Lietuvos ambasados Izraelio Valstybėje bei Lietuvos URM surengta konferencija „Lietuva ir Izraelis: Praeitis, Dabartis, Ateitis“

Lietuvos ambasados Izraelio Valstybėje bei Lietuvos URM surengta konferencija „Lietuva ir Izraelis: Praeitis, Dabartis, Ateitis“

2016 m. lapkričio 24 d. vienoje iš garbingiausių Tel Avivo erdvių, Peres taikos centre įvyko Lietuvos ambasados Izraelio Valstybėje bei Lietuvos užsienio reikalų ministerijos surengta konferencija „Lietuva ir Izraelis: Praeitis, Dabartis, Ateitis“. Renginyje buvo diskutuota apie Lietuvoje vykusio Holokausto tyrimus bei tai, kas šalyje nuveikta, įamžinant Holokausto aukų atminimą, dabartinę Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės veiklą Lietuvoje bei aktualius Lietuvos Respublikos pilietybės atstatymo klausimus.
Lietuvos ambasadorius Izraelio Valstybėje Edminas Bagdonas savo sveikinimo kalboje pasidžiaugė stiprėjančia Lietuvos ir Izraelio partneryste. Pasak ambasadoriaus, prie Lietuvos ir Izraelio bendradarbiavimo sėkmės stipriai prisideda ir litvakų abiejose valstybėse indėlis. Jis taip pat pabrėžė, jog simboliška, kad apie Lietuvos ir Izraelio santykius kalbama IX Izraelio Prezidento, Nobelio Premijos laureato Shimon Peres vardu pavadintame centre. Su Prezidentu Peres vardu siejamas Lietuvos glaudesnių santykių su Izraeliu proveržis. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Dainius Junevičius akcentavo besikeičiantį Lietuvos ir ypač jaunosios kartos požiūrį į savo šalies istoriją. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas pristatė Lietuvos Respublikos žingsnius, vykdant su Holokaustu susijusius tyrimus bei įamžinant Holokausto aukų atminimą. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Robert van Voren savo pranešime pristatė savo tyrimus apie Holokaustą Lietuvoje ir brėžė paraleles tarp Holokausto tragedijos Nyderlanduose ir Lietuvoje. Yad Vašem atstovas Dr. Arkadi Zeltser savo pranešime nagrinėjo situaciją apie paminklus Holokausto aukoms Lietuvoje.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pristatė dabartinę bendruomenės situaciją bei veiklą. Ji taip pat atsakė į gausius susirinkusiųjų klausimus apie Lietuvos žydų paveldą Lietuvoje.

liet-izr-amb3fa

 

Skaityti plačiau
LSK „Makabi“ rudens teniso turnyras 2016

LSK „Makabi“ rudens teniso turnyras 2016

Š.m. lapkričio 27 d. SEB arenoje Vilniuje įvyko LSK „Makabi“ rudens teniso turnyras, kuriame dalyvavo 10 sportininkų (7 vyrai, 3 moterys). Varžybos vyko 2 minusų sistema, kartu žaidžiant visiems, išsiaiškinant visas vietas. Absoliučiu turnyro nugalėtoju tapo Danielius Merkinas. Moterų grupėje nugalėjo jauna, perspektyvi, profesionali tenisininkė Alisa Gaivaronskytė. Antrą , trečią vietas iškovojo  Valentina Finkelšteinienė ir Tatjana Podkolzina. Vyrų tarpe nugalėjo  Danielius Merkinas.

stten1

Antrą , trečią vietas iškovojo broliai Kęstas ir Norbertas Faktorovičiai. Stipriausias žaidėjas  tarp  veteranų buvo Grigorij Khiterer, sekančias vietas iškovojo Anatolijus Faktorovičius ir Eduardas Gurvičius. Visi varžybų dalyviai buvo apdovanoti atminimo medaliais, o moterims papildomai įteiktos gėlės. Po varžybų įvyko nugalėtojų apdovanojimas gražiais prizais ir draugiška vakarienė. 

Skaityti plačiau

Užuojauta

Lapkričio 27d. mirė Ana Brodskaja, Socialinių programų departamento ir

Vilniaus žydų bendruomenės narė. (1934 10 14 – 2016 11 27). Užuojautos žodžius tariame Anos artimiesiems.

 

„Ar reikėtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą?”

kazys_skirpaLietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, sužinojusi apie Vilniaus savivaldybės rengiamą eilinę diskusiją – „Ar reikėtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą?”, kuri vyks lapkričio 29-ąją, antradienį, 18 val., Vilniaus Rotušės Kamerinėje salėje (Didžioji g. 31) šiek tiek nustebo, kodėl diskusijoje nedalyvauja žydų muziejaus direktorius, Prezidento sudarytos komisijos, tiriančios sovietų ir nacių nusikaltimus, pirmininkas, kitų “žydų” organizacijų vadovai, kurie dalyvauja visokiuose komerciniuose projektuose, ar bet kuri organizacija, naudojanti pavadinime žodį “žydas” arba “litvakas”, netgi jeigu veikla yra valstybės finansuojama ar joje paprasčiausiai nėra žydų,  privalėtų pasisakyti šia opia tema apie Škirpą. Kodėl nepakviesta į dikusiją daugiau istorikų, tyrinėjusių tą siaubingą žydams Lietuvos laikotarpį? Pagaliau pripažinta, kad Holokaustas yra visos Lietuvos tragedija, ne tik žydų. Sunku susitaikyti su įrodytais faktais, kad žydų žudynėse Lietuvoje dalyvavo daugiau lietuvių negu nacių, kad juos įkvėpė ir tokių didvyrių kaip K. Škirpa idėjos. Lietuvos žydai ne tik Lietuvoje bet ir gyvenantys užsienyje, laukia šiandienos politikų, vadovų aiškios pozicijos.

k-skirpa1

Istorikas Algimantas Kasparavičius yra teigęs, jog nėra įrodymų, kad K. Škirpa prisidėjo prie žydų šaudymo.

Minint Holokausto Lietuvoje 75-metį, Seime vyko konferencija, istorikas A. Kasparavičius joje teigė,  kad  visos laikinosios Lietuvos vyriausybės ir LAF “vadžios” buvo  K. Škirpos rankose. Pasak istoriko, K. Škirpa neslėpė susižavėjimo Vokietija, nes daugiau nei 10 metų ten praleido – dirbo konsulu, vėliau – karo atašė. Būtent šiuo laikotarpiu – 1933–1934 metais – K. Škirpos iš Berlyno į Kauną siųstuose dokumentuose juntamas tam tikras jo susižavėjimas nacistinės Vokietijos vykdoma politika. „Dėl to jis turėjo labai daug nemalonumų. Prezidentas Antanas Smetona 1939 metų žiemos pabaigoje net kėlė klausimą dėl K. Škirpos atleidimo iš diplomatinės tarnybos“, – yra sakęs A. Kasparavičius. Tačiau K. Škirpa nebuvo atleistas. Berlyne jis subūrė aktyvistų frontą. Frontininkai siekė išvaduoti Lietuvą iš sovietų okupacijos ir rengė 1941 metų sukilimą. Laisva Lietuva matyta be žydų tautybės asmenų.priemimas-pas-hitleri-1939-0421-k100
K. Škirpos idėja buvo sukurti Tautinio darbo apsaugos batalioną. Šis be teismo Kauno VII forte sušaudė tūkstančius žydų. Tačiau istorikai įsitikinę, kad atsakomybę dėl to turėtų prisiimti tuometinė laikinoji vyriausybė ir jos vadovas. Pasak A. Kasparavičiaus, yra išlikę laikinosios vyriausybės posėdžių protokolai, atskleidžiantys, kokiais argumentais vadovaujantis buvo kuriamas Tautinio darbo apsaugos batalionas. Apie tai rašyta lzinios.lt 2016 liepos mėn.
1940 metais Sovietų Sąjungai okupavus Vilnių, K.Škirpa Berlyne sudarė Lietuvių aktyvistų fronto branduolį. Rengė 1941 06 23 sukilimą ir buvo paskelbtas laikinosios Lietuvos vyriausybės ministru pirmininku.  Sutikdamas užimti premjero postą, K.Škirpa pageidavo, kad vyriausybėje būtų Rapolas Skipitis bei Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Toje vyriausybėje, be premjero K.Škirpos, buvo 11 ministrų: 4 vilniečiai (Vytautas Bulvičius, Vladas Nasevičius, Vytautas Statkus, Jonas Masiliūnas), 6 kauniečiai (Juozas Ambrazevičius, Jonas Matulionis, Adolfas Damušis, Balys Vitkus, Juozas Pajaujis, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis) ir berlynietis Rapolas Skipitis bei valstybės kontrolierius Pranas Vainauskas.1944 metais įteikė Reicho vyriausybei memorandumą, kuriame reikalauta atšaukti okupaciją Lietuvoje, vėliau buvo suimtas ir išsiųstas į politinių internuotųjų stovyklą.

Čia yra nuoroda komentavimui, kur jūs galite pateikti savo aiškią nuomonę Vilniaus miesto tarybai. Jums reikia atsakyti ir paspausti mygtuką. Prašome pabandyti rašyti pagarbiai: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSddIXIxTDEj5He6Qjh4pv_KjB1X1KlNlmOww9S76IF3Nr7fbA/viewform?c=0&w=1

Nuotraukose: 1.Kazys Škirpa 2.K.Škirpa šalia Hitlerio. 3.Priėmimas pas A. Hitlerį  jo 50-mečio proga, 1939-04-21. Dešinėje ambasadorius K Škirpa. Nuotrauka iš K.Škirpos knygos „Lietuvos nepriklausomybės sutemos“.

Trakuose vyksta Mini Limudo konferencija

Trakuose vyksta Mini Limudo konferencija

Lapkričio 25-osios vakare Trakuose esančiame viešbutyje prasidėjo tradicinė kasmet vykstanti Limudo edukacinė judaizmo konferencija, į kurią kaip įprasta, suvažiuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai iš visų regioninių bendruomenių susitikti, išklausyti įdomių lektorių paskaitų, pramogauti ir pailsėti tris savaitgalio dienas. Renginį remia Europos žydų fondas, Gerosios Valios fondas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

limudas4

Visi Limudai kaip ir šis prasidėjo Šabo malda, žvakių uždegimu, šventine vakariene, sveikinimais ir žydų muzikos ritmais.

limudas2

Šeštadienį ir sekmadienį dalyviai galėjo rinktis, į kurį susitikimą, paskaitą ar filmą eiti. Pasirinkimas buvo iš tiesų nemažas: pradedant E.Nolan – Šmarkovskajos  paskaita apie Tango terapiją, L.Kopač ir D. Selčinskajos dokumentiniu filmu “Seserys” apie Kauno geto kalinės D. Pomerancaitės gelbėjimą Kipro ir Elenos Petrauskų šeimoje. Rytas prasidėjo B.Burdos kulinariniu šou.  Farmacininkė ir juvelyrė E.Janovskaja pasakojo apie perlus. Poetė E.Suodienė pristatė O.Mandelštamo poeziją. O.Melamedo paskaita buvo skirta žydų tautai. L. Praismanas susirinkusiems priminė istorinę 19 amž. Dreifuso bylą.

Daugiau nuotraukų iš šventinės Šabo vakarienės: 

 

 

Kaune viešėjo Amerikos ambasados Lietuvoje atstovai

Kaune viešėjo Amerikos ambasados Lietuvoje atstovai

Praėjusią savaitę Kaune viešėjo Amerikos ambasados Lietuvoje atstovai. Jie aplankė Kauno tvirtovės VII fortą bei į susitikimą Sugiharos namuose pakvietė šio muziejaus ir Sugiharos fondo steigėjus Ramūną Garbaravičių ir Egidijų Aleksandravičių, Kauno žydų bendruomenės pirmininką Gercą Žaką, žurnalistę Birutę Garbaravičienę. Amerikos ambasados politikos ir ekonomikos skyriaus pareigūnas Ted Janis pasidžiaugė, kad Kauno bei Lietuvos žydų bendruomenės, Kauno miesto savivaldybė, VII forto kolektyvas, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon suvienijo jėgas ir įamžino VII forte II-jo pasaulinio karo metu vykusių žudynių aukų, kurių dauguma buvo žydai, atminimą būtent masinės kapavietės vietoje.

Skaityti plačiau

Išleistas enciklopedinis žinynas „Holokaustas Žemaitijoje“

holokaustas-zemaitijoje

Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas. Holokaustas Žemaitijoje. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijos institutas, 2016. – 488 p.

Knygos autoriai ėmėsi smulkiai aprašyti žydų žudynes Žemaitijoje prieš kelerius metus, kol dar yra gyvų šių įvykių liudininkų. Pradėta nuo Žemaitijos regiono, nes jis mažiausiai tyrinėtas. Žemaitijos regioną sudaro 6 apskritys ir Klaipėdos kraštas. Autoriai rinko medžiagą apie Kretingos (12 valsčių), Mažeikių (8 valsčiai), Raseinių (12 valsčių), Tauragės (13 valsčių), Telšių (9 valsčiai) apskritis, Šiaulių apskrities vakarinę dalį (10 valsčių), taip pat Klaipėdos kraštą. Apimta apie 70 vietovių, kuriose vyko žydų žudynės ir pastatyti paminklai.

bernardinai.lt 

Skaityti plačiau

nuotr. Sauliaus Žiūros

Vilniaus savivaldybė kviečia į diskusiją – „Ar reikėtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą?”, kuri vyks lapkričio 29-ąją, antradienį, 18 val., Vilniaus Rotušės Kamerinėje salėje (Didžioji g. 31).

Atviroje diskusijoje, skirtoje sudėtingiems Lietuvos atminties kultūros klausimams aptarti, dalyvaus Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, istorikai Rimantas Miknys, Antanas Kulakauskas, Alfredas Rukšėnas, Simonas Jazavita, rašytojai A. Jonynas, Sergėjus Kanovičius, žurnalistas Vidmantas Valiušaitis, Vilniaus tarybos narys Mark Adam Harold, VšĮ „GO Vilnius” vadovas Darius Udrys  bei kiti.
Diskusiją moderuos Darius Kuolys.

 

Gaisrai Haifoje numalšinti, tačiau daugiau jų kilo kitose Izraelio vietose

Gaisrai Haifoje numalšinti, tačiau daugiau jų kilo kitose Izraelio vietose

Ugniagesiai numalšino trečio pagal dydį Izraelio miesto Haifos prieigose įsiplieskusius gaisrus, dėl kurių savo namus buvo priversti palikti kelios dešimtys tūkstančių gyventojų.
Policijos atstovas Micky Rosenfeldas nurodė, kad įvairiose šalies vietose penktadienį vis dar liepsnojo apie 14 nedidelių gaisrų. Jo teigimu, naktį buvo evakuoti vieno miške netoli Jeruzalės esančio kaimo gyventojai. Dėl įtariamų padegimų iš viso buvo suimti penki asmenys. Gaisrai įsiplieskė prieš tris dienas Neve Šalomo bendruomenėje netoli Jeruzalės. Dėl sausų ir vėjuotų orų jie išplito ir kitose vietovėse Jeruzalės prieigose.
Gaisrų kilo ir šiaurinio Zichron Jaakovo miesto prieigose. Ten apie aukas nepranešama, bet buvo apgadinta šimtai namų. Šalies lyderiai iškėlė versiją, kad gaisrus tyčia sukėlė arabų užpuolikai.

bns_logo_v2

Izraelyje 80 tūkstančių žmonių evakuoti dėl Haifos prieigose šėlstančių gaisrų

Izraelyje 80 tūkstančių žmonių evakuoti dėl Haifos prieigose šėlstančių gaisrų

Izraelyje ketvirtadienį apie 80 tūkst. gyventojų, gyvenančių trečiajame pagal dydį šalies mieste Haifoje ir jo prieigose, skubiai paliko savo namus, o keletas žmonių liko juose įkalinti, ugniagesiams mėginant pažaboti šėlstančius krūmynų gaisrus.Tuo tarpu policija pranešė, kad dėl vieno iš didelių gaisrų buvo sulaikyti keturi palestiniečiai. Pranešama, kad su gaisru kovojama  ir Rytų Jeruzalės ir Vakarų kranto prieigose. Uždarytas Ben Guriono oro uostas, sustabdytas traukinių eismas.Vis garsiau kalbama apie padegėjus. Arabai džiūgauja socialiniuose tinkluose, – rašoma “The Times of Israel”. Gaisrą gesinti padeda Graikijos ir Kipro lėktuvai. Lėktuvus atsiųsti paažadėjo Rusija ir Turkija.

dega

Policijos atstovas spaudai Micky Rosenfeldas sakė, kad pareigūnai tiria visas galimas gaisro priežastis, įskaitant padegimą. Jis pridūrė, kad keturi sulaikyti palestiniečiai vėliau ketvirtadienį stos prieš teismą. Tiesa, kad gaisrai buvo sukelti specialiai, pareigūnai nepatvirtino. Kita vertus, Haifos meras Yonahas Yahavas teigė, kad bent jau vienas gaisras buvo įpliekstas kažkam numetus smilkstančią cigaretę pramoninėje zonoje, kur buvo išpilta nemažai degių skysčių.

Skaityti plačiau

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Izraelio ambasados Lietuvoje misijos vadovo pavaduotojai poniai Efrat Hochstetler ir jos šeimai dėl mylimo tėvo netekties.

LJD globėja Šv. Edita Štein: Dievo liudininkė pasaulyje, kuriame Jo nėra

LJD globėja Šv. Edita Štein: Dievo liudininkė pasaulyje, kuriame Jo nėra

Lietuvos jaunimo dienų, vyksiančių Vilniuje kitų metų birželio 23–25 dieną, globėja bus šv. Edita Štein. Kas ji buvo? Ko galime iš jos pasimokyti?

1998 m. spalio 11 d. popiežius Jonas Paulius II paskelbė ją šventąja. Edita gimė 1891 m. spalio 12 dieną Vroclave, vienuoliktas (septintas likęs gyvas) kūdikis pasiturinčių žydų Zygrido ir Augustės šeimoje. Tą dieną žydai švenčia Yom Kippur – Atpirkimo dieną. Daugelis šį faktą įvardija kaip pranašingą Editos gyvenime. Kai jai sukako dveji, mirė jos tėvas. Motinai į savo rankas teko perimti šeimos verslą, pasirūpinti savimi ir gausiu būriu atžalų. Augustė buvo labai pamaldi, darbšti, stiprios valios moteris, iš kurios Edita ėmė pavyzdį ir ja visą gyvenimą žavėjosi. Tiesa, tikėjimo savo vaikams jai nepavyko įskiepyti. Keturiolikos sulaukusi Edita sąmoningai nustojo melstis.

 

Skaityti plačiau
Ukmergės rajono savivaldybės meras R. Janickas su bendruomene dalyvauja Šabo chalos projekte

Ukmergės rajono savivaldybės meras R. Janickas su bendruomene dalyvauja Šabo chalos projekte

iš Ukmergės rajono savivaldybės internetinės svetainės ir „Facebook‘o“ paskyros

Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas lapkričio 24-ąją trumpam pamiršo visus rimtus darbus ir pareigas – užsijuosė prijuostę bei tapo kepėju. Ukmergės viešbutyje-restorane „Big Stone“ rajono vadovas minkė tešlą, voliojo jos volelius ir gamino iš jų žydiškos duonos chalos pynes. Chalų minkymo, pynimo ir kepimo edukacinį vakarą surengė Geros valios fondo (GVF) remiama Ukmergės žydų bendruomenė kartu su Vilniuje įsikūrusios košerinės kavinės „Beigelių krautuvėlė“ kepėjomis. Renginį vedė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės projektų vadovė Dovilė Rūkaitė, o kepimui vadovavo vyriausioji „Beigelių krautuvėlės“ kepėja Riva Portnaja.

ukmchala3

Skaityti plačiau

Kviečiame dalyvauti atminimo lentos, skirtos Lietuvos pirmosioms stalo teniso pirmenybėms 1927m. atidengime Kaune

  makabi-tenisininkai1927

Nuotraukoje 1927m. Lietuvos stalo teniso čempionato nugalėtojai. Sėdi – O.Gurvičaitė – moterų grupės nugalėtoja, stovi iš dešinės I.Šimensas (I vieta), I.Keperis (II vieta), B.Podzelneris („Makabi“ stalo teniso sekcijos vadovas), I.Godas (III vieta), Ch. Šimensas (V vieta).

Š.m.  lapkričio 29 d.(antradienį)  14 val.  ant  Kauno  A. Martinaičio  dailės  mokyklos  pastato  vakarinio fasado Šv. Gertrūdos g.33  atidaroma  atminimo  lenta:

  „Šiame  XVIII a. pastate  1927 m. kovo  12-13 d. vyko  pirmosios  LIETUVOS  STALO  TENISO  PIRMENYBĖS, kurias  organizavo  sporto  klubas  „Makabi“

  LSK  „Makabi“,

Lietuvos  stalo  teniso  asociacija,

Kauno  žydų  bendruomenė

„Radijo dokumentika”: sudegę žydų istorijos puslapiai Kelmėje

„Radijo dokumentika”: sudegę žydų istorijos puslapiai Kelmėje

Klausykitės antradienį lapkričio 22d. “Ryto garsų” laidoje po 9 val. žinių.

„Prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui, kartu su tėvais, sese ir jos dukrele pabėgom į Jakovo Chaluzino ūkį, keli kilometrai nuo Kelmės. Ten jau radome daugybę besislepiančių žydų šeimų. Po kelių dienų mums pranešė, kad Kelmė dega, tuomet savo gimtuosius namus praradau amžiams”, – tai vienas iš Holokaustą Kelmėje išgyvenusių žydų liudijimų.

kelme1

Per Antrajį Pasaulinį karą Kelmė sudegė, išliko vos vienas kitas pastatas. Šiandien miestelyje nebėra namų, liudijančių apie turtingą Kelmės žydų istoriją. Manoma, kad į Kelmę žydai ėmė keltis XVII amžiuje, o ilgainiui jie tapo didžiausia gyventojų grupe miestelyje. Prieš Antrąjį Pasaulinį karą ir Holokaustą Kelmė buvo svarbus religinis žydų centras. Čia veikė pasaulyje garsi Kelmės Talmud Tora jašiva, kurioje buvo ruošiami rabinai. Šiandien apie Kelmės žydų istoriją primena tik senieji žydų kapai, masinės Holokausto aukų žudynių vietos ir iš viso pasaulio į Kelmę savo protėvių šaknų ieškoti atvykstantys žydai. Kaip prieš karą atrodė Kelmė, kaip žydai ir lietuviai sugyveno tarpusavyje, ir galiausiai, kaip šiandien miestelis atsimena savo žydus?

Ved. Indrė Anskaitytė

Lietuvai gresia skandalas: tūkstančio žydų sušaudymo vieta – žemės pardavėjų rankose

Lietuvai gresia skandalas: tūkstančio žydų sušaudymo vieta – žemės pardavėjų rankose

15min.lt,Autorius: Ugnius Antanavičius, Skirmantas Malinauskas
1941 m. rugsėjo 21–23 dienomis Vilniaus rajone greta Vėliučionių buvo nužudyti 468 vyrai, 495 moterys ir 196 vaikai. Naujosios Vilnios geto žydai buvo priversti patys sau išsikasti duobę, kurioje buvo užversti žemėmis, o jų palaikai ten guli iki šiol. vietą, kurioje palaidoti 1159 žmonės, rasti itin sudėtinga. Nors čia lankosi aukų artimieji ir nuo žudikų išsigelbėję žmonės, ją žymi tik kuklus paminklėlis, kurį pastačius bet kuriose Lietuvos kapinėse būtų sunku pastebėti.

Skaityti plačiau