Kuriamas filmas apie Lietuvos žydų žudiką Karlą Jėgerį

Kuriamas filmas apie Lietuvos žydų žudiką Karlą Jėgerį

Kauno žydų bendruomenėje lankėsi svečias iš Vokietijos Jürgen Dettling, įvairių socialinių projektų ir visuomenės švietimo programų autorius. Šiuo metu jis įgyvendina projektą, kuriuo siekiama įtraukti į diskusijas  skirtingas kartas (jaunuolius ir senjorus) kalbėti apie toleranciją, rasinę neapykantą, Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, jų pasikartojimo ir nacionalsocializmo idėjų atgimimo sąlygas. Pagrindine diskusijų vieta pasirinktas Valdkircho miestelis, kuriame prieš karą gyveno Karlas Jėgeris, Holokausto žudynių organizatorius Lietuvoje.

karl_jaegeacf9

Vienas iš projekto pagrindinių tikslų yra filmo apie K. Jėgerį sukūrimas. Savo pirmojo vizito į Lietuvą metu J. Dettling apžiūrėjo ir fotografavo žydų žudynių vietas, susitiko su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis. Balandžio mėnesį jis vėl atvyks į Lietuvą kartu su projekto dalyvių grupe, realiose žudynių vietose prasidės filmavimo darbai, bus įrašomi interviu su išgyvenusiaisiais Holokaustą.

Pokario Vilnius: bekojai elgetos, eilės prie duonos ir kaltinimai užmušus Kristų

Pokario Vilnius: bekojai elgetos, eilės prie duonos ir kaltinimai užmušus Kristų

Leidykla „Mažoji leidykla“ 2016 m.

Esu pokario vaikas. Gimiau 1946 metų spalio 8 dieną Vilniuje. Savo gyvenimą prisimenu maždaug nuo ketverių. Lietuviai, žydai (buvo ir žydų iš geto), lenkai, rusai gyvenome sename name, kur susikerta buvusios K. Giedrio ir J. Garelio gatvės (dabar tai Šv. Ignoto ir Dominikonų gatvės). Virš mūsų buto gyveno ponas Valteris, buvęs Vilniaus gestapo vertėjas. Niekas su juo apie tai nekalbėjo, bet visi žinojo, kad jis bendradarbiavo su vokiečiais.
Gyvenusiems už geležinės uždangos, BBC radijo klausytojams Samas Yossmanas, buvęs BBC rusų tarnybos populiarių radijo laidų „Babuškin sunduk” (Močiutės skrynia”), „Perekati pole“ („Vėjarytis“) vedėjas, geriau žinomas pseudonimu Sem Džons (Sam Jones). Gimęs ir augęs okupuotoje Lietuvoje, S. Yossmanas po daugelio metų nusprendė suguldyti savo prisiminimus knygoje „Šaltojo karo samdinys”.  

Skaityti plačiau
Buvęs Didžiosios Britanijos rabinas J. Sackas: privalu atsispirti dualizmo gundymams

Buvęs Didžiosios Britanijos rabinas J. Sackas: privalu atsispirti dualizmo gundymams

bbb

Aut.Donatas Puslys

Viename savo paskutinių rašinių teigėte, kad, norint suprasti antisemitizmą, reikia žiūrėti ne į žydus, o į antisemitus. Žmonės daro klaidą, norėdami suvokti antisemitizmą dairydamiesi į žydus ir bandydami juose rasti priežasčių, dėl kurių kyla tas antisemitizmas. Ar ta pati klaida nėra daroma ir tada, kai norime suvokti religinio fanatizmo, prasiveržiančio smurtu, problemą. Juk veikiausiai reikia žvelgti ne į pačią religiją ir jo šventuosius tekstus, o veikiau į jos išpažinėjus.

Savo knygoje („Ne Dievo vardu“, red. past.) aš kalbu apie tai, kad yra labai sudėtinga žinoti tikrąsias priežastis. Daug skaičiau apie tai, kodėl jauni musulmonai radikalizuojasi. Akivaizdu, kad visai tai yra susiję su pažeminimo jausmu, jog islamas nesuklestėjo moderniame pasaulyje, kad islamas iš tikro taip niekada ir neatsigavo po Osmanų imperijos žlugimo. Buvo puoselėjama didžiulė svajonė, kad sekuliarus arabų nacionalizmas pasieks didžių dalykų. Tačiau atrodo, kad ši svajonė išsisklaidė net ir Turkijoje, kur ji ir gimė. Kai jautiesi pažemintas, visada yra du keliai, kaip su tuo susitvarkyti – internalizacija ir eksternalizacija. Pirmuoju atveju mes klausiame savęs, ką padarėme ne taip, kaip viską pataisyti. Jei žengiame antruoju eksternalizacijos keliu, tai visada klausiame, kas gi mums tai padarė.

Net ir tokia išsivysčiusi kultūra kaip Vokietijos kadaise pasidavė eksternalizacijos pagundai, patyrusi keletą pažeminimų – po pralaimėto Pirmojo pasaulinio karo, Versalio sutarties, ekonominio žlugimo ir dėl to kilusios hiperinfliacijos. Labai lengva yra viską eksternalizuoti, tai ypač lengva, kai žmonės jaučia pažeminimą ar grėsmę. Tuomet atsiveria kelias iškilti neapykantos politikai.

Skaityti plačiau
Lenkija grumiasi už šalies įvaizdį po įvykdyto Holokausto ir atidaro muziejų gelbėtojams

Lenkija grumiasi už šalies įvaizdį po įvykdyto Holokausto ir atidaro muziejų gelbėtojams

(versta iš Izraelio spaudos)

Lenkijos prezidentas kalba apie antisemitizmą, ne tik kaip neapykantos žydams demonstravimą, bet ir nepagarbą tiems, kurie rizikavo savo gyvybėmis, kad juos išgelbėtų. Kol Varšuvoje vyksta viešos diskusijos apie Lenkijos Holokausto aukas ir žudikus ( panašiai kaip Lietuvoje), šalies prezidentas dalyvauja muziejaus, skirto žydų gelbėtojams, atidaryme.

Į ceremoniją susirinko maždaug 2000 žmonių. Lenkijos Prezidentas, Andrzejus Duda kalbėjo apie antisemitizmą, ne tik kaip pasibjaurėtiną reiškinį žydų atžvilgiu, bet ir nepagarbą tiems, kurie rizikavo savo gyvybėmis, kad juos išgelbėtų.Tie, “sėjantys neapykantą tarp žmonių ir kurstantys antisemitizmą, tuo pačiu metu trypia Ulma šeimos kapą”, – kalbėjo jis apie šeimą, davusią savo vardą naujajam muziejui Markowe, mieste, esančiame šalies pietryčiuose: “Ulmų šeimos muziejus lenkams, Gelbėjusiems Žydus”. Kovo 24d., 1944, Vokietijos policija nužudė aštuonis žydus ir žmones, kurie juos slėpė: Jozefą Ulmą, jo nėščią žmoną ir jų šešis vaikus. Ulmų šeimą Izraelio Holokausto muziejus Yad Vashem 1995 metais pripažino Pasaulio Tautų Teisuoliais. Nuotraukoje: gelbėtojai Jozef ir Wiktoria Ulmai.

Ulma šeima

Markowo muziejaus atidarymas yra viena iš kelių Lenkijos naujos vyriausybės iniciatyvų, įamžinant Teisuolius, įskaitant ir planus finansuoti paminklą, kuris bus pastatytas šalia Visų Šventųjų bažnyčios Varšuvos Grzybowski aikštėje. Dar vienas paminklas, kuris yra prieštaringai vertinamas dėl pasirinktos vietos, planuojamas netoli Lenkijos žydų istorijos muziejaus, toje vietoje karo metu buvo Varšuvos getas. Lenkijos vyriausybė skyrė šiemet dar $ 53.000 statyti koplyčią Torūnėje, šalia Bydgoszcz miesto, centrinėje Lenkijoje, skirtą Teisuoliams.

Tuo pačiu metu, Lenkijos dešiniųjų vyriausybė, kuri buvo sudaryta 2015 m. nesutaria dėl tokių veiksmų, kurie anot vyriausybės, pernelyg supriešina lenkus, nes didelis jų skaičius dalyvavo žydų žudyme Holokausto metu.

Prezidentas Duda sausį paprašė iš naujo įvertinti “Riterio kryžiumi” už nuopelnus apdovanotą 1996m. Janą Grossą, kurio 2001m. išleista knyga  “Kaimynai “, pasakoja apie 1941m. lenkų įvykdytą pogromą Jedwabne mieste prieš Lenkijos piliečius žydus.

Geros valios fondui leista laisviau disponuoti finansais

GVF_logo-02Kovo 17 d. (BNS). Seimas ketvirtadienį skubos tvarka priėmė pataisas, kurios kompensacijas už žydų religinių bendruomenių turtą valdančiam fondui leis laisviau disponuoti lėšomis. Už tai per priėmimą balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo vienas, susilaikė penki. Pagal priimtą nuostatą, Geros valios fondas savo išlaikymą galės dengti valstybės gautomis lėšomis. Siūloma nustatyti, kad administravimui skiriama suma negali viršyti 10 proc. metinės piniginės kompensacijos dalies, tvirtinamos kiekvienų metų valstybės biudžete. 

Skaityti plačiau

Lektoriumas

Kovo 20-tą, sekmadienį 12.00 val.

Tema: Sakralus raštas
Rabinas Šimšon Daniel Izakson

Pylimo g. 4, Jašos Heifetzo salėje (3 aukštas)

Kauno žydų bendruomenė pagerbia aktyviausius narius

Kauno žydų bendruomenė pagerbia aktyviausius narius

Kauno žydų bendruomenė, tęsdama jau daugelį metų gyvuojančią gražią tradiciją, sukvietė aktyviausius savo narius į padėkos jiems vakaronę. Susirinko tie, kurie dalyvauja įvairioje klubinėje veikloje, mokosi jidiš kalbos, siekia geriau susipažinti su žydų istorija bei tradicijomis, atvyksta į bendruomenės organizuojamas talkas, minėjimus bei kultūrinius renginius, entuziastingai įsijungia į talką.

Skaityti plačiau
Raginimas įvykdyti teisingumą vardan Buenos Airės teroro išpuolių aukų

Raginimas įvykdyti teisingumą vardan Buenos Airės teroro išpuolių aukų

 2016 kovo 16, Buenos Airės

Daugiau nei 400 žydų lyderių susirinko į Pasaulio žydų kongreso plenarinę asamblėją Argentinoje. “Mes pasitikime jumis”,- Lauderis pasakė Argentinos prezidentui Macrì per Pasaulio žydų kongreso asamblėjos atidarymą Buenos Airės. Pasaulio žydų kongreso prezidentas Ronaldas S. Lauderis, kreipdamasis į susirinkusius per atidarymo vakarienę : “Mes esame čia ne atsitiktinai. Susirinkome aptarti teroro išpuolių, įvykdytų 1992 ir 1994 metais prieš Izraelio ambasadą Buenos Airėse. Asamblėjoje bus aptartas teroristų išpuolių 1992 ir 1994 metais prieš Izraelio ambasados Buenos Airėse ir prieš AMIA ( Argentinos ir Izraelio bendradarbiavimo asociacija). AMIA yra pagrindinis žydų centras Argentinoje, kurioje gyvena apie 200 000 žydų. Žudynėmis kaltinamas Iranas ir “Hezbollah”. Savo kalboje Prezidentas Macri sakė, kad jo vyriausybė “įsipareigojo prisidėti prie tyrimo pažangos”. 

Skaityti plačiau
Klaipėdos žydų senosios kapinės ─ Kultūros vertybių registre

Klaipėdos žydų senosios kapinės ─ Kultūros vertybių registre

Teisinė apsauga suteikta memorialiniam nekilnojamojo kultūros paveldo objektui ─  Klaipėdos žydų senosioms kapinėms (Sinagogų g., Klaipėda). Apie tai praneša Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Klaipėdoje anksčiau veikė kelios dešimtys kapinių, tačiau tik nedaugelis iš jų išliko. „Vienintelės mieste žydų kapinės yra XIX a. I pusės – XX a. vidurio laikotarpio kapinės. Jų teritorija anksčiau buvo didesnė, nei išlikusi ir įrašyta į Kultūros vertybių registrą (dabar ─ apie 13 000 kv.m). Tačiau tai, kas išliko, akivaizdžiai praturtina Klaipėdos miesto istoriją ir yra svarbi jos dalis“, ─ sako Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienienė.

Anot jos, daugiausiai duomenų apie Klaipėdos žydų senąsias kapines yra pateikęs Jonas Tatoris knygoje „Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 m.”. Šiame šaltinyje teigiama, kad per XVIa .- XX a. pr. laikotarpį Klaipėdoje suskaičiuojamos 22 kapinės. XIX a. pradžioje žydų kapinėms įrengti buvo skirtas ravelinas (miesto gynybinio pylimo įrenginys). Pirmą kartą 1840-ųjų metų miesto plane pažymėtos žydų kapinės ─ dar pakankamai mažos, apsodintos gyvatvore. XX a. pirmojoje pusėje jos buvo praplėstos.

Skaityti plačiau

Užuojauta

Kovo 15d. mirė Neli Bolotina, LŽB Socialinio centro narė.(1924 05 11 – 2016 03 15).Nuoširdžiai užjaučiame Prof. Adolfą Bolotiną, buvusį Vilniaus žydų bendruomenės pirmininką dėl mylimos žmonos Neli mirties. Sunkią netekties valandą linkime stiprybės sūnui Viktorui, dukrai Inai , anūkams bei visai Bolotinų šeimai.

Užuojauta mirus Pasaulio Tautų Teisuolių Petro ir Onos Mikuličių sūnui, žurnalistui Vytautui Mikuličiui

Nuoširdžiai užjaučiame Pasaulio Tautų Teisuolių  Petro ir Onos Mikuličių artimuosius, mirus jų sūnui  žurnalistui Jurgiui Vytautui, karo metais kartu su savo tėvais išgelbėjusiems Kanadoje gyvenančią smuikininkę Juliją Remigolskytę-Flier.

PETRO ir ONOS MIKULIČIŲ ŠEIMOS ŽYGDARBIS

Petras ir Ona Mikuličiai su savo trimis vaikais gyveno Kaune, Žemutinėje Fredoje, Minkovskių g-vės 110-ajame name. Karo metais netoli nuo jų namų į priverstinius darbus atvarydavo žydus iš Kauno geto, tarp kurių buvo ir Klara Gelman. 1942–1943-ųjų metų žiemą Klara Gelman ryžosi paprašyti Onos ir Petro Mikuličių gelbėti savo dviejų metų dukterėčią Juliją Remigolskytę (vėliau Flier). Nepaisydami rizikos, Ona ir Petras Mikuličiai sutiko priglausti mažytę žydų mergaitę ir tėviškai ja rūpinosi. Tikru savo tėvų pagalbininku, gelbėjant mažąją Juliją, tapo jų sūnus Vytautas. Mergytė greitai išmoko kalbėti lietuviškai, kaimynams buvo sakoma, kad tai mirusios Onos Mikuličienės sesers dukrytė.

Skaityti plačiau

Pasaulio šalių žydų bendruomenių lyderiai 2016 kovo 15-17 renkasi Argentinoje aptarti teroro išpuolių

world-jewish-congressNIUJORKAS / Buenos Airės – daugiau nei  400 žydų bendruomenių lyderių iš viso pasaulio renkasi šiandien į Buenos Airės, kur prasideda Pasaulio žydų kongreso (WJC) plenarinė asamblėja, WJC organizacijos aukščiausias sprendimus priimantis organas. Argentinos prezidentas Mauricio Macri atidarys asamblėją kovas 15d. Joje taip pat dalyvauja Paragvajaus prezidentas Horacio Cartes, jis bus apdovanotas Lotynų Amerikos žydų kongreso “Shalom” premija už paramą Izraeliui.

Dalyvauti plenarinėje asamblėjoje pakviesta ir Lietuvos žydų (litvakų) benruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Skaityti plačiau
Kaip mes šventėm Kovo 11-ąją

Kaip mes šventėm Kovo 11-ąją

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dalyvavo šventiniame Vilniaus parade drauge su visais šventiškai nusiteikusiais vilniečiais. Nuotraukose šventinės akimirkos: Nuoroda 

BNS Kovo 11 d. Lietuva šventė nepriklausomybės atkūrimo 26-ąsias metines. Šia proga įvairiuose miestuose surengti koncertai, iškilmingi minėjimai, parodos. Istorinis atsiskyrimas nuo Sovietų Sąjungos tradiciškai iškilmingai paminėtas posėdyje Seime. Po jo prie parlamento vyko trijų Baltijos vėliavų pakėlimo ceremonija ir paradas iki Katedros aikštės.

parad1

Skaityti plačiau

Vilniaus kultūros centro žydų dainų ir šokių ansamblio FAJERLECH koncertas „Miestelis kadais“

Vilniaus kultūros centro žydų dainų ir šokių ansamblis FAJERLECH

„Miestelis kadais“

Šių metų gruodžio mėnesį ansambliui “Fajerlech” 45 metai. Jubiliejaus išvakarėse mes paruošėme koncertu ciklą, kurį siūlome pamatyti ne tik dideliuose miestuose, bet ir mažuose miesteliuose, ir užsienyje. Supažindinsime Jus su mažu miesteliu, Štetl, kur gyveno žydų ir kitų tautybių žmonės. Koncertų nuotaika – linksmos dainos, šokiai, muzika, kuri sukelia visiems tik geras emocijas. Jūs pamatysite tokį liūdną ir tuo pačiu tokį linksmą neturitingų žmonių gyvenimą, jų rūpesčius ir džiaugsmus. Kadangi ansamblis puoselėja jidiš kalbos kultūrą, koncerte skambės tradiciniai žydų kūriniai šia kalba. Tačiau kiekvienam žiūrovui bus aišku, kas vyksta scenoje, nes girdėsite ir linksmą pasakojimą.Scenoje matysite visas ansamblio grupes, nuo vaikų, iki senjorų. Tad linkime Jums geros nuotaikos ir laukiame ateinant.

Nuoroda įsigyti bilietams

tiketa

Užuojauta, siunčiama per Turkijos ambasadorę

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Turkijos žmones po kovo 13-osios išpuolio Ankaros centre. Terorizmas, kurio grėsmė puikiai suprantama ir Lietuvos žydų bendruomenei, tebėra didžiuliu iššūkiu 21 a. pasaulio visuomenei . Smerkiame šio brutalaus nusikaltimo vykdytojus, kurių įkaitais tapo daugybės civilių saugumas bei gyvybės.

Izraelio ambasadorius giria Kauno valdžios dėmesį žydų paveldui

Izraelio ambasadorius giria Kauno valdžios dėmesį žydų paveldui

Praėjusią savaitę Kaune lankėsi Izraelio ambasadorius Amir Maimon. Jis susitiko su Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu bei kitais miesto savivaldos atstovais. Susitikime ambasadoriaus pakviestas, dalyvavo ir Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.
Ambasadorius pabrėžė, jog su Kaunu aktyviai bendradarbiaujama kultūros ir verslo srityse. Maisto sektoriuje dirbantys kauniečių verslininkai balandžio mėnesio pradžioje Vilniuje kviečiami susitikti su investuotojais iš Izraelio, o Kauno miesto meras kviečiamas į Europos miesto merų susitikimą Jeruzalėje.

Skaityti plačiau
Žydų mokyklos dovanos Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų mažyliams

Žydų mokyklos dovanos Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų mažyliams

Kovo 8 dieną Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos atstovai lankėsi Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, kur juos šiltai priėmė įstaigos direktorė Viktorija Grežėnienė. Mokiniai su socialine pedagoge įteikė dovanas ir susipažino su mažaisiais kūdikių namų gyventojais. Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namams už Tu bi Švat mugės metu surinktas lėšas buvo nupirkta sofa lova, muzikinės karuselės ir lavinamieji žaidimai.

ŠA1