Įregistruotos pataisos dėl pilietybės atkūrimo litvakams kliūčių

15

Parengtos pataisos dėl tarpukariu iš Lietuvos išvykusių žydų bei jų palikuonių pilietybės, kurią pastaruoju metu Migracijos departamentas atsisako atkurti.

Parengtas projektas numato atkurti nuo 2011-ųjų iki 2015-ųjų galiojusią praktiką, kai, pateikę reikiamus dokumentus, pilietybę be biurokratinių kliūčių galėjo susigrąžinti iki 1940 metų birželio 15 dienos pilietybę turėję ir iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11-osios išvykę asmenys bei jų palikuonys, rašo „Lietuvos žinios“.

Keli Seimo komitetai nuo pavasario aiškinosi, kodėl Migracijos departamentas atmeta Izraelyje ir Pietų Afrikos Respublikoje gyvenančių litvakų bei jų palikuonių prašymus atkurti turėtą Lietuvos pilietybę.

Skaityti plačiau
LŽB R.Savicko dailės mokyklos studentų paroda

LŽB R.Savicko dailės mokyklos studentų paroda

Pa17

2016 m. birželio 16 d. LŽB J.Heifetzo salėje vyko Raimundo Savicko dailės mokyklos dailės įvado pirmųjų mokslo metų studentų darbų paroda. Pasveikinti parodos dalyvių susirinko draugai ir artimieji su puokštėmis gėlių. Vyravo šilta maloni atmosfera ir šypsenos. Visus parodos dalyvius ir susirinkusius su pirmąja paroda pasveikino LŽB pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė: “Gero mokytojo Raimundo Savicko dėka, pavyko atskleisti daug naujų talentų. Mokytojo dėka atrastas subrendusių žmonių talentas ir noras tapyti apvertė daugelio susirinkusių gyvenimą, nes be kūrybos, vargu, ar jie galės gyventi ateityje. Visi, tapę dailininkais,susidraugavo, juos riša naujai atrastas pasaulis, gyvenimas tapo kur kas įdomesnis, o jų dvasinis pasaulis praturtėjo”.

R.Savicką į bendruomenę atvedė Junona Berznicky, kurios iniciatyva dabar išaugo į plenerus ir parodą. Pasak R.Savicko, dabar mokinius, surengusius parodą, jau galima vadinti dailininkais. LŽB yra išleidusi  Augustino Savicko kūrinių kalendorių, o dabar sūnus R.Savickas buvo pakviestas mokyti bendruomenės narių ir įkurti dailės mokyklą LŽB. Dirbama pagal parengtą programą. Per metus nueita nuo Egipto meno iki ekspresionizmo. Dailės mokymosi kelias yra ilgas ir jį žadama tęsti, – kalbėjo R.Savickas, pažadėjęs su savo mokiniais surengti dar ne vieną parodą ir plenerą, nes sekasi gerai, o tai reiškia, kad reikia eiti pasirinktu keliu toliau.

Daugiau renginio nuotraukų

Pa13

Archeologinių tyrimų Panerių memoriale ir Vilniaus Didžiosios Sinagogos vietoje rezultatų pristatymas

Archeologinių tyrimų Panerių memoriale ir Vilniaus Didžiosios Sinagogos vietoje rezultatų pristatymas

Dalyvauja: prof. Richard Freund (Hartford university, USA) ir dr. Jon Seligman (Israel Antiquities Authority, Jerusalem)
Šių metų birželio pradžioje Panerių memoriale darbą pradėjo jungtinė JAV ir Izraelio archeologų komanda vadovaujama žymių tyrinėtojų prof. Richard Freund ir dr. Jon Seligman.
Neinvaziniais geofizikiniais metodais jie ištyrė nemažą dalį šios didžiausios Lietuvoje nacių organizuotų masinių žudynių vietos teritorijos.
Archeologų tyrimų prioritetas – vad. „degintojų brigados“ pabėgimo tunelio vieta ir kitos vietos, kurios, muziejaus darbuotojų ir Lietuvos archeologų duomenimis, vertos didžiausio dėmesio.
Kartu su prof. R. Freundo grupe į Lietuvą yra atvykusi filmavimo grupė, kurianti dokumentinį filmą apie tyrinėjimus Paneriuose „Lost Vilnius“.
Archeologų iš JAV ir Izraelio grupė dirba ir kitoje Lietuvos paveldo vietoje – buvusios Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje.
Birželio 22 d. Tolerancijos centre vyksiančiame susitikime archeologai ketina pristatyti savo tyrimų rezultatus ir nubrėžti
ateities tyrimų gaires.
Maloniai kviečiame į susitikimą!
Renginys vyks lietuvių ir anglų kalbomis, Naugarduko g. 10, Tolerancijos centro edukacijų salėje.

Įsteigtos premijos moksliniams darbams tautinių mažumų tematika

Vilnius, birželio 15 d. (BNS). Tautinių mažumų departamentas įsteigė premijas universitetų absolventams už geriausią baigiamąjį mokslo darbą Lietuvos tautinių mažumų tematika.Departamento teigimu, premijomis siekiama paskatinti studentus domėtis Lietuvos tautinėmis mažumomis ir įvairių studijų krypčių mokslo darbams rinktis su Lietuvoje gyvenančiomis tautinėmis mažumomis susijusias temas.

Skaityti plačiau
Jakovas Mendelevskij – žydo tremtinio vaiko gyvenimas ir tolesnis likimas

Jakovas Mendelevskij – žydo tremtinio vaiko gyvenimas ir tolesnis likimas

Šiemet sukanka 75-eri metai nuo 1941 m. birželio 14 d. Lietuvoje prasidėjusių masinių gyventojų trėmimų. Tuometinė rusų valdžia pirmiausia suėmė ir išsiuntė į Rusijos gilumą Lietuvos intelektualus, išsilavinusius elito atstovus, turtingus verslininkus ir ūkininkus. Iš viso ištremta apie 132000 žmonių, 28000 žmonių tremtyje žuvo.Vien per 1941 m. birželio trėmimus buvo ištremta apie 3000 dešiniojo bei kairiojo politinio spektro žydų aktyvistų, stambių pramonės įmonių ir fabrikų savininkų, o tremtį per metus patyrė 7000 žmonių.

Jakovas Mendelevskij augo Ukmergėje, gražioje pasiturinčioje šeimoje. Jam buvo 9-eri, kai 1941 birželio 14d. ankstų rytą į duris pasibeldė ir liepė šeimai greitai susiruošti į tremtį. Tą rytą iš Ukmergės išvežė į tremtį daug žydų. Sunkvežimiu nuvežė į Jonavą, tėvą iškart atskyrė, Jakovą su mama ir broliu varė kaip ir kitus į gyvulinius vagonus ir išvežė. Tėvą suėmė ir teisė, jis gavo 10 metų Stalino lagerių pagal 58-tą straipsnį, jį išvežė į lagerį Krasnojarsko krašte.

Skaityti plačiau

Aukų gatvėje Vilniuje per naktį bus skaitomi tremtinių vardai

Vilnius, birželio 14 d. (BNS). Antradienį prisimenant pirmųjų masinių trėmimų pradžios 75-ąsias metines, Vilniuje, prie Aukų gatvėje esančių paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams, prasidėjo tremtinių vardų skaitymai, jie truks iki trečiadienio ryto.

Šią istorinės atminties akciją #‎Ištark‬ #‎Išgirsk‬ ‪#‎Išsaugok sumanė projekto „Misija Sibiras“ komanda, ją pradėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.Prieš pradėdama skaitymus ji pabrėžė, kad kol tautoje išliks istorinė atmintis, tol žinosime, kad jokios tremtys, jokie karai, priespaudos ir okupacijos mūsų „negali nei sužlugdyti, nei palenkti, nei atimti laisvės troškimo“. „Tol Lietuva visada bus mūsų, su mumis, ir visada išliks“, – šimtams susirinkusiųjų į minėjimą kalbėjo šalies vadovė.„Mečislovas Žemaitis – negrįžo, Julija Petrauskienė – likimas nežinomas, Vanda Mažutienė – sugrįžo, Stasys Jameikis – sugrįžo, Rachilė Jozifavičiūtė – negrįžo“, – skaitė D.Grybauskaitė.

Skaityti plačiau
Žydų tremtis 1941m.

Žydų tremtis 1941m.

Violeta Davoliūtė

Prabėgus 75 metams po 1941 metų birželio 14 tremčių Lietuvoje, svarbu prisiminti, jog jos buvo daugiatautės, taigi, tarp ištremtųjų buvo ir Lietuvos žydai. Žydų šeimos taip pat atsidūrė vadinamųjų „socialiai pavojingų elementų“, „klasinių priešų“ sąrašuose ir – su vaikais, kūdikiais – buvo sugrūstos į tuos pačius gyvulinius vagonus. Dauguma vyrų buvo tuoj pat atskirti nuo šeimų ir atsidūrė lageriuose, o moterys ir vaikai turėjo iškęsti ilgą, kankinančią kelionę į Rusijos šiaurės gilumą. Dažnas mirė nuo bado ir kančių. Šiandien ši Lietuvos žydų istorijos dalis dar menkai žinoma visuomenei. Taip, yra vienas kitas tyrimas, statistikos duomenys, sąrašai, tačiau, deja, dar vyrauja įsitikinimas, jog Lietuvos žydai kentėjo tik nuo Holokausto, dar gajus mitas, kad visi žydai rėmė Sovietų režimą, o 1941-ųjų metų tremtys yra išimtinai lietuviška istorinė patirtis. Jei šiandien paklaustumėte ne tik moksleivių, bet ir aukštosiose mokyklose dirbančių žmonių, vargu ar daug jų žinotų nors vieno Lietuvos žydo tremtinio vardą ar istoriją.

Skaityti plačiau

Netekome Firos Bramson – Alpernienės

FIRA Bramson

Esfir Bramson-Alpernienė (18.12.1924-12.6.2016)

Anapilin išėjo Esfir Bramson-Alpernienė, visi ją vadino Fira. Atsisveikinome su ja, suvokę, jog netekome ne tik brangaus žmogaus, bet ir dalies išlikusios senosios Lietuvos žydų istorijos. Fira priklauso 20-ojo amž. žydų kultūros asmenybėms, jų būta nemažai, tokių kaip Shimon Dubnov, Max Weinreich, Tzemach Shabad ir kitų. Ji pati kilusi iš garsios Bramsonų šeimos, kurios atstovai vaidino svarbų vaidmenį socialiniame Lietuvos ir Europos žydų gyvenime. Kaune tarpukariu Bramsonų šeima kauniečiams žydams inteligentams buvo traukos centru. Fira pagrindinį išsilavinimą gavo jidiš Šolomo Aleichemo gimnazijoje. Šeima ir mokykla Firai visada buvo šventovė, nors šis jos gyvenimo etapas truko labai neilgai.

Skaityti plačiau
Dovydo žvaigždė nukreips į žydų paveldą

Dovydo žvaigždė nukreips į žydų paveldą

Šeduvos apylinkėse įrengta 30 kelio ženklų su Dovydo žvaigžde, nurodančių kryptį į visus Šeduvos Žydų memorialinio fondo vykdomus Dingusio Štetlo projekto objektus – unikaliai restauruotas žydų kapines ir paminklus trijose masinių žudynių vietose. Tai pirmas toks atvejis Lietuvos kultūros paveldo istorijoje.

Skaityti plačiau
Orkestras „RAKIJA KLEZMER ORKESTAR“: „Gaiviname po Antrojo pasaulinio karo išnykusią muziką“

Orkestras „RAKIJA KLEZMER ORKESTAR“: „Gaiviname po Antrojo pasaulinio karo išnykusią muziką“

Gintarė Vasiliauskaitė

„Rakija Klezmer orkestar“ – tai penkių jaunų vaikinų orkestras, grojantis balkanišką, čigonišką muziką ir litvakišką klezmerį. Klezmeris – tai pasaulietinės žydiškos muzikos kryptis, kuri Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo beveik išnyko. Šiuo metu vyrukai važinėja po visą Lietuvą ir ieško žmonių, kurie išgyveno karą ir galėtų bent šiek tiek pagelbėti gaivinant autentišką litvakišką klezmerį. Jūsų akistatai interviu su grupės akordeonistu ir idėjiniu vadu – Dariumi Bagdonavičiumi. Jis pasakoja apie čigonišką gyvenimą, sunkumus, su kuriais grupė susiduria, grodama ant išnykimo ribos esančią muziką, ir ateities planus.

Skaityti plačiau

 

Vidinės užtvankos – Izraelio sociopolitinis menas

Vidinės užtvankos – Izraelio sociopolitinis menas

Gintarė Čiuladaitė © Lietuvos žinios

Meno kuratorė Chen Tamir Izraelio videomeną pristatė Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG). Čia du vakarus vyko trumpametražių filmų peržiūros. Ch. Tamir apžvelgė istorinį, socialinį ir politinį šios šalies kontekstą, veikusį šiuolaikinio meno sceną Izraelyje. Viešnia kalbėjo apie ekonomikos liberalizavimą devintąjį ir dešimtąjį praėjusio amžiaus dešimtmečiais, konflikto ir militarizacijos reprezentaciją šiuolaikiniame Izraelio videomene. Parodė 13 šias temas atskleidžiančių kūrinių. Į Vilnių ją pakvietė NDG vadovė Lolita Jablonskienė ir kuratorė Živilė Etevičiūtė.

Skaitykite plačiau

 

Molėtuose lankėsi Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky

Molėtuose lankėsi Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky

Molėtų rajono savivaldybės mero Stasio Žvinio iniciatyva ir kvietimu š. m. birželio 10 d. į susitikimą atvyko Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.Dalykinio susitikimo metu meras su svečiais aptarė ir pokalbio metu didelį dėmesį skyrė žydų paveldo išsaugojimo  klausimams, kalbėjo apie Molėtų senųjų žydų kapinių ir molėtiškių žydų masinių žudynių kapavietės  vietos tvarkymo ir priežiūros darbus, kuriuos vykdo Molėtų rajono savivaldybės administracija bei jos valdoma  įmonė. Taip pat kalbėjo apie būtiną dėmesį žydų gelbėtojams, apie didesnio jautrumo žydų klausimu skatinimą bei aptarė aktualius š. m. rugpjūčio 29 d. vyksiančio Atminties Maršo  organizavimo klausimus.

Skaityti plačiau
Šavuoto šventė

Šavuoto šventė

Šeštadienio vakarą, birželio 11d. žydai švenčia Šavuotą. Šventė skiriama didžiausio įvykio žmonijos istorijoje – Sinajaus Apreiškimo garbei. Šią dieną 2448m. nuo pasaulio sukūrimo, t.y. 1312 prieš mūsų erą, Dievas davė žydams Torą ir dešimt Dievo įsakymų, kurie yra  moralės ir etikos pagrindas visai žmonijos civilizacijai. „Šavuot“ pavadinimas, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia savaites. Žodis „Šavuot“ kaip šventės pavadinimas pateikiamas Toroje, nes švenčiama, praėjus septynioms savaitėms po Pesacho, t.y. išėjimo iš vergovės antros dienos. Talmude rašomas pavadinimas „Aceret“ (galutinė šventė), neatsiejamai susijusi su žydų laisve. Tokiu būdu Toroje sureikšminama žydų išsilaisvinimo iš vergijos diena ir laisvėje įteikta Tora.