“Nepatogus kinas” – Holokausto tema

“Nepatogus kinas” – Holokausto tema

Kadras iš Claude’o Lanzmanno film „Šoa“

bernardinai.lt

Žmogaus teisių dokumentinio kino festivalis „Nepatogus kinas“ šįmet ypatingą dėmesį skiria Holokausto temai. Istorinės atminties ir trauminės patirties reprezentacija vis dar susilaukia didelio režisierių, kinotyrininkų ir kino istorikų dėmesio. Teminė retrospektyva „Holokaustas: atmintis ekrane“ rengiama kartu su Berlyno kino ir videomeno institutu „Arsenalas“, skaitmenizavusiu ir restauravusiu kino juostas. Festivalyje „Nepatogus kinas“ pristatoma retrospektyva – tai pirmoji proga Lietuvos žiūrovams išvysti naujam gyvenimui prikeltus filmus.Apie „Arsenalo“ veiklą bei atminties ekrane reikšmę pokalbis su Berlyno kino ir videomeno institutu „Arsenalas“ atstove Gesa Knolle.

Žiūrint į Lietuvą, Vokietiją ar visą Europą, antisemitizmas, kaip ir bet kokia kita ksenofobijos ir rasizmo forma, yra svarbios temos, apie kurias būtina kalbėti. Kaip gali būti, kad 2008 metais žydų partizanai buvo kaltinami Antrojo pasaulinio karo nusikaltimais? Bet jokie kaltinimai nėra pateikti lietuviams, bendradarbiavusiems su nacių partija? Vokietijoje, kaip ir Lietuvoje, antisemitizmas buvo įprastas XX a. pradžioje. Kaip teigiama Michaelio MacQueeno, buvo norima, kad valstybę sudarytų „gryna“ lietuvių tauta, o tai buvo visiškai nesuderinama su žydų populiacijos egzistavimu šalyje. Prieš naciams okupavus Lietuvą 1941 metais, žydų bendruomenę valstybėje sudarė maždaug 210 tūkstančių žydų. Daugiau nei 95 procentai žydų tautybės gyventojų buvo išžudyta Antrojo pasaulinio karo metais. Kaip tai buvo įmanoma?

 

 

Skaityti plačiau

Užuojauta

Rugsėjo 15d. mirė Ivan Koževatov, Socialinių programų departamento narys
(1929 09 27 – 2016 09 15)

Nuoširdžiai užjaučiame sūnų, anūkus ir visus artimuosius.

Izraelio ambasada kviečia pasitikti žydų Naujuosius 5777-uosius metus dviračių žygiu Vilniuje.

Izraelio ambasada kviečia pasitikti žydų Naujuosius 5777-uosius metus dviračių žygiu Vilniuje.

Pranešimas žiniasklaidai

2015 09 14

Vilnius

Artėjant žydų Naujiesiems metams (Rosh Ha-Shana), Izraelio valstybės ambasada Vilniuje antrus metus iš eilės kviečia sostinės gyventojus bei svečius prisijungti prie ambasados organizuojamo dviračių žygio. Renginio dalyviai galės kartu pasidžiaugti nuotaikingu pasivažinėjimu Vilniaus gatvėmis ir po jo  paragauti tradicinio žydų Naujųjų metų užkandžio – medumi gardintų obuolių (obuoliai simbolizuoja gausą, medus – saldumą). 

Skaityti plačiau

Kvietimas į talką

Gerbiamieji LŽB darbuotojai,

Informuojame, jog 2016 m. rugsėjo 20 d. (antradienį) 14.30 val. išvykstame tvarkyti Vilniaus žydų kapinių. Iš talkos grįšime apie 17.30 val.

Ne už kalnų naujieji 5777-ieji  metai, o prieš naujuosius metus ir Yom Kippurą pats geriausias laikas apsivalymui (taip pat ir dvasiniam) !

Prašome pasirūpinti darbui tinkama avalyne bei drabužiais ir atitinkamai susiplanuoti darbotvarkes. Transportu, šiukšlių maišais, darbo įrankiais ir pirštinėmis bus pasirūpinta.
Maloniai prašome dalyvauti !*
*tam tikrai atvejais galimos išimtys.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės administracija

Kaune vyks žydų karių, dalyvavusių Lietuvos Nepriklausomybės kovose, sąjungos atminimui skirta ceremonija

zydu-kariu-sajunga
Žydų karių sąjungos Kauno sk. nariai žygiuoja perduoti nupirktus ginklus 2-ajam pėstininkų pulkui.
Kauno žydų bendruomenė ir Kauno m. savivaldybės Kultūros paveldo skyrius rugsėjo 16 d. 14.30 val. maloniai kviečia į atminimo lentos, skirtos Žydų karių sąjungai, atidengimo ceremoniją  Kauno Senamiestyje, prie pastato A. Mapu g. 18, kuriame tarpukaryje veikė Žydų karių, dalyvavusių “Lietuvos Nepriklausomybės atvadavime sąjunga”. Renginyje dalyvaus Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras.
Skaityti plačiau
Vokiečiai mano, kad Lietuva yra pirmoji Rytų Europos valstybė, kuri atvirai kelia savo gyventojų kaltės klausimą, prisidedant prie Holokausto vykdymo. Lietuva subrendo ir tapo pavyzdžiu savo kaimynams

Vokiečiai mano, kad Lietuva yra pirmoji Rytų Europos valstybė, kuri atvirai kelia savo gyventojų kaltės klausimą, prisidedant prie Holokausto vykdymo. Lietuva subrendo ir tapo pavyzdžiu savo kaimynams

Rugpjūčio 29 d. solidžiausiame Vokietijos dienraštyje Frankfurter Allgemeine Zeitung  buvo atspausdintas palankus straipsnis apie Lietuvos pastangas sąžiningai ir atvirai kalbėti apie sudėtingą Holokausto istoriją Lietuvoje. Deividas Matulionis, Lietuvos ambasadorius Vokietijoje atkreipia dėmesį  į geranoriškus, draugiškus  vokiečių komentarus po šio straipsnio.

FAZ korespondento Varšuvoje Gerhard Gnauck 2016 rugpjūčio 29 d. FAZ Feuilleton skiltyje paskelbto straipsnio vertimas

Minėjimas Lietuvoje – savi žmonės

Lietuvoje rengiamas minėjimas žydų žudynių aukoms pagerbti ir net Prezidentė ketina dalyvauti. Šaliai, ilgai tylėjusiai apie pogromus, tai didelis žingsnis.

Skaityti plačiau
Vilkaviškio žydų gyvenimas prieš Pirmąjį pasaulinį karą

Vilkaviškio žydų gyvenimas prieš Pirmąjį pasaulinį karą

70 proc. Vilkaviškio gyventojų buvo žydai.Nuotr. iš Ralfo SELINDŽERIO archyvo

 http://www.santaka.info/ Vilkaviškio krašto laikraštis.

Pirma pasakojimo dalis.
Rugsėjo 23-iąją Vilkaviškis taip pat minės Lietuvos žydų genocido dieną. Mūsų kraštą vėl aplankys žydų istorijos tyrinėtojas Ralfas Selindžeris, kuris padovanojo mūsų miestui ir rajonui ypač daug istorinės medžiagos apie kažkada čia gyvenusius žydus. Šis žmogus surinko, ką buvo galima, iš Izraelio muziejų ir leido naudotis savo sukaupta medžiaga ne tik mūsų krašto muziejui, bet ir mums.
Todėl su savo skaitytojais dabar mes galime pasidalyti įdomiomis istorijomis iš mūsų miesto praeities. Siūlome daugiau nei 100 metų senumo istoriją apie čia gyvenusius žydus ir, aišku, lietuvius.
Ši netrumpa istorija – tai iš anglų kalbos išversti prisiminimai, parašyti 1890 metais Vilkaviškyje gimusio ir čia gyvenusio žydo Haroldo Frydo. Prisiminimus išsaugojo ir jais pasidalijo jo anūkas Deividas Perlas. Nuotraukos prie straipsnių – jau iš vėlesnių laikų, nes tuo metu fotografija dar nebuvo labai išsivysčiusi ir populiari. R. Selindžerio atsiųstos nuotraukos iliustruoja 30–50 metų vėlesnį miesto gyvenimą, tačiau skaitant šią istoriją nesunku suprasti, jog per tą laiką miestas nedaug pasikeitė. Daugelis prisiminimų mums galbūt ir žinomi, bet kai kurie gali pasirodyti gana netikėti.
Vertėsi žemės ūkiu ir prekyba
Tuo metu mano mieste Vilkaviškyje gyveno apie 8 tūkst. žmonių, iš kurių 70 procentų buvo žydai. Likusieji – lietuviai, lenkai, rusai ir keli vokiečiai.

 

Skaityti plačiau

Lietuvoje įamžinamas nuo nacių nukentėjusių romų atminimas

akmenys_pan_romams

manoteises.lt “Atminimo akmenys”, skirti panevėžietėms, LŽTC archyvo nuotr.

Rugsėjo 13 d., Panevėžys prisijungia prie didžiausio Europos memorialo po atviru dangumi. J. Tilvyčio g. 1 atsiras keturi „Atminimo akmenys“ (vok. Stolpersteine), priminsiantys apie  Antrojo pasaulinio karo metu  persekiotus romus. Šios lentelės grindinyje – pirmasis monumentas Lietuvoje, įprasminantis romų bendruomenės tragediją.

Anot projektą inicijavusio Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Birutės Sabatauskaitės, apie romus, nukentėjusius Holokausto metu Lietuvoje kalbama per mažai. „Pripažinti rasinį šios bendruomenės naikinimą tuo metu, kai masiškai buvo naikinami ir žydai, tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu mastu pradėta gan neseniai. Todėl pirmą kartą įamžinta romų kančia padeda įsisąmoninti, jog romai yra ir buvo mūsų visuomenės dalis. Jų istorija yra ir mūsų – visos Lietuvos – istorija“, – sako B. Sabatauskaitė.

Skaityti plačiau

Mirė vyriausia Vilniaus žydų bendruomenės narė

Su dideliu liūdesiu pranešame, kad rugsėjo 10d. eidama 101-uosius metus,

mirė vyriausia Vilniaus žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento
narė Roza Anbinderienė (1915 05 23 – 2016 09 10)

Nuoširdžiai užjaučiame šeimą, vaikus ir artimuosius.

Užuojauta

Rugsėjo 6d. mirė Marija Baršai, Kauno žydų bendruomenės ir Socialinių

programų departamento narė (1934 09 14 – 2016 09 06)

Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius dėl netekties.

Užuojauta

Rugsėjo 10d. mirė Anna Faibisovič, Vilniaus žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento narė (1921 08 29 – 2016 09 10). Bendruomenė nuoširdžiai užjaučia artimuosius.

Apdovanojimas

Apdovanojimas

Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Arturas Jasinskas šiandien, rugsėjo 9d. apdovanoja Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“ Nicholas Benjamin Israel, JAV Specialiųjų operacijų vadavietės Europoje Baltijos regiono karinių informacinių operacijų paramos komandos vadą už pasižymėjimą ir asmeninį indėlį, plėtojant ir stiprinant JAV kariuomenės pajėgų ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų bendradarbiavimą. Jis yra vienintelis NATO, JAV kariškis, apdovanotas šiuo medaliu.

Iškilmingoje apdovanojimo ceremonijoje dalyvavo ir Nicholas Benjamin Israel  pusseserė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Nuotraukoje žemiau:

Skaityti plačiau

Sveikinimas

fridberg-a
Sveikiname Anitą Fridberg 75-mečio proga!
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina
garbingo jubiliejaus sulaukusią, buvusią Kauno geto
kalinę, aktyvia veikla Socialinių programų departamente
užsiimančia Anitą Fridberg!
Dėkojame Jums už savanorišką darbą ir pasišventimą
bendruomenės narių labui.
Nuoširdžiai linkime stiprios sveikatos, geros nuotaikos ir daug  žydiško džiaugsmo nuo vaikų ir anūkų!
Mazl Tov!

Užuojauta

Rugsėjo 8d. mirė Joselis Koperis, Socialinių programų departamento narys.Joselis buvo vienišas.(1949 03 05 – 2016 09 09)

LŽB tarptautinė vaikų stovykla Olameinu 2016

LŽB tarptautinė vaikų stovykla Olameinu 2016

Stovyklos programų vadovas Pavelas Guliakovas, LŽB jaunimo programų koordinatorius sako, kad vienintelis minusas – oras stovyklautojams šiemet buvo ne pats geriausias, lijo, todėl vaikai negalėjo mėgautis gražiuoju Asvejos ežeru. Šįkart stovykla Olameinu buvo tarptautinė, į kurią susirinko Baltijos šalių vaikai iš žydų bendruomenių.

LŽB stovykla Dubingiuose yra visų pamėgta vieta. „Čia apgyvendinimas yra aukščiausios klasės, prisimenu vaikystę, kai pats važinėjau į stovyklas, tokio lygio neturėjau. Dubingiuose stovykla vyksta šeštus metus iš eilės, čia yra iš tiesų viskas, ko reikia vaikų poilsiui“- sako Pavelas. Didžiausias rėmėjas yra JDC, kuris apmoka didžiąją dalį stovyklos kainos.

Tėvai, išleisdami savo atžalas į stovyklą, paprastai įsitikina, ar ten tikrai bus jiems gera, ar įdomi ir intensyvi programa.

Skaityti plačiau

Naujas beigelių krautuvėlės meniu

Bendruomenės košerinė kavinė „Beigelių krautuvėlė“ nuoširdžiai puoselėja žydų kulinarinį paveldą!  Per smagią Europos žydų kultūros dieną pristatėme naują rudens meniu!

Kviečiam paragauti naujų beigelių, izraelietiškų salotų ir šviežiai spaustų sulčių. Kiekvieną penktadienį kepamos  chalos. Skanaus!

Download

 

Sveikinimas

Sveikinimas

Sveikiname  Jeni Vilen su 70-uoju jubiliejumi!
 Šilčiausi sveikinimai  jubiliejaus proga nuo Vilniaus žydų bendruomenės ir
senjorų klubo “Abi men zet zich”.
Linkime Jums beribės sveikatos, nuotaikos žvalios, artimųjų ir draugų šypsenos!
 Mazl Tov! Yom huledet sameach!
Kiekvienais metais ta pati problema prie žydų žudymo vietų

Kiekvienais metais ta pati problema prie žydų žudymo vietų

Panevėžio miesto žydų bendruomenė kiekvienais metais rašo miesto ir rajono savivaldybių administracijoms apie žydų istorijos skaudžiausias vietas, kuriose reikalinga nuolatinė tvarka bei priežiūra, t.y. masinės žydų žudymo vietos Panevėžio apskrityje, mieste bei rajone. Taip pat ir kituose miestuose, t.y. Kupiškyje, Pasvalyje, Biržuose ir mažuose miesteliuose, tokiuose kaip Krekenava, Pumpėnai, Raguvoje, Obeliai, Ramygala, Vabalninkas ir kt.

Yra nemažai savivaldybių, kurios geranoriškai priima visus mūsų prašymus ir atkreipia dėmesį dėl tvarkos įvedimo šiose tragedijos vietose, tačiau, deja, yra ir tokių seniūnų, kurie randa įvairių priežasčių nevykdyti mūsų prašymų. Manome, kad reikalinga bendra valdžios nuomonė, kad kiekvienais metais, o ypač vasaros metu, būtų nušienautos ir sutvarkytos kapinės bei masinių žudymo vietos.Jeigu Kupiškio ir Rokiškio savivaldybių administracijos atkreipia dėmesį į šią problemą, tai Pasvalio administracijos reikia nuolat prašyti bei raginti, kad būtų prižiūrėta ir sutvarkyta masinių žudymo vieta Žadeikių miškas. Labai apleistos ir žydų kapinės Krekenavoje bei Raguvoje.

Skaityti plačiau