Po ne vienus metus trukusių diskusijų Kalvarijos savivaldybė pasirašė sutartį su Lietuvos žydų bendruomene (LŽB) dėl tolimesnio XVIII-XIX amžiaus žydų sinagogų komplekso Kalvarijoje panaudojimo. 25 metams perimtuose statiniuose, juos suremontavus, įsikurs Kalvarijos kultūros įstaigos.
Kalvarijos sinagogų kompleksą sudaro trys pastatai – dvi XVIII-XIX amžiaus sinagogos bei tarp jų įsikūrusi to laikmečio Talmudo mokykla, dar vadinama rabino namu. Visas pastatų kompleksas Lietuvai atgavus Nepriklausomybę buvo grąžintas LŽB. Komplekso statiniai yra įrašyti į valstybės saugomų kultūros vertybių sąrašus. 2002–2003 metais, gavus per 280 tūkst. eurų iš Vokietijoje veikiančio Ebelinos ir Gerdo Bucerijų žydų kultūros paminklų išsaugojimo fondo bei Kultūros paveldo departamento (KPD), buvo restauruota mažiausiai nuniokota eklektinė sinagoga. Atstatytos sienos, sudėti langai, įstatytos durys, iš vienos pusės aptverta teritorija, pasirengta labiausiai apgriuvusios barokinės sinagogos remonto darbams.
Tačiau nutrūkus finansavimui, šie taip ir liko nepradėti. O užkonservuotos statybos bei yrantis šalia esantis unikalus pastatas daugiau kaip dešimtmetį badė Kalvarijos politikams akis, nors LŽB ne kartą juos ragino prisidėti prie žydų kultūros paveldo išsaugojimo – juos perimti ir įkurti mokyklą ar kokią kitokią švietimo, kultūros įstaigą.
Pati LŽB Kalvarijos sinagogų komplekso panaudoti savo reikmėms negali – Kalvarijoje bei jos apylinkėse šiuo metu gyvena tik vienas kitas žydų tautybės žmogus, nors prieš Antrąjį pasaulinį karą žydų tautybės gyventojai sudarė daugiau kaip pusę miesto gyventojų. „Pirmiausia ketiname užbaigti remontuoti eklektinę sinagogą ir menkiausiai nukentėjusį rabino namą. Į juos įsikels Kalvarijos kultūros centras“, – portalui lzinios.lt pasakojo Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis. Tačiau kaip bus elgiamasi su labiausiai apgriuvusia barokine sinagoga, iš kurios belikę tik apgriuvusios sienos, kol kas neapsispręsta. Svarstomi du variantai – sinagogą atstatyti arba jos likučius konservuoti ir uždengus savotišku sarkofagu pritaikyti turistams lankyti. Sinagogų panaudojimui kultūros reikmėms neprieštarauja ir LŽB. „Mes labai džiaugiamės, nes mums svarbiausia, kad Kalvarijoje bus išsaugotas žydų kultūros paveldas. Be to, bendruomenei tai būtų puikus tolerancijos pavyzdys“, – portalui lzinios.lt anksčiau yra teigusi LŽB pirmininkė Faina Kukliansky.
Anot Kalvarijos savivaldybės mero V. Plikaičio, sinagogų komplekse ne tik įsikurs Kultūros centras, bet atsiras vietos ir Kalvarijos krašto muziejui, nes kol kas miestas tokio iš viso neturi. Į jį galės būti perkeltas dabar vietos gimnazijoje veikiantis muziejus, taip pat eksponatai iš privataus Svitojų muziejaus, besiglaudžiančio bute. V. Plikaitis minėjo, kad prisidėti prie Kalvarijos krašto muziejaus kūrimo ketina ir LŽB bei aktyvus Kalvarijos krašto jaunimas. Kalvarijos savivaldybės vadovas sakė, jog iki šiol dar nėra išspręstas vienas pagrindinių klausimų – iš kur gauti lėšų sinagogų komplekso pritaikymui kultūros reikmėms. Prieš dešimtmetį buvo skaičiuojama, kad jau restauruotos eklektinės sinagogos įrengimui ir pritaikymui kultūriniams poreikiams, barokinės sinagogos avarinės būklės likvidavimui bei rabino namo restauravimui reikėtų apie 2 milijonų eurų.
„Lėšų sinagogų komplekso atnaujinimui tikimės gauti iš regioniniams projektams skirtų Europos Sąjungos paramos lėšų, taip pat iš trišalės Lietuvos – Lenkijos – Rusijos bendradarbiavimo programos. Ieškome ir kitų finansavimo šaltinių“, – tikino V. Plikaitis. KPD skyrus lėšų restauruotos eklektinės sinagogos pritaikymo projekto koregavimui, jau yra parengtas techninis šio proceso projektas, belikę tik atlikti archeologinius tyrimus, kitus parengiamuosius darbus, o sulaukus finansavimo – pradėti tvarkybos darbus. Anot KPD, Kalvarijos sinagogų atstatymo jie neatsisaką remti ir toliau.