lietuvos rinktinių garbę tarptautinėje arenoje.

1932-aisiais ir 1935-aisiais metais Lietuvos „Makabi“ sportininkų delegacijos dalyvavo pirmosiose ir antrosiose „Makabi“ žaidynėse Tel Avive.

Tačiau Antrasis Pasaulinis karas, žydų žudynės keliems dešimtmečiams išbraukė ,,Makabi“ sporto klubą iš Lietuvos gyvenimo Ilgai teko laukti, kol Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos vėl galėjo atgaivinti savo veiklą įvairiose srityse, taip pat ir sporte.

Atgimimo laikotarpis

Rugsėjo 20 d., (18 val.) Vilniaus miesto Rotušėje vyks 1989  m. sausio 8 d. atkurto Lietuvos sporto klubo „Makabi“ – 25 – osioms metinėms paminėti skirtas renginys.

Renginyje sveikinimo kalbas sakys Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, „Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas.

Dalyvauja: Pasaulio „Makabi“ organizacija (MWU), Europos „Makabi“ konfederacija (EMC), Lietuvos Tautinio Olimpinis komitetas (LTOK), Kūno Kultūros ir sporto departamentas (KKSD), Vilniaus miesto savivaldybė, Asociacija „Sportas visiems“.

Programoje: Filmas apie Lietuvos sporto klubo „Makabi“ istoriją, paroda apie klubo veiklą, Klezmerių muzikantų sveikinimas (Šolomo Aleichemo ORT gimnazija).

Penktadienis, rugsėjo 19 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido.

“Šiandien atiduodame pagarbą žmoniškumui, kuris nepaisė režimų ir karų. Lenkiame galvas prieš tuos, kuriems kaimyno, artimo ar visiškai nepažįstamo žmogaus gyvybė buvo svarbesnė už savo paties saugumą”, – teigė šalies vadovė.

Prezidentė pabrėžė, kad sukrečiantys to meto pavienių žmonių ar net visų kaimų žygdarbiai tik įrodo, kad Lietuva neskirsto savo piliečių pagal tautas ar religijas ir net atšiauriausiais laikais gina tuos, kuriems ji yra tapusi Tėvyne.

Nors daugelio apdovanotųjų jau nebėra gyvųjų tarpe, anot šalies vadovės, jų šventas atminimas įpareigoja kiekvieną Lietuvos pilietį visomis išgalėmis ginti žmogų ir žmoniškumą, demokratiją ir laisvę.

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais Prezidentės dekretu apdovanotas 51 asmuo.

Kviečiame susipažinti su žydų gelbėjimo istorijomis – čia. 

>>Nuotraukos – R. Dačkus 

Dar priešpiet pagerbtas Šiauliuose karo metais nukankintų ir žuvusių žydų, palaidotų netoli Kužių miestelio atminimas.

“Šiandien, įpusėjus XXI amžiaus antrąjį dešimtmetį, galime tik apgailestauti, kad mūsų šalies istorijoje turime minėti tokią sukaktį – žydų geto panaikinimo 70-metį. Be abejo, kad jis buvo panaikintas – tai tikrai buvo pergalė. Tačiau skaudus pralaimėjimas – kad žydų getai mūsų šalyje gyvavo. Šiauliuose – net trejus metus”, – paminėjimo metu sakė miesto mero pavaduotoja Danguolė Martinkienė.

Garbingi svečiai, žydų bendruomenės atstovai, taip pat atvykusieji iš kitų šalių padėjo atminimo vietoje gėlių.

Didelis būrys svečių ir sukakties minėjimo dalyvių susirinko Šiauliuose Trakų – Ežero gatvių sankryžoje prie paminklinio akmens, kuris byloja, jog toje vietoje 1941-1944 m. buvo žydų geto vartai.

Šiauliuose prie Prūdelio ir buvusio odų fabriko atidengtas kone pirmasis Lietuvoje paminklas pramonininkui. Šiaulių pramonininkų asociacija savo gyvavimo 25-erių metų sukakties proga bei Šiaulių savivaldybė pagerbė odų pramonės magnatą Chaimą Frenkelį, kuris bene prieš šimtą metų Šiaulius iš miestelio pavertė tikru miestu. Atidaryme dalyvavo Ch.Frenkelio artimieji. Kurie atvyko į paminklo atidengimo iškilmes iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Skaitykite 15min.lt