Koncerte Miunchene pagerbti žydų gelbėtojai iš Lietuvos

Koncerte Miunchene pagerbti žydų gelbėtojai iš Lietuvos

Koncertą ir priėmimą Miuncheno Rezidens rūmų Heraklio salėje surengė Maltos ordinas kartu su Lietuvos ir Miuncheno žydų bendruomenėmis. Renginio metu surinktos aukos bus skirtos dar gyviems žydų gelbėtojams paremti. Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis lapkričio 2 dieną Miunchene dalyvavo žydų gelbėtojams iš Lietuvos skirtame renginyje ir perskaitė jo globėjos Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą „Pasaulio teisuoliai net pačiomis tamsiausiomis mūsų istorijos valandomis liudijo žmogiškumą. Savo drąsiais pasirinkimais ir veiksmais jie pastatė amžiną paminklą svarbiausioms žmonių vertybėms“, – sakoma Prezidentės sveikinime.

Daugiau skaitykite © Lietuvos žinios

Japonai siekia išgarsinti Kaune atliktą tautiečio žygdarbį

Japonai siekia išgarsinti Kaune atliktą tautiečio žygdarbį

lr

Vieno garsiausių visų laikų Japonijos diplomatų Chiune Sugiharos žygdarbis turi būti deramai įvertintas visame pasaulyje – tokio siekio ėmėsi šio žmogaus gimtojo Yaotsu miesto valdžia.

Nacionalinis Japonijos UNESCO komitetas išrinko „Sugiharos sąrašą“ kandidatu UNESCO registrui „Pasaulio atmintis“. „Sugiharos sąrašas“ – tai Ch.Sugiharos įrašai apie išduotas tranzitines vizas į Japoniją.

1939–1940 metais Japonijos imperijos vicekonsulu Kaune dirbęs Ch.Sugihara nuo pražūties išgelbėjo daugiau kaip 6000 Lietuvos ir Lenkijos žydų – jiems išdavė tranzitines vizas, kurios dar vadinamos „gyvenimo vizomis“.

Skaityti plačiau
Karininkas J.Noreika neprisidėjo prie žydų žudynių

Karininkas J.Noreika neprisidėjo prie žydų žudynių

lr  BNS_logotipas

Prieštaringai vertinamas Lietuvos karininkas Jonas Noreika nedalyvavo žydų žudynėse Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais, bet okupacinė nacių valdžia jį buvo įtraukusi į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą, teigia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras.

Tokią pažymą centras parengė po to, kai grupė žinomų visuomenės veikėjų paragino nukabinti paminklinę lentą J.Noreikai nuo Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, teigdami, kad jis kolaboravo su naciais vokiečių okupacijos metais. Lenta karininkas pagerbiamas kaip su sovietų okupacija kovojęs rezistentas.

„(…) vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse“, – rašoma viešai paskelbtoje pažymoje, kuri adresuota Vyriausybės kancleriui, Vilniaus merui ir bibliotekos direktoriui.

Skaityti plačiau
Garsusis Arvo Pärto kūrinys skirtas Irenos Veisaitės dukrai

Garsusis Arvo Pärto kūrinys skirtas Irenos Veisaitės dukrai

„Taip, tas kūrinys tikrai skirtas mano dukrai“, – patvirtina profesorė Irena Veisaitė. Lygiai tiek – pačiai profesorei. „Bet nežinau, ar verta tai skelbti, – iškart priduria ji. – Kažkaip pats kompozitorius to nelabai viešina.“ Lzinios.lt susisiekė su Arvo Pärto centru Estijoje, saugančiu, kaupiančiu ir tyrinėjančiu kompozitoriaus palikimą. Jie patvirtino, kad tai nėra paslaptis. Beje, centro pastatas – Aliina House – pavadintas tokiu pat vardu, kaip ir dedikuotasis kūrinys. Arvo Pärto centras įsikūręs netoli Talino (35 kilometrai), Laulasmaa vietovėje, pušyne netoli jūros.

Daugiau skaitykite © Lietuvos žinios

Gyventi draugiškai apsimoka

Gyventi draugiškai apsimoka

32-ejų Kobis Tzafriras sugalvojo puikų planą, kaip išspręsti Izraelio ir Palestinos konfliktą. Tel Avive įsikūrusiame savo restorane „Hummus Bar“ humusui – populiariam Vidurio Rytų užkandžiui – jis taiko 50 proc. nuolaidą, jeigu jį drauge valgo arabai ir žydai. Kobis teigia, kad sužinoję apie taikos akciją, paskelbtą prieš kelias savaites, į jo restoraną užsuka daug arabų ir žydų. „Jeigu kas nors ir gali suvienyti žmones, tai – humusas“, – mano restorano savininkas. Pasak Kobio, į jo įstaigą užsukantys žmonės labai giria nuolaidos idėją ir tai, ką ji simbolizuoja. Pats jos sumanytojas sako norėjęs parodyti pasauliui, kad tikrai ne visi arabai ir žydai palaiko regione šėlstantį smurtą.

Daugiau skaitykite © Lietuvos žinios

Lietuvos žydų studentų sąjunga prisijungė prie Pasaulinio Šabo projekto

Lietuvos žydų studentų sąjunga prisijungė prie Pasaulinio Šabo projekto

Lietuvos žydų studentų sąjunga  2015 spalio 23d. penktadienį prisijungė prie pasaulinės iniciatyvos “The Shabbos Project” ir kartu su visu pasauliu šventė Šabą. Mėginome padėti į šalį savo telefonus ir bent trumpam atsijungti nuo išorinio pasaulio bei pabūti vieni su kitais kartu kaip šeima. Daugiau nei keliasdešimt jaunuolių sugužėjo į košerinį restoraną Rishon“

Taip pat prie mūsų prisijungė ir buvęs Oxfordo profesorius bei Rabinas iš New Yorko, atvykęs į Lietuvą savaitgaliui pasisvečiuoti. Kadangi stengėmės laikytis Šabo, nesifotografavome, bet pasidalinsime keliais dalyvavusių jaunuolių įspūdžiais:

Karolina Adelbergytė:

Manau, jog šis projektas yra nuostabus, jame susipina vienos seniausių ir giliausių tradicijų  su šiuolaikinio pasaulio atspindžiais. Buvo labai jauku, šilta ir sava. Nuo dūzgiančių diskusijų iki šventos tylos – buvo visko. Svarbu bent retkarčiais stabtelėti, apsidairyti ir pamatyti žmones, esančius šalia, atrasti juos ir pasigrožėti. Šis vakaras ir buvo apie tai.

Tomas Levi Starkevičius:

Skaityti plačiau
DUBI informuoja

DUBI informuoja

Sveiki visi, lankantys Dubi Mišpacha klubą!

Norime informuoti, kad šį šeštadienį, lapkričio 7 d. užsiėmimai su vaikučiais nevyks, kadangi būsiu išvykusi į Šeimų stovyklą Birštone.

Lauksime Jūsų ateinantį šeštadienį, lapkričio 14 d.

Iki susitikimo!

Alina

UŽUOJAUTA

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia „Kogalymavia“ 9268-ojo reiso katastrofos aukų artimuosius ir visus Rusijos žmones. Mintimis esame kartu su Jumis.

Žydų-krikščionių susitaikymo projektas

SMOM-Cross       imagesRTFWDGF2

Per nacių okupaciją Holokaustas Lietuvoje vyko ypatingai žiauria forma.Tarpukario Lietuvoje gyveno apie 250 000 žydų piliečių ir tik apie 5 tūkstančiai išgyveno. Tačiau net ir tokiomis barbariškomis aplinkybėmis buvo drąsių žmonių, kurie neprarado žmoniškumo ir tiesė pagalbos ranką tiems, kuriuos reikėjo gelbėti.  Gelbėtojams  – Pasaulio Teisuoliams laikas –  negailestingas, šiandien gyvų Lietuvoje liko apie 100. Jie yra didvyriai, gresiančio mirtino pavojaus sau ir savo šeimos nariams akivaizdoje, šie žmonės padėjo draugams ir kaimynams žydams pasislėpti, suteikė pastogę, rūpinosi  jais, maitino.

Nemažai gelbėtojų šiandien gyvena sunkiai, jiems patiems reikia pagalbos. Lietuvos žydų bendruomenė ir Maltos ordinas siekia padėti šiems didvyriams senatvėje. Labdaros koncerto metu organizuojamas  lėšų rinkimas specialiam “Maisto į namus” ir individualios gelbėtojų namų priežiūros projektui.

Labdaros koncertas vyksta lapkričio 2d. Miunchene, Karališkoje Rezidencijoje. Bus atliekami Mocarto ir Šuberto kūriniai.

Programoje numatyta, kad į  susirinkusius kreipsis Faina Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė, Christian Freiherr  von Bechtolsheim, Maltos ordino ambasadorius, Dr. Šarlotė Knobloch, Miuncheno ir Aukštutinės Bavarijos žydų bendruomenės prezidentė, Deividas Matulionis, Lietuvos ambasasdorius Vokietijoje.

Bus skaitoma Holokaustą išgyvenusio Seneko Rosenblumo knyga. Jį per Holokaustą spintoje slėpė krikščionių šeima. Autorius parašė knygą ,,Berniukas spintoje”.

Vilniaus žydų kapinės Olandų g.

Vilniaus žydų kapinės Olandų g.

 Fotografijas kūrė Rimantas Dichavičius kurtos ( 1963 – 1965). Kapinės buvo sunaikintos 1965m.

Antkapiai virto statybine medžiaga, o apie 10 ha  žemės per kelis dešimtmečius užžėlė mišku. Prieš kelia mėnesius prasidėjo kapinių teritorijos tvarkymas, kuriame dalyvauja Pavilnio regioninio parko darbuotojai ir daug savanorių talkininkų.

Šiomis dienomis R. Dichavičiaus fotografijos eksponuojamos Lietuvos žydų bendruomenėje Vilniuje, Pylimo  4.

Autoriaus anotacija

   Ši paroda – tik aidas tik šešėlis, tik menki  trupiniai To, ko jau nebėra. Šiandien neberasime ant šių jaukių nugludintų Vilniaus  kalvelių nei vieno akmens iš tų šimtų ir tūkstančių ten sergėjusių mirusių dvasią Vilniaus žydų kapinėse. Jie visi virto skalda, tiltų ir namų pamatais, laiptais… – vienu mirksniu,- po nematomos rankos slaptos plunksnos brūkštelėjimo. Tai įvyko 1965 metais – ramiai, tyliai – kaip visi atlikti juodieji darbai. Šios fotografijos buvo darytos net nenujaučiant tuo metu , kad kiekvienas žvilgsnis per objektyvą taps vieninteliu vaizdžiu liudijimu, atminties matomu kristalu, skaudžiu dokumentu.

   Atsigręžus atgal ir žiūrint į šiuos paveikslus  supranti, kad jie patys tapo Paminklu  buvusiems.

Skaityti plačiau
Lietuva siekia prisidėti prie Čijunės Sugiharos veiklos įtraukimo į UNESCO pasaulio atminties registrą

Lietuva siekia prisidėti prie Čijunės Sugiharos veiklos įtraukimo į UNESCO pasaulio atminties registrą

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius spalio 30 dieną Vilniuje priėmė Lietuvoje viešintį Japonijos Gifu prefektūrosUžsien gubernatorių Hadžimę Farutą (Hajime Furuta). Svečias pristatė Japonijos teikiamą paraišką UNESCO dėl žymiojo Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos veiklos dokumentų įtraukimo į UNESCO Pasaulio atminties registrą.

„Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie šios gražios iniciatyvos ir kartu su Japonija ieškoti galimų bendradarbiavimo formų“, – sakė L. Linkevičius.

Į Lietuvą atvyko ir šios iniciatyvos autorius, Gifu prefektūros Jaotsu miesto, kuriame gimė ir augo Č. Sugihara, meras Šingo Akatsuka (Shingo Akatsuka). Šiame mieste veikia šiuolaikiškas memorialinis muziejus, kuriame daug vietos skirta Lietuvai ir Kaunui.

Skaitykite daugiau

Izraelio policija pašovė du palestiniečius, mėginusius subadyti pareigūnus

Izraelio policija penktadienį pašovė du palestiniečius, kurie esą kėsinosi peiliais subadyti pareigūnus viename patikros poste okupuotame Vakarų Krante. Vienas iš įtariamųjų mirė nuo patirtų sužeidimų.

„Abu teroristai atvažiavo į ta vietą motociklu, ginkluoti peiliais“, – policijos atstovas Micky Rosenfeldas rašo savo „Twitter“ žinutėje, pridūręs, kad vienas užpuolikas buvo nušautas, o kitas – sužeistas ir sučiuptas.

Naujausia iš tokio pobūdžio atakų įvyko patikros poste Nabluso miesto prieigose Vakarų Krante, kur pastaruoju metu suintensyvėjo smurtas, rugsėjį pirmiausiai įsiplieskęs Jeruzalėje.

15min.lt

Bažnyčia mini deklaracijos „Nostra aetate“, žyminčios istorinį posūkį santykiuose su judaizmu, 50-ąsias metines

Vatikanas, spalio 28 d. (AFP-AP-BNS). Katalikų Bažnyčia trečiadienį mini 50 metų sukaktį nuo deklaracijos „Nostra aetate“, žymėjusios istorinį posūkį santykiuose su žydais ir paraginusios siekti dialogo su kitais tikėjimais, paskelbimo.

Vatikano Šv.Petro aikštėje trečiadienį buvo surengta speciali popiežiaus audiencija, per kurią buvo prisimintas šis istorinis žingsnis 1965 metų spalio 28 dieną, kai tuometis pontifikas Paulius VI patvirtino revoliucingą Bažnyčios santykių su nekrikščionių religijomis deklaraciją, ypač pasmerkdama antisemitizmą.

Per įprastinę generalinę audienciją Pranciškus atkreipė dėmesį į „Nostra Aetate“ svarbą ir pažymėjo, kad ji katalikų ir žydų santykius transformavo iš „abejingumo ir priešinimosi į bendradarbiavimą ir geranoriškumą.“ „Iš priešų ir svetimųjų tapome draugais ir broliais“, – sakė pontifikas.

Popiežius apgailestavo, kad terorizmo iškilimas vėl pakurstė įtarumą apskritai dėl religijos ir jos smerkimą. Jis sakė, kad jokia religija neišvengia savų fundamentalistų, bet pasaulis verčiau turėtų kreipti žvilgsnį į tikėjimo skatinamas „teigiamas vertybes“, ypač rūpinimąsi tais, kuriems labiausiai reikia pagalbos. „Galime eiti kartu, rūpindamiesi vieni kitais ir Kūrinija“, – pabrėžė Šventasis Tėvas.

Skaityti plačiau
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky apie Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitą į Izraelį

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky apie Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitą į Izraelį

    Buvau įtraukta į delegaciją, vykusią į  Izraelį drauge su Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite. Kaip Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė dalyvavau visur ir galiu pasakyti, kad šis vizitas buvo istorinis. Nepaisant įtampos, tvyrojusios dėl teroristinių palestiniečių išpuolių, Izraelio vadovai rado laiko susitikti su darbo vizitu viešėjusia Lietuvos Prezidente ir aptarti aktualiausius regioninio saugumo ir dvišalio bendradarbiavimo klausimus. Su Izraelio Prezidentu Reuvenu Rivlinu, kuris pabrėžia savo litvakiškas šaknis, Prezidentė taip pat aptarė ir priemones, padėsiančias stiprinti Izraelio ryšius su Lietuva. Susitikime su Izraelio vadovu Prezidentė kalbėjo ir apie žydų bendruomenės Lietuvoje padėtį bei Holokausto aukų atminimo įamžinimą mūsų šalyje. Pasak šalies vadovės, žydai labai prisidėjo kuriant Lietuvos valstybę, todėl ir dabar galime suvienyti jėgas, kuriant abiejų šalių ateitį ir gerovę. Prisimenu jaudinančias akimirkas, kai Izraelio litvakai pasitiko Prezidentę su ašaromis akyse, kaip jie pasakojo apie gražiausius savo gyvenimo metus Lietuvoje. Tada buvo jaunystė, buvo kova už žydiškumą, už laisvę. Lietuva jiems – protėvių žemė nuo Vytauto laikų, kurią jie vadino tėvyne ir dabar dažnai prisimena.

   Prieš susitikimą su Izraelio Prezidentu Lietuvos vadovė, pagerbdama Holokausto aukų atminimą, apsilankė Yad Vashem muziejuje ir Tautų giraitėje pasodino alyvmedį. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, sakė, jog Izraelis gali tiesiogiai padėti Lietuvai saugumo srityje. „Izraelis yra pasirengęs Lietuvai tiesiogiai padėti saugumo srityje: ir apmokant mūsų kariuomenę, ir kibernetinio saugumo srityje, ir mūsų net apsaugai gali suorganizuoti kursus“.

Skaityti plačiau
Rotšildo fondas Vilniuje surengė tarptautinę konferencija apie žydų kapinių paveldą

Rotšildo fondas Vilniuje surengė tarptautinę konferencija apie žydų kapinių paveldą

Rotšildo fondas Europai (Rothschild foundation Hanadiv) Vilniuje 2015 m spalio 25-28 d. surengė konferenciją žydų kapinių paveldo reikalams aptarti.

Konferencija “Tarpdisciplininiai seminarai Europos žydų kapinių klausimais: teorija, politika, valdymas ir informacijos platinimas” su profesionalais iš įvairių Europos valstybių truko keturias dienas.   Į Vilnių susirinko ekspertai, dirbantys su žydų kapinių istorija ir problemomis po Holokausto: mokslininkai, geneologai, žydų bendruomenių ir federacijų bei religiniai lyderiai, NVO ir kapinių paveldo politikos formuotojai, kurie siekė trijų tikslų:

  • Apžvelgti atliktus darbus ir pasiekimus,po Krokuvoje 2013m. surengtos konfrencijos apie žydų nekilnojamąjį kultūros paveldą. Vilniausžydų bendruomenėje vykusioje konferencijoje buvo sudaryta  galimybė aptarti, kas nuveikta ir įvertinti rezultatus. Organizacijos taip pat dalinosi patirtimi apie  savo svarbiausius projektus, įskaitant naujas tendencijas, kai mokslas ir technologiniai atradimai padeda greičiau ir geriau įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, ieškant sunaikintų kapinių.
  • Nagrinėti svarbius, šiandien kylančius, klausimus prie apskritojo stalo ir specialistų grupėse, ypač aktualias temas  apie žydų kapinių paveldo išsaugojimą.
  • Skatinti būsimą bendradarbiavimą tarp Vilniuje dalyvaujančių organizacijų, svarstyti, kaip jos galėtų dirbti kartu, skatinti tarpvalstybinių ryšių galimybes ir tolesnį strateginį bendradarbiavimą.
Skaityti plačiau
Tarptautinė konferencija „Emmanuelis Levinas: radikalus mąstytojas krizės metu“

Tarptautinė konferencija „Emmanuelis Levinas: radikalus mąstytojas krizės metu“

Vilniaus Universiteto Religijos studijų ir tyrimų centras spalio 27-29 dienomis kviečia į tarptautinę konferenciją „Emmanuelis Levinas: radikalus mąstytojas krizės metu“.  Joje siekiama ne tik prisiminti E. Leviną kaip mąstytoją, giliai išgyvenusį XX a. kataklizmus ir tapusį to meto viena ryškiausių intelektualinių figūrų, bet ir iš naujo atrasti jį kaip radikalų mąstytoją mūsų gyvenamu kritiniu laikotarpiu.

Konferencijos pradžia: spalio 27 d., 9:00 val., Vilniaus Universiteto Senato salėje, Universiteto g. 3.

Konferencija vyks anglų kalba.

IX forte pagerbtos Kauno geto Didžiosios 1941 m. akcijos aukos

IX forte pagerbtos Kauno geto Didžiosios 1941 m. akcijos aukos

Kiekvienais metais paskutinį spalio sekmadienį Kauno žydų bendruomenės nariai ir kiti, žiauriems praeities įvykiams neabejingi, miesto gyventojai bei svečiai susirenka IX forte pagerbti Didžiosios akcijos, įvykdytos 1941 m. Kauno gete, aukų. Didžiausia Kauno geto gyventojų naikinimo akcija buvo įvykdyta 1941 m. spalio 28- 29 d.  „Didžiosios“ akcijos metu IX forte buvo nužudyta 10 tūkstančių žmonių, tarp jų – 4273 vaikai.

Pagerbimo ceremoniją šiltu sveikinimo susirinkusiems ir užuojautos, artimųjų čia netekusiems, žodžiu pradėjo IX forto muziejaus direktorė Jūratė Zakaitė. Apie būtinybę prisiminti nacių vykdytus, sveiku protu nesuvokiamus, žiaurumus, kuo daugiau kalbėti apie tai su jaunimu, apie žmonijos negebėjimą pasimokyti iš savo skaudžios patirties, apie paraleles su šių dienų rasistiniais nusikaltimais, kalbėjo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Kauno miesto mero pavaduotojas Vasilijus Popovas, Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotojas Yehuda Gidron, Rusijos ambasados Lietuvoje atašė Svetlana Lepajeva. Prisiminimais ir įžvalgomis dalinosi Holokaustą ir tremtį išgyvenusi KŽB narė Julijana Zarchi.

Skaityti plačiau

Žydai paskanavo lietuviško sūrio ir jau riša verslo tinklus

lr

Lietuviams ambicijų, atrodo, netrūksta. Kurdami inovacijas, jie lygiuojasi į Izraelį. Galima juk ir pasigirti tuo, kad esame konkurencingi pasaulyje pagal patrauklumą investuotojams, įstengiame pasiūlyti aukštos kvalifikacijos specialistų ir puikią infrastruktūrą verslui.

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus, atidariusio jau septintąjį Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą (PLEF), pats laikas abiejų šalių – Lietuvos ir Izraelio atstovams ryžtis naujiems, bendriems verslo bei mokslo projektams.

„Visi kartu – verslo ir valdžios desantas – Izraelyje padedame šios šalies verslininkams ir mokslininkams atrasti Lietuvą – modernių ir unikalių idėjų, galimybių ir sumanių žmonių šalį.

Mūsų šalies konkurencingumas nuolat didėja, o ekonomika – viena sparčiausiai augančių visoje ES. Todėl nėra tinkamesnio laiko, nei dabar, pasinaudoti Lietuvos ir Izraelio santykių teikiamais pranašumais ir rasti unikalių būdų bendradarbiauti verslo, mokslo, švietimo, informacinių technologijų ir inovacijų srityse“, – sakė konferencijoje viešinti prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Skaityti plačiau