Raimondo Savicko parodos atidarymas!
Konkurso projektų aptarimas
LIETUVOS ŽYDŲ BENDRUOMENĖ RŪPINASI PALAIKŲ, RASTŲ KAUNO VII FORTE, PALAIDOJIMU
Vilnius, 2014-10-01
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės komentaras dėl 2014-09-30 pranešimų žiniasklaidoje.
Kaip mums yra žinoma, 2012 m. pavasarį viešosios įstaigos „Karo paveldo centras“, valdančios Kauno VII fortą, darbuotojai ir savanoriai pirmą kartą rado ne žemės sluoksnyje buvusius žmonių palaikus. Eksperto Dr. Rimanto Jankausko parengtoje palaikų apžiūrios pažymoje konstatuota, kad apžiūros duomenys „neprieštarauja turimiems istoriniams duomenims apie šioje vietoje esančią masinę, daugiausia žydų tautybės asmenų kapavietę“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 9 d. nutarimu Nr.446 patvirtintoje Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų Lietuvoje okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir įamžinimo tvarkoje numatyta, kad dėl palaikų perkėlimo tikslingumo sprendžia atitinkamos savivaldybių komisijos. Kauno miesto savivaldybėje tokia komisija sudaryta tik 2012 m. birželio 4 d. (Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2133). Į Komisijos sudėtį įtrauktas ir Lietuvos žydų bendruomenės atstovas. Komisijos nariai buvo kelis kartus susirinkę spręsti VII forte rastų palaikų perlaidojimo klausimą, tačiau apie kokius nors sprendimus iki šiol nesame informuoti.
Jom Kipur
Šiandien spalio 3d. yra Jom Kipur išvakarės, šeštadienį Jom Kipur pasninkas.
Po Žydų Naujųjų Metų prasideda dešimties dienų periodas, vadinamas „Rūsčiosiomis dienomis“ arba „10 atgailavimo dienų“. Šiomis dienomis, panašiai kaip ir prieš Naujuosius Metus, yra įprasta lankyti kapines. Kiekvieno žydo ir visos bendruomenės susikaupimas bei iškilminga būsena auga, o jų kulminacija įvyksta 10-ąją tišrio – Jom Kipur, arba Jom ha-Kipurim (Išpirkimo) dieną. Tai diena, kuri yra skirta dvasinei ir dieviškajai sričiai: visi, išskyrus mažus vaikus ir ligonius, visą parą laikosi griežto pasninko (netgi be vandens) ir meldžiasi sinagogoje. Apsivelkama baltais drabužiais – apsivalymo ir vilties simbolis.
Viena iš pirmųjų Jom Kipur maldų vadinama Kol nidrei („Visi įžadai“); tai prašymas atleisti nuo tų prievolių ir pažadų vykdymo, kurie buvo priimti ne laisva valia, todėl ir liko neįvykdyti. Šiai maldai yra sukurta daugybė liūdnų ir veriančių melodijos variantų. XIX a. į Jom Kipur liturgiją buvo įtrauktas Abraomo Dancigo tekstas, kuris vadinasi Tefila zaka (Tyroji malda). Tai poetiškas ir jaudinantis tekstas, kuriame yra atsimenamas žmogaus sukūrimas bei jo egzistavimo prasmė – stengtis atitiktį Kūrėjo užmojį. Tradicija moko, kad per Naujuosius Metus kiekvienam žmogui paskirtas likimas Jom Kipur pabaigoje yra užtvirtinamas antspaudu ir nėra pakeičiamas; visą šią dieną nuoširdžiai atgailaudamas ir melsdamasis visa širdimi žmogus gali sušvelninti dieviškąjį sprendimą.
Aptiktus žydų palaikus Kauno VII forte apsispręsta laidoti toje pačioje vietoje
Kauno VII forte 2012 metais rastus žydų palaikus numatoma perlaidoti jų radimo vietoje spalio 24 d. Apie tai ketvirtadienį paskelbė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Beje, šis atvejis ir vėl atvėrė seną nesantaiką tarp dviejų miesto žydų bendruomenių.
Lietuvos žydų bendruomenė pranešė, kad su paveldosaugininkais ir Kauno VII fortą valdančiu Karo paveldo centru rado visas puses tenkinantį sprendimą – palaikai bus laidojami jų radimo vietoje, ant esamo žemės lygio užpilant papildomą grunto sluoksnį.
Sprendimas perlaidoti palaikus jų radimo vietoje aiškinamas žydų religine teisine nuostata, kad tuo atveju, kai palaikai randami vietoje, kur žmonės buvo nužudyti ar palaidoti, jie negali būti iškeliami iš tos vietos.
Vilniaus žydų religinė bendruomenė kviečia Jus susirinkti Jom Kippur (Atgailos, Išpirkimo dienos) maldoms sinagogoje
Penktadienis, spalio 3 d.
Yizkor maldos įrašas sinagogoje 14.00 – 18.30
Kol Nidrei, vakarinė malda ir pasninko pradžia – 18.30
Šeštadienis, spalio 4 d.
Rytinė malda – 08.25
Yizkor – 12.00
Mincha – 16.41
Neila – 18.11
Šofaro pūtimas ir pasninko pabaiga – 19.41.
Chaimas Buršteinas
Vyriausiasis Vilniaus ir Lietuvos rabinas
Etgaras Keretas. Niekada nėra vėlu atgailauti
Jom Kipuras visada buvo mano mėgstamiausia šventė. Dar darželyje, kai visi kiti labiau mėgo Purimą dėl jo kostiumų, Hanuką dėl latkių (bulvinių blynų) ir Velykas dėl ilgų atostogų, aš buvau prisirišęs prie Jom Kipuro. Kadaise, dar būdamas berniukas, mąsčiau, kad, jei šventės būtų kaip vaikai, tai Purimas ir Hanuka būtų pačios populiariausios klasėje, Roš Hašana būtų pati gražiausia, o Jom Kipuras būtų savotiškas keistuolis, vienišius, tačiau įdomiausias iš visų. Kai apie tai mąstau dabar, tai suprantu, kad „savotiškas keistuolis, vienišius, tačiau įdomiausias iš visų“, buvo tas apibūdinimas, kurį taikiau sau pačiam, tad tikroji priežastis, kodėl taip mėgau Jom Kipurą, buvo ta, kad maniau, jog ši šventė yra kaip aš. Ir, nors aš nebesu savotiškas keistuolis, tikrai nesu vienišius, esu pakankamai suaugęs, kad suprasčiau, jog nesu pats įdomiausias, aš vis dar myliu šią šventę.
Interviu su lietuviu, kuris myli žydus: netolerancijos priežastis yra tamsa, neišprusimas
Skulptorius, metalo plastikas, tapytojas, Vilniaus Dailės Akademijos Telšių fakulteto profesorius Romualdas Inčirauskas drąsiai gali būti vadinamas istorinės atminties saugotoju ir tolerancijos skatintoju. Beigelių krautuvėlėje apie savitą kūrybos lauką, žemaičių ir žydų istorijos pėdsakus Telšiuose bei susikalbėjimo svarbą menininką kalbina Radvilė Rimgailaitė.
– Kodėl taip susiklostė, kad kuriate būtent Telšiuose ir Jūsų kūryboje tiek daug dėmesio skiriama žydų bei žemaičių istorijai?
Pažymėjimai Laisvės kovų dalyviams
Ketvirtadienį, spalio 2 d., 12 val. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) bus įteikti pažymėjimai asmenims, kuriems už žydų gelbėjimą Holokausto metu pripažintas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas.
Naujieji – 5775 metai (Rosha Shana) Panevėžy
Naujuosius, pagal žydų kalendorių – 5775 metus, Panevėžio ir Ukmergės žydų bendruomenės sutiko su savo artimaisiais ir draugais, kuriems ši šventė paliko neužmirštamą įspūdį. Šventė prasidėjo žydų ansamblio “Fajerlach” koncertu, kurį stebėjo pilna salė žiūrovų. Susirinkusius žiūrovus su Rosha Shana pasveikino ir geriausius linkėjimus skyrė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkes pavaduotojas Artūras Taicas. Jis susirinkusiems perdavė LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimus.
Žiūrovus šiltai pasveikino ir svečiai iš Izraelio, Pasaulio žydų kongreso atstovai Ichak Averbuh ir sutuoktiniai Vita ir Iliaga Ilisavai.
Gerų naujųjų metų linkėjo Panevėžio tarybos nariai Galina Kuzmienė ir Alfonsas Petrauskas su žmona Lina. Jie Panevėžio ir Ukmergės žydų bendruomenėms perskaitė LR Seimo nario Petro Narkevičiaus sveikinimą.
Kaune įstrigo žydų palaikų perlaidojimas
Kaip antradienį pranešė „Lietuvos ryto televizija“, forto teritorijoje rasti žmonių palaikai guli sukrauti trijuose maišuose. 2012-aisiais jie aptikti nusprendus sutvarkyti apleistą VII forto teritoriją. Kiti palaikai žemės paviršiuje pasirodė pavasarį išėjus įšalui.
VII forte rastus palaikus ištyrę medicinos ekspertai nustatė, kad žmonės buvo sušaudyti. Manoma, kad iš viso per masines žudynes VII forte galėjo būti nužudyta iki 5 tūkst. žydų. Jų palaidoti dažnai nesivarginta – nušovus kūnai tiesiog būdavo palikti gulėti žolėje.
Apie du metus maišuose laikomus kaulus sužinoję Kauno religinės žydų bendruomenės atstovai – šokiruoti. Pagal žydų religiją kitatikiai iš viso negali leistis prie žydų palaikų.
„Turėjo būti palikta, užkasta ir ta vieta aptverta arba kažkaip pažymėta, ir tada kviesti specialistus, kviesti ekspertus. Nesvarbu, kad yra žinoma, kad septintame forte buvo žudomi žydai, bet tai yra palaikai, tai yra visai kiti dalykai. Aš skaitau, kad tai yra mūsų tautos įžeidimas, kad taip yra padaryta“, – teigė Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas.
Izraelio prezidentas įspėjo dėl branduolinio Irano
AFP, ELTA ir lrytas.lt inf.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu per debatus Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Niujorke įspėjo dėl branduolinį ginklą turinčio Irano. Atominiai ginklai Teherano rankose būtų „didžiausia grėsmė mums visiems“, – sakė jis pirmadienį Niujorke.
Pasak B.Netanyahu, Iranas šiuo metu mėgina „išgauti“ sutartį, kuri prileistų šalį prie atominės bombos „slenksčio“, praneša agentūra AFP.
Izraelio premjero įsitikinimu, Irano atominė programa kelia didesnį pavojų nei ekstremistinė grupuotė „Islamo valstybė“ (IV).
Įveikti džihadistus, tačiau leisti Iranui priartėti prie branduolinių ginklų reiškia „laimėti mūšį, bet pralaimėti karą“, kalbėjo B.Netanyahu.
Per žydų naujuosius metus G.Kanovičiui suteiktas Garbės piliečio vardas
Ketvirtadienį Jonavos rajono savivaldybės tarybos posėdyje nuspręsta Garbės piliečio vardą suteikti rašytojui, prozininkui, dramaturgui, vertėjui, scenarijų autoriui ir režisieriui, Lietuvos žydų bendruomenės garbės pirmininkui Grigorijui Kanovičiui.
Simboliška, kad Garbės piliečio vardas suteiktas rugsėjo 25-ąją – per žydų Naujuosius metus. Kiekvienais metais šios šventės data skiriasi, nes žydai metus skaičiuoja nuo biblinio pasaulio sukūrimo – pagal Hebrajų kalendorių.
Garbės piliečio vardas G.Kanovičiui suteiktas už išskirtinį indėlį į Jonavos rajono kultūros paveldo išsaugojimo bei Jonavos krašto garsinimą savo kūryboje.
Po kelių mėnesių iškilmingos Garbės piliečio vardo suteikimo ceremonijos metu G.Kanovičiui bus įteiktas specialus Garbės piliečio ženklas ir liudijimas.
Donatas Puslys. Apie istoriją ir tylą
Mes kalbame. Kalbame, kai džiaugiamės. Kalbame, kai norime išreikšti savo sielvartą. Kalbame, kai norime skleisti viltį. Kalbame ir tada, kai norime perspėti. Kalbame per džiugias šventes, kalbame per gedulingus minėjimus. Kartais kalbame, kad atvertume, o kartais, kad nuslėptume. Kartais kalba gydo, o kartais žeidžia, kartais sutaiko, o kartais supriešina.
Dar gi labai dažnai kalbame bėgdami nuo tylos. Bijome jos, nes tyla, stojusi vietoje įprasto kasdienio šurmulio, kasdienybės garsų, mums atskleidžia bauginamą tiesą apie tai, kaip žemai gali pulti žmogus, kokią griaunamąją jėgą sukelia žmogaus širdyje susikaupęs pyktis, keršto troškimas. Paimkite į savo rankas bet kurią knygą, pasakojančią mūsų laikų istoriją. Kiekviena ši knyga yra neišbaigta, kiekviename tekste tarp eilučių, jei tik susikaupsime ir atsiversime, išgirsime bauginamą tylą.
Rosha Shana Vilnius
Lietuvos žydų bendruomenė Vilniaus sinagogoje švenčia Naujuosius 5775 metus.
Fotografė Gintarė Zakarauskaitė
Aušvico muziejaus direktorius: Nesuvokę Šoa esmės, nesugebėsime atpažinti ir dabarties iššūkių
Artėjant 70-osioms Aušvico mirties stovyklos išlaisvinimo metinėms, Aušvico–Birkenau valstybinio muziejaus direktorius dr. Piotras Cywinskis teigia, kad šis jubiliejus bus išskirtinis. „Aš nuoširdžiai viliuosi, kad šios dienos paminėjimas vyks visame pasaulyje, kiekvienoje vietoje, kur tik gyvena mūsų šių dienų pareigą suvokiantys žmonės. Mes raginame kiekvieną visame pasaulyje kalbėti apie šią atmintį. Turiu pripažinti, kad man didžiausią nerimą vis dar kelia vyraujantis pasyvumas organizuoto blogio akivaizdoje“, – duodamas interviu teigė P. Cywinskis.
Artėja 70-osios Aušvico mirties stovyklos išlaisvinimo metinės. Kokia yra šios dienos svarba ir prasmė?
Lietuvos žydų genocido dienos minėjimo akimirkos
Fotografė Gintarė Zakarauskaitė
Koncertas “Siela niekada nenutyla”
,,Likimų” vakaras
,,Likimų” vakaras, skirtas kantoriaus Michailo Aleksandrovičiaus 100-mečio jubiliejui paminėti.
Šiame minėjime vyko knygos ,,Šešios Michailo Aleksandrovičiaus karjeros” pristatymas, dalyvaujant knygos autoriui, žurnalistui ir vertėjui Leonidui Makhlis. Renginio moderatorius profesorius Leonidas Melnikas.
Renginio sumanytoja ir organizatorė LŽB pirmininko pavaduotoja Maša Grodnik.
Gesher klubo renginiai 2014 rudens – žiemos sezonas
Rugsėjo 26 – Gesher Šabatas – kalendoriaus prezentacija
Spalio 18-19 d. – Kelionė “ Žydai tarpukario Lietuvoje ir jų paveldas“ (su Šiaulių žydų bendruomene)
Lapkričio 14-16 d.- Mini Limmud (Birštonas )
Gruodžio 13-14 (arba 20-21) – Chanuka su Klaipėdos žydų bendruomene (Šventoji)
Po Rosh Ha Shana Gesher tęsia savo veiklą –
Judaizmo kursai su Rabinu Chaimu Buršteinu
Koučingo grupės su Milana Koc
Dramos grupė su Junona Berznitski
Proto mūšiai su Irina Slucker
Meno projektas „Susipažinkime“ su Elen Janovskaja
Klubas Gesher kviečia į kelionę
Tęsiame kelionių po LITVAKLAND su Jerulita (D. Gurvich) ciklą
Kviečiame Jus į kelionę – Žydai tarpukario Lietuvoje ir jų paveldas
Kelionė vyks spalio 18-19 dienomis.
Kelionės kaina Gesher klubo nariams 110 litų (dviese kambaryje, vienam kambaryje kaina 150 litų), į kainą – įeina nakvynė su pusryčiais, kelionės transportas, gidas 2 dienas, vakarienė Šiauliuose.
Ne Gesher nariams kelionės kaina 250 litų (dviese kambaryje).
Registracija e-mailu gesher.lita@gmail.com iki spalio 5 dienos, dėl apmokėjimo informuosime užsiregistravus.
Informacija telefonu – 868790781
Spalio 18 šestadienis
JAV ir Lietuva internete ketina sujungti prieškario žydų archyvą
Jungtinių Valstijų YIVO Žydų mokslinių tyrimų institutas kartu su Lietuvos institucijomis ketina skaitmeninti ir virtualioje erdvėje sujungti abipus Atlanto esančius prieškarinius archyvus, susijusius su Rytų Europos žydų gyvenimu.
Antradienį, pažymint Lietuvojs žydų genocido atminimo dieną, Kultūros ministerijoje pristatytas bendras YIVO instituto, Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektas prasidės 2015 metais ir truks septynerius metus.
Projektu ketinama konservuoti, jei reikia – atkurti, taip pat suskaitmeninti 10 tūkst. retų ir unikalių leidinių, apie 1,5 mln. įvairių dokumentų, kurie susiję su Rytų Europoje gyvenusių žydų gyvenimu, visuomene, mokslu, religija, švietimu, kultūra, menu. Suskaitmenintą archyvą ketinama skelbti specialiai sukurtoje interneto svetainėje.