Neseniai prezidentė pasirašė gyvūnų gerovės įstatymo pataisą dėl ritualinio gyvulių skerdimo. Suprantama, tai sukėlė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimą ir išprovokavo nepasvertus pasisakymus dėl lietuviškų vertybių išdavystės bei „parsidavimo musulmonams“.
Vertinti susiklosčiusią situaciją vienašališkai sudėtinga. Viena vertus, puoselėjami gyvūnų gerovės įstatymai labai daug pasako apie bendrą šalies gerovę ir piliečių mentalitetą. Kita vertus, susiklosčiusios Lietuvai nepalankios geopolitinės aplinkybės reikalavo sprendimo, kuris pagerintų šalies ekonominį stabilumą.
Darbo vizito Jungtinėse Amerikos Valstijose metu ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius Vašingtone apsilankė JAV Holokausto memorialiniame muziejuje.
Apžiūrėjęs muziejaus ekspoziciją ir uždegęs simbolinę žvakutę Holokausto aukoms atminti, Lietuvos Vyriausybės vadovas pokalbyje su muziejaus Tarptautinių programų vyresniuoju patarėju Arthuru Bergeriu pabrėžė, kad Lietuva šimtmečius buvo svetingi žydų namai, todėl Holokausto tragedija yra skausminga visiems mūsų šalies gyventojams. Pernai įvairiais renginiais buvo pažymimos 70-osios Vilniaus geto likvidavimo metinės, o šiemet – Kauno ir Šiaulių getų.
Spalio 3 d. (penktadienį) Bendruomenės būstinėje Vilniuje lankėsi 20 žmonių, profesorių ir studentų, jungtinė delegacija iš Mainco Johannes Guttenberg (JGU) universiteto ir Leibnico Europos istorijos instituto (IEG).
Apsilankymo tikslas – geriau pažinti Lietuvos žydų bendruomenės istoriją, tradicijas ir dabartį. Svečius priėmė LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, kuri ir pristatė Bendruomenės kūrimosi Lietuvoje svarbiausius momentus, akcentavo pagrindinius dabarties iššūkius. Vienas tokių, pasak pirmininkės, – jaunosios kartos ugdymas ir Europinės integracijos visavertis įgyvendinimas.
„Praeities pamokos – mums skaudžios ir reikšmingos, tačiau turime judėti pirmyn. Nors tiesioginių antisemitizmo apraiškų nepatiriame, smurto protrūkių nepasitaiko, vis dėlto dar reikia daug nuveikti, kad žydų kultūra ir istorija čia būtų suprasta kaip natūrali Lietuvos žmonių savasties dalis. Dėl to svarbu pasinaudoti Europinės integracijos teikiamomis galimybėmis, projektais, atsivėrusiomis sienomis ir stiprinti esamą švietimo sistemą, ugdyti jaunąją kartą, kuri be baimės ar paveldėtų kompleksų žvelgtų į mus“, – sakė Faina Kukliansky.
Izraelis sukritikavo Švedijos planus pripažinti Palestiną ir pirmadienį į Užsienio reikalų ministeriją išsikvietė šalies ambasadorių, praneša agentūra AFP.
Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Libermanas apgailėtinu pavadino naujojo Švedijos premjero socialdemokrato Stefano Liofveno pareiškimą, kad Stokholmas pripažins Palestinos valstybę.
S. Liofvenas savo inauguracinėje kalboje geriau dėmesį būtų sutelkęs į svarbesnes Artimųjų Rytų problemas, pavyzdžiui, kasdienines masines žudynes Sirijoje, Irake ir kitose regiono vietose, sakė ministras, kurį cituoja „Ynet“ ir „Jerusalem Post“. S. Liofvenas esą turi suprasti, kad joks žaidėjo iš išorės pareiškimas ir joks žingsnis negali pakeisti tiesioginių derybų tarp abiejų pusių.
S. Liofvenas penktadienį savo inauguracinėje kaboje teigė pripažinsiantis Palestinos valstybę. Tačiau datos jis nenurodė.
Žydų gelbėtojams ketvirtadienį įteikiant Laisvės kovų dalyvio teisinį statusą pripažįstančius pažymėjimus, skambėjo ne tik padėkos jiems žodžiai, bet ir kritika valdžiai dėl ilgai užtrukusio gelbėtojų įvertinimo.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiais specialistas Gintaras Šidlauskas apgailestavo, kad ketverius metus delsiant priimt sprendimus daug garbaus amžiaus gelbėtojų tiesiog mirė.
„Objektyvumo dėlei reikia pasakyti, kad prieš ketverius metus dar buvo apie 180 gyvų gelbėtojų, šiandien jų yra likę kiek daugiau negu 100“, – Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje ketvirtadienį kalbėjo G.Šidlauskas.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky savo ruožtu pasakojo pati esanti iš išgelbėtos šeimos ir mananti, kad gelbėtojai dar įvertinti nepakankamai – jos teigimu, žydų gelbėtojams reikėtų statyti paminklus, jų vardais vadinti mokyklas, gatves.
Šį rugsėjį duris visuomenei atvėrė restauruota Joniškio sinagogų komplekso Raudonoji sinagoga. Salėje atkurtos senosios interjero detalės, stengiantis kuo labiau priartėti prie buvusio originalo.
Raudonojoje sinagogoje siekta kaip įmanoma labiau atkurti autentišką vaizdą: originalų dekorą, ornamentus. Restauruota švenčiausia sinagogos vieta – Aron kodešas, kuriame išryškėja žydų žvaigždė, tapyti skliautai, dekoruotos kolonos, kitos detalės.
Žydų vaizdavimo šalies interneto žiniasklaidoje tendencijos gerėja. Tiesioginės neapykantos atvejų šiemet kol kas nepasitaikė, o pozityviai žydus ir žydiškumą charakterizuojančių publikacijų aptikta dažniau nei negatyvių. Tai rodo tolerancijos kampanijos „Beigelių krautuvėlė“ šių metų sausio – rugpjūčio mėnesiais atliktas internetinės žiniasklaidos naujienų monitoringas.
Monitoringo tikslas – įvertinti pozityvios ir negatyvios informacijos santykį žydų bei kitų dažniausiai Lietuvoje diskriminaciją patiriančių visuomenės grupių (etinių, tautinių, religinių mažumų, LGBT – lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų) atžvilgiu. Dėmesio taip pat skirta vyrų ir moterų vaidmenų vaizdavimui. Publikacijos stebėtos dešimtyje didžiausių naujienų portalų.
Vilnius, 2014-10-01
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės komentaras dėl 2014-09-30 pranešimų žiniasklaidoje.
Kaip mums yra žinoma, 2012 m. pavasarį viešosios įstaigos „Karo paveldo centras“, valdančios Kauno VII fortą, darbuotojai ir savanoriai pirmą kartą rado ne žemės sluoksnyje buvusius žmonių palaikus. Eksperto Dr. Rimanto Jankausko parengtoje palaikų apžiūrios pažymoje konstatuota, kad apžiūros duomenys „neprieštarauja turimiems istoriniams duomenims apie šioje vietoje esančią masinę, daugiausia žydų tautybės asmenų kapavietę“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 9 d. nutarimu Nr.446 patvirtintoje Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų Lietuvoje okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir įamžinimo tvarkoje numatyta, kad dėl palaikų perkėlimo tikslingumo sprendžia atitinkamos savivaldybių komisijos. Kauno miesto savivaldybėje tokia komisija sudaryta tik 2012 m. birželio 4 d. (Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2133). Į Komisijos sudėtį įtrauktas ir Lietuvos žydų bendruomenės atstovas. Komisijos nariai buvo kelis kartus susirinkę spręsti VII forte rastų palaikų perlaidojimo klausimą, tačiau apie kokius nors sprendimus iki šiol nesame informuoti.
Kauno VII forte 2012 metais rastus žydų palaikus numatoma perlaidoti jų radimo vietoje spalio 24 d. Apie tai ketvirtadienį paskelbė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Beje, šis atvejis ir vėl atvėrė seną nesantaiką tarp dviejų miesto žydų bendruomenių.
Lietuvos žydų bendruomenė pranešė, kad su paveldosaugininkais ir Kauno VII fortą valdančiu Karo paveldo centru rado visas puses tenkinantį sprendimą – palaikai bus laidojami jų radimo vietoje, ant esamo žemės lygio užpilant papildomą grunto sluoksnį.
Sprendimas perlaidoti palaikus jų radimo vietoje aiškinamas žydų religine teisine nuostata, kad tuo atveju, kai palaikai randami vietoje, kur žmonės buvo nužudyti ar palaidoti, jie negali būti iškeliami iš tos vietos.
Penktadienis, spalio 3 d.
Yizkor maldos įrašas sinagogoje 14.00 – 18.30
Kol Nidrei, vakarinė malda ir pasninko pradžia – 18.30
Šeštadienis, spalio 4 d.
Rytinė malda – 08.25
Yizkor – 12.00
Mincha – 16.41
Neila – 18.11
Šofaro pūtimas ir pasninko pabaiga – 19.41.
Chaimas Buršteinas
Vyriausiasis Vilniaus ir Lietuvos rabinas
Jom Kipuras visada buvo mano mėgstamiausia šventė. Dar darželyje, kai visi kiti labiau mėgo Purimą dėl jo kostiumų, Hanuką dėl latkių (bulvinių blynų) ir Velykas dėl ilgų atostogų, aš buvau prisirišęs prie Jom Kipuro. Kadaise, dar būdamas berniukas, mąsčiau, kad, jei šventės būtų kaip vaikai, tai Purimas ir Hanuka būtų pačios populiariausios klasėje, Roš Hašana būtų pati gražiausia, o Jom Kipuras būtų savotiškas keistuolis, vienišius, tačiau įdomiausias iš visų. Kai apie tai mąstau dabar, tai suprantu, kad „savotiškas keistuolis, vienišius, tačiau įdomiausias iš visų“, buvo tas apibūdinimas, kurį taikiau sau pačiam, tad tikroji priežastis, kodėl taip mėgau Jom Kipurą, buvo ta, kad maniau, jog ši šventė yra kaip aš. Ir, nors aš nebesu savotiškas keistuolis, tikrai nesu vienišius, esu pakankamai suaugęs, kad suprasčiau, jog nesu pats įdomiausias, aš vis dar myliu šią šventę.
Skulptorius, metalo plastikas, tapytojas, Vilniaus Dailės Akademijos Telšių fakulteto profesorius Romualdas Inčirauskas drąsiai gali būti vadinamas istorinės atminties saugotoju ir tolerancijos skatintoju. Beigelių krautuvėlėje apie savitą kūrybos lauką, žemaičių ir žydų istorijos pėdsakus Telšiuose bei susikalbėjimo svarbą menininką kalbina Radvilė Rimgailaitė.
– Kodėl taip susiklostė, kad kuriate būtent Telšiuose ir Jūsų kūryboje tiek daug dėmesio skiriama žydų bei žemaičių istorijai?
Ketvirtadienį, spalio 2 d., 12 val. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) bus įteikti pažymėjimai asmenims, kuriems už žydų gelbėjimą Holokausto metu pripažintas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas.
Naujuosius, pagal žydų kalendorių – 5775 metus, Panevėžio ir Ukmergės žydų bendruomenės sutiko su savo artimaisiais ir draugais, kuriems ši šventė paliko neužmirštamą įspūdį. Šventė prasidėjo žydų ansamblio “Fajerlach” koncertu, kurį stebėjo pilna salė žiūrovų. Susirinkusius žiūrovus su Rosha Shana pasveikino ir geriausius linkėjimus skyrė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkes pavaduotojas Artūras Taicas. Jis susirinkusiems perdavė LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimus.
Žiūrovus šiltai pasveikino ir svečiai iš Izraelio, Pasaulio žydų kongreso atstovai Ichak Averbuh ir sutuoktiniai Vita ir Iliaga Ilisavai.
Gerų naujųjų metų linkėjo Panevėžio tarybos nariai Galina Kuzmienė ir Alfonsas Petrauskas su žmona Lina. Jie Panevėžio ir Ukmergės žydų bendruomenėms perskaitė LR Seimo nario Petro Narkevičiaus sveikinimą.
Kaip antradienį pranešė „Lietuvos ryto televizija“, forto teritorijoje rasti žmonių palaikai guli sukrauti trijuose maišuose. 2012-aisiais jie aptikti nusprendus sutvarkyti apleistą VII forto teritoriją. Kiti palaikai žemės paviršiuje pasirodė pavasarį išėjus įšalui.
VII forte rastus palaikus ištyrę medicinos ekspertai nustatė, kad žmonės buvo sušaudyti. Manoma, kad iš viso per masines žudynes VII forte galėjo būti nužudyta iki 5 tūkst. žydų. Jų palaidoti dažnai nesivarginta – nušovus kūnai tiesiog būdavo palikti gulėti žolėje.
Apie du metus maišuose laikomus kaulus sužinoję Kauno religinės žydų bendruomenės atstovai – šokiruoti. Pagal žydų religiją kitatikiai iš viso negali leistis prie žydų palaikų.
„Turėjo būti palikta, užkasta ir ta vieta aptverta arba kažkaip pažymėta, ir tada kviesti specialistus, kviesti ekspertus. Nesvarbu, kad yra žinoma, kad septintame forte buvo žudomi žydai, bet tai yra palaikai, tai yra visai kiti dalykai. Aš skaitau, kad tai yra mūsų tautos įžeidimas, kad taip yra padaryta“, – teigė Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu per debatus Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Niujorke įspėjo dėl branduolinį ginklą turinčio Irano. Atominiai ginklai Teherano rankose būtų „didžiausia grėsmė mums visiems“, – sakė jis pirmadienį Niujorke.
Pasak B.Netanyahu, Iranas šiuo metu mėgina „išgauti“ sutartį, kuri prileistų šalį prie atominės bombos „slenksčio“, praneša agentūra AFP.
Izraelio premjero įsitikinimu, Irano atominė programa kelia didesnį pavojų nei ekstremistinė grupuotė „Islamo valstybė“ (IV).
Įveikti džihadistus, tačiau leisti Iranui priartėti prie branduolinių ginklų reiškia „laimėti mūšį, bet pralaimėti karą“, kalbėjo B.Netanyahu.
