Žiūrėkite susitikimo įrašą:

Lietuvos Žydų (litvakų) bendruomenė iškilmingai paminėjo 75-ąsias Japonijos diplomato Chiyuni Sugiharos išduotų ,,Gyvenimo Vizų” metines. Tiek metų praėjo nuo to laiko, kai Japonijos diplomatas, matydamas Lietuvoje Holokausto žiaurumus, ryžosi gelbėti žydus, išduodamas jiems savo ranka užrašytas vizas, kuriomis suteikdavo galimybę pabėgti iš Lietuvos ir išlikti gyviems. Bendruomenės vakare dalyvavo Pasaulio Teisuolio Chiyuni Sugiharos išgelbėtii žmonės: Nina Admoni (Izraelis) Marsel Weiland (Australija), taip pat diplomatai, LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė, Vilniaus žydų ORT Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas, bendruomenės nariai ir gelbėtojai – Lietuvos Teisuoliai ir jų šeimos.

A. Butkevičius skaudžių priminimų apie Holokaustą nesulaukė
Izraelyje besilankantis Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius antradienį susitiko su Izraelio prezidentu Reuvenu Rivlinu ir premjeru Benjaminu Netanyahu. A.Butkevičiaus patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė sakė, kad aukščiausio lygio susitikimų metu Lietuvos premjeras priekaištų dėl istorinės praeities, kai dalis lietuvių talkino naciams žudant žydus, nesulaukė…
Antradienį oficialų vizitą Izraelyje pradėjo Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius. Jis su žmona apsilankė Jad Vašemo Holokausto istorijos muziejuje Jeruzalėje ir padėjo vainiką šios tragedijos aukoms atminti…
Derybas dėl dujų eksporto iš Izraelio Lietuva galėtų pradėti jau kitąmet
Izraeliui kitąmet pradedant didžiulių kiekių suskystintų dujų gavybą, Lietuva galėtų pradėti derybas dėl jų importo „specialistų lygyje“ jau kitąmet, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Dujų importo galimybę A.Butkevičius antradienį Izraelyje aptarė su šalies premjeru Benjaminu Netanyahu…

Rugsėjo 8d. Yad Va Šeme paminėtos Vilniaus ir Kauno getų likvidavimo metinės. Minėjime dalyvauja Izraelyje vizito atvykęs premjeras A.Butkevičius su žmona, LŽB pirmininkė F.Kuliansky, ambasadorius A.Maimonas, Lietuvos žydų Izraelyje asociacijos vadovai.
Šį klausimą A.Butkevičius teigia aptaręs antradienį Jeruzalėje vykusiame susitikime su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu.
„Ne, visiškai nesakė jokio priekaišto – premjeras minėjo, kad pastaruoju metu yra gauta tokia informacija, jis su ja yra visiškai susipažinęs. Aš pasakiau, kad mes norime tai sutvarkyti ir jokių sprendimų, darbų nevykdysime nesuderinę nei su Lietuvos žydų bendruomene, nei su tarptautine žydų kapų saugojimo organizacija, kuri ir buvo atvykusi į Lietuvą. Jis aiškiai pasakė: labai gerai, tai yra mano atsakymas“, – BNS telefonu iš Jeruzalės antradienio vakarą sakė A.Butkevičius.
Per apsilankymą muziejuje premjeras su žmona padėjo vainiką tragedijos aukoms atminti ir pasodino atminimo medelį.Per Holokaustą naciai ir jų kolaborantai nužudė apie šešis milijonus žydų. Lietuvoje žuvo apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.Socialiniame tinkle paskelbtame įraše premjeras pabrėžė, kad Holokausto tragedija „yra didelis skausmas Lietuvai ir jos žmonėms“.„Lietuvos žydai, dingę per Holokaustą, buvo bendrapiliečiai, ir jie amžinai gyvens mūsų širdyse. Dabar mūsų pareiga prisiminti Holokausto aukas, toliau skatinti bendras humanizmo vertybes ir puoselėti unikalų litvakų paveldą“, – teigė premjeras
Susitikime su Izraelio prezidentu Reuvenu Rivlinu premjeras teigė, kad šiemet įvykęs Izraelio ambasados atidarymas Vilniuje yra istorinis įvykis plėtojant dvišalius santykius.
„Izraelis yra mūsų strateginis partneris regione ir vienas svarbiausių Lietuvos bendradarbiavimo partnerių pasaulyje. Esu tikras, kad ateityje mūsų šalių partnerystė tik intensyvės“, – pranešime spaudai teigė premjeras.
A.Butkevičius susitikime išskyrė bendradarbiavimą Lietuvai dirbant Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje ir „puikų Vyriausybės bendradarbiavimą su Lietuvos ir pasaulio žydų bendruomene“.
Anot Vyriausybės pranešimo, premjeras trumpai pristatė Geros valios kompensacijos įstatymo nuostatas, bendros komisijos Lietuvos žydų kultūros ir istorijos klausimams spręsti darbą.
Pagal 2011 metais priimtą Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, per dešimtmetį Lietuva įsipareigojo išmokėti 128 mln. litų (37 mln. eurų) kompensaciją.
Premjeras išsakė poziciją, kad „Lietuvos Vyriausybė turi tvirtą poziciją antisemitizmo klausimu, taip pat įgyvendina tolerancijos skatinimo programas“, teigiama pranešime spaudai.
Kiek anksčiau antradienį premjeras Jeruzalėje Jad Vašemo Holokausto istorijos muziejuje pagerbė žydų genocido aukas.
Per apsilankymą muziejuje premjeras su žmona padėjo vainiką tragedijos aukoms atminti ir pasodino atminimo medelį.
Per Holokaustą naciai ir jų kolaborantai nužudė apie šešis milijonus žydų. Lietuvoje žuvo apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
Socialiniame tinkle paskelbtame įraše premjeras pabrėžė, kad Holokausto tragedija „yra didelis skausmas Lietuvai ir jos žmonėms“.
„Lietuvos žydai, dingę per Holokaustą, buvo bendrapiliečiai, ir jie amžinai gyvens mūsų širdyse. Dabar mūsų pareiga prisiminti Holokausto aukas, toliau skatinti bendras humanizmo vertybes ir puoselėti unikalų litvakų paveldą“, – teigė premjeras.
2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 tūkst. žydų.

„Europos žydų kultūrai skirti renginiai prasidėjo rugsėjo 3 dieną. Dalis šių renginių vyko Garliavoje. Visi žinojo, kad miestelio stiprybė slypėjo darnioje įvairių tautų bendruomenėje. J. Godlevskis pastatė bažnyčią liuteronams, katalikams ir sinagogą žydams. Lietuviai, vokiečiai ir žydai darniai gyveno, kartu šventė valstybines šventes. Įvairių tautų kultūros židinys dar kartą atgimė pirmąją rugsėjo savaitę.
Vakar (rugsėjo 6 d.) Garliavos Švč. Trejybės bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už Garliavoje gyvenusius žydus. Šiandien (rugsėjo 7 d.) Jonučių gimnazijos aktų salėje apie skaudžius istorijos vingius pasakojo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Žakas Gercas ir knygą apie Garliavos istoriją parašiusi lietuvių kalbos mokytoja Inga Stepukonienė.

Rugsėjo 11 d. 16.30 val., miesto gimtadienio proga, Šiaulių dailės galerijoje parodą atidarys vienas įdomiausių Lietuvos jaunųjų menininkų, šiaulietis Mindaugas Lukošaitis. Parodos eksponatai susideda iš dviejų piešinių ciklų ŽYDAI. MANO ISTORIJA ir JĖZUS KRISTUS.
Mindaugas Lukošaitis gimęs 1980 m. Šiauliuose, šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje. Baigęs M. K. Čiurlionio menų gimnaziją, jis 1999–2003 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje Skulptūros katedroje. 2000–2002 m. dalyvavo parodose su grupės „Blizgė“ bendrais projektais, kartu su menininkais Žilvinu Landzbergu ir Roku Petruškevičiumi.
Gerbiamieji bendruomenės nariai!
Kviečiame mokytis Hebrajų kalbos!
Pamokos vyks ketvirtadieniais LŽB (Pylimo g. 4) ILAN klube (II –ame aukšte)
Pradedančiųjų grupės (I) užsiėmimai vyks ketvirtadieniais nuo 17.00 -17.45 val.
Pažengusiųjų grupės (II) užsiėmimai vyks ketvirtadieniais nuo 18.00 – 18.45 val.
Pirmi užsiėmimai vyks rugsėjo 17 d.
Užsiėmimus ves patyręs mokytojas Yehuda Wagner.
Registracija El.paštu: julija.lipsic@gmail.com
Registruojantis maloniai prašome nurodyti:
asmens vardą/pavardę/tel.nr./amžių/grupę kurioje norėtumėte mokytis t.y. pradedančiųjų arba pažengusių.
Kviečiame į Izraelietiškų šokių pamokas!
Izraelietiški šokiai su Karina Semionova (Lietuva) ir Dmitrijumi Mordereru (Latvija)
Kviečiame visus norinčius išmokti šokti izraelietiškus šokius į šokių pamokas, kurios vyks kiekvieną sekmadienį
nuo 2015 m. rugsėjo 20 d., LŽB būstinėje (Pylimo g.4, Vilnius, Baltojoje salėje).
šokių pamokos vyks nuo
12.30 – 14.00 val. Pažengusiųjų grupei
Registracija ir papildoma informacija:
Karina Semionova
El. paštas: karina.semionova@gmail.com
Kviečiame dalyvauti Holokausto dienos paminėjime ir seminaruose, kurie vyks š.m. rugsėjo 22 d. 12.00 val. ir 24 d. 14 val. Panevėžio kraštotyros muziejuje
1994 metais LR Seimas rugsėjo 23 – ąją paskelbė Lietuvos valstybine atmintina diena. Rugsėjo 23 –ioji svarbi Lietuvos istorijoje tuo, kad 1943 metais, šią dieną, buvo likviduotas Vilniaus getas ir dalis jo gyventojų buvo sušaudyti Paneriuose (Vilniuje), kiti išvežti iš Lietuvos į koncentracijos stovyklas. Tai – liūdna atminimo diena, kuomet prisimename gyvenusią Lietuvoje didelę žydų bendruomenę.
Lietuvoje žydų bendruomenė apsigyveno XIV a. pabaigoje. Iki XX a. pradžios tai buvo didelė tautinė bendruomenė, gyvenusi Lietuvos miestuose ir miesteliuose. XIX a. pab. – XX a.pr. dažnai jie sudarydavo ¼, 1/3, o kartais net pusę miesto ar miestelio gyventojų dalį. Jie buvo mūsų šalies piliečiai, tie patys Lietuvos gyventojai, turėję savo kasdienius džiaugsmus, vargus, rūpesčius. Žydų bendruomenė, palyginus su kitomis tautinėmis bendruomenėmis, buvo viena didžiausių.

Kviečiame 2015 rugsėjo 25 d. į baigiamąjį projekto „Išsaugokime Švėkšnos sinagogą“ renginį (seminarą). Seminaras vyks Švėkšnos seniūnijoje (Liepų aikštė 24, Švėkšna, Šilutės r.).
Vieta: Švėkšnos seniūnija (Liepų a. 24); Švėkšnos miestelis.
Organizatorius: Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos skyrius.
Daugiau informacijos: Monika Žąsytienė, 865757152, monika.zasytiene@gmail.com
Renginio programa:

Martynas Užpelkis – teksto ir nuotraukų aut.
Rugsėjo 6 d., minint Europos žydų kultūros dieną, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Žiežmarių kultūros centras pakvietė Kaišiadorių krašto gyventojus ir svečius į renginį „Žiežmarių žydų paveldas – tiltas iš praeities į ateitį“, kurio metu buvo skaitomi istorikų ir paveldo specialistų pranešimai, pristatyti dailininkų plenero darbai, vaišinamasi tradiciniais žydiškais skanumynais, diskutuojama kaip išsaugoti ir tinkamai panaudoti unikaliąją Žiežmarių medinę sinagogą ir kitus štetlo laikų statinius. Renginį pradėjome Holokausto aukų pagerbimu žydų žudynių vietoje Bačkonių kaime. Turiningą dieną užbaigėme pasivaikščiojimu po Žiežmarių miestelį su eskursijos vadovu. Renginio metu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky įteikė padėkos raštus už indėlį į Lietuvos žydų paveldo išsaugojimą ir puoselėjimą.

Pirmąjį rugsėjo mėnesio sekmadienį, per patį vidurdienį, Ukmergės rajono Pivonijos šilo tylą perskrodžia šiurpus automobilių sirenų gausmas. Taip kasmet prasideda Holokausto aukų pagerbimo ceremonija, į kurią atvyksta ne tik ukmergiškiai, bet ir Vilniaus, Kauno žydų bendruomenių, kitų miestų atstovai. Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas priminė, kad esame trečioje pagal dydį masinių žudynių vietoje Lietuvoje (po Panerių ir IX forto), jis kalbėjo apie tai, kaip svarbu kiekvienam prisiminti ir nepamiršti perduoti žinią apie tragiškus Antrojo pasaulinio karo įvykius savo vaikams, kaip svarbu padėti jaunajai kartai išmokti skaudžią istorijos pamoką, kad jie žinotų, kad buvo tokių Lietuvos gyventojų, kurie dalyvavo žydų žudynėse (talkindami naciams ar net savo pačių iniciatyva), ir kad buvo tokių Lietuvos piliečių, kurie gelbėjo žydus rizikuodami savo gyvybe.
Holokausto aukas pagerbė ir apie būtinybę išsaugoti istorinę atmintį bei žydų paveldą, bendrauti bei šviesti žmones kalbėjo Ukmergės rajono vicemerė Klavdija Stepanova. Maldą už mirusiuosius sakė Kauno žydų bendruomenės tarybos narys, Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės pirmininkas Iseris Šreibergas. Savo prisiminimais apie karo baisumus ir nebūtin išėjusius Ukmergės žydus pasidalino gydytojas Henrikas Gintautas.
Tauragės Kultūros centro rūpesčiu Gryblaukio miško 84 kvartale (Tauragės r. sav. Batakių sen.), prie Batakių miestelio 1941 m. žydų žudynių vietos pastatytas paminklinis akmuo. 2015 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos žydų genocido aukų dieną bus pagerbtos aukos ir atidengtas paminklas. Rugsėjo 23 d. 13.30 val. Batakių (Tauragės r. sav. Batakių sen.) kultūros namuose vyks Lietuvos žydų genocido aukų dienos paminėjimas ir paminklo atidengimas Gryblaukio miške (3 km nuo Batakių miestelio).
Tauragės Kultūros paveldo tarnybos vadovas
Edmundas Mažrimas
Skelbimas:
Vilnius, rugsėjo 7 d. (BNS). Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pirmadienį vyksta oficialaus vizito į Izraelį, kur aptars ekonominį bendradarbiavimą ir pristatys bendradarbiavimą su Lietuvos žydų bendruomene.
Numatyti premjero susitikimai su Izraelio Vyriausybės vadovu Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi), prezidentu Reuvenu Rivlinu bei energetikos ministru Yuvalu Steinitzu (Juvaliu Šteinicu).
Anot Vyriausybės, Izraelyje bus pristatyta Lietuvos pažanga diversifikuojant eksporto rinkas, kalbamasi apie užsienio investicijų pritraukimo priemones.
Lietuva svarsto galimybes ateityje pirkti dujų iš Izraelio, tačiau tai techniškai gali būti įmanoma tik po kelerių metų. Izraelis kol kas nėra nusprendęs dėl dujų eksporto.

2015 m. rugsėjo 6 d. minint Europos žydų kultūros dieną Rokiškio Sinagogų gatvėje buvo atidengtas informacinis stendas, skirtas Rokiškio litvakų bendruomenei ir čia stovėjusioms 3 sinagogoms atminti.
Į renginį susirinko nemažas būrys rokiškėnų, kuriems įdomi gimtojo miesto istorija.
Į renginį taip pat atvyko Žydų kultūros ir informacijos centro direktorius Algimantas Gurevičius ir Vilniaus jidiš instituto profesorius Dovidas Katzas, kuris į rokiškėnus kreipėsi jidiš kalba, kuri mūsų miesto gatvėse nebeskambėjo virš 70 metų.
Informacinį stendą atidengė Rokiškio rajono savivaldybės meras Antanas Vagonis ir Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė.
Informacinis stendas parengtas vykdant Kultūros paveldo departamento finansuojamą projektą “Rokiškio sinagogų vietos įamžinimas”.
Uri Chanoch – kaunietis, išgyvenęs Holokaustą Kauno gete, iš jo perkeltas į Dachau. Netekęs artimųjų paauglys berniukas patyrė visą Šoa siaubą. Todėl jis tapo nenuilstančiu tvirtu išgyvenusiųjų gynėju, tą gerai žinojo jo gimtosios Lietuvos žydai.
Jis gimė Kaune 1928m. užaugo garbingų sionistų namuose. Uri buvo tik 13, kai su tėvais buvo išsiųstas į Kauno getą 1941m. Jis pradėjo dirbti nacių biure, netrukus ėmė darbuotis geto pogrindžio veikloje ir rizikuodamas savo gyvybe, daug kartų yra pavogęs darbo leidimus, kurie leisdavo žydams pabėgti iš geto. Jam taip pat pavyko išsaugoti savo 9-erių metų brolio Daniau gyvybę, kai jis pasislėpė per Kauno geto Vaikų akciją. Net ir žiauriai mušamas, Uri neišdavė naciams, kur slėpėsi brolis.

Geros valios fondas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su dideliu liūdesiu praneša, kad rugsėjo 1-ą dieną, savo namuose Izraelyje, mirė Fondo valdybos narys Uri Chanoch. Netekties valandą Fondas užjaučia U. Chanoch šeimą ir gedi kartu – išėjo mūsų brangus bičiulis ir nepamainomas kolega.
Uri Chanoch gimė 1928 metais Kaune. Holokausto metu išgyveno Kauno getą, vėliau Dachau koncentracijos stovyklą, tačiau neteko savo senelių, tėvų ir sesers. Patyręs karo, persekiojimo ir naikinimo siaubą, U. Chanoch visą savo gyvenimą paskyrė kovai už Holokaustą išgyvenusių žydų gerovę, rūpinosi restitucijos klausimais Lietuvoje ir svetur.