Gulago tremtiniai žydai-nepapasakota istorija

Gulago tremtiniai žydai-nepapasakota istorija

 1941 metų birželio 14-osios naktį prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į atšiaurias Sovietų Sąjungos vietas. Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmuosius okupacijos metus ištremta apie 17 tūkst. žmonių.

Lietuvos žydai tremtiniai – nepapasakota istorija.Taip vadinosi dr. Violetos Davoliūtės paskaita apie žydų trėmimus.1941-aisiais metais sovietų vykdyti Lietuvos gyventojų trėmimai palietė visas etnines grupes, tarp jų ir žydų kilmės Lietuvos gyventojus. Pirkliai, tarnautojai, pramonininkai ir kiti sovietinio režimo priešais paženklinti Lietuvos žydai buvo su šeimomis tremiami į tolimus Sovietų Sąjungos regionus, kalinami lageriuose ir kalėjimuose. Ši tremčių istorijos dalis nėra plačiai ištyrinėta ir kol kas menkai žinoma Lietuvos visuomenei. Kaip Lietuvos žydai išgyveno tremtį? Kaip tarpusavyje bendravo įvairios etninės tremtinių grupės? Kaip ištremtieji Lietuvos žydai jautėsi grįžę į savo tėvynę Lietuvą ir neradę Holokausto sunaikintų šeimų ir bendruomenių?

Skaityti plačiau

Gedulo ir Vilties dienos minėjimas LŽB

Minint Gedulo ir Vilties dieną Lietuvos Žydų (litvakų) bendruomenė ir Vilniaus žydų religinė bendruomenė ​b​irželio 14 d.​,​ ​ Vilniaus choralinėjė sinagogoje​ skaitė žydų tremtinių pavardes.
​Šiame renginyje dalyvavo ir Izraelio valstybės ambasadorius  p. Amir Maimon.
Nuotraukoje pavardes skaito tremtinys J. Mendelevskij
vlcsnap-2015-06-15-13h12m59s295
Parodėlė Hebrajų kalbai

Parodėlė Hebrajų kalbai

LŽB foje Pylimo 4 veikia parodėlė, kviečianti susipažinti su vadovėliais ir ieškoti galimybės patiems ar kursuose mokytis hebrajų kalbos iš vadovėlių, esančių bibliotekose. Norinčių mokytis pastaruoju metu daugėja. Kai tik atsirado galimybė iš Vilniaus tiesiogiai nuskristi į Tel Avivą per pusketvirtos valandos, iškart išaugo skaičius žmonių, trokštančių keliauti ir pamatyti Šventąją Žemę. Kad kelionė būtų įdomesnė, gerai būtų mokėti kalbą. Poreikis mokytis yra, bet vadovėlių hebrajų – lietuvių kalbomis nėra. Hebrajų – rusų galima surasti. Štai ir parodėlėje tik hebrajų (ivrit) – rusų k. pradžiamoksliai, įvairūs žodynai, vadovėliai – viskas rusų kalba. Atėjo laikas svarstyti ir vadovėlio  hebrajų – lietuvių k.vadovėlio poreikį.

Nuotraukose parodėlė spintoje žydų bendruomenėje.

Sudarytoja – Polina Pailis.

Galerija:

Apie sinagogą diskutavo su kultūros viceministru

Apie sinagogą diskutavo su kultūros viceministru

Aptarti tolimesnį objekto, reprezentuojančio žydų kultūros paveldą – sinagogos – likimą, padiskutuoti apie šio objekto sutvarkymo viziją ir projekto finansavimo šaltinius šiandien pas Alytaus miesto savivaldybės merą Vytautą Grigaravičių atvyko Lietuvos Respublikos kultūros viceministras dr. Romas Jarockis, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro patarėja Jurgita Bieliūnienė.

Susitikime dalyvavo mero pavaduotojas Tautvydas Tamulevičius, mero patarėja Vilija Ramanauskienė, tarybos narys Robertas Šarknickas, Miesto ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Tarasevičius, šio skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Jegelevičienė.

„Mus vienija žydų paveldo klausimai, todėl kartą per pusę metų mūsų neformali grupė važiuoja į regionus, kitus miestus. Alytuje yra žydų sinagoga, todėl atvykome čia. Siekiame, kad miestuose ir miesteliuose, kur žydų paveldas yra nepelnytai primirštas, būtų atgaivintas ir pritaikytas švietimo, kultūros ar kitai veiklai. Lietuvių ir žydų tautos ir kultūros yra persipynę, palikę gilų pėdsaką viena kitos kultūroje. Mūsų vizito tikslas – konsultuotis, pasitarti”, – sakė kultūros viceministras dr. Romas Jarockis.

Skaityti plačiau
Sinagogos atnaujinimas Alytui būtų galimybė pakliūti į „Žydų kultūros paveldo kelią“ Europoje, sako Kultūros paveldo departamento vadovė D. Varnaitė

Sinagogos atnaujinimas Alytui būtų galimybė pakliūti į „Žydų kultūros paveldo kelią“ Europoje, sako Kultūros paveldo departamento vadovė D. Varnaitė

Šiandien susipažinti su naująja Alytaus miesto valdžia bei aptarti kultūros paveldo objekto – Alytaus sinagogos – atvyko Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, kultūros viceministras Romas Jarockis, Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Vyriausybės atstovė Lina Saulėnaitė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovė Jurgita Bieliūnienė.

Sinagogos klausimas keliamas nuolat, tačiau kol kas realių žingsnių būta nedaug. Anot miesto mero Vytauto Grigaravičiaus, projektas, kokia veikla turėtų būti vystoma sinagogoje, buvo ir anksčiau, tačiau dabar reikia šią idėją dar labiau išgryninti. Šalia sinagogos esančiame rabino name galėtų įsikurti muziejiniai eksponatai.

Skaitykite ir klausykite daugiau

Iš ciklo „Likimai“ su Izraelio Ambasadoriumi Lietuvoje, Jo Ekscelencija Amir Maimon

Iš ciklo „Likimai“ su Izraelio Ambasadoriumi Lietuvoje, Jo Ekscelencija Amir Maimon

Pirmasis Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon tapo 21-ąja asmenybe susitikime ,, Likimai” , kuris vyko  2015m. birželio 9d. ,,Likimų” ciklą iniciavo ir organizavo LŽB pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė.

   Pamatyti ir išgirsti ambasadorių A.Maimoną susirinko pilna salė, LŽB nariams –  galimybė geriau pažinti šį patyrusį diplomatą.. LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, kreipdamasi į susirinkusius, priminė, kad Izraelio ambasada – istorinės žydų Tėvynės ambasada,  ambasadorius nuoširdus ir tvirtas žmogus, su kuriuo galima pasitarti.

   Ambasadorius Maimonas, spindintis pasitikėjimu, LŽB auditorijai pasakojo apie savo gyvenimą ir karjerą, apie prosenelį, atvykusį gyventi į Izraelį iš Jemeno, nes jį vedė meilė Sionui iš Jemene, kur  gyveno daug žydų. Ambasadorius prisiminė, kaip 1948m. Izraelio kare žuvo dėdė, o tėvas verkė, ir tada buvo vienintelis kartas, kai jis matė verkiantį savo tėvą, kuris karo tarnybą Izraelyje baigė, būdamas generolu. Nors namie būdavo retai, sūnui darė didelę įtaką, todėl jis sekė tėvo pavyzdžiu ir pasirinko karinę tarnnybą. Ambasadorius Amiras Maimonas, kurio  pasakojimas buvo sklandus su linksma šypsena ir charisma bei kartais žaviai mestelta pastaba su humoru, palietė keletą svarbiausių momentų savo karjeroje: kaip įstojo į karo akademiją, tarnavo parašiutininkų desanto pajėgose, dalyvavo pirmajame Libano kare, perėmė vadovavimą bataljonui , greitai kilo pagal rangą, tęsė mokslus – studijavo istoriją, įgijo bakalauro laipsnį ir galiausiai būdamas 30-ties pasuko į diplomatinę tarnybą. Tuo metu Izraelis ketino atidaryti ambasadą Etiopijoje, kurioje buvo didelė politinė ir ekonominė suirutė, nuo jos kentėjo toje šalyje gyvenantys ir norintys patekti į Izraelį žydai. Reikėjo karininko, sugebėsiančio su užduotimi  susidoroti. Ambasadoriumi į Eiopiją paskirtas A.Maimonas  1991m. vykdė 20 tūkst. žydų skraidinimo operaciją ‘’Solomon”.

Skaityti plačiau
Kauno ŽB vaikai nuotaikingai užbaigė metų užsiėmimus

Kauno ŽB vaikai nuotaikingai užbaigė metų užsiėmimus

Visus mokslo metus noriai lankę vaikų klubus “ILAN” ir “DUBY” Kauno žydų bendruomenės vaikai nuotaikingai užbaigė 2014/2015 metų užsiėmimų ciklą laipiojimo centre “Miegantys drambliai”, daugeliui jų tai buvo pirmas toks smagus jėgų išbandymas, kopiant į “uolų” aukštumas.

Kaunas15a

Vaikučių tėvai ir KŽB pirmininkas Gercas Žakas dėkoja šauniems vadovams Aleksandrui ir Karinai už tai, kad vaikai visada nekantraudami laukia susitikimų su jais, pergyvena, jei negali į juos atvykti, kad jie užkrečia vaikus gera nuotaika, noru bendrauti ir pažinti. Taip pat Gercas Žakas dėkoja KŽB nariams Iseriui Šreibergui, Erikui Griškevičiui ir Ievai Černevičiūtei už pagalbą organizuojant užsiėmimus.

Tolerancijos kampanija „Beigelių krautuvėlė“ kviečia į susitikimą su prof. Marku Petuchausku

Tolerancijos kampanija „Beigelių krautuvėlė“ kviečia į susitikimą su prof. Marku Petuchausku

Tolerancijos kampanija „Beigelių krautuvėlė“ kviečia į susitikimą su prof. Marku Petuchausku – teatrologu, habilituotu menotyros daktaru, knygų apie teatro meną autoriumi.

Susitikimas įvyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Baltojoje salėje birželio 16 d. 17.30 val.

Profesorius dalinsis prisiminimais apie Vilniaus geto teatrą, jo spektaklius ir kūrėjus, lietuvių ir žydų kultūrų sąveiką. Bus pristatyta nauja knyga Price of Concord/Portraits of Artists/Interactions of Cultures. Vyks gyva diskusija.

Norinčius dalyvauti kviečiame registruotis el. paštu agne.zilinskaite@lzb.lt arba tel. +370 613 81889 iki birželio 15 d. 17 val.

Skaityti plačiau
Vilniaus žydė aplenkė laiką: suvožtinius gamino dar prieš karą

Vilniaus žydė aplenkė laiką: suvožtinius gamino dar prieš karą

Gerokai anksčiau nei išpopuliarėjo vegetarizmas Fania Lewando savo restorane Vilniuje gamindavo vegetariškus patiekalus ir net parašė apie tai kulinarinę knygą. Daugiau nei prieš septyniasdešimt metų F.Lewando iš daržovių gamino tradicinės žydų virtuvės patiekalų versijas ir net vegetariškus „burgerius“ (arba lietuviškai – suvožtinius).

Nuostabiam šios moters gamintų patiekalų skoniui neliko abejingos tokios įžymybės, kaip tapytojas Marcas Chagallas, palikęs atsiliepimą jos restorano svečių knygoje.

Knyga vos neišnyko

Vegetariškų receptų kulinarinę knygą „Vegetarinės mitybos knyga: 400 receptų, pagamintų vien iš daržovių“ F.Lewando parašė jidiš kalba. Knyga buvo išleista 1938 metais Vilniuje. Joje autorė pateikė 400 vegetariškų valgių receptų, kuriuos ji gamino savo unikaliame ir sėkmingai veikusiame restorane Vilniaus Vokiečių gatvėje.

Skaityti plačiau

Vilniuje sukauptas žydų archyvas atkuriamas Niujorke

Niujorke artimiausiais mėnesiais ketinama pradėti skaitmenizuoti Vilniuje iki Antrojo pasaulinio karo sukauptą unikalų Žydų mokslinių tyrimų instituto YIVO archyvą apie žydų gyvenimą Rytų Europoje iki Holokausto.

Dokumentus JAV didmiestyje įsikūrusiame institute šiuo metu konservuoja trys archyvarai ir dvi bibliotekininkės. Analogiški darbai vykdomi ir Vilniuje, kur išlikę apie trečdalis archyvo.

Įgyvendinus septynerių metų projektą, per Holokaustą išblaškyti dokumentai turėtų atgimti virtualioje bibliotekoje, jų aprašai bus pateikiami anglų ir lietuvių kalbomis.

„Ketiname sutvarkyti apie pusantro milijono dokumentų ir apie 10 tūkst. knygų ir sujungti šią medžiagą su tuo, ką turime Vilniuje,“ – interviu BNS Niujorke sakė instituto vykdantysis direktorius Jonathanas Brentas (Džonatanas Brentas).

Skaitykite daugiau

Lietuvos diena

Naujienos iš vaikų klubų

Naujienos iš vaikų klubų

Visus mokslo metus noriai lankę vaikų klubus “ILAN” ir “DUBY” Kauno žydų bendruomenės vaikai nuotaikingai užbaigė 2014/2015 metų užsiėmimų ciklą laipiojimo centre “Miegantys drambliai”, daugeliui jų tai buvo pirmas toks smagus jėgų išbandymas, kopiant į “uolų” aukštumas.

Vaikučių tėvai ir KŽB pirmininkas Gercas Žakas dėkoja šauniems vadovams Aleksandrui ir Karinai už tai, kad vaikai visada nekantraudami laukia susitikimų su jais, pergyvena, jei negali į juos atvykti, kad jie užkrečia vaikus gera nuotaika, noru bendrauti ir pažinti. Taip pat Gercas Žakas dėkoja KŽB nariams Iseriui Šreibergui, Erikui Griškevičiui ir Ievai Černevičiūtei už pagalbą organizuojant užsiėmimus.

IMG_0098 IMG_0148

Skaityti plačiau

Elektros pastotė iš žydų antkapių turėtų būti išardoma kitąmet

alf

Ši transformatorinė Vilniuje pastatyta iš žydų antkapių – ant jų žydai be vardo ir pavardės bei gimimo ir mirties datų rašo ir daugiau informacijos.

Vilniaus meras tikisi, kad kitąmet transformatorinės neliks, taip pat ruošiamasi išardyti Evangelikų reformatų bažnyčios laiptus, kurie taip pat iš žydų antkapių. Kitose vietose, pavyzdžiui, prie poliklinikos ar mokyklos bus pastatytos atminties lentelės. Sostinės meras sako, kad reikia rasti kur antkapius padėti, nes savivaldybė kasmet išleidžia tūkstančius saugojimui antkapių, kurie buvo rasti anksčiau.

Elektros pastotė iš žydų antkapių turėtų būti išardoma kitąmet

Ši transformatorinė Vilniuje pastatyta iš žydų antkapių – ant jų žydai be vardo ir pavardės bei gimimo ir mirties datų užrašo ir daugiau informacijos.

Vilniaus meras tikisi, kad kitąmet transformatorinės neliks, taip pat ruošiamasi išardyti. Evangelikų reformatų bažnyčios laiptus, kurie taip pat iš žydų antkapių. Kitose vietose, pavyzdžiui, prie poliklinikos ar mokyklos bus pastatytos atminties lentelės. Sostinės meras sako, kad reikia rasti kur antkapius padėti, nes savivaldybė kasmet išleidžia tūkstančius saugojimui antkapių, kurie buvo rasti anksčiau.

Skaityti plačiau
Kviečiame į filmo peržiūrą

Kviečiame į filmo peržiūrą

Pažymėdama Gedulo ir vilties dieną Kauno žydų bendruomenė kviečia į dokumentinio filmo “Vilties etiudas” (rež. L. Kopač) peržiūrą. Tai filmas apie prieškaryje Kaune gyvenusią dailininkę, knygų prekybininkę, piešimo ir vokiečių kalbos mokytoją Heleną Holcman, vokiečių okupacijos metais tapusią Kauno geto įvykių liudininke. 1941 metų birželį per pogromus Kaune visiems laikams dingo Helenos Holcman vyras– knygyno “Pribačis” savininkas Maksas Holcmanas. Šiek tiek vėliau buvo suimta, kurį laiką kalinta kalėjime, vėliau IX forte sušaudyta vyresnioji Helenos Holcman duktė devyniolikmetė Marija, Kauno ligoninėje lankydavusi sužeistus vokiečių kareivius ir su jais diskutuodavusi apie taiką.
Po šios baisios netekties Helena Holcman įveikė savo neviltį ir pasiryžo išgelbėti ne tik savo jaunesniąją dukterį Margaritą, bet ir kiek įmanoma daugiau  žmonių, pirmiausia, vaikų iš Kauno geto, atsidūrusių mirtiname pavojuje.
Skaityti plačiau
Bilietų dar yra!

Bilietų dar yra!

Decadance

Batsheva Ensemble

Meno vadovas ir choreografas: Ohad Naharin

Šokėjai: Etay Axelroad, Yael Ben Ezer, Matan Cohen, Yaacov Filtser, Korina Fraiman, Ido Gidron, Gil Hacohen, Lenny Hassin, Madison Hoke, Chiaki Horita, Yaara Lapid, Doron Perk, Kyle Scheurich, Shane Scopatz, Amalia Smith, Kelvin Vu

Šviesų dizaineriai:: Avi Yona Bueno (Bambi), Ohad Naharin

Kostiumų dizaineriai: Rakefet Levi ir Sharon Eyal

Muzika: „Laurindo Almeida & The Bossa Nova All-Stars“, „The Rinky Dinks“, Yma Sumac, „Rolley Polley“, Brad Benedict, Luis Oliveira, Jackie Davis, John Buzon Trio, Ohad Naharin, „The Tractor’s Revenge“, Vivaldi, Marusha, „Don Swan & His Orchestra“, Dean Martin ir Dick Stabile, Maxim Waratt, „Goldfrapp“, „Chari Chari“, „Kid 606“, Rayon, AGF, Fennesz, Lucky Ramya, „Seefeel“, „The Beach Boys“

Pasirinktos ištraukos iš šių Ohado Naharino darbų: „Max“ (2007 m.), „Seder“ (2007 m.), „George and Zalman“ (2006 m.), „Three“ (2005 m.), „Naharin’s Virus“ (2001 m.), „Zachacha“ (1998 m.), „Mabul“ (1992 m.), „Kyr“ (1990 m.)

Tekstas: Maxim Waratt, įkvėptas Charleso Bukowski

Skaityti plačiau
Vyriausybėje įteikti Lietuvos žydų tolerancijos apdovanojimai – nuotraukų galerija

Vyriausybėje įteikti Lietuvos žydų tolerancijos apdovanojimai – nuotraukų galerija

Vilnius, birželio 5 d. (BNS). Penktadienį Vyriausybės rūmuose Vilniuje šešiems asmenims bei organizacijoms įteikti tradiciniai Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės apdovanojimai, skiriami už tolerancijos sklaidą Lietuvoje.

Už žydų kultūros paveldo įamžinimą ir įprasminimą ateities kartoms apdovanota istorikė Lara Lempertienė, už ilgametį atsidavimą Lietuvos žydų bendruomenės socialinio centro globotiniams – programų koordinatorė Žana Skudovičienė.

Už istorinės atminties puoselėjimą ir tautinių mažumų paveldo išsaugojimą apdovanojimas įteiktas muziejininkei Monikai Žąsytienei, už ilgametę jidiš kultūros sklaidą Lietuvoje ir už jos ribų – žydų dainų ir šokių ansambliui „Fajerlech“.

Skaityti plačiau

Vaikų stovykla

Apmokėti stovyklėle galima pavedimu: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė

Pylimo g. 4, Vilnius, Įmonės kodas 190722117

A/S. LT097044060000907953

Paskirtis: Dubi klubo dienos stovyklos dalyvio mokestis už Vardas/Pavardė (vaiko)

Untitled-1

 

Bus sutvarkytos žydų genocido vietos Žemaičių Naumiestyje, Vainute ir Švėkšnoje

Bus sutvarkytos žydų genocido vietos Žemaičių Naumiestyje, Vainute ir Švėkšnoje

Šilutės rajonas turtingas žydų kultūros ir istorijos palikimo – Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio ir kituose miesteliuose išlikę žydų namai, parduotuvės, maldos namai, senosios kapinės. Tragiškiausią žydų istorijos tarpsnį liudija Antrojo pasaulinio karo metu vykdyto žydų genocido aukų palaidojimo vietos.

Mūsų rajone yra 3 holokausto vietos: Vainuto seniūnijos Dargiškės, Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Šiaudviečių ir Švėkšnos seniūnijos Inkaklių kaimuose. Šios vietos įrašytos į LR Kultūros vertybių registrą, joms suteikta pirminė teisinė apsauga.

Žydų žudynių vietose XX a. 6-ajame dešimtmetyje buvo pastatyti betoniniai paminklai, teritorijos aptvertos betono ir metalo tvoromis. Pagal galimybes šios vietos buvo prižiūrimos ir vėliau: seniūnijos tvarkė jų aplinką, remontavo paminklus ir tvoras.

Tačiau laikas daro savo, ir prieš pusę amžiaus statyti paminklai šiandien nebeatrodo estetiškai ir nebegali tinkamai reprezentuoti šių vietų.

Todėl Savivaldybė kartu su rajono bendruomenėmis, seniūnijomis ir Lietuvos žydų bendruomenėmis įgyvendina projektą, kurio tikslas – minėtų vietų sutvarkymas. Projektas jau įsibėgėja, tad rudeniop šilutiškiams matyt nebereikės raudonuoti prieš jas aplankyti ir aukas pagerbti panorusius svečius.

Skaityti plačiau

Atsidavę Plungės žydų atminimui

Su angliškai kalbančia senjorų pora iš Izraelio susitinku paskutinę jų viešnagės Lietuvoje dieną. Aštuoniasdešimtmetis Abelis Levittas ir penkeriais metais jaunesnė jo žmona Glenda gimė Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), tačiau abiejų šaknys – lietuviškos. Nuo 1998-ųjų sutuoktiniai atvyksta į Lietuvą nuolat, siekia įamžinti holokausto aukų atminimą Plungėje, iš kurios kilęs Abelio tėvas. Taip pat pabrėžia švietimo svarbą: litvakai sako matą, kad Tolerancijos ugdymo centrų šalyje nuopelnu jaunų žmonių požiūris į žydus ir tragišką jų istoriją keičiasi. Iš Žemaitijos – į Naująjį Pasaulį Abelio tėvas į PAR išvyko iš Plungės, motina – iš Kretingos. Nors tėvas mirė, kai Abelis dar buvo vaikas, apie savo kilmę jis buvo girdėjęs. „Žinojau, kad jis buvo iš didelės aštuonių vaikų šeimos, kad jie buvo nužudyti holokausto metu.

© Lietuvos žinios

Skaityti plačiau