Turkijoje po restauracijos atidaroma garsi Edirne Didžioji sinagoga (KalKadosh ha Gadol). Iškilmėse Turkijos vice premjero H.E. Bulent Arinc kvietimu dalyvauja ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Iškilmių ceremonija kovo 26d. organizuoja Turkijos valdžia drauge su Turkijos žydų bendruomene.

Iškilmingas sinagogos atidarymas vyks Edirne mieste, kuris yra Trakijoje, vadinamojoje Europos Turkijos dalyje, arti Graikijos ir Bulgarijos sienų. Edirne yra žinomas kaip istorinis Adrianopolis, tapęs Trakijos provincijos sostine. Dėl savo strateginės padėties miestas 365–1453 m. buvo Osmanų imperijos sostine ir žymiausiu miestu Balkanuose. Didžioji sinagoga Edirne buvo pastatyta per sultono Abdul Hamido II valdymą pagal garsiosios Vienos sinagogos pavyzdį ir atidaryta 1907m. Edirne žydų bendruomenė paliko savo namus po 1934m. antisemitinių pogromų, o garsioji sinagoga palaipsniui visai nušiuro. Žydams išsikeliant iš Turkijos, ši, antroji pagal dydį Europos sinagoga, liko neprižiūrima, ji iro, kol pagaliau 2010 m. prasidėjo restauravimo darbai. Žydai Edirne gyveno ne mažiau kaip du tūkstančius metų. Kadaise šis miestas buvo Balkanų regiono žydų gyvenimo centru, tačiau šiandien mieste gyvenančių žydų nebėra.

Kvietimas F.Kukliansky: Faina Kukliansky The_Grand_Synagogue_of_Edirne_(invitation)

Pasaulio žydų kongreso prezidentas Ronaldas S. Lauderis kalbėdamas JAV Kongreso komitete antradienį, kovo 24d. perspėjo, kad radikalusis islamas kursto pavojingą antisemitizmo bangą Europoje, kokios nebuvo nuo 20 amž.4 -ojo dešimtmečio. Žydai ir vėl turi baimintis dėl savo gyvybės. Pasaulio Žydų Kongreso lyderis kritikavo Jungtines Valstijas dėl nesugebėjimo vadovauti kovai su kylančia grėsme.

Kalbėdamas Pasaulinio žydų kongreso vardu, kuris atstovauja daugiau nei 100 žydų bendruomenių visame pasaulyje, – prieš JAV Atstovų rūmų narius R.S.Lauderis sakė: “Siekiant nugalėti naują radikalaus islamo terorizmo bangą ir išgyventi, JAV turi imtis vadovauti šiai kovai. JAV gali ir turi kalbėti garsiai ir aiškiai, pasmerkdama radikalią islamo neapykantą žydams “.

Darbėnų miestelio žydų bendruomenė, pasauliui davusi vieną garsiausių sionizmo veikėjų Dovydą Volfsoną (1856–1914), 1941 m. birželio 22 d., Lietuvą okupavus nacistinės Vokietijos armijai, nacių ir jų vietinių talkininkų pastangomis, kaip ir dauguma Lietuvos miestų bei miestelių žydų bendruomenių, buvo sunaikinta per keletą mėnesių.

Iš 600 vietinių žydų pavyko išsigelbėti tik nedaugeliui. Vieni spėjo pasitraukti į TSRS gilumą, kitus išgelbėjo Darbėnų ir aplinkinių kaimų paprasti žmonės. Viena išgelbėtųjų buvo Riva Šatelienė, kurios 1945 m. balandžio 11 d. Kretingos NKVD tardytojo užfiksuoti parodymai apie žydų žudynes Darbėnuose, jų eigą ir vykdytojus, tapo svarbiu istorijos liudijimu.

Gimusi 1917 m. netoli Šiluvos įsikūrusiame Lyduvėnų miestelyje, garsėjančiame jo apylinkėse 1916 m. pastatytu ilgiausiu ir aukščiausiu Lietuvoje geležinkelio tiltu per Dubysą, baigusi Raseinių žydų gimnazijos 4 klases, ji į Darbėnus atvyko prieš karą, norėdama pas vietos ūkininkus pramokti žemės ūkio darbų, nes žydams, keliantis gyventi į Palestiną, tokia patirtis buvo būtina. Darbėnuose ji ištekėjo už vietinio žydo Jehudos Šatelio, gimusio 1912 m. Deja, išvykti gyventi į Palestiną jauna Šatelių šeima nespėjo, 1940 m. Lietuvą okupavus sovietinei kariuomenei.

Ukrainoje, Dniepropetrovske, didžiausias holokausto muziejus Rytų Europoje kasmet sulaukia per 200 tūkst. lankytojų. Muziejus traukia interaktyvia ekspozicija, pristatančia žydų civilizaciją Ukrainoje, holokausto tragediją ir dabartinį didžiausios Ukrainoje žydų bendruomenės kultūrinį ir religinį gyvenimą.

Žydų tautos atminties ir holokausto muziejus, įrengtas žydų kultūros centre Menora. Pirmojoje muziejaus salėje pristatoma Ukrainos žydų bendruomenės istorija iki antrojo pasaulinio karo.

Žydai Dniepropetrovske, tuomečiame Jekaterinoslave apsigyveno XVIII a. pab., kai carienė Jekaterina išleido įsaką, leidžiantį apylinkėse gyvenantiems žydams gauti pilietybę.