Delfi.lt M.Zingeris

Praėjusio amžiaus žydų anekdotas piešia tokį vaizdelį. Viduržemio jūroje priešpriešiais plaukia du jūrų laineriai – vienas į Europą, kitas į Izraelį.

Abu kupini žydų pabėgėlių. Nuo laivo, plaukiančio link Europos, pasigirsta balsas: „Ei! Kur plaukiate?“ Iš laivo, plaukiančio į Izraelį, atsklinda: „Į pažadėtąją žemę! O jūs kur?“ Tuomet iš laivo, plaukiančio priešinga kryptimi, Europon, ataidi: „Ir mes – į Pažadėtąją žemę!”

Sausio 17 d. (BNS). Prezidentui Kaziui Griniui ir jo žmonai suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai, įvertinant jų nuopelnus gelbėjant žydus nuo Holokausto. Tokį sprendimą priėmė Izraelio Jad Vašemo Holokausto memorialiniame muziejuje veikianti visuomeninė komisija.

K.Grinius ir jo žmona Kristina nacistinės Vokietijos okupacijos metais buvo priglaudę bičiulį Kauno geto kalinį Dmitrijų Gelperną. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus pranešė, kad apie šį apdovanojimą buvo informuotas gruodžio mėnesį. Lietuvoje K.Griniaus ir K.Griniuvienės indėlis gelbėjant žydus buvo įvertintas dar 1993 metais, kai jiems suteikti nacionaliniai apdovanojimai – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky BNS sekmadienį sakė, kad komisijos darbas Izraelyje užtruko ilgiau dėl to, kad nėra išlikę gyvų liudininkų, o Jad Vašemas kelia gana griežtus reikalavimus.

Nidos Degutienės knyga „Izraelio skoniai: šventės ir kasdiena“ buvo pripažinta geriausia 2015 metų kulinarine knyga Pietų Afrikos Respublikoje. Knyga nugalėjo žydiškos kulinarijos knygų kategorijoje ir šių metų pavasarį Kinijoje atstovaus Pietų Afrikos Respublikai pasauliniuose geriausių kulinarinių knygų rinkimuose.

Geriausių pasaulio kulinarinių knygų paskelbimo ceremonija šiemet vyks gegužės 28d. Kinijoje, Yantai mieste. Nuo 1995 metų kasmet vykstanti nugalėtojų paskelbimo ceremonija žurnalistų lyginama su Oskarų teikimo švente, ir tai yra didžiausias tokio pobūdžio renginys pasaulyje, kuriame dalyvauja neabejotinai gausiausias dalyvių skaičius.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as trečiadienį „netoleruotina“ pavadino idėją, kad baimindamiesi išpuolių Prancūzijos žydai turi „slėptis“. „Netoleruotina, kad mūsų šalyje piliečiai jaustųsi taip prislėgti ir bijotų išpuolių dėl savo religinio pasirinkimo, kad turėtų nuspręsti, jog reikia slėptis“, – sakė F.Hollande’as po pirmadienį Marselyje buvusio išpuolio prieš mokytoją su kipa ant galvos. Marselio žydų bendruomenės lyderis antradienį paragino šiame pietiniame Prancūzijos uostamiestyje gyvenančius žydus nenešioti kipų „iki geresnių dienų“, kai mieste turkų paauglys subadė vieną mokytoją. „Šiuo neramiu metu nusiimkite kipas iki geresnių dienų“, – sakė Zvi Ammaras, Marselio Izraelio konsistorijos vadovas, praėjus dienai po to, kai mačete ginkluotas paauglys vidury dienos užpuolė 35-erių žydą mokytoją ir sužeidė jo ranką bei petį.

BNS

Buvęs Izraelio prezidentas ir Nobelio taikos premijos laureatas Shimonas Peresas ketvirtadienį buvo hospitalizuotas dėl širdies ir kraujagyslių problemų, pranešė jo atstovas, kuris pridūrė, jog žymaus šalies valstybininko būklė po medicinos procedūrų yra stabili. Sh. Peresas, kuriam yra 92 metai, buvo hospitalizuotas „po patirtų krūtinės skausmų“, sakoma pranešime. Atstovo pranešime nurodoma, kad „jam atlikus širdies kateterizaciją, buvo diagnozuota susiaurėjusi arterija, kuri paskui per procedūrą buvo išplatinta“. „Buvęs prezidentas Peresas jaučiasi gerai ir yra visiškai sąmoningas, o jo būklė stabili“, – sakoma jame. Sh.Peresas, vienas iš 1993 metų Oslo taikos susitarimų architektų, Nobelio taikos premija buvo apdovanotas 1994 metais kartu su Izraelio premjeru Yitzhaku Rabinu (Icchaku Rabinu), kuris buvo nužudytas kitais metais, ir tuomečiu palestiniečių prezidentu Yasseru Arafatu (Jasiru Arafatu). Sh. Peresui, laikomam paskutiniu Izraelio tėvu kūrėju, per savo karjerą yra tekę eiti beveik visas reikšmingas pareigas žydų valstybėje. Jis ne vieną kartą vadovavo vyriausybei, o 2007–2014 metais buvo prezidentas.

Švenčiame Lietuvos Pergalės ir Triumfo dieną, Vilniaus mūšio už laisvę ir demokratiją, kurį Lietuva laimėjo prieš 25-erius metus, dieną! Pasidžiaukime, kad turime savo demokratinę valstybę!

Degančios žvakės Laisvės gynėjų atminimui Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės lange Vilniuje, Pylimo gatvėje.

Antradienis, sausio 12 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Amerikos žydų komiteto vadovais. Šis komitetas – viena didžiausių ir įtakingiausių nevyriausybinių organizacijų JAV, kuri visuomet rėmė Lietuvos laisvę.

Susitikime Amerikos žydų komiteto vadovai perdavė Prezidentei 1991-aisiais metais tuometiniam JAV Prezidentui Džordžui H. Bušui rašyto laiško kopiją, kurioje raginama nedelsti pripažįstant atkurtą Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nepriklausomybę. Ši organizacija taip pat palaikė mūsų šalies siekį tapti NATO nare.

Šiandien Amerikos žydų komitetas daug dėmesio skiria energetiniam saugumui ir prisideda prie JAV energetinės politikos formavimo, todėl susitikime buvo aptarta Lietuvos patirtis užsitikrinant energetinę nepriklausomybę ir svarbiausi Europos energetikai kylantys iššūkiai. Šalies vadovė pabrėžė, jog JAV energijos išteklių eksportas į Europą yra svarbus, siekiant užtikrinti konkurenciją ES rinkoje, sumažinti „Gazprom“ įtaką Europos šalims ir užkirsti kelią Rusijos energetiniam šantažui.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius kartu su Vyriausybės kanclerio pirmuoju pavaduotoju Rimantu Vaitkumi susitiko su Amerikos žydų komiteto nariais. Susitikime pabrėžtos Lietuvos pastangos atkuriant istorinį teisingumą ir išsaugant žydų kultūrinį paveldą mūsų šalyje, akcentuotas glaudus Vyriausybės bendradarbiavimas su Lietuvos ir tarptautinėmis žydų bendruomenėmis, taip pat pasikeista nuomonėmis ir įžvalgomis apie tarptautines aktualijas.