Ari Shavitas. Balsavimas dėl Izraelio ateities


„Šiuose lemiamuose rinkimuose spręsis, ar Izraelis bus išlaisvintas iš antisionistinių fanatikų gniaužtų“, – interneto dienraštyje „Haaretz“ rašo publicistas Ari Shavitas.

2015 metų rinkimų svarba yra didžiulė. Šį kartą kalbama ne apie butų ar sūrio kainas, tačiau apie tai, ar apskritai dar bus namai, kuriuose galėtume gyventi mes visi. Šįkart kova vyksta ne dėl patogumų, tačiau dėl pačios mūzų egzistencijos šerdies. Šįkart jėgos, iš vidaus keliančios pavojų Izraelio demokratijai ir sionistų tikslui, yra beprecedentės savo galia.

Praeityje „Likud“ buvo liberali tautinė partija (Menachemas Beginas, Benny Beginas, Danas Meridoras ir Reuvenas Rivilinas). Šiandien tai yra populistinė, nesuvaldoma, antiliberali partija (Danny Danonas, Yarivas Levinas, Miri Regev). Praeityje religinis sionizmas buvo santūri, atsakinga ar marginali jėga (Yosefas Burgas, Zevulunas Hammeris, Zevulunas Orlevas). Šiandien tai yra arogantiškas, agresyvus judėjimas, galintis uzurpuoti galią (Naftali Bennettas).

Atsinaujinęs aljansas tarp nacionalistinės „Likud“ partijos ir mesianistinės partijos „Habayit Hayehudi“ daro įmanomą kone apokaliptinį siaubo scenarijų – Izraelis kaip Rodezija, kaip Pietų Afrika, kaip fanatikų tvirtovė.

Kai kurie apie rinkimus kalba kaip apie referendumą dėl Benjamino Netanyahu. Tai yra klaida. Netanyahu jau prarado didžiosios dalies izraeliečių pasitikėjimą. Jis yra mušta korta. Tačiau suprantamas nusiteikimas „bet kas tik ne Netanyahu“ yra pavojingas ir gali būti naudingas tamsios jėgoms. Plati Netanyahu neapkentėjų koalicija į ministro pirmininko postą gali iškelti Avigdorą Liebermaną ar Naftalį Bennettą. Tad yra būtina kaip įmanoma kiečiau kovoti su Netanyahu, kad baigtųsi jo nesėkminga kadencija, tačiau svarbu daryti tai išmintingai ir atsakingai. Negalime leisti sau pabėgti iš įkaitintos keptuvės tik tam, kad iškart įšoktume į ugnį.

Negalime leisti, kad rinkimų kampanija taptų asmenine (ir vėl). Tik pozityvi vizija ir etosas gali atnešti reikiamų pokyčių ir užtikrinti, kad jie būtų gilūs ir gyvybingi.

Kai kas kalba apie rinkimus kaip apie referendumą dėl taikos. Tai yra klaida. Izraelis yra moraliai ir politiškai įpareigotas siekti taikos visais laikais, tačiau negali sau leisti vadovautis iliuzijomis. Arabų chaosas, palestiniečių ekstremizmas ir Izraelio Respublikos silpnumas neleidžia pasiekti utopiškos taikos netolimoje ateityje. Tad rinkimai, kurių centre atsidurtų Mahmoudas Abbasas, Saebas Erekatas ir Arabų lygos taikos planas, baigtųsi radikalios dešinės pergale. Tiek Netanyahu, tiek Bennettas išnaudotų šį klaidingą taikos pažadą tam, kad paverstų centro kairę pajuokos objektu.

Negalime leisti, kad rinkimų kampanija taptų klaidinga (vėl). Tik rimtas ideologinis, realistinis ir moralinis pasiūlymas dėl demokratinio Izraelio gali užkirsti kelią mesianistiniam nacionalizmui.

Rinkimai privalo tapti referendumu dėl sionizmo. Sprendžiama dėl žydų demokratinės valstybės likimo. Kad neleistume sionizmui žlugti, šalis turi būti padalinta. Pirmiausia reikia įšaldyti nausėdijų plėtrą, tada atsargiai ir palaipsniui turi būti nutraukta okupacija. Tam, kad turėtume demokratinę žydų valstybę, ji turi būti apsišvietusi. Jos centre turi būti Technionas ir Weizmanno institutas, o ne Yitzharas ar Itamaras (naujakurių gyvenvietės Vakarų krante). Valstybė turi siekti vėl iš naujo apibrėžti Izraelį kaip laisvą, pažangią ir teisingą šalį.

Vardan pokyčių mes privalome pasakyti tiesą. Naujakuriai yra tiesioginis ir neatidėliotinas pavojus mūsų ateičiai. Tai, kad „Gush Emunim“ (mesianistinis dešiniųjų judėjimas) užvaldė vyriausybę, lėmė mūsų tapatybės iškraipymą ir į pavojų pastatė mūsų išlikimą.

Nesiliaujantis naujakurių siautėjimas Trečiajai Šventyklai padarys tai, ką fanatikų siautėjimas padarė Antrajai Šventyklai. Tad šie lemtingi rinkimai privalo padėti išvaduoti Izraelį nuo antisionistinių fanatikų. Jie privalo atnaujinti Izraelio valstybinį mąstymą ir Izraelio pažangą. Nei Natnyahu, nei taika nėra svarbiausi klausimai. Ant plauko kabo suverenios, modernios ir demokratinės tėvynės, kuria galėtume didžiuotis ir kurioje galėtume gyventi, likimas.

Parengta pagal „Haaretz“

Bernardinai.lt