Padėka

Pasibaigus edukacinei judaizmo konferencijai Mini Limmud 2015, noriu iš visos širdies padėkoti visiems remėjams, lektoriams, partneriams ir kolegoms už neįkainojamą pagalbą, gerus patarimus, ruošiant šią konferenciją.

Dėkoju:
European Jewish Fund
Geros valios fondui
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei

Fainai Kukliansky, Mašai Grodnikienei, Simui Levinui, J. E. Ambasadoriui Amir Maimon, Feliksui Puzemskiui, Gercui Žakui,Josifui Buršteinui, Junonai Berznitski, Irinai ir Arkadijui Goldinams, Larai Lempertienei,Julijai Lipšic,Artūrui Navickui, Monikai Antanaitytei, Laurui Saboniui, Michailui Segal, Irinai Frišman, Genei Nachumovienei, Rašelei Šeraitei, Dianai Paškovaitei, Irinai Slucker, Emanueliui Rykliui, Elinai Nolan, Uri Zer, Reginai Pats, Markui Babot, rabinui Kalev Krelin, rabinui Efraim Prijampolskiui, rebecen Devora Prijampolskij, Annai Keinan,Sauliui Šalteniui,Giedriui Jokūbauskui, Kamai Ginkui, Annai Avidan, Galinai ir Sergejui Libenšteinams, Jurijui Tabak, Daumantui Todesui, Eugenijui Bunkai, Alai Segal, Ruth Reches, Adelinai Nalivaikaitei, Alinai Azukaitis, Samueliui Garui, Valduis Liakui, Valentinui Solomiak, Pavel Guliakov ir visai šauniai Lietuvos žydų bendruomenės madrichų komandai, Kompanijai „West Express“ ir Avital Maizel, Nirai Koltun, Gdalij Reches, Dainai Vrubliauskienei, viešbučiui „Conti“ ir Semionui Ceitlinui, restoranui „Rishon“ ir Aleksandrui Arončikui, „Grimo akademijai“ ir Eglei Pališkienei, Margaritai Gurevičienei, „Vilnius Grand Resort“ viešbučiui, UAB „Ekskomisarų biuras“ .

Konferencijos Mini Limmud koordinatorė
Žana Skudovičienė

 

Izraelis ir Turkija tariasi dėl santykių normalizavimo

BNS

Izraelis ir Ankara pasiekė „supratimą“ dėl būtinybės normalizuoti santykius, pašlijusius nuo 2010 metais žydų valstybės pajėgų surengto reido Turkijos laive, plaukusiame į Gazos Ruožą, ketvirtadienį pranešė vienas Izraelio pareigūnas. Tame memorandume, parengtame per slaptą susitarimą Šveicarijoje, Izraelis raginamas sumokėti kompensacijas to reido aukų šeimoms, gražinti į darbą savo pasiuntinius ir pradėti derybas dėl dujų eksporto į Turkiją, sakė neįvardytas pareigūnas. Tuo tarpu Turkija nutrauks visas bylas dėl Izraelio veiksmų, taip pat uždraus atvykti į savo teritoriją ir ten veikti palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ svarbiam veikėjui Salahui Aruri, pridūrė šaltinis. Izraelis seniai kaltina Turkiją leidžiant S.Aruri planuoti atakas iš jos teritorijos. Pasak izraeliečio pareigūno, Izraelio delegaciją tame susitikime sudarė būsimasis žvalgybos agentūros „Mossad“ vadovas Yossi Cohenas ir premjero Benjamino Netanyahu patikėtinis susitaikymo su Turkija reikalams Josephas Ciechanoveris, o Ankarai atstovavo Turkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Feridunas Sinirlioglu.

Skaityti plačiau
Vilniaus Šolom Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle – už ištikimybę, kilnią širdį ir nuopelnus

Vilniaus Šolom Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle – už ištikimybę, kilnią širdį ir nuopelnus

Gruodžio 17d. Vilniaus rotušėje – kasmetinė iškilminga ceremonija, kurios metu įteikti garbingiausi sostinės apdovanojimai – šv. Kristoforo statulėlės. Už nuopelnus menui, švietimui, aplinkos apsaugai, sveikatos apsaugai, mokslui ir kt. jas į savo rankas perėmė dešimt vilniečių. Apdovanojimus įteikė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius Apdovanojimų šv. Kristoforo statulėlėmis komiteto narys, architektas, Vilniaus garbės pilietis Algirdas Kaušpėdas pradėdamas ceremoniją sakė, kad iš viso gautos 55 sostinei nusipelniusių asmenų kandidatūros. Po trijų posėdžių paaiškėjo laureatai.

„Komitetas įdėmiai apsvarstė kiekvieną kandidatūrą ir diskutavo tol, kol pasiektas visuotinis sutarimas. Stengėmės apimti daug sričių, bet neskyrėme ten, kur neradome tikrai vertų kandidatų“, – apie apdovanojimus kalbėjo A.Kaušpėdas.

Tarp apdovanotųjų šiemet – fotografas Algimantas Kunčius, kompozitorius, muzikantas Kipras Mašanauskas, Vilniaus Šolom Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas, Lietuvos kalinių globos draugijos steigėja Milda Bliumenzonienė, aplinkosaugininkas Pranas Baltrėnas, architektas Gintaras Čaikauskas, gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis, mokslininkas Virginijus Šikšnys, verslininkas Robertas Dargis, Naujų idėjų kamerinio orkestro NIKO meno vadovas Gediminas Gelgotas

Žemaitiškai žydiškas humoras

Vilniaus Šalomo Aleichemo gimnazijos direktoriusMiša Jakobas šiemet rugsėjo 1-ąją šventė svarbią šventę – jo vadovaujama mokykla pagaliau oficialiai įsikūrė sutvarkytose patalpose Žvėryne. Direktorius daug prisidėjo prie Vilniaus daugiataučio švietimo ir kultūros plėtros, tačiau pastarieji jo metai buvo skirti savo gimnazijai, kuri tapo viena gražiausių miesto mokyklų.

„Iš kur gavau? Nusipirkau. Kiek mokėjai? Nesakysiu, – žemaitiškai pasakė direktorius, prieš tai išreiškęs viltį, kad jo žydiškas humoras bus suprastas. – Kada parduosi? Niekada, niekas tiek pinigų neturi. Kaip atšvęsi? Nusipirksiu butelį limonado.“

Skaityti plačiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/sv-kristoforo-statuleles-uz-istikimybe-kilnia-sirdi-ir-nuopelnus-56-556695

Filmas apie Č. Sugiharą Japonijoje nusileidžia tik Džeimsui Bondui

Filmas apie Č. Sugiharą Japonijoje nusileidžia tik Džeimsui Bondui

Kauno žinomumas tolimojoje Japonijoje auga kaip ant mielių. Gruodžio pradžioje tekančios saulės šalyje įvyko filmo apie Čijunę Sugiharą „Persona non grata“ premjera. Filmas apie antrojo pasaulinio karo metais žydų gyvybes Kaune gelbėjusį vicekonsulą sulaukė milžiniško pasisekimo. Pasak Lietuvos ambasadoriaus Japonijoje Egidijaus Meilūno, šiuo metu filmas rodomas daugiau nei 300 Japonijos kino teatrų ir pagal populiarumą nusileidžia tik kino juostai apie Džeimsą Bondą. Kino teatruose ir masinio susibūrimo vietose taip pat dalinami lankstinukai apie Kauną. Šiuo metu Japonijoje tikras sujudimas. Įvairiose televizijose vyksta daugybė laidų, skirtų šiam filmui, kuriose minima Lietuva ir Kaunas, rodomi Kauno vaizdai. „Kaunas šiuo metu labai stipriai reklamuojamas“, – pabrėžė E. Meilūnas

Daugiau skaitykite: © Lietuvos žinios

http://lzinios.lt/lzinios/lzinios-lt-rekomenduoja/filmas-apie-c-sugihara-japonijoje-nusileidzia-tik-dzeimsui-bondui/214384

LŽB Studentų sąjunga kviečia į Protmūšį

Protmūšis – intelektualus ir linksmas žaidimas, kurio metu dalyviai varžosi, kas greičiau ir teisingiau atsakys į vedėjo užduotus klausimus. Protmūšį ves mūsų mylimas Rachmilas Garberis! Žadame įdomius klausimus, gerą kompaniją ir puikius prizus. Kiekvienas dalyvis registruojasi individualiai, komandos bus formuojamos renginio metu, todėl kviečiame visus prisijungti. Dėl kalbos taip pat galite nesijaudinti, nes klausimai bus vizualūs ir muzikiniai, o jei kas nesupras – komandos draugai tikrai galės padėti bei išversti.Laikas: 18:00 Gruodžio 20d.
Vieta: Lietuvos žydų bendruomenė, Pylimo g. 4

Rgistracija: amit.belaite@gmail.com

 

Lietuvos žydų studentų sąjungos Chanukos šventė

Lietuvos žydų studentų sąjungos Chanukos šventė

LŽB Studentų sąjungos vadovė Amit Belaitė atsiuntė šią informaciją su atsiliepimais iš FB.

Lietuvos žydų studentų sąjunga ne pirmus metus buria drauge jaunimą nuo 18 metų. Šių metų Chanukos šventę pradėjome  Vilniaus Choralinėje sinagogoje. Po to jaunimas keliavo į vienintelį Vilniaus košerinio maisto restoraną “Rishon”. Smagu, kad sugužėjo keliasdešimt linksmai nusiteikusių veidų, o taip pat prie mūsų prisijungė rabinas Samuel Daniel Izakson. Prieš pradėdami vakarienę, uždegėmė chanukijas. Nesenai sukūręs gražią šeimą,  Michaelis Frišmanas vedė susipažinimo žaidimą, kurio metu visi pasidalinome savo svajonėmis. Chanuka neįsivaizduojama be žaidimo “dreidel”. Mes sugalvojome ne šiaip pažaisti dreidelu, bet surengti tikras varžybas! Prie finalininkų stalo atsidūrė penki dalyviai, o jas laimėjo Michaelio Frišmano žmona Gintarė ir Rachmilas Garberis. Rishon restoranas mus maloniai nustebino fantastišku desertu! Košerinėmis dreidelio formos spurgytėmis. LABAI DĖKOJAME „RISHON“ restorano personalui, ypatingai Aleksandrui Arončikui  už tai, kad sukūrė Chanukos stebuklą ir padėjo surengti šventę – Julijai Lipšic, Lietuvos žydų bendruomenės programų koordinatorei ir Lietuvos žydų bendruomenei už finansinę paramą. Dabar drąsiai galime pasakyti, kad per Chanuką stebuklai tikrai nutinka, nes mums pavyko surengti šventę, o tai galime pavadinti stebuklu.

Skaityti plačiau
Litvakų dailės parodos atidarymą lydėjo M. Levickio atliekamos melodijos

Litvakų dailės parodos atidarymą lydėjo M. Levickio atliekamos melodijos

Š. m. gruodžio 16 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre atidaryta dailės paroda „Sveikas, Izraeli! Litvakų dailininkų keliais“. Parodoje pristatomi 24 litvakų dailininkai ir 37 dailės kūriniai, atrinkti išValstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus dailės rinkinio, Lewben Art Foundation ir Lietuvos išeivijos dailės fondo,advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ ir kitų asmeninių kolekcijų. Susirinkusių į parodos atidarymą laukė staigmena – vieno žymiausių Lietuvos virtuozų – akordeonininko Martyno Levickio muzikinis pasirodymas. M. Levickis atliko Niccolo Paganini, Gioachino Rossini ir Antonio Vivaldi kūrinius.

Parodos atidarymo metu Tolerancijos centro svečius pasveikino Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriaus pavaduotoja muziejaus veiklai dr. Kamilė Rupeikaitė, advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ vadovas Rolandas Valiūnas, Lewben Art Foundation direktorė Indrė Tubinienė ir LR Seimo narys Emanuelis Zingeris, pabrėžęs, kad litvakų menininkai Lietuvą garsino netgi tais laikais, kada mūsų valstybė buvo okupuota, jie buvo Lietuvos ambasadoriai pasaulyje: šalia žymiausiose galerijose kabojusių litvakų darbų visur buvo nurodoma jų lietuviška kilmė.

Skaityti plačiau
Įsteigta Žydų kultūros kelio asociacija

Įsteigta Žydų kultūros kelio asociacija

Gruodžio 15d. 2015 m. Ūkio ministerijoje vykusio pasitarimo metu oficialiai įsteigta Žydų kultūros kelio asociacija. Ji organizuos Žydų kultūros kelio kūrimą ir plėtrą Lietuvoje, parengs nuoseklų šio kultūros kelio maršrutą.

Susitikimas, kurio metu įsteigta Žydų kultūros kelio asociacija, surengtas Kultūros paveldo departamento iniciatyva. Asociacijos steigėjai: Ukmergės, Kėdainių bei Joniškio rajono savivaldybės, Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras bei Lietuvos muziejų asociacija. Tikimasi, kad prie jos vėliau prisijungs kitos šalies savivaldybės bei partneriai (turizmo informacijos centrai, muziejai, mokyklos, kitos įstaigos). Asociacijos steigėjus pasveikino trijų ministerijų atstovai:  Kultūros viceministras dr. Romas Jarockis, Ūkio viceministrė Rasa Noreikienė, Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius. Pranešimą apie žydų kultūros paveldo tvarkybą pristatė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. Apie Žydų kultūros paveldo kelią kaip konkurencingą turizmo produktą papasakojo Valstybinio turizmo departamento direktorė Jurgita Kazlauskienė. 

Skaityti plačiau
Rusnėje paminklas Mahatmai Gandžiui ir Hermanui Kalenbachui

Rusnėje paminklas Mahatmai Gandžiui ir Hermanui Kalenbachui

Neseniai Rusnės saloje buvo atidengta Mahatma Gandžio – Indijos išsivadavimo lyderio ir vieno didžiausių XX a. politikų – atminimo skulptūra.  Nors ne vienam teko girdėti apie šią iškilią asmenybę, daugelis iki šiol stebisi, kokie keliai ją atvedė į Lietuvą. Šia proga pristatomi įdomiausi faktai apie M. Gandžio gyvenimą ir jo ryšius su Rusne.

Vienintelėje Lietuvos saloje – Rusnėje – statula M. Gandžiui buvo atidengta 2015 m. spalį. Tikimasi, kad jos pasižiūrėti trauks ne tik lietuviai, bet ir salą pamėgę turistai. Statuloje M. Gandis vaizduojamas su savo geriausiu draugu žydu architektu Hermanu Kalenbachu, kuris Rusnėje praleido savo vaikystę. Vasaras saloje H. Kalenbachas leisdavo iki pat universiteto baigimo. Netgi biografai vieną knygos apie jį skyrių pavadino „Nuo Rusnės iki Johanesburgo“.

Skaityti plačiau

Kauno žydų silkės receptas mena dar prieškario laikus

lrytas.lt, Nidos Degutienės receptas

 

Silkė ant Rytų Europos žydų stalo visuomet užėmė ypatingą vietą. Būdamos vienomis pigiausių žuvų, sūdytos silkės statinėse keliavo iš Norvegijos, Olandijos, Anglijos ir Škotijos. Lietuvos žydai buvo vieni labiausiai įsitraukusių į silkių prekybą, nes būtent per Lietuvą sūrios šiaurinių jūrų žuvys keliaudavo toliau į Rusijos platybes.

Anuomet tai buvo vargšų kasdienis valgis, o šiomis dienomis silkės patiekalais prekiaujama spindinčiose Niujorko ar Londono delikatesų krautuvėse ir graibstomos turtingųjų!

Teigiama, kad Lietuvos žydai suvalgydavo bent po vieną silkę kasdien. Būtent todėl yra galybė receptų, kaip šeimininkės tas silkes ruošdavo: ir marinuodavo, ir kapodavo, ir net kepdavo! Kapotos silkės – vienas tradicinių litvakų patiekalų, visuomet užimantis garbingą vietą tarp kitų šventinių valgių.

Skatyti plačiau:

http://skonis.lrytas.lt/pasigamink/kauno-zydu-silkes-receptas-mena-dar-prieskario-laikus.htm

„Išnykęs ir dingstantis paveldas: medinių sinagogų architektūra”.

„Išnykęs ir dingstantis paveldas: medinių sinagogų architektūra”.

Gruodžio 18 d., penktadienį, 18.00 val. Žydų kultūros ir informacijos centro galerijoje Šofar (Mėsinių g. 3a/5, Vilnius) bus pristatoma architektūrinė paroda 3D modeliuose „Išnykęs ir dingstantis paveldas: medinių sinagogų architektūra”.

Nekilnojamo kultūros paveldo edukacinis projektas “Išnykęs ir dingstantis paveldas: medinių sinagogų architektūra” – unikali architekto Aurimo Širvio pristatoma idėja. Medinio paveldo apsaugos srityje vienas iš opiausių yra griūvančių medinių sinagogų išsaugojimo ir pritaikymo klausimas. Projektu buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į medinio paveldo dokumentavimą, taikant naujausias kompiuterinio modeliavimo technologijas ir pristatyti sunykusio paveldo atkūrimą neinvazinėmis priemonėmis.

Skaityti plačiau
IZRAELIS. Lietuvių bendruomenės renginyje – Chanukos stebuklas ir Kalėdų laukimas

IZRAELIS. Lietuvių bendruomenės renginyje – Chanukos stebuklas ir Kalėdų laukimas

Gruodžio 11 dieną, švenčiant Chanuką ir jau gyvenant Kalėdų laukimu, Tel Avivo Felicjos Blumental muzikos centre skambėjo šventinis džiazas. Lietuvių bendruomenė Izraelyje „Nerija“ savo tautiečius, jų šeimų narius ir visus meniškos sielos žmones pakvietė į jau antrą muzikinį renginį pavadinimu „Gruodžio garsai – nuo Chanukos iki Kalėdų“. Savo apsilankymu bendruomenę pagerbė Lietuvos ambasadorius Izraelyje J. E. Edminas Bagdonas ir kultūros atašė Saulius Pilinkus.

„Džiazas – universali sielos ir laisvės kalba, neturinti sienų“, – teigė vakaro vedėja tapusi bendruomenės narė Ilona Sakalauskaitė, kviesdama pasiklausyti vieno talentingiausių Lietuvos saksofonininkų ir kompozitorių Danieliaus Praspaliauskio. Itin daug aplodismentų sulaukė kūriniai, Danieliaus atlikti drauge su iš Kauno kilusiu, o dabar Izraelyje gyvenančiu pianistu Gary Libsonu. Sužinoję, kad šis duetas gimė vos prieš keletą valandų, vakaro svečiai neslėpė nuostabos. „Jei toks rezultatas pavyko vos vieną kartą parepetavus, pagalvokite, ką būtų galima padaryti per ilgesnį laiką!“ – kalbėjo ambasadorius E. Bagdonas.

Skaityti plačiau:

http://lietuve.lt/lietuviai-svetur/izraelis-lietuviu-bendruomenes-renginyje-chanukos-stebuklas-ir-kaledu-laukimas

Linksma Chanuka Panevėžio ir Ukmergės vaikams

Linksma Chanuka Panevėžio ir Ukmergės vaikams

Jau tapo gera tradicija Panevėžio ir Ukmergės žydų bendruomenės nariams kartu švesti žydų tradicines šventes. Šiemet Panevėžio restorane „Vakarinė Žara“ – Chanuka buvo organizuota pagal bendrai paruoštą scenarijų. Šventėje dalyvavo apie 100 bendruomenių narių – suaugusių ir vaikų. Be Aukštaitijos žydų bendruomenių dalyvavo ir Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon su žmona Tal Maimon, Panevėžio m. meras Rytis Račkauskas, Panevėžio m. tarybos nariai, Ukmergės rajono savivaldybės kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Julius Zareckas, Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė, Ukmergės tolerancijos centro vadovė Vida Pulkauninkienė ir kiti garbingi svečiai. Šventė prasidėjo iškilmingu chanukijos žvakių uždegimu: JE Izraelio ambasadorius Amir Maimon uždegė Šamaš žvakę ir, skambant Chanukos maldai, uždegė 8 žvakes, kurias savo rankose laikė vaikai.

Skaityti plačiau
Chanuka Socialinio Centro progamoje dalyvaujančioms šeimoms

Chanuka Socialinio Centro progamoje dalyvaujančioms šeimoms

Praėjusį ketvirtadienį, gruodžio 10 dieną, JFS (Jewish Family  Service) programos dalyviai –  vaikai su tėveliais dalyvavo jiems organizuotoje Chanukos šventėje – kūrybinėse dirbtuvėse​. Renginį vedė patyrusi vaikų psichologė, kuri prieš kelerius metus vedė programos vaikams  “Purim” šventę. Šventinio renginio pradžioje vaikai žiūrėjo trumpą filmuką apie Chanuką ir jos tradicijas, po to vyko kūrybinės dirbtuvės, kurių metu vaikai ir tėveliai bendromis pastangomis spalvotu smėliu dekoravo simbolinę Chanukiją (žvakidę). Vaikai entuziastingai iš spalvoto smėlio skirtingų spalvų spalvino Chanukijos liepsneles. Paveikslėlius vaikai tvirtino ant rėmo ir dekoravo įvairiais papuošimais. Po to, kai darbas buvo baigtas, sekė bendras lobio -Chanuke gelt (Chanukos auksas) ieškojimas, dovanėlių dalinimas, taip pat žaidimas su tradiciniu Chanukos Dreidel (vilkeliu) ir vaišinimasis šviežiomis, gardžiomis spurgomis.

Renginyje dalyvavo  virš 30 vaikučių ir tėvelių, kurie šią smagią šventę, jų žodžiais, prisimins dar ilgai.

Dalyvių nuotraukos: (paspaudus straipsnio pavadinimą)

Chanuka – išsikepkite gardžių spurgų pagal paprastą žydišką receptą

Spurgų nemėgsta retas smaližius. Bet ar žinote, kad mielinės aliejuje virtos spurgos yra tradicinis žydų delikatesas? Šis skanėstas, vadinamas sufganiyot, yra vienas iš pagrindinių šią savaitę švenčiamos žydų šventės Chanukos patiekalų.Spurgos žydams primena apie stebuklą, įvykusį senojoje Didžiojoje Šventykloje Jeruzalėje.Prieš daugiau kaip 2200 metų išvadavę savo šalį ir apgynę vertybės bei tikėjimą žydai rado suniokotą šventyklą, kurią reikėjo apvalyti ugnimi, uždegta ritualiniu alyvuogių aliejumi. Aliejaus buvo likę nedaug. Jo būtų pakakę žvakes išniekintoje šventykloje deginti tik vieną dieną. Bet įvyko stebuklas ir aliejumi uždegtos žvakės degė net aštuonias dienas.

Prisimindama šį įvykį Izraelio tauta ne tik aštuonias dienas per Chanuką degina žvakeles ritualinėje žvakidėje chanoroje, bet ir gamina įvairius alyvuogių aliejuje verdamus ar kepamus patiekalus. Vienas jų – mielinės spurgos.

Skaityti plačiau:

http://skonis.lrytas.lt/pasigamink/issikepkite-gardziu-spurgu-pagal-paprasta-zydiska-recepta.htm

 

6-ios Chanukos žvakės uždegtos prasidėjusiame Mini Limmude

Gruodžio 11d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su šeimomis, mažais ir suaugusiais vaikais  susirinko į Mini Limmudą Vilniaus Grand Resort  viešbutyje , kur iškilminga Šabo vakariene prasidėjo tris dienas truksiantis tradicinis metų renginys – Mini Limmudas su turininga paskaitų, kinofilmų, susitikimų su įdomiomis asmenybėmis programa ir Chanukos švente, žydų dainomis ir šokiais. Žvakes uždegė bendruomenės pirmininkė F.Kukliansky, Izraelio ambasadorius A.Maimon,  Kauno, Klaipėdos, Šiaulių bendruomenių pirmininkai : G.Žakas, F.Puzemskis, J. Buršteinas.  Vakarą vedė Ž.Skudovičienė. Visos šventės akimirkos nuotraukose.

http://www.facebook.com/Lietuvos-%C5%BEyd%C5%B3-bendruomen%C4%97-126929280672507/

 

 

 

 

 

 

Lietuvos ministras Niujorke įžiebė didžiausią pasaulyje Menorą

Lietuvos ministras Niujorke įžiebė didžiausią pasaulyje Menorą

Gruodžio 11 d. (BNS). Su oficialiu vizitu JAV šią savaitę viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius įžiebė didžiausią pasaulyje Menorą. Niujorke dalyvaudamas šventėje, L.Linkevičius pasidžiaugė, kad Lietuvos žmonės vis labiau atranda turtingą žydų paveldą ir didžiuojasi ryškiu Lietuvos žydų indėliu į pasaulio kultūrą, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Ministras atkreipė dėmesį į glaudų Lietuvos institucijų bendradarbiavimą su Niujorko žydų bendruomene tiek sprendžiant žydiško paveldo Lietuvoje išsaugojimo kausimus, tiek skatinant turizmą bei bendrus projektus mokslo, verslo ir kultūros srityse.

Garbė įžiebti didžiausią pasaulio Menorą anksčiau buvo patikėta dabartinam ir buvusiam Niujorko merams Billui de Blasio (Bilui de Blasijui) ir Mike’ui Bloombergui (Maikui Blumbergui), senatoriams bei iškiliems JAV žydų bendruomenės atstovams.Niujorke, Brukline, Grand Army Plaza, esanti beveik 10 metrų Menora laikoma didžiausia pasaulyje, toks aukštis yra didžiausias leidžiamas pagal žydų įstatymus. Menoros įžiebimo tradicija kviečiant iškilius JAV ir užsienio svečius puoselėjama nuo 1985 metų, rašoma ministerijos pranešime.

Kasmetinė Menoros įžiebimo ceremonija vyksta švenčiant žydų šventę Chanuką. Šiemet Chanukos šventė, prasidėjusi gruodžio 6 dieną, tęsis iki gruodžio 14 dienos.

 

Vilniaus centre uždegta Didžioji Menora

Vilniaus centre uždegta Didžioji Menora

Vilniuje V. Kudirkos aikštėje ketvirtadienio vakarą žydų bendruomenė iškilmingai uždegė Didžiąją Menorą, linkėdami visiems linksmos Chanukos.  Menora – aštuonių žvakių žvakidė – simbolizuoja šviesos pergalę prieš tamsą, gėrio – prieš blogį. Žydai susirenka prie Menoros tam, kad pašlovintų žydų tautos dvasios stiprybę, pasipriešinimą priespaudai ir stebuklą. Ceremonijoje dalyvavo ir pirmąją Menoros žvakę uždegė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Skaityti plačiau: http://www.vilnius.lt/index.php?4033240353

Skverui Kaune suteiktas E.Levino vardas

Gruodžio 11 d. (BNS). Kauno miesto savivaldybės taryba sutiko skverui prie Kauno Žaliakalnio funikulieriaus suteikti Kaune gyvenusio žymaus filosofo Emanuelio Levino vardą, penktadienį pranešė savivaldybė. E.Levinas laikomas vienu garsiausių pasauliniu mastu žmonių, gimusių ir gyvenusių Kaune. Pasak vieno iš idėjos autorių Viktoro Bachmetjevo, idėja pavadinti skverą E.Levino vardu kilo prieš ketverius ar penkerius metus.

„Mąsčiau apie tai, kad E.Levinas yra vienas svarbiausių personažų, gimusių Kaune per visą miesto istoriją, o jo ženklų čia beveik nėra. Pajaučiau kaip kaunietis, pareigą tų ženklų skaičių išauginti. Jei jis taps nauju traukos tašku mieste, tai ir bus pats geriausias atminimas“, – kalbėjo V.Bachmetjevas. E.Levinas buvo žymus filosofas egzistencialistas, Sorbonos universiteto profesorius. Jis gimė ir užaugo Kauno senamiestyje, čia susipažino ir su būsima žmona, kurią vėliau vedė Paryžiuje. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Kaune gyvenusius E.Levino šeimos narius naciai sušaudė.

Kaune jau yra E.Levino vardo gatvė, taip pat atminimo lenta ant pastato Karaliaus Mindaugo prospekte, žyminti jo gimimo vietą.