Aut. Sergejus Kanovičius
Erzelis, kuris sukilo išsyk paskelbus ištrauką iš R. Vanagaitės knygos „Mūsiškiai“, yra tikrąja prasme fenomenalus. Paskelbta ištrauka viso labo yra Sauliaus Beržinio bene prieš du su puse dešimtmečio vieno iš daugelio filmuoto interviu su žydšaudžiu transkripcija. Apie pačią knygą ar jos vertę nieko nepasakantys dalykas.
Kiek vėliau pasirodė keletas interviu su pačia autore ir keli atsakymai į tuose interviu nuskambėjusius faktus. Rašytojai, istorikai, publicistai ir visuomenės žinomi ir dar nežinomi veikėjai, senesnės kartos dešinieji politikai ėmė išsyk aptarinėti ir vertinti neskaitytą knygą, kas ne kas ėmė lyginti ją su grožinės literatūros kūriniais, svarstyti metafizinės kaltės ir Holokausto poveikio visuomenei klausimus. Kai kuriems neskaitytojams pakako fakto, kad knygos pristatyme ir ją rašant dalyvavo žinomas Holokausto istorikas ir nacių medžiotojas Efraimas Zurofas – dešinieji neskaitytojai išsyk neskaitytą knygą pašventino Kremliaus provokacijos ir tautų kiršinimo lipduku. Nors kaip kiršinamos tautos, viešinant istorinius praeities faktus, niekas nepaaiškina. Viena konservatorių partijos senbuvė net susirūpino, kad knyga sugadins puikius Lietuvos ir Izraelio santykius, nors paaiškinti sąsajos tarp Lietuvos negebėjimo sugyventi su savo praeitimi ir užsienio politikos ji nesugebėjo.












Apie Izraelį girdime dažnai, tačiau ar tikrai jį pažįstame? Izraelis kaip kelionių ir piligrimystės kryptis bei Izraelio-palestiniečių konfliktas –dvi dažniausiai žiniasklaidoje sutinkamos temos – neatskleidžia Izraelio visuomenės įvairovės, kultūros ir kalbos grožio bei religijų (Izraelyje gyvena ne tik žydai, bet ir krikščionys, musulmonai, drūzai ir bahajai) gausos. Dėl šių priežasčių praėjusių metų gruodį gimė Živilės Juonytės, „Beigelių krautuvėlės” žurnalo redaktorės, šiuo metu Jeruzalės Hebrajų universitete studijuojančios Izraelio studijas, tinklaraštis manojeruzale.lt.










