

Raimondo Savicko parodos atidarymas!

2016 m. balandžio 3 d. 11.00 val. Į atvirą elitinio Šachmatų klubo „Rositsan ir Maccabi” šachmatų čempionatą.
2016 m. balandžio 10 d. 11.00 val. Į Šachmatų turnyrą skirtą didmeistrio Donato Lapienio atminimui.
Turnyrai vyks, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (Pylimo g.4)
Turnyrų direktorius – FIDE meistras Boris Rositsan
Papildoma informacija ir registracija:
El. Paštas.: info@metbor.lt
Tel.: +3706 5543556
Gerbiamieji Vilniaus žydų bendruomenės nariai,
SVEIKINAME JUS SU ARTĖJANČIU PESACH, PAVASARIO IR LAISVĖS ŠVENTE!
VŽB nariams dovanojame po macų pakuotę. Maloniai kviečiame Jus atsiimti macų pakuotę nuo 2016 m. balandžio 4 iki 2016 m. balandžio 11 d. imtinai Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, 201 kab. darbo dienomis nuo 10 iki 19 val.
SVARBI INFORMACIJA:
Vienam VŽB nariui dovanojama viena 1 kg macų pakuotė. Atsiimant macus, būtina pateikti galiojantį asmens dokumentą ARBA VŽB nario kortelę.
Taip pat, dar nespėjusiems susimokėti VŽB narystės mokesčio, dabar yra puiki proga tą padaryti: 209 kab. darbo dienomis nuo 9 iki 18.00 val., arba atlikti pavedimą pervedant narystės mokestį Vilniaus žydų bendruomenei, įstaigos kodas 291199610, sąskaita LT137044060000908075, banko kodas 70440. Mokėjimo paskirtyje prašome nurodyti vardą ir pavardę asmens, už kurį yra mokamas narystės mokestis.
Kovo pabaiga atnešė ir paskutinę istorinę, bet vieną iš linksmiausių metų švenčių – Purimą. Šiemet Purimą sutiko ir žydų jaunimas stilingoje ir išskirtinėje vietoje – Qpolo, pačiame Vilniaus centre.
Prieš dalinantis įspūdžiais iš renginio norime padėkoti tiems, kurie parėmė ir prisidėjo prie renginio organizavimo, o svarbiausia remėjams, kurie neliko abejingi ir pavertė Purim šventę realybe: Geros valios fondas / Good Will Foundation, Izraelio ambasadai Izraelis Lietuvoje, Medicinos klinika “Mirameda” vietoje, kur skaitomos ne knygos, bet alus –Alaus biblioteka prieš pat vasarą puikiai pasigražinimui tinkantys prizai iš „Lux Figura“ http://www.liuxfigura.lt/nukeliavo merginoms į rankas.
Vakaras, į kurį buvo pakviestos visos Holivudo ir kino žvaigždės, prasidėjo nuo Havdalos ceremonijos kartu su vyriausiuoju Vilniaus rabinu Samson Daniel Izakson susirinkę žmonės sakė, kad juos apima magiškas šeimyninis jausmas, kuomet visi sustoja drauge, palydi Šabą, žvelgdami į žvakės liepsną. Po tradicinės dalies sekė renginių vedėjo Michael Frishman ir DJ Titou duetas, o taip pat ir smagūs žaidimai, kurių metu keliasdešimt jaunuolių pasidalino į komandas bei turėjo galimybę laimėti smagius prizus.
Vakarą nuspalvino ir du talentai, nepabijoję pasirodyti: Leonidas Masarskis ir Aleksandra Ku. Leonidas Masarskis visus užkrėtė pozityviom emocijomis, kuomet pristatė savo žongliravimo talentą ir nors šį kartą viskas vyko patalpoje, o su ugnimi žaisti negalėjome, kitą kartą pažadėjo pakartoti pasirodymą ir parengti ugnies šou.
Dailioji ir balsingoji Aleksandra Kurpatova išėjo į sceną net du kartus. „Niekada nedainavau profesionaliai. Tai yra mano hobis, bet kai aš pradedu dainuoti, gaunu labai daug pozityvių emocijų, kad net negaliu surasti tinkamų žodžių apsakyti užplūstančius jausmus. Apie dainininkės karjerą aš kartais pagalvoju, tačiau kol kas tai tik mintys, gal būt vieną dieną kažkas mane pastebės ir pasiūlys tuo užsiimti rimčiau. Šiap visada esu pasiruošusi dainuoti, pakol žmonėms tai patiks“ – teigė puikaus balso savininkė, renginio metu prikausčiusi visų dėmesį,- Aleksandra.
Kaip senais gerais laikais, taip ir šiemet neapsiėjome be gražiausių moteriškų ir vyriškų kostiumų apdovanojimų labiausiai pasistengusiems.
Šių metų žiuri buvo susirinkę svečiai, renginio vedėjas pakvietė visus mėgstamiausią kostiumą palaikyti garsiai reiškiant emocijas. Publika nusprendė, kad gražiausias vyro kostiumas atiteks Supermenui Michael Gonen, o merginos apdovanotos buvo net trys! Yuliana Hiterer, kuri visus klaidino savo fantastišku panašumu į Audrey Hepburn, Simona Psonikaitė, kuri ir praėjusį kartą visus paliko be amo savo „Kruelos“ kostiumu, taip ir šiemet pateko tarp gražiausiųjų, bei „Trečiadienė“ Oksana Kazakevič.
Esame paruošę ir prizą siurprizą Marijai Antuanetei, Kristina Mauruseviciutei, kuriai norime įteikti du kvietimus į jaunimo Sederio vakarienę. Geriausiai užduotis atlikusi komanda keliaus į “Alaus biblioteką” sutvirtinti pažinties ir paragauti gardžių gėrimų. Taip pat renginys turėjo ir savo “hashtagą”. Renginio metu jaunuoliai buvo kviečiami fiksuoti smagiausias akimirkas ir dalintis nuotraukomis facebook’e bei spausti patinka ant labiausiai patikusių nuotraukų, inernautų mėgstamiausia tapo Anastasija Sveshnikova.
Kaip gi Purimas be Esteros? Mes pakalbinome savą Esterą Zingerytę ir paprašėme pasidalinti įspūdžiais iš renginio. “Tai man buvo pirmas vakarėlis su Lietuvos žydų jaunimu. Labai patiko. Atradau pažįstamų ir susipažinau su keletu naujų žmonių, buvo tikrai jauku ir malonu. Rabino šeimos buvimas renginio pradžioje atnešė labai geros dvasinės energijos. Žaidimai buvo linksmi ir išradingai sugalvoti, kad niekas neliktų nepajudintas. Tai buvo pirmas, bet tikrai ne paskutinis dalyvavimas Jūsų žydiškose šventėse.”
Šiek tiek apie beigelius
Mitais ir legendomis apaugusi beigelio istoriją skaičiuojama nuo 12 amžiaus. Viena tokia istorija mena 12-13 amžiaus bažnyčios draudimus žydams verstis komerciniu duonos kepimu – mat žydai buvo laikomi bažnyčios priešai. O duona tai vienas centrinių krikščioniško tikėjimo praktikos aspektų.
1264 m. Lenkijos princas Boleslovas Pamaldusis išleido dekretą, kad “žydai gali laisvai pirkti ir parduoti ir paliesti duoną kaip ir krikščionys.” Reaguodama į tai 1267m. Lenkijos vyskupų grupė uždraudė krikščionims pirkti bet kokį maistą iš žydų, tarsi jis būtų užnuodytas.
Tačiau žydams buvo leista virti duoną, taip gimė beigeliai.
Kitą savaitę Lietuvoje viešės didžiausia iki šiol maisto sektoriaus atstovų delegacija iš Izraelio. Iš viso į Lietuvą atvyks ir partnerių ieškos apie 20 atstovų iš 13-os Izraelio įmonių. Labiausiai juos domina ekologiški, vegetariniai, ilgo galiojimo ir jų šalies rinkai nauji produktai. VšĮ „Versli Lietuva“ organizuos delegacijos susitikimus su pusšimčiu Lietuvos įmonių. Be individualių B2B susitikimų su Lietuvos įmonėmis, delegacija dalyvaus Verslo forume, kuriame kartu su Izraelio ambasada Lietuvoje bus įvertinti ligšioliniai dviejų šalių bendradarbiavimo rezultatai ir aptartas potencialas. „Šis Izraelio delegacijos vizitas demonstruoja abiejų šalių norą didinti prekybos ir verslo ryšius”, – sako Izraelio ambasadorius Lietuvai Amir Maimon.

Pernai gegužę Tel Avive vyko pirmasis Izraelio ir Lietuvos maisto pramonės verslo forumas, kuriame buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp „Verslios Lietuvos“ ir „Izraelio federacinių prekybos rūmų“. Ūkio viceministrė Rasa Noreikienė jau tuomet pakvietė Izraelio maisto pramonės didmenininkus atkreipti dėmesį į partnerystę su Lietuvos gamintojais. „Tai, kad Izraelio verslas atsiliepė į mūsų kvietimą atvykti, įrodo, kad bendradarbiavimo nauda abipusė. Ne tik Izraelis yra viena iš 14 prioritetinių Lietuvos eksporto rinkų, bet ir šios šalies verslas mato mus kaip perspektyvius partnerius. Nors prasiskinti kelią į šią rinką nėra paprasta, kai kurių industrijų lietuviška produkcija jau yra žinoma šioje šalyje. Bendras lietuviškos produkcijos eksportas į Izraelį pernai augo 38,5 proc. Pagal eksporto augimą į Izraelį tarp ES valstybių mūsų šalį aplenkė tik Airija“, – teigia Ūkio viceministrė R.Noreikienė.
PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS
Nepriklausomybės aikštė 8.
2016 m. Balandžio 20 d. 17.30 val.
KONCERTAS
MUZIKA – GERIAUSIAS TILTAS TARP VISŲ TAUTŲ
ANSAMBLIS AMERIKOS VIRTUOZAI:
Emmanuel Borowsky (smuikas), Frances Borowsky (violončelė),
Elizabeth Borowsky (fortepijonas), Charles Borowsky (balsas ir lūpinė armonikėlė)
Koncete dalyvauja ansamblio „LIETUVOS JERUZALĖ“ muzikantai:
Borisas Traubas (smuikas), Henrikas Marcinkus (altas) ir Valentinas Kaplūnas (violončelė).
PROGRAMOJE:
I d. Faustas Latėnas – Borisas Traubas. „Lietuvos Jeruzalė“,muzika Grigorijaus Kanovičiaus dramai „Nusišypsok mums, Viešpatie!“Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911) – Penkios pjesės (B. Traubo transkripcija) Luiggi Boccerini. Kvintetas Nakties muzika Madride.
II d. Max Bruch. Škotiška fantazija, Op. 46. II ir III dd. Francis Poulenc. Sonata violinčelei, FP 143, II ir III dd. Ansamblio narių kūrinys „Muzika iš viso pasaulio“. (Music from Around the World The American Virtuosi).Ansamblio AMERIKOS VIRTUOZAI koncertus Lietuvoje remia:
Jaunimo programų veikla užsiėmimuose 2016 m. kovą, apie kurią rašo šių programų koordinatorius Pavelas Guliakovas.
Klubas “Ilan” kartu su jaunaisiais būrių vadovais puikiai tęsia savo veiklą.
2016.03.13 Užsiėmimai vyko Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vaikų klube. Kaip visuomet vaikai ateina ne tik linksmai praleisti laiką, bet ir informatyviai. Šį kartą užsiėmimas buvo skirtas žydiško gyvenimo ciklo pažinimui, pradedant nuo gimimo, baigiant didelės šeimos tradicijomis.
2016.03.20 Užsiėmimai vyko Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vaikų klube. Šis užsiėmimas buvo skirtas artėjančiai Purim šventei, jos istorijai, pagrindiniams įvykiams ir šventės tradicijoms. Buvo žaidžiami žaidimai, vedamas informatyvus užsiėmimas.
Klubas “Knafaim”.
“Knafaim” veikla, kuri surenka nemažą paauglių skaičių, rūpinasi patyrę koordinatoriai. 2016.03.11 Užsiėmimai vyko Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje. Su paaugliais buvo vedamos diskusijos apie žydiškas tradicijas, apie jų šeimose išlikusias vertybes. Keliamos diskusijos ir atviravimai, ką atsimena paaugliai iš savo senelių pasakojimų. Buvo kalbama apie Yad Vasheme patirtas emocijas, pasakojama apie memorialo veiklą ir istoriją.
Vilniaus kultūros centro žydų dainų ir šokių ansambliui
FAJERLECH
Mieli tautinių tradicijų puoselėtojai,
nėra jokios abejonės, kad folkloro gelmėse slypi kiekvienos tautos savitumas,
keri unikalus muzikinis pasaulis, veriasi užkoduotos prasmės. Jau daugel metų koncertuojantis ansamblis „Fajerlech“ vienija folkloro mylėtojus ir puikiai populiarina jidiš kultūrą.
Išradingi muzikantai, balsingi dainininkai, išraiškingi šokėjai gražiai susibūrė po „Fajerlech“ vėliava. Todėl Jūsų koncertuose visada vyrauja dermė ir vientisumas. Jūsų žaismingų pasirodymų nekantriai laukia daugybė gerbėjų visose šalyse.
Esate bene vienintelis ansamblis Europoje, kuris taip išradingai, kūrybiškai ir sutelktai pristato savąsias muzikines ištakas.
Nuoširdžiai sveikinu visą „Fajerlech“ kolektyvą su gražiu įkūrimo 45 –ečiu.
Tegul skamba Jūsų muzika po šalis plačiausias ilgus amžius. Skleiskite ir saugokite pamatines vertybes. Didelės sėkmės, kūrybinio polėkio ir daug smagių susitikimų su tikraisiais folkloro mylėtojais visuose kontinentuose.
Algirdas Butkevičius
Vilnius, 2016 m. kovo 22 d
45-erių metų veiklos sukaktį pažymintis žydų dainų ir šokių ansamblis FAJERLECH surengė vilniečiams tikrą šventę su žydiškomis dainomis ir šokiais, o pilna salė žiūrovų plojo, lingavo į taktą ir trepsėjo kojom, nes muzikantai „užvedė“ ir sušildė visų širdis. Lietuvos žydų bendruomenė dėkoja ir didžiuojasi Vilniaus kultūros centro žydų dainų ir šokių ansambliu FAJERLECH, kurio pavadinimas, išvertus iš jidiš kalbos, reiškia „liepsneles“.
Tedega šio ansamblio, kuriam vadovauja Larisa Vyšniauskienė, kūrybinė ugnelė, primindama visiems apie turtingą litvakų kultūrą. Mūsų bendruomenei labai svarbu, kad ansamblis su jidiš dainomis ir šokiais, kuris per daugelį metų išaugo iki profesionalaus lygio, išsaugojo brangų žydų kultūros paveldą. Ačiū ansambliui ir jo vadovei, puikiems atlikėjams už paruoštą programą „Miestelis kadais“, kurią dabar siūloma pamatyti Lietuvoje ir užsienyje. Programoje supažindinama su mažu miesteliu – jidiš kalba štetl, kur iki Holokausto gražiai sugyveno žydų ir kitų tautybių žmonės. Koncertų nuotaika – linksmos dainos, šokiai, muzika, kuri kelia visiems geras nostalgiškas ir jaudinančias emocijas. Vertiname, kad ansamblis puoselėja jidiš, koncertuose skamba tradiciniai žydų kūriniai šia kalba. Džiaugiamės scenoje matydami visas ansamblio grupes, nuo vaikų, iki senjorų. Nuoširdžiai ačiū visiems.
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky
Kovo 25d. sostinės restorane “Natali” klubas “Gesher” šventė vieną linksmiausių žydų švenčių – Purimą. Kadangi Purimo metu įprasta linksmintis persirengus karnavaliniais drabužiais, visiems vakaro dalyviams reikėjo pasipuošti pasirinktais kostiumais arba bent jų elementais. Tokia buvo dalyvavimo sąlyga. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės programos koordinatorė Žana Skudovičienė pasirūpino tais, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių, neturėjo laiko pasirengti šventei – kiekvienas galėjo rinktis kaukę ar įvairius puošnius ir smagius priedus, kuriuos parūpino ansamblio “Fajerlech” vadovė Larisa Vyšniauskienė.
2016 m. kovo 25 d. Kauno žydų bendruomenės nariai paminėjo Vaikų akcijos Kauno gete 72-ąsias metines. Šios žiaurios akcijos tikslas – nužudyti Kauno gete gyvenusius vaikus ir nedarbingus senolius, jų rasta apie 1700. Vaikai iki 12 metų buvo plėšiami iš motinų rankų, metami į sunkvežimius ir išvežami, kitų vaikų tėvai, grįžę po darbų, tiesiog neberado. Vaikų ir senelių likimas nėra tiksliai žinomas, manoma, kad jie buvo išvežti į Osvencimo ir Maidaneko koncentracijos stovyklas.
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja atsiuntė naują muziejinės vertės eksponatą – tarpukariu veikusios, Kuklianskių vaistinės skenuotus receptus, ši vienintelė Veisiejuose vaistinė gyvavo iki Holokausto. Vaistininkams pavyko išsigelbėti, juos gelbėjo žmonės iš Sventijansko. Šiuo metu Veisiejuose yra Veisiejų krasto muziejus. To muziejaus vadovė Regina Kaveckienė nuskenavo du naujus eksponatus- receptus, kuriuos į muziejų atnešė vienos senos vaistininkės, veisiejiškės, kurios jau nebera gyvuju tarpe, giminaitė.
D.Selčinskaja nuvežė į tą muziejų savo kilnojamaja parodą“ Isigelbėjęs vaikas pasakoja…“ Filmas apie Kuklianskių šeimos išgelbėjimą. Kiekvienais metais muziejus filmą rodo mokiniams. Jauna moteris iš Kapčiamiesčio mokyklos muziejaus, ji ir jos tėvai gyvena Sventijanske, sakė, kad ten jau visi pažiūrėjo, filmo DVD einantis per rankas, žmones jaudina, jie supranta ir atpažįsta žmones bei nufilmuotas vietoves.
LŽB jaunimo programų koordinatorius Pavelas Guliakovas šventę rengia ne pirmą kartą. Šiemet koordinatoriai nusprendė, kad bus vaidinama pagal ištraukas iš Esteros knygos, „Magelat Ester“ su visais herojais: Persijos karaliumi, Hamanu, Estera ir kitais veikėjais. Buvo ir samurajų, kaubojų, gydytojų ir karalaičių. Madrichai, įpratę dirbti su vaikais, rengė scenarijų, paskirstė vaidmenis. Visas vaidinimas buvo deklamuojamas eilėmis. Vaidinimo pertraukos metu vaikai nuskubėjo daryti kaukių, spalvoti ir lipdyti blizgučių, o jau su jomis grįžo į salę. Šventėje šoko ,,Fajerlech“ ansamblio šokėjos. Visi vaikai ir ne viena mama ar tėvas yra išaugę bendruomenėje nuo mažųjų klubo Dubi. Šiemet Purime dalyvavo Dubi, Dubi Mishpacha ir Ilano klubų vaikai – nuo 2 iki 12 metų. Profesionalus žydų šokių šokėjas, važinėjantis po įvairias šalis, Samuelis Garas – vyriausias brolis didelėje šeimoje. Jis mokė vaikus šokti, o pats ką tik grįžo iš pasirodymo šokių festivalyje.Visiems buvo įdomu, vaikai gražiai šoko, šventė truko apie dvi valandas.
Marius Lukošiūnas
Prieš 25 metus Vašingtone, JAV televizijos stoties C-SPAN laidoje, pasakojau apie porgomą, kurį po 1991 metų pučo surengė sovietiniai desantininkai, prieš išsidangindami iš Lietuvos Televizijos ir radijo pastato.
Tiesioginiame eteryje dėsčiau amerikiečiams apie mūsų kelią į nepriklausomybę, o pramaišiui ekrane rodžiau į JAV atvežtų nusiaubtų televizijos studijų ir montažinių vaizdus. Studijos svečiai bei į laidą skambinę žiūrovai piktinosi šiuo pogromu.
Besibaigiant laidai paskambino senyva ponia ir paklausė, kodėl Lietuvos valdžia reabilituoja žydšaudžius. Atsakiau, kad tikiu, jog klaidos, kai reabilituojant nepriklausomybės kovų dalyvius buvo reabilituoti ir keli žydšaudžiai, bus ištaisytos. Patikinau, kad nepriklausomoje Lietuvoje jie negaus nei atleidimo, nei pagarbos.
Rabinas Menachem Hadadas, kalbėdamas Izraelio radijui, pabrėžė, kad Belgijai trūksta pajėgumų kovai su terorizmu, kai tuo tarpu kitos Vakarų Europos šalys grumiasi su jų šalyse augančiu džihadizmu, kokį matėme antradienio rytą ekranuose.
Netikėtas teroristų atsiradimas oro uoste rodo, kad Belgija nesugeba tvarkytis su teroro grėsmėmis, – kalbėjo žinomas Briuselio rabinas. Jo nuomone, Belgijos valdžios institucijos “neturi supratimo apie saugumo klausimus.” Rabinas Menachem Hadadas, Briuselio Shomrei Hadas stačiatikių bendruomenės vadovas išsakė nemažai pastabų interviu Izraelio armijos radijui apie susidariusią padėtį. Rabinas susirūpinęs, kad Belgijai trūksta kovos su terorizmu pajėgumų. Antradienį, nuo kelių sprogimų Briuselyje žuvo 32 žmonės ir daugiau kaip 300 sužeistų. Hadadas sakė, kad kariai, kurie buvo pasiųsti saugoti sinagogą ir miesto Chabado bendruomenės namus po keturių žydų nužudymo Briuselio žydų muziejuje 2014 m, jam pasakė, kad daug mėnesių, jie saugojo teritoriją be šautuvų ir kulkų. “Tai buvo tik šou. Tai nėra normalu”- sakė jis.
Hadadas metė priekaištus, įvertinęs ataskaitas apie neveiklumą, kurį demonstruoja Belgijos valdžios institucijos saugumo klausimais. Tuo labiau, kad Belgija gavo perspėjimą iš Turkijos apie vieną iš antradienio išpuolių kaltininkų. Belgijos vidaus reikalų ir teisingumo ministrams ketvirtadienį pasiūlyta atsistatydinti. Belgijos kovos su terorizmu gebėjimus riboja konstitucinis draudimas dėl etninių aplinkybių ir kitų įstatymų, įskaitant draudimą kratų namuose nuo 11 val. vakaro iki 5 val. ryto.
Po išpuolių, Izraelio žvalgybos ministras, Izraelis Katzas Knesete kalbėjo: “Jei belgai toliau valgys šokoladą ir mėgausis gyvenimu, įsivaizduodami esą dideliais demokratais ir liberalais, nepastebinčiais, kad kai kurie musulmonai šalia planuoja teroro išpuolius, jie nesugebės kovoti ir jų nugalėti”. Ši ministro pastaba buvo plačiai kritikuojama Belgijos žiniasklaidoje kaip nediplomatiška ir nejautri.
Kai Pietų Afrikos Respulikos litvakas Robertas Brozinas pirmą kartą atvyko į Lietuvą, jį labiausiai nustebino tai, kad Lietuva spalvota. Atrodytų – juokinga. Tai pripažįsta ir pats didžiulio restoranų tinklo „Nando’s“ vienas iš įkūrėjų. Tačiau toks pirmas įspūdis apie šalį, kurioje gimė visi jo seneliai, visiškai suprantamas: iki tol jis Lietuvą matė tik senelių juodai baltose nuotraukose. Kai kovo antroje pusėje R. Bozinas į Lietuvą atvyko jau penktą kartą, jis čia jau turėjo daug interesų: tiek verslo, tiek atstovauti Pietų Afrikos Respublikoje gyvenančių litvakų bendruomenę.
Dauguma žydų Pietų Afrikos Respublikoje turi šaknų Lietuvoje. Iš viso žydų čia yra apie 80 tūkst. ir, man rodos, apie 95 proc. jų turi šaknų Lietuvoje. Įdomus faktas tas, kad Pietų Afrikos Respublikoje žydų bendruomenė yra labai glaudi: daugumą žydų, kurie lieka gyventi Pietų Afrikos Respublikoje, veda žydes iš bendruomenės. Mano sūnus taip pat yra vedęs litvakę. Šeimoje vis dar turime daug lietuviškų tradicijų ir netgi indų iš Lietuvos.
sekunde.lt
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys, Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių frakcijos lyderis Raimundas Pankevičius stojo prieš teismą dėl skandalingų antisemitinių pasisakymų Panevėžio savivaldybės tarybos posėdyje. Dešiniųjų pažiūrų politikas teisiamas už viešą pareiškimą, esą Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje žydai šaudė žydus.
Į posėdį Panevėžio apylinkės teisme suvažiavo abiejų pusių palaikymo komandos. R. Pankevičių atlydėjo politiniai kaliniai ir tremtiniai, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininką Genadijų Kofmaną – Lietuvos bei Izraelio žydai. Pasak G. Kofmano, organizacijos „Beigelių krautuvėlė“, kovojančios su antisemitizmo ir neapykantos kurstymu, teisininkai buvusio Panevėžio tarybos nario R. Pankevičiaus viešus pasisakymus įvertino kaip antisemitinį išpuolį, iškraipantį istorinius faktus. Žydai prašo viešo atsiprašymo.
Memorialų pasirodė per daug
Pankevičius kaltinamas, kad dar 2014-ųjų rugsėjį, būdamas Panevėžio tarybos nariu, posėdyje svarstant klausimą dėl žydų labdaros organizacijos „Džoint“ veiklos atminimo įamžinimo Aukštaitijos sostinėje, viešai neigė nacistinės Vokietijos nusikaltimus žydų tautai ir asmenims, sakydamas, kad Lietuvos holokausto aukos pačios vienos kitus išžudė, kad Lietuvos getuose veikusi žydų policija prisidėjo prie žudynių per dieną myriop pasiųsdama tūkstančius tautiečių.
Tąkart Panevėžio taryba kone vieningai pritarė vietos žydų prašymui J. Zikaro g. pastatyti stelą, įamžinančią jų labdaros fondo „Džoint“ 100-ąsias metines. Tačiau R. Pankevičiaus sviesti emocingi kaltinimai iki šiol pasaulio žydus remiančiam labdaros fondui šokiravo jų bendruomenę.