Netekome Leonido Donskio

Netekome Leonido Donskio

Rugsėjo 21-osios rytą netikėtai mirė filosofas, buvęs Europos Parlamento narys Leonidas Donskis, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotojas, iškilus intelekualas, filosofas, mokslininkas, politologas, rašytojas.

L. Donskis gimė 1962 m. rugpjūčio 13 d. 1985 m. baigė lietuvių filologiją ir teatro pedagogiką Lietuvos konservatorijos Klaipėdos Pedagoginiame fakultete.

1987 m. baigė filosofiją Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultete. 1990 m. gruodžio 11 d. VU apgynė disertaciją tema „Kultūros krizės ir jų filosofinė refleksija (O. Spenglerio, A. Toyonbee ir L. Mumfordo istoriosofinių koncepcijų istorinė-metodologinė analizė)“, filosofijos kandidatas (Vilniaus universitetas), 1999 m. Helsinkio universitete apgynė disertaciją, socialinių mokslų daktaras. Nuo 2002 m. L. Donskis buvo VDU Politologijos katedros profesorius ir Išeivijos studijų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas.

2003–2005 m. – VDU Filosofijos katedros vedėjas. 2004 m. VDU atliko habilitacijos procedūrą (humanitariniai mokslai, istorija – darbai iš idėjų ir sąmoningumo istorijos).

2005 m. VDU Senatas suteikė profesoriaus pedagoginį vardą. Nuo 2005 m. – VDU Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius, o nuo 2006 m. – Politologijos katedros profesorius. Nuo 2005 m. – VDU Senato narys.

2009 m. Europos Parlamento rinkimuose Lietuvoje išrinktas į Europos Parlamentą Liberalų sąjūdžio (LRLS) rinkiminiame sąraše (kandidatavo 1-uoju numeriu; už LRLS balsavo 7,36 proc. rinkėjų), vienintelis LRLS atstovas EP.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė liūdi ir reiškia nuoširdžią užuojautą L. Donskio šeimai ir artimiesiems.

Vilniuje Žydų gatvės pavadinimas užrašytas dar dviem kalbomis – ir יידישע גאס (jidiš klb.), ir רחוב היהודים (hebrajų klb.)

Vilniuje Žydų gatvės pavadinimas užrašytas dar dviem kalbomis – ir יידישע גאס (jidiš klb.), ir רחוב היהודים (hebrajų klb.)

Vilnius.lt

Vilniaus istorinio žydų kvartalo širdyje šiandien atidengtas Žydų gatvę puošiantis meninis akcentas hebrajų ir jidiš kalbomis – nuo šiol Žydų gatvės pavadinimas užrašytas dar dviem kalbomis – ir יידישע גאס (jidiš klb.), ir רחוב היהודים (hebrajų klb.). Tai jau tradicija tampanti Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus inicijuota akcija: gatvės puošybos elementų kitomis kalbomis jau galima rasti Islandijos gatvėje, Vašingtono skvere, Varšuvos, Rusų ir Totorių gatvėse.

„Sveikinu žydų bendruomenę, kuriai Vilnius yra vis draugiškesni namai. Ši nedidelė simbolinė lentelė parodo mūsų visų svetingumą, draugiškumą, taikingumą ir kitas vertybes, svarbias kiekvienam geram miestui. Vilnius nuo seno buvo žymus tradicinės žydų kultūros centras, kuriame prieškariu gyveno net 40 proc. žydų. Anuomet net buvo paplitęs žydų posakis: uždarbio važiuok į Lodzę, o išminties – į Vilnių. Turime tai išlaikyti ir puoselėti. Išmintis ir draugiškumas yra tai, ką tikrai galime lengvai puoselėti mūsų visų mylimame Vilniuje, kuriame net 98 procentai gyventojų yra patenkinti gyvenimu,“ – sakė Vilniaus meras R. Šimašius.

Pranešimas spaudai, 2016 m. rugsėjo 20 d.

Pranešimas spaudai, 2016 m. rugsėjo 20 d.

Lietuvoje šią savaitę prasideda renginiai, skirti  Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai ir Lietuvos žydų gelbėtojų pagerbimui, kurie vyks rugsėjo 20 -28 d. Jie prasidės antradienį talka žydų kapinėse Sudervės kl. Rugsėjo 21d. organizuojama ekskursija po žydiškąjį Vilnių, 18 val. filmo „Gyvybės ir mirties duobė“ peržiūra. Rugsėjo 22 d.,  18  val. Izraelio vokalinio ansamblio „Adam Le Adam“ koncertas Vilniaus Rotušėje. Rugsėjo 23d. bus atidengiamas paminklas, skirtas žuvusiems Vilniaus geto vaikams Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos Brolių sode. Po to vyks Holokausto aukų atminimo ceremonija prie Panerių memorialo.     Rugsėjo 25 d. 11.30  val. – 16.00 val.  Seime vyks konferencija „Gelbėję Lietuvos žydus, gelbėję Lietuvos garbę“ bei  5777 m. Žydų kalendoriaus pristatymas ir paroda. Renginys skirtas 75 m. sukakčiai nuo masinių žydų žudynių Lietuvoje pradžios atminti bei paminėti LR Prezidento, Pasaulio Tautų Teisuolio Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines. Rugsėjo 28 d. numatoma Žydų gelbėtojų apdovanojimo ceremonija  Prezidentūroje.

„Šiemet ypatingas dėmesys buvo skiriamas mažiems miesteliams, kurių tragedija sukrėtė visos Lietuvos gyventojus. Per mažų miestelių žydų žudynių minėjimą labiau atsiskleidė visas tragedijos mastas, – sako Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky. Lietuva keičiasi, išaugo drąsesnė jauna karta, kuri kitaip vertina savo Tėvynės istoriją. Vokietijos spauda rašo, kad Lietuva yra pirmoji Rytų Europos valstybė, kuri atvirai kelia savo gyventojų kaltės klausimą, prisidėjus prie Holokausto vykdymo. Lietuva bręsta — tikime, kad ji taps pavyzdžiu savo kaimynams.
Kasmet prisimindami mums žydams labai skaudžias netektis, siekiame istorinės įvykių analizės, kas vyko, kaip elgėsi Laikinoji Lietuvos Vyriausybė, Lietuvių aktyvistų frontas. Lietuvos žydų bendruomenė nėra mokslinė institucija, bet kiek jėgos leidžia, kartu su valstybės pagalba, nesivaikant sensacijų, stengiamės išsiaiškinti Holokausto aplinkybes, skatinti Lietuvos žydų istorijos žinomumą visuomenėje. Dar ir dar kartą gilinamės į Lietuvos istoriją ir bandom suprasti, kaip, kodėl kaimynai galėjo sužvėrėti ir imti žudyti nekaltus, iki tol buvusius taikius, išprususius, gerai sugyvenančius kaimynus: vaikelius, moteris, vyrus, senelius. Po to grobti jų turtą ir septynis dešimtmečius neigti dalyvavus Holokauste. Visada, o ypač šiomis dienomis prisimename garbingus savo bendrapiliečius lietuvius, gelbėjusius žydus, – sako LŽB pirmininkė Faina Kukliansky.“
RENGINIŲ PROGRAMA

www.lzb.lt

VSAT vadas domėsis Izraelio patirtimi saugant sieną

Vilnius, rugsėjo 19 d. (BNS). Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Renatas Požėla Izraelyje domėsis šios šalies patirtimi kontroliuojant sienas ir jų apsaugos priemonėmis. Pirmadienį prasidedančio trijų dienų vizito metu Lietuvos pasieniečių vadovas apsilankys Izraelio ginkluotųjų pajėgų vadavietėse prie šiaurinių ir pietinių šalies sienų, pranešė VSAT.

Susitikimų su kolegomis iš Izraelio metu bus apsikeista geriausia abiejų šalių sukaupta patirtimi kontroliuojant valstybių sienas, aptartos įvairios inovacijos, taikomos šioje srityje. R.Požėla taip pat viešės Izraelio policijos sienos apsaugos cente Jeruzalėje, dalyvaus specializuotoje parodoje, kurioje įvairūs gamintojai pristatys moderniausias sienos apsaugos technologijas, stebėjimo sistemas, jutiklius ir panašiai.

Lietuvoje vėl skambės nužudytų žydų vardai

Minint 75-ąsias Lietuvos žydų žudynių metines, rugsėjo 22 ir 23 dienomis, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną ir jos išvakarėse, Lietuvoje bus skaitomi Holokausto aukų vardai. Ištariant konkrečioje vietovėje gyvenusių žmonių vardus ir pavardes pilietinė iniciatyva VARDAI kviečia prisiminti žiauriai sunaikintus Lietuvos gyventojus.

Pasak VARDŲ koordinatorės, VVGŽM muziejininkės Mildos Jakulytės-Vasil, ,,Žmogus nėra skaičius. Šis vardų skaitymas – tai asmeninė atminimo ir empatijos išraiška. Einant pro šalį, pakanka stabtelėti 5 minutėm. Laukiami visi, norintys prisiminti.“ Dalyvavusių renginiuose teigimu, būtent toks Holokausto aukų prisiminimas padeda labai asmeniškai pajusti tragedijos mastą.

Kaune iškilmingai pagerbti žydų kariai, kovoję už Lietuvos Nepriklausomybę

Kaune iškilmingai pagerbti žydų kariai, kovoję už Lietuvos Nepriklausomybę

2016 m. rugsėjo 16 d. Kaune, A. Mapu g. 18, atidengta atminimo lenta (skulptorius Gediminas Pašvenskas) tarpukariu čia veikusiai Žydų karių, dalyvavusių kovose už Lietuvos nepriklausomybę, sąjungai. Saulėtą popietę į atidengimo ceremoniją susirinkusius miestelėnus pasveikino Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestras, padėjęs sukurti pakilią, iškilmingą renginio nuotaiką. Ceremoniją papuošė Kauno generolo P. Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtinių rikiuotė. Pagerbti karių atminimo atvyko nemažas būrys miesto valdžios, politikos, visuomeninių organizacijų, bažnyčios, atstovų, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Ambasadorius savo kalboje pabrėžė žydų karių pilietiškumą, jų atsidavimą ir tarnystę Lietuvai, LŽB pirmininkė akcentavo tai, kad pagaliau susirinkome džiaugtis, o ne liūdėti ir verkti, prisiminti ne tragiškus praeities įvykius, o prasmingą pozityvią patirtį. Kauno m. mero pavaduotojas Vasilijus Popovas išreiškė dėkingumą žydams, Lietuvos patriotams, ir apgailestavo, kad toks svarbus jų atminimo ženklas atsirado tik dabar, o ne prieš 25 metus.

Adam Le Adam – Vilniaus Rotušėje jau šį ketvirtadienį 18 val.

ala-web-001

Vienintelis  Izraelio vokalinio ansamblio Adam le Adam (dirigentas – Maesto David Sebba) pasirodymas Vilniuje, rugsėjo 22 d. 18 val. Vilniaus rotušėje.

Adam Le Adam (išvertus iš hebr. k. Žmogus žmogui ) vokalinį ansamblį sudaro 14 dainininkų, atliekančių izraelietiškas, o taip pat tradicines žydų ir pasaulio folklorines dainas naudodami autentiškas kūrinių aranžuotes.

Ansamblį įkūrė kompozitorius Jacobas Hollaenderis 1978-aisiais. Vadovaujamas Hollaenderio, ansamblis koncertavo vsiame Izraelyje, jų dainos skambėjo Izraelio radijuje ir televizijoje. Adam le Adam dalyvavo tarptautiniuose chorų festifvaliuose visame pasaulyje.

Dabartinis ansamblio kūrybinis vadovas bei dirigentas- Maestro David Sebba.

Adam le Adam laimėjo auksinius medalius chorų varžybose, garsiausiuose Izraelio festivaliuose (Abu-Gosh Festival ir The Vocalize in Acre) atliko savo naują programą soul muzikos pagrindu.

Ansamblis koncertavo kartu su Raananos simfoniniu orkestru, Izraelio Beer-Sheva orkestru, Nes-Amim bažnyčia, atliko kūrinius Bible-Lands muziejuje. Adam le Adam yra tekusi garbė atlikti kūrinius renginiuose, kuriuose dalyvavo Izraelio Valstybės Ministras pirmininkas.

Vakaro programa:
Farewell / S.Rosen, Y.Hollaender

Holiday Evening Alone / T.Attar, Y.Hollaender

Loved Her / T.Attar, Y.Hollaender

Prisoner No. 9 / Thou Shalt Love Thy Neighbor/ T.Alyagon, Y.Hollaender

Yom Kippur Prayer / O.Hammama

Bulgarian Folk Song / In the Vineyard of Yemen / N.Alterman,M.Zeira, M.Wilensky

Paneriai / A.Shlonsky, A.Tamir
*Įėjimas nemokamas.

 

Žydų teatras – užmiršta Lietuvos kultūros dalis

zydu-teatras

Nuotraukoje aktorė Ida Kaminska

Gyvybingas Kauno tarpukario kultūrinis gyvenimas buvo itin svarbus tolesnei valstybės kultūrinei raidai. Deja, jis dar iki galo neištyrinėtas ir neįvertintas. Šią spragą pildyti ėmėsi VDU Teatrologijos katedros docentė Ina Pukelytė, trejus metus studijavusi iki šiol menkai žinomą Kaune tarpukariu veikusį žydų teatrą – stiprią nacionalinio teatro varomąją jėgą.Teatrologė dalijasi įdomiais atradimais apie žydų teatro fenomeną, jo reikšmę ir to laiko intensyvų Kauno teatrinį gyvenimą.

Buvusi sinagoga taps muziejumi

Buvusi sinagoga taps muziejumi

lzinios.lt

Alytuje pradėta restauruoti šimtametė sinagoga. Pastate, kuris sovietmečiu buvo paverstas druskos sandėliu, įsikurs miesto bendruomenės namai ir žydų kultūros muziejus. Tokiems alytiškių sumanymams pritarė Kultūros paveldo departamentas (KPD), Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) ir Dzūkijos sostinėje apsilankęs Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas. Pažadėta parama ieškant finansavimo šaltinių, įrengiant žydų kultūrą atspindintį muziejų ir surandant jam reikalingus eksponatus.

Kauno žydų bendruomenė lankėsi Balbieriškyje bei Prienuose.

Kauno žydų bendruomenė lankėsi Balbieriškyje bei Prienuose.

Žydų kultūros dienos proga Kauno žydų bendruomenė, pakviesta Balbieriškio bendruomenės tolerancijos centro vadovo Rymanto Sidaravičiaus, lankėsi Balbieriškyje bei Prienuose. Apžiūrėjome Balbieriškio tolerancijos centro ekspoziciją apie miestelio žydų istoriją, atspindinčią dabartinius centro ryšius ir draugystę su žydais iš įvairių pasaulio šalių, važiavome miestelio gatvėmis, kuriose dar išlikę iki karo čia gyvenusių žydų namai, malda pagerbėme mirusiųjų atminimą senosiose Balbieriškio žydų kapinėse. Vėliau vykome į Prienus, pagerbėme Holokausto aukas ir dalyvavome Prienų krašto muziejaus renginyje, skirtame žydų kultūros dienai. Jo metu buvo jausmingai prisiminta Prienų žydų istorija, linksmi jų prieškario gyvenimo nutikimai, prasmingi jų darbai, geri kaimyniški santykiai su kitais miestelio gyventojais, tragiškas jų likimas, skambėjo hebrajų ir jidiš kalba. Viso vizito metu KŽB nariai jautė šeimininkų nepaprastą draugiškumą, šilumą, nuoširdumą, tarsi aplankę senus gerus bičiulius.

Vilkaviškio miesto žydų gyvenimas prieš Pirmąjį pasaulinį karą (tęsinys)

Vilkaviškio miesto žydų gyvenimas prieš Pirmąjį pasaulinį karą (tęsinys)

Nuotr. iš Ralfo SELINDŽERIO archyvo

Santaka.info(II)  Tęsinys. Spausdinta Nr. 103

Atšiaurus klimatas ir jokių ligoninių
Vilkaviškyje, kuriame gyveno apie 8 tūkst. žmonių, nebuvo jokios ligoninės. Dirbo tik du daktarai ir viena akušerė. Vėliau, kai buvau jau paauglys, bendruomenėje apsistojo dantistas. Netikėtai, pavyzdžiui, apendicitu, sunkiai susirgę žmonės arba pasveikdavo patys, arba numirdavo, nes nebuvo jokių chirurgų. O ir apie švietimą sveikatos temomis nebuvo net kalbos. Kiekviename kieme žmonės turėdavo atvirus geriamojo vandens šulinius, kurie dažnai stovėdavo… tiesiog prie išvietės. Tad nenuostabu, kad vidurių šiltinė buvo ypač išplitusi. Ši liga nusinešė daug gyvybių.

Sekite Vilkaviškio krašto laikraštį “Santaka” ir galėsite skaityti tęsinį. http://www.santaka.info/