Simchat Tora

Simchat Tora

Spalio 16 d. ketvirtadienį sinagogoje 18.15 val.  Simchat Tora

18.15 -Sveikinimo žodžiai.

18.30 – Malda

19. 00 – Šokiai su Tora.

19. 15 – Loterija

Hannah Arendt ir mąstymo reikšmė

Spa­lio 14 die­ną prieš 108 me­tus Ha­no­ve­ry­je Vo­kie­ti­jos žy­dų šei­mo­je gi­mė Han­nah Arendt, ta­pu­si reikš­min­ga XX am­žiaus fi­lo­so­fi­jos fi­gū­ra. Pa­sak jos, mąs­ty­mas – pa­vo­jin­ga veik­la.

„Kri­tiš­kai mąs­ty­ti vi­suo­met reiš­kia bū­ti prieš­iš­ku“, – sa­kė po­li­ti­kos fi­lo­so­fė Han­nah Arendt sa­vo pa­sku­ti­nia­me in­ter­viu prieš mir­tį 1975-ai­siais me­tais. Pa­brėž­da­ma, jog kri­ti­nė min­tis vi­suo­met me­ta iš­šū­kį nu­sis­to­vė­ju­siams įsi­ti­ki­ni­mams bei pa­lau­žia pri­pa­žin­tas tai­syk­les, ji pri­si­dė­jo: „Mąs­ty­mas pats sa­vai­me yra pa­vo­jin­gas su­ma­ny­mas“.

Tai ilius­truo­ja ir pats fi­lo­so­fės gy­ve­ni­mas, ypač pub­li­ka­vus gar­sią­ją kny­gą Eich­man­nas Je­ru­za­lė­je: blo­gio banalumas (1963 m.), par­em­tą pen­kių da­lių re­por­ta­žu žur­na­lui New Yorker iš Je­ru­za­lė­je vy­ku­sio na­cio, vie­no pa­grin­di­nių Ho­lo­kaus­to or­ga­ni­za­to­rių Vo­kie­ti­jo­je, Adol­fo Eich­man­no teis­mo. Dėl jos H. Arendt bu­vo smar­kiai ki­rit­kuo­ja­ma. Ne­igia­mų reak­ci­jų su­si­lau­kė jos tei­gi­nys, kad A. Ei­cha­man­nas – ne psi­cho­pa­tas ar an­ti­se­mi­tas, o nor­ma­lus ir svei­kas funk­cio­nie­rius, ku­riam svar­biau­sia – kuo ge­riau at­lik­ti už­duo­tis, kad ga­lė­tų siek­ti kar­je­ros. Taip pat ji kri­ti­kuo­ta dėl po­žiū­rio į Iz­rae­lio val­džią, ku­ri, pa­sak fi­lo­so­fės, ne­tei­sė­tai su­ėmė ir ka­li­no na­cį, o jo teis­mu sie­kė pa­ska­tin­ti so­li­da­ru­mą žy­dų tar­pe, pri­me­nant Ho­lo­kaus­to pa­tir­tį. Vis­gi kon­tro­ver­siš­kiau­sia fi­lo­so­fės idė­ja bu­vo ta, kad pa­tys žy­dų bend­ruo­me­nių ly­de­riai bend­ra­dar­bia­vo su na­ciais. Nie­ko keis­to, kad ši H. Arendt kny­ga į heb­ra­jų kal­bą bu­vo iš­vers­ta tik 1999 me­tais.

Skaitykite lzinios.lt

Gesher kelionė šį savaitgalį

Mieli kelionės “Žydai tarpukario Lietuvoje ir jų paveldas” dalyviai – 

Informuojame kad kelionė prasideda šį šeštadienį 9 ryto, nuo Forum Palace parkavimo (pie upės).

Prašome visų būti laiku.

Dėl informacijos skambinkite – 865211723

Paviešėti į Vilnių atvyko vilkas avies kailyje

Arkadijus Vinokuras

Bet kokio konflikto pirmoji auka yra tiesa. Siekiantys aiškinti pasauliui savo konflikto sampratą turėtų įsikalti į galvą, kad melu, pusiau tiesomis savo reikalo neapginsi. Atvirkščiai, tik pakenksi.

Pilietinės iniciatyvos „Solidarūs su Palestina“ organizatorių į Vilnių pakviestas iš Vakarų Kranto palestinietis, žmogaus teisių aktyvistas, daugiau nei 10 metų kviečiamas į Europos parlamentus, ministrų kabinetus, geriausius universitetus, taikios rezistencijos šalininkas Mohammedas Othmanas vienu teiginiu sugriovė tai, ką bando apginti. Jis pareiškė, kad teroristinė organizacija „Hamas“ yra jo broliai.

Skaitykite lrytas.lt

Istorijos pamoka holokausto tematika

Istorijos pamoka holokausto tematika

Irena POŽĖLIENĖ

Rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido diena. Šiuo metu daug kur prisimenama žydų tautos tragedija, rengiami įvairūs renginiai, primenamos skaudžios istorijos pamokos.

Tą dieną šia tematika istorijos pamoka buvo surengta ir Švenčionėlių antrojoje vidurinėje mokykloje. Mokytoja Teresė Kuznecova pristatė liūdną temą pamokos, į kurią susirinko ne tik Švenčionėlių antrosios mokyklos mokiniai, bet ir mokytojai. Kad ir tragiška bei skaudi ši tema, bet apie tai būtina kalbėti, kad skaudžios istorinės pamokos nebūtų pamirštos ir daugiau nepasikartotų genocidas prieš jokią tautą.

Apie holokaustą Lietuvoje ir Švenčionių rajone papasakojo Tatjana Kuznecova iš Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro. Nevienam širdį suvirpino jautrus ir poetiškas eilėraštis „Drugelis“, kurį sukūrė Pavel Friedman, kuris 1944-ųjų rugsėjo mėnesį buvo nužudytas Aušvico koncentracijos stovykloje.

Bernard-Henri Levy. Šiandienis antisemitizmas yra tiksinti laiko bomba

Vienas painiausių, tačiau svarbiausių šios dienos klausimų yra nauji antisemitizmo gūsiai. Nors mes tai įsisąmoninome lėtai, tačiau istoriiškai antisemitizmas mutavo, visiškai keisdamas savo formą, veidą ir net turinį.

Antisemitizmas buvo pagoniškas, kai Romos imperijos laikais žydai buvo nekenčiami už tai, kad išpažino religiją, kuri iš pasaulio atėmė jo magiškumą.

Jis buvo krikščioniškas per kryžiaus žygius, inkviziciją, viduramžių pogromus ir vėliau, kai žydai būdavo kaltinami dėl Jėzaus Kristaus kančios ir mirties.

Jis buvo antikrikščioniškas po to, kai žmonės, sekdami d’Holbachu, Voltaire’u, Apšvieta ir Voltaire’o šūkiu „susidorokime su šia gėda“ (galvoje jis turėjo organizuotos religijos netoleranciją), pradėjo neapkęsti žydų ne už tai, kad jie nužudė Dievo sūnų, tačiau už tai, kad jie sukūrė Vienatinį Dievą, o per tai tam tikru būdu ir Sūnų.

Skaitykite bernardinai.lt

Švenčionėliuose masinių žydų žudynių vietoje susirenkama paminėti  Holokausto aukų

Švenčionėliuose masinių žydų žudynių vietoje susirenkama paminėti Holokausto aukų

    – Šioje vietoje Švenčionėlių pušyne žemė svyruoja po kojomis, – sako Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Miša Šapiro. Po Antrojo Pasaulinio karo vietiniai žmonės, kurie užklysdavo grybauti  į šias vietas, tą tvirtindavo ir dabar sako.  1941m. spalio 9d. šioje vietoje įvyko baisi Holokausto tragedija – nužudyti  3926 tūkstančiai, iš jų 717 vaikų  dėl to, kad jie buvo žydai. Žudė naciai, jiems padėjo vietiniai gyventojai. Liudininkai sakė, kad vaikams šovinių buvo gaila, juos užmušė, daužydami į medžių kamienus.

   Kasmet pirmąjį spalio sekmadienį  Švenčionėliuose masinių žydų žudynių vietoje susirenkama paminėti  Holokausto aukų, suvarytų iš 18 aplinkinių mažų žydiškų miestelių: Pabradės,  Ignalinos,  Postavų,  Adutiškio, Stojatiškio, Daugėliškių, Dūkšto, Linkmenų, Kaltanėnų, Melagėnų, Nemenčinės, Lintupų ir kt.

LŽB bendruomenėje veikia paroda , skirta atkurtąjam Lietuvos žydų sporto klubui ,,Makabi“, pažyminčiam   25-erių metų  sukaktį

      IMG_1302

   Lietuvos sporto klubas „Makabi“ gali didžiuotis savo giliomis tradicijomis. Vilniuje „Makabi“ buvo įkurtas 1916 m.,  o Lietuvoje gyvavo nuo 1920 iki 1940 metų. „Makabi“ būstinė buvo Kaune. 1926m. Lietuvoje buvo net 83 „Makabi“ klubo skyriai, vieniję 4 tūkstančius narių. Klubas leido dvisavaitinį laikraštį, turėjo savo stadioną. Daugiausia laurų buvo pelnę „Makabi“ futbolininkai, boksininkai, stalo tenisininkai, dviratininkai. Šių sporto šakų atstovai ne kartą gynė Lietuvos rinktinių garbę tarptautinėje arenoje. 

KTU atidengta atminimo lenta garsiam lietuvių rašytojui Icchokui Merui

KTU atidengta atminimo lenta garsiam lietuvių rašytojui Icchokui Merui

Mi­nint gi­mi­mo 80-me­tį, Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te (KTU) penk­ta­die­nį ati­deng­ta at­mi­ni­mo len­ta šios aukš­to­sios mo­kyk­los ab­sol­ven­tui, pla­čiau­siai pa­sau­ly­je ži­no­mam lie­tu­vių ra­šy­to­jui Ic­cho­kui Me­rui.

Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­to, Ge­di­mi­no 3-ojo laips­nio or­di­no ka­va­lie­riaus, Lie­tu­vos kon­su­lo gy­vy­bė už­ge­so šių me­tų ko­vo 13 d. Tel Avi­ve. Spa­lio 8-ąją jam bū­tų su­ėję 80 me­tų. At­mi­ni­mo len­ta ati­deng­ta ša­lia KTU au­los (A. Mic­ke­vi­čiaus g. 37).

„Ic­cho­kas Me­ras yra ir Lie­tu­vos, ir pa­sau­lio ra­šy­to­jas. To­kie yra vi­si di­de­li žmo­nės. Sim­bo­liš­ka, kad šio iš­ki­laus vi­suo­me­ni­nin­ko, kul­tū­ri­nin­ko, As­me­ny­bės at­mi­ni­mo len­ta yra ati­den­gia­ma šia­me pa­sta­te, ku­ria­me 1922 m. va­sa­rio 16 d. bu­vo įsteig­tas Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tas“, – sa­kė KTU Se­na­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Al­gis Kru­pa­vi­čius.

KTU Fi­lo­so­fi­jos ir psi­cho­lo­gi­jos ka­ted­ros pro­fe­so­rius Sau­lius Ke­tu­ra­kis, apž­vel­gęs I. Me­ro kū­ry­bą, pa­žy­mė­jo, kad žy­dų tau­ty­bės ra­šy­to­jas sa­ky­da­vo tu­rin­tis dvi tė­vy­nes – Lie­tu­vą ir Iz­rae­lį.

Švenčionėliuose paminėtos Holokausto aukos

Švenčionėliuose paminėtos Holokausto aukos

Prisimindami žuvusius, galvojame apie gyvuosius

Algis JAKŠTAS

Škotų ir anglų rašytojas Valteris Skotas rašė: „Baisūs nusikaltimų padariniai gyvuoja kur kas ilgiau negu patys nusikaltimai, ir tarsi nužudytųjų šmėklos visada persekioja nusikaltėlį“. Šitie žinomo rašytojo žodžiai tiktų kalbant apie Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto holokausto nusikaltimus, kurie neaplenkė ir Lietuvos. Lietuvoje buvo nužudyta 96 procentai žydų. Iš 200 tūkstančių gyvenusių iki karo žydų buvo nužudyta apie 192 tūkstančius. Taip buvo sunaikinta ne tik tūkstančiai žmonių, bet ir savita, šimtmečius Lietuvoje gyvavusi žydų kultūra.

O juk žydai Lietuvoje pirmą kartą paminėti 14 amžiaus pabaigoje, 1388 m. Vytauto Didžiojo privilegijoje Brastos žydų bendruomenei, tad žydai Lietuvos teritorijoje gyvena daugiau nei 600 metų, o po Antro pasaulinio karo Lietuvos žydų bendruomenė jau buvo negausi, nes, kaip minėjau, buvo nužudyta apie 96 proc. žydų ir tai, beje, pats didžiausias procentas Europoje. Liūdna tiesa, bet ją reikia pripažinti, kaip ir tai, kad ne vienas lietuvis yra dalyvavęs žydų žudynėse, ypač karo pradžioje, 1941 m. birželį ir vėlesniais mėnesiais, bet buvo ir tokių, kurie rizikuodami ne tik savo, bet ir savo šeimos narių gyvybe, slėpė žydus. Ir taip buvo išsaugota ne viena gyvybė. Prieš tokius žmones reikia nulenkti galvą. Žmonių, slėpusių ir saugojusių žydus, buvo ir Švenčionių rajone.

Spalio 8 d. Icchokui Merui (1934 – 2014) būtų sukakę 80 metų.

Spalio 8 d. Icchokui Merui (1934 – 2014) būtų sukakę 80 metų.

   Spalio 8 d. Icchokui Merui (1934 – 2014) būtų sukakę 80 metų. Rašytojas gimė Kelmėje žydų tautybės bankininko šeimoje. 1941 m. vasarą jo tėvai buvo sušaudyti, Icchoką išgelbėjo ir užaugino žemaičių valstiečių Dainauskų šeima.

   Lietuvos žydų bendruomenėje Pylimo 4 galima apžiūrėti parodėlę, skirtą šviesaus atminimo Icchoko Mero kūrybai. Ją parengė bendruomenės narė Polina Pailis.

  „Rašytojas yra ne tam, kad kartotų tradicijas – rašytų taip, kaip visi rašė iki jo, ir nieko naujo nepasakytų, – 1992 m. interviu LRT radijo laidai „Literatūros akiračiai“ teigė prozininkas ir scenaristas Icchokas Meras. – Jei rašytojas gali pasakyti ką nors naujo – ačiū Dievui.  Aš to noriu, visada to norėjau.“

Kaune bus įamžintas rašytojo I.Mero atminimas

Kaune bus įamžintas rašytojo I.Mero atminimas

Kauno technologijos universitete (KTU) minint gimimo 80-metį, penktadienį bus iškilmingai atidengta atminimo lenta, skirta KTU absolventui rašytojui Icchokui Merui.

Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, Gedimino 3-ojo laipsnio ordino kavalierius, Lietuvos konsulas Izraelyje po valstybingumo atkūrimo 1990-aisiais, I.Meras – plačiausiai pasaulyje žinomas lietuvių rašytojas, vadinamas mažojo romano meistru. Jo kūriniai išversti į daugiau kaip dvidešimt kalbų, ligi šiol tebeleidžiami visame pasaulyje.

Atminimo lenta rašytojui atidengiama jo studijų draugų iniciatyva.

I.Mero atminimo lentos atidengimo iškilmėse dalyvaus Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja, KTU Filosofijos ir psichologijos katedros profesorius Saulius Keturakis, rašytojo studijų draugas Edmundas Čepė, kiti bendramoksliai. Po atidengimo auloje įvyks rašytojo jubiliejaus paminėjimas.

Spalio 8 d. Icchokui Merui (1934 – 2014) būtų sukakę 80 metų. Rašytojas gimė Kelmėje žydų tautybės bankininko šeimoje. 1941 m. vasarą jo tėvai buvo sušaudyti, Icchoką išgelbėjo ir užaugino žemaičių valstiečių Dainauskų šeima.

Klubo Gesher kelionė į Šiaulius

Baigėsi registracija į kelionę – siunčiu duomenis apmokėjimui.

Registracija pradės galioti kai gausime apmokėjimo dokumentą. Siųskite kvitus e-mailu.

Informacija telefonu – 865211723

Rekvizitai

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė

įm. k. 190722117

sąskaita LT09 7044 0600 0090 7953

AB Seb bankas

Mokėjimo paskirtis – Klubo Gesher kelionė į Šiaulius

KVIEČIAME DALYVAUTI KLUBŲ RENGINIUOSE  SUKKOT ŠVENTĖS PROGAI!

KVIEČIAME DALYVAUTI KLUBŲ RENGINIUOSE  SUKKOT ŠVENTĖS PROGAI!

Penktadienis spalio 10 d. 

Studentų klubas ir Madrichų mokykla kviečia 17.00 val.

Šį penktadienį į Sukos statybas LŽB kieme. Laukiame klubų narių ir savanorių, jų visų lauks smagus siurprizas:

Papildoma informacija: 869380038 Amit

Sukkot Klube Knafaim 18:30 val.  

Jūsų laukia šventė Sukoje, žaidimai ir užsiėmimai, skirti šventei!

Papildoma informacija: 867816741 Dorin, Simona

 Šeštadienis 11 d.

Studentų klubas kviečia 17.00 val. Klubo narius švęsti Sukkotą!
Programoje: Šventė savo rankų darbo sukoje, susipažinimas su Sukkot šventės atributais, filmo apie šventę peržiūra, picų ir kokteilių vakarėlis!

Papildoma informacija: 869380038 Amit

Sekmadienis 12 d.

Klubai “Dubi ” ir “Dubi mišpaha” 11.00 val. kviečia visus mažus klubo narius į klubo Sukkot šventę.
Vaikučių laukia Sukos statymas ir puošimas, linksma šokių pamokėlė su “Fajerlech” šokių ansamblio choreografe Liza Volynskaja, lavinantys žaidimai, gardžios vaišės.
Papildoma informacija tel. 861800577 Rita.

Klubas Ilan kviečia 15.00 val.

Programoje: Įdomus dviejų dalių žaidimas, skirtas Sukkot šventės temai,

Havdalos ceremonija.

Papildoma informacija: 867816741 Dorin, Simona

 

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Sukkot šventė

Sukkot šventė

Sukkoto šventė prasideda šiemet spalio 8d.vakare ir tęsiasi iki 15d. Šiuo laikotarpiu žydai turi išeiti iš namų ir gyventi sukkoje- laikinai suręstame, palapinę primenančiame namelyje.
Lietuvoje sukkos dar vadinamos Kūčkomis. Kūčkų šventė vyksta praėjus penkioms dienoms nuo „permaldavimo“ dienos (Jom Kipuro). Šią šventės savaitę žydai privalo pagyventi šakomis (palmių šakomis Izraelyje) dengtoje palapinėje, kurią visi šeimos nariai surenčia tik šventėms. Palapinės primena, kad žydai turėjo keturiasdešimt metų klajoti po Sinajaus dykumą, glausdamiesi palapinėse ir neturėdami nuolatinės gyvenamosios vietos. Skatinama per šią šventę prie bendro stalo pakviesti varguolių.
Kita šios šventės apeiga vyksta sinagogoje nešiojant Toros ritinį. Šios procesijos metu raginama linksmintis, šokti. Skamba dainos, pinamos ir mojuojamos puokštės.
  Hag Sukkot Sameah !
LŽB-ėje knygos apie Telšių ješivos Doktriną ir vyriausiojo Lietuvos rabino paskaitų kompaktinės plokštelės pristatymas

LŽB-ėje knygos apie Telšių ješivos Doktriną ir vyriausiojo Lietuvos rabino paskaitų kompaktinės plokštelės pristatymas

    Lietuvos žydų bendruomenėje Vilniuje buvo surengtas  Maarilya Bloch knygos “Žinių pamokos. ​​Slaptoji Telšių (Telz) ješivos Doktrina” pristatymas. Knyga išleista,  vykdant Lietuvos žydų Toros pažinimo ir sklaidos projektą.    Knyga “Žinių pamokos ” – tai Telšių (Telz) ješivos vadovo ir miesto rabino Maarilya Bloch pamokos, kurias užrašė jo sūnūs ir mokiniai. Tai knyga apie žmogaus slėpinius, dvasines galias ir vertybes, sielos tyrumą ir pasiryžimą tarnauti pasaulio Sutvėrėjui.

VII forto teritorijoje nužudytų Lietuvos piliečių žydų palaikų palaidojimo ceremonija

Informuojame, kad 2014 m. spalio mėn. 24 d. 15.30 val. Kauno tvirtovės VII forte Lietuvos žydų bendruomenė, Kauno žydų bendruomenė, Kauno m. savivaldybė, Kauno chasidų sinagogos religinė bendruomenė, Kauno tvirtovės VII forto muziejus rengia 1941 m. VII forto teritorijoje nužudytų Lietuvos piliečių žydų palaikų palaidojimo ceremoniją. Ceremonijai vadovaus Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto pirmininkas Elikimas Šlezingeris.

R. Karpis: mama nulėmė mano ateitį

R. Karpis: mama nulėmė mano ateitį

Užsukusi į restoraną „Meksika“, kur tenoras Rafailas Karpis (31 m.) pasiūlė susitikti, pagalvoju, kad gerą humoro jausmą turintis mano pašnekovas yra sau ištikimas. Vietelė ne itin jauki, bet gal Rafailas mėgsta meksikiečių maistą? Pasirodo, netoliese gyvena. Trenkiant smagiai meksikiečių muzikai, šnekamės apie rimtus dalykus. Rugpjūtį operos solistas tapo dukrelės tėvu, o rugsėjį atliko smagų Vampyro vaidmenį „bohemiečių“ statomoje E. Humperdicko operoje „Jonas & Greta“ vaikams.

Ar jau pajutote tėvo atsakomybę (kalbinta dar iki vaiko gimimo – aut.past.)?

Pirmiausia tai pajunta moterys, o paskui – ir tėveliai, nes tuo metu daug kas keičiasi. Moters atsakomybė iš karto pasireiškia: nauji pojūčiai, kitokia savijauta, fiziologiniai pokyčiai skatina rūpintis savo ir kūdikio sveikata. Moteris tuo metu jaučiasi atsakinga už gyvybę, kurią nešioja, o tėvas stengiasi būti atsakingas už moters ir vaiko saugumą, buitį, bendrą lizdą, sukurti jaukią ramybę. Negalėčiau savęs labai girti, man dažnai tenka vykti į gastroles. Labai nesmagu, kad kaip tik tada, kai mano dėmesio, buvimo šalia žmonai ypač reikia, bendraujame tik telefonu arba skaipu. Kita vertus, dirbu dėl šeimos, noriu ją aprūpinti.

Skaitykite moteris.lt

Gesher klubas – savęs pažinimo ir asmeninio augimo grupė su Milana Koc

Kviečiame dalyvauti savęs pažinimo ir asmeninio augimo grupės veikloje. Ši grupė – tai vieta, kur įvairių  metodų pagalba bei per santykius su savimi ir kitais galima geriau suprasti save, susigaudyti savo mintyse ir jausmuose, išmokti geriau bendrauti, įveikti nerimą, keisti savo elgesį bei mąstymą.

Užsiėmimai prasidės nuo spalio mėn. (SEKMADIENIAIS NUO 11 IKI 13 VAL.). Grupės apimtis  –  iki 10 – 12 asmenų. Susitikimai vyksta vieną kartą per savaitę.

Šių užsiėmimų metu Jūs:,
– pamatysite tarsi iš šono Jums svarbius dalykus,
– įgysite vertingos pozityvios pokyčių patirties,
– išreikšite save kūrybiškai,
– lavinsite vaizduotę,
– geriau suprasite save, kitus ir aplinką,
– saugiai išreikšite negatyvius jausmus ar emocijas,
– susigaudysite savo mintyse, emocijose ir jausmuose,
– turėsite galimybę keisti savo elgesį bei mąstymą.

Grupinės refleksijos metu vykstantys patirties apmąstymai, įžvalgos bei kitų grupės narių atliepimai – padeda tobulėti, įžvelgti svarbius dalykus bei inicijuoja teigiamus pokyčius.

Užsiėmimo vadovė: Milana Koc , sertifikuota  koučingo specialiste ,NLP Meistre
Užsiėmimų kaina: 30 Lt.
Užsiėmimo trukmė: 2 val.
Užsiėmimo laikas: sekmadienis nuo 11 iki 13 val.
Adresas:

Registruotis galite el.p.: info@coachmilana.lt
tel. pasiteirauti : 868480545
www.coachmilana.lt

Kvietimas į 18-ąjį susitikimą iš ciklo “Likimai”

Gerbiamieji,

Kviečiame į 18-ąjį susitikimą iš ciklo „Likimai“,
skirtą pernai išėjusio buvusio LŽB pirmininko

gerb. Simono Alperavičiaus

gimimo metinių paminėjimui.

Renginio metu bus rodomas dokumentinis filmas skirtas S. Alperavičiaus atminimui.

Filmo autorės – Junona Berznitski ir Gintarė Zakarauskaitė

Renginys vyks:

Spalio 14 d. 18 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės būstinėje (Pylimo g. 4), Jašos Heifetzo salėje (III a.)
Renginio sumanytoja ir vedėja  –  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės  pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė