Kauno žydų bendruomenė bendradarbiauja su savo miesto tvarkymo skyriumi

Lietuvos žydų religinės bendrijos pirmininko pavaduotojas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas buvo susitikęs su SĮ “Kapinių priežiūra”  vadovais ir miesto tvarkymo skyriaus atstovais. Susitikimo metu buvo aptarti aktualūs Kauno žydų kapinių tvarkymo, laidojimo klausimai. H. ir O. Minkovskių g. veikiančiose žydų kapinėse nebeliko laidojimo vietos, todėl buvo suformuotos ir patvirtinos naujos kapaviečių vietos. G. Žakas patenkintas produktyviu susitikimu, jis džiaugėsi, kad pastaruoju metu labai operatyviai sprendžiami su žydų paveldu, kapinėmis susiję klausimai.
Nuotraukoje- Gercas Žakas, SĮ “Kapinių priežiūra” direktorius Ričardas Čėsna, direktoriaus pavaduotojas Algirdas Verbickas, administratorius Valdemaras Olšauskas, miesto tvarkymo skyriaus atstovai.

 

Lietuvišką mėsą Izraelis priimtų

vakaru_ekspresas

Uostamiestyje apsilankęs nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas atskleidė, jog žydų valstybė ieško galimybių bendradarbiauti ne tik kultūros, švietimo ar sveikatos srityse, tačiau ir megzdama verslo ryšius. Labiausiai izraeliečius domina lietuviško maisto rinka.

Interviu “Vakarų ekspresui” A. Maimonas patvirtino, jog kurį laiką sklandę gandai dėl leidimo įvežti lietuvišką mėsą į Izraelį jau įgauna kūną. Ambasadoriaus pastangomis vyksta bendravimas tarp Izraelio ir Lietuvos verslininkų, tad galimybės įvežti Lietuvoje išaugintą maistą į Izraelį sulauksime netrukus.

Maistui – žalia šviesa

A. Maimonas patvirtino, jog susidomėjimą jaučia tiek iš Izraelio, tiek iš Lietuvos pusės. Nors įvežamai mėsai būtų keliami griežti košeriniai reikalavimai, panašu, kad Lietuvos verslininkams tai bėdų nesukels.

 

Skaityti plačiau

Šiuolaikinės lietuvių tapybos parodos „Zakhor. Prisimink. Žydiškojo Vilniaus įvaizdžių topografija“ katalogas pristatomas Vilniuje

Skaityti plačiau

Sveikinimai Pesach proga

Panevėžio žydų bendruomenė

 sveikina visus Lietuvos žydus su Pesach – 

   išsivadavimo, laisvės ir atbudimo švente !

 Tegul  ji suartina mus, neša visiems daug sveikatos, gerumo bei džiaugsmo.

  Tegu skubantis pavasaris apiberia gražiausiais žiedais, o saulė sušildo

mūsų sielas, išsiilgusias šviesos,  spalvų ir jausmų.

“Amerikos Virtuozai” Klaipėdoje

Muzikantai “Amerikos virtuozai” surengė koncertą Klaipėdoje. Nuotraukose matotote Klaipėdos žydų bendruomenę kartu su “Amerikos virtuozais”, Izraelio ambasadoriumi Amir Maimon ir Vilniaus sinagogos kantoriumi Šmuel Jatom.

>>Akimirkos

 

Apie smukles, Vilniaus Gaoną ir lietuvių bei žydų bendrą istoriją

lziios.lt Nijolė BULOTAITĖ, naujienos.vu.lt

Vilniaus universiteto Istorijos fakultete modulio „Etninių mažumų sociokultūrinė istorija Vidurio ir Rytų Europos kontekste“ paskaitas skaitė JAV mokslininkas prof. Glennas Dynneris. Profesorius specializuojasi Rytų Europos žydų istorijos tyrimuose, yra parašęs kelias monografijas.  Vienos žymiausių ir labiausiai vertinamų – „Šilko žmogus: chasidiškas Lenkijos žydų bendruomenės užkariavimas“ (Men of Silk: The Hasidic Conquest of Polish Jewish Society, Oxford University Press, 2008) ir „Jankelio smuklė: žydai, alkoholis ir gyvenimas Lenkijos karalystėje“ (Yankel“s Tavern: Jews, Liquor and Life in the Kingdom of Poland, Oxford University Press, 2014). Kuo profesorių sudomino smuklės, Lenkijos ir Lietuvos žydai, ką įdomaus čia atrado? Apie visa tai kalbamės su profesoriumi jo viešnagės Vilniuje metu. – Kodėl būtent Lenkija ir Lietuva? Ar žydų gyvenimas čia buvo kuo nors ypatingas? – Būdamas naivus amerikietis studentas, tik išklausęs Brandeiso universiteto profesoriaus Antony Polonsky kurso sužinojau, kad dauguma pasaulio žydų iki Holokausto gyveno Lenkijoje ir Lietuvoje. Vėliau profesorius vadovavo mano daktaro disertacijai. Sužinojau, kad trys ketvirtadaliai pasaulio žydų XIX a. gyveno Rytų ir Centrinėje Europoje. Mano problema buvo ta, kad nemokėjau jokių kalbų. Visų pirma turėjau išmokti hebrajų, tada lenkų, jidiš ir dar keletą. Tik tada man tapo prieinami visi šaltiniai, labai turtingi. Nedaug amerikiečių tegali tyrinėti šią sritį, nes kalbos gana sunkios, o mums, amerikiečiams, sunku išmokti kalbų.

 

Skaityti plačiau

Lietuvos žydų studentų sąjunga sveikina Viktoriją Pajarskę ir Tautrimą Pajarską sutuoktuvių proga

Sutuoktuves

Lietuvos žydų studentų sąjunga sveikina charizmatiškąją komunikacijos specialistę Viktoriją Pajarskę, tapus Tautrimo Pajarsko žmona. Savo vestuvėms jaunieji pasirinko saulėtą Izraelį. Linkime gražios ir laimingos santuokos, kad mylėtumėte vienas kitą ir visuomet siektumėte bendrų tikslų. Buvote pavyzdine pora, dabar linkime, kad būtumėte pavyzdiniais sutuoktiniais.

LŽB kviečia į Pesacho sederį

                                                                  Mielieji bendruomenės nariai,

informuojame, jog  balandžio 14d. paaiškėjo, kad vietų į Pesacho sederį viešbutyje „Conti“ nebeliko!
Nuoširdžiai dėkojame už didžiulį Jūsų aktyvumą! Jeigu atsirastų laisvų vietų – nedelsiant informuosime

2016 m. balandžio 22 d.

Viešbutyje „Conti“ (Raugyklos g. 7, Vilnius)

Vakaro pradžia 21.00 val.

Sederį ves Vilniaus rabinas Samson Daniel Izakson 

Programoje:

Agados skaitymas

Šventinė košerinė vakarienė

Kiekvienam vakaro svečiui dovana, macų dežutė.

Bilieto kaina 10 eur.
 Papildoma informacija ir bilietai: Tel. 867881514, el.paštu.: zanas@sc.lzb.lt

3logo

Rabinas kviečia į paskaitą apie macus

macu zvaigzde

Gerbiamieji,

Rabinas Kalevas Krelinas kviečia į paskaitą „ Viskas apie Macus: istorija, ideologija, technologija ir dar daugiau…“ Paskaita vyks balandžio 14d. 18.15 val. Vilniaus Choralinėje sinagogoje , Pylimo 39.

Laukiame jūsų.

Litvakams – neigiami atsakymai dėl Lietuvos pilietybės

Nuotraukoje: Vokiečių ir lietuvių nužudytų žydų kūnai, Kaunas, 1941 m. Šaltinis: „The Gelpernus Diary“

Vilnius, balandžio 11 d. (BNS). Izraelyje ir Pietų Afrikos Respublikoje gyvenantys tarpukariu iš Lietuvos išvykę žydai ir jų palikuonys jau kurį laiką sulaukia neigiamų atsakymų dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo.

„Pasikeitė praktika“, – susidariusią situaciją lakoniškai apibūdino užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Daugėjant klausimų, kodėl esant analogiškoms aplinkybėms, vieni asmenys gavo lietuvišką pasą, kiti nebegauna, situaciją narplioti pradėjo Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ministerijų, Migracijos departamento pareigūnai, Seimo nariai.

Pradėjo taikyti naują praktiką

Nuo praėjusių metų lapkričio Migracijos departamentas atmeta daugumą prašymų atkurti Lietuvos pilietybę asmenims, iš Lietuvos išvykusiems 1920-1939 metais, ir jų palikuonims. Pilietybės įstatymas numato, kad Lietuvos piliečiu gali būti asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos ir įgijęs kitos valstybės pilietybę, ir jo palikuonys. Šia įstatymo norma pasinaudojo vien apie 1 tūkst. Pietų Afrikos Respublikoje gyvenančių žydų, tačiau maždaug praėjusių metų viduryje daliai žmonių pilietybės atkūrimo procesas sustojo. Priimdami neigiamus sprendimus migracijos specialistai remiasi Konstitucinio Teismo nutarimu ir administracinių teismų praktika, kad asmeniu, pasitraukusiu iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos, turėtų būti laikomas tas buvęs Lietuvos pilietis, kuris šalį paliko dėl politinių priežasčių, pasipriešinimo okupaciniam režimui ar tokio režimo persekiojimo.

Skaityti plačiau

Šiuolaikinės lietuvių tapybos parodos „Zakhor. Prisimink. Žydiškojo Vilniaus įvaizdžių topografija“ katalogas pristatomas Vilniuje

Balandžio 14 d. 19 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės namuose (Pylimo g. 4, Vilnius) bus pristatytas  keliaujančios šiuolaikinės lietuvių tapybos ir fotografijos parodos „Zakhor. Prisimink. Žydiškojo Vilniaus įvaizdžių topografija“ katalogas, parengtas ir sudarytas parodos kuratorių Lino Liandzbergio,  Elkes–Veros Kotowski ir Gabrielės Žaidytės. Ši paroda jau buvo pristatyta Vilniaus miesto rotušėje ir Konrado Adenauerio fonde Berlyne.

Gegužės – rugpjūčio mėnesiais jos lauks Kapstadto žydų muziejaus ir Johannesburgo Holokausto muziejaus salės. Vėliau ji vyks į Izraelį, Argentiną ir kitas šalis, kuriose gyvena gausios litvakų bendruomenės. Katalogo pristatymo, kuriame dalyvaus ir Moses – Mendelssohno Europos žydų studijų centro Potsdame direktorius ir steigėjas prof. Julius Schoeps, metu bus galima pamatyti ne tik trumpo metro filmą, kuriame buvo dokumentuojami jau įvykę parodos pristatymai, tačiau ir parodoje dalyvaujančių menininkų kūrinių parodą, kurių dalis – į Pietų Afriką išvykstančių darbų eskizai, dalis – darbai iš jų kūrybinių biografijų. Katalogo pristatymo metu taip pat skambės žinomo lietuvių džiazo muzikanto Kęstučio Vaiginio atliekamos džiazo improvizacijos.

Skaityti plačiau

„Litvakų dailė privačiose Lietuvos kolekcijose“

 Nacionalinėje dailės galerijoje pristatyta knyga–albumas “Litvakų dailė privačiose Lietuvos kolekcijose”. Renginyje dalyvavęs kultūros ministras Šarūnas Birutis džiaugėsi, kad išleista išskirtinė knyga, kuri yra vienintelė Lietuvoje, taip plačiai ir išsamiai apžvelgianti litvakų tapybos, grafikos ir skulptūros darbus privačiose Lietuvos kolekcijose.„Šiame solidžiame albume yra aprėpiamas daugiau nei 150 metų laikotarpis – pradedant nuo XIX a. vidurio pirmųjų litvakų dailininkų, ir baigiant šiuolaikiniais autoriais, tęsiančiais litvakų dailės tradicijas. Tikiu, kad šis leidinys bus įdomus ne tik profesinei bet ir plačiajai bendruomenei, intriguos skaitytoją ir primins mažai žinomų ar pamirštų dailininkų vardus ir jų kūrybą“, – sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Skaityti plačiau

Rakija Klezmer Orkestar

Rakija Klezmer Orkestar – tai unikali grupė, Lietuvoje atliekanti klezmerių tradicinę žydų muziką, susibūrusi prieš trejus metus Kaune. Ši  muzikos grupė, kuri vienija muzikantus, besidominičius Balkanų, čigonų, žydų muzikos kultūra . Jie pasiruošę pralinksminti visus . Kauno žydų bendruomenė jau keletą metų pažįstama su šiuo kolektyvu, kuris grojo Chanukos šventėje Klezmerių muzika Lietuvoje gyvavo kelis amžius iki Antrojo pasaulinio karo. Europoje klezmerių muzika – žydų vestuvių muzikantų – atgimė 2000-aisiais ir per keletą metų tapo ypač populiari. Į Lietuvą ji atkeliavo pavėlavusi. Po Holokausto, kai buvo išnaikinta beveik visa, kas žydiška ir dabar atgimsta, muzika tarsi iš naujo atrandama. Ji uždeganti, žadinanti emocijas, todėl patinka visiems. Muzikantai žydai sako, kad publika, klausydamasi klezmerių muzikos įvariose šalyse, jaučia ne tik nostalgiją, bet ir kaltę dėl Holokausto. Juk muzika, kuri buvo ant išnykimo ribos neturi tikrosios kilmės vietos, vadinama Europos diasporos muzika, todėl daugeliui labai sava. Yra šiuolaikinių muzikantų, kurie interpretuoja klezmerių muziką, naudoja jos sąskambius.

Rakija Klezmer2 Nuotraukos Brigitos Šliaužytės

Skaityti plačiau

JOINT atstovai lankosi Panevėžyje

Balandžio 6 dieną Panevėžio žydų bendruomenėje vyko renginys, kurio metu trumpu vizitu lankėsi garbingi svečiai. Vienas jų – Lee J. Seidler, atvykęs kartu su savo šeima. Kartu lankėsi  Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT (JDC) direktorė Diana Fiedotin bei JOINT atstovas Baltijos šalyse Moni Beniosev. Svečiai domėjosi Panevėžio žydų istorija, aplankė žydams brangias istorines vietas, apžiūrėjo  stelą, esančią Zikaro gatvėje, kuri nuo 1923 metų buvo vadinama Džointo gatve.

Panevėžio bendruomenėje lankėsi jaunieji rabinai iš įvairių šalių

        Balandžio 7 dieną Panevėžio žydų bendruomenę aplankė dvi jaunųjų rabinų grupės, kuriose buvo atstovų iš viso pasaulio šalių: JAV, Kanados, Anglijos, Prancūzijos, Izraelio, Tokijo ješivų. Jaunuoliai domėjosi prieškariniu bei šiuolaikiniu žydų gyvenimu. Pirmąją grupę lydėjo rabinas Meir Wunder, kiekvienais metais apsilankantis Panevėžyje su didele grupe abiturientų. Jaunuoliai labai domėjosi rabino Josifo Šlome Kahanemo gyvenimu.

         J.Šlome Kahanemas  gimė 1886 m. Kulių miestelyje, mokėsi Plungės bei Telšių ješivose, vėliau tęsė studijas Naugarduko ješivoje. Dirbo ješivos direktoriumi.  Nuo 1919 iki 1940 metų su šeima gyveno Panevėžyje ir 1923 m. tapo Lietuvos Seimo nariu. J. Š. Kahanemas Panevėžyje įkūrė prieglaudą, vaikų namus, žydų religinę mergaičių gimnaziją ,,Javnė“, vadovavo ješivai. Vėliau kartu su sūnumi persikėlė į Izraelį, kur rūpinosi Lietuvos žydų religinių tradicijų išsaugojimu. Jo iniciatyva buvo pastatyta prieglauda žydų vaikams, vieno pastato sienoje įamžinti Lietuvos ješivų pavadinimai. 1919 m. taip pat jo dėka buvo atkurta Panevėžio ješiva.

rabinaiP1

          Antrąją rabinų grupę atlydėjo rabinai Tuvia Konn bei Nesivos Tours. Jie pasakojo, kad yra girdėję, apie jeshivą Bochrim, domėjosi Panevėžio miestu, o atsiradus galimybei, panoro atvykti ieškoti savo šaknų. Panevėžyje jie aplankė žydams svarbias vietas, suvokdami, koks didelis istorinis paveldas slypi mieste, kuris darkarta privertė  didžiuotis tuo, kad jie yra žydai.         Rabinai žiūrėjo filmą apie Panevėžio žydų istoriją, kuris pasak jų, tarsi atvėrė langą į praeitį.

Panevėžio bendruomenėje vyko filmavimas

Balandžio 8 dieną Panevėžio žydų bendruomenėje vyko dokumentinio filmo filmavimas apie Panevėžio miesto žydų tarpukario architektūrą. Pirmininkas G. Kofmanas pasakojo atvykusiam režisieriui ir svečiams iš Margaritos Rimkevičaitės technologijos mokyklos apie Panevėžio žydų istoriją, kuria labai domisi miesto mokyklų bei gimnazijų abiturientai. Buvo kalbama, apie toleranciją ir kaip svarbu žmonėms  rūpintis vieni kitais, neriklausomai, kokios tautybės jie bebūtų,- santarvė ir taika yra svarbiausia.

Sveikiname Simą Leviną jubiliejaus proga!

Sveikiname Simą Leviną su 70-mečiu! Simas – Lietuvos žydų bendruomenės atkūrimo,- vienas  aktyviausių dalyvių, pirmasis Vilniaus žydų mokyklos direktorius ir šios mokyklos idėjinis vadovas, visuomet pasisakydavęs ir paaiškindavęs visuomenei tokios mokyklos būtinybę. Dabar, kai mokykla – Šolomo Aleichemo ORT gimnazija – tapo viena geriausių Lietuvoje, niekam jau nebekyla abejonių dėl jos poreikio. Šiandien Simas Levinas vadovauja labai atsakingam žydų bendruomenės barui – Socialiniam centrui, jis taip pat yra Religinės bendruomenės vadovas. Inteligentiškas, išmanantis savo darbą, visada maloniai be pykčio bendraujantis, žmogų pasitinkantis su šypsena – šios savybės Simą išskiria iš daugelio.

 Jubiliejaus proga, mielas Simai,

Leiskit palinkėti, kad sėkmė, puiki sveikata, lydėtų Jus visada. Iš džiaugsmo visi mes atrodom jaunai. Nuėjote prasmingą, ilgą kelią, uždegėt meile širdis artimų žmonių. Priimkite šiandieną padėkos ugnelę ir tegul nedingsta šypsena nuo Jūsų veido. Tebūnie daug gražių, džiugių dienų! Širdis nesensta ir nežyla, jeigu ji turtinga ir dosni.

Mazel Tov!

>>Į šventę susirinko didelis būrys sveikintojų su dovanomis