Programoje:
Klezmerių muzika
Chanukos istorija (Rabinas Kalev Krelin)
Chanukijos žvakių uždegimas
Šventiniai pasisakymai
Tradicinės Chanukos vaišės
Raimondo Savicko parodos atidarymas!
Chanukos šventė sinagogoje gruodžio 28 d. 18 val.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė bei elitinis šachmatų ir šaškių klubas
„Rositsan ir Maccabi“
artėjančios Chanukos šventės proga
kviečia
į šachmatų turnyrą
2016 m. gruodžio 18 d. 17.00 val.
Turnyras vyks: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (Pylimo g.4)
Turnyro direktorius – FIDE meistras Boris Rositsan
Papildoma informacija ir registracija:
el. paštas.: info@metbor.lt <mailto:info@metbor.lt> , tel.: +3706 5543556
„Rositsan ir Maccabi“
artėjančios Chanukos šventės proga
kviečia
į šachmatų turnyrą
2016 m. gruodžio 18 d. 17.00 val.
Turnyras vyks: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (Pylimo g.4)
Turnyro direktorius – FIDE meistras Boris Rositsan
Papildoma informacija ir registracija:
el. paštas.: info@metbor.lt <mailto:info@metbor.lt> , tel.: +3706 5543556
Užuojauta
Gruodžio 14d. mirė Elena Lobanova, Vilniaus žydų bendruomenės ir
Socialinių programų departamento narė. (1935 02 08 – 2016 12 14)
Bendruomenės nariai nuoširdžiai užjaučia artimuosius.
Irenos Veisaitės asmeninė istorija suteikia galimybę pažvelgti į keturias XX amžiaus epochas
bernardinai.lt
Siūlome ištrauką iš ką tik pasirodžiusios istoriko Aurimo Švedo pokalbių knygos „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ (leidykla „Aukso žuvys“), kurioje pateikiami pokalbiai su germaniste, teatrologe, ilgamete „Atviros Lietuvos fondo“ pirmininke Ireną Veisaite, jos gyvenimo istorija bei laiko apmąstymai.Gruodžio 15d. Vilniaus paveikslų galerijoje įvyko šios knygos pristatymas. Susitikime dalyvavo knygos autorius A. Švedas, pati I. Veisaitė, taip pat – gerai šią asmenybę pažįstantys ir apie jos gyvenimo nuopelnus bei įtaką Lietuvos kultūrai pasisakę žmonės.
„Irenos Veisaitės asmeninė istorija suteikia galimybę pažvelgti į keturias XX amžiaus epochas: tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijų laiką, sovietmetį ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo bei įtvirtinimo metus. Šios knygos herojės gyvenimo pasakojimas padeda interpretuoti minėtas epochas ir tiesti tiltus per jas skiriančias nesusikalbėjimo ir nesupratimo prarajas. Tad mums kalbantis aš ne tik užduodavau klausimą, kaip buvo iš tikrųjų, bet ir nuolat ieškojau galimybių svarstyti, ką, kaip ir kodėl mes atsimename“, – knygos įžangoje rašo A. Švedas.
Jūsų gyvenimas tiesiog prisodrintas įvairiausių įvykių ir ribinių patirčių. Ar niekada nekilo mintis sėsti prie stalo ir kai ką užfiksuoti popieriuje?
Aišku, kad kilo. Be to, kitų buvau raginama tai daryti, tačiau tiesiog negalėjau ir nenorėjau leistis į atsiminimus dėl labai įvairių priežasčių. Grįždamas į praeitį turi į ją įsijausti, o tai yra nepakeliama. Gyvenu su šarvais. Kad suprastumėte, ką reiškia ši metafora, papasakosiu vieną atsitikimą. Kai su dviem savo buvusiom studentėm, dabar jau labai artimomis draugėmis Audra Žukaityte ir Reda Pabarčiene nuėjome žiūrėti Andrzejaus Wajdos filmo „Didžioji savaitė“ [1995], jos iš kino salės išėjo ašarodamos, o aš ekrane pasakojamą sukrečiančią istoriją apie žydės likimą Antrojo pasaulinio karo metais Varšuvoje priėmiau visai ramiai. Žinoma, man pačiai kilo klausimas dėl savo reakcijos: „Kas čia darosi?“ Tada ir supratau labai aiškiai – gyvenu su šarvais.
Kita priežastis, dėl ko niekada nerašiau atsiminimų ir niekuomet nenorėjau to daryti, susijusi su mano gyvenimo būdu, o gal ir charakteriu.Visuomet gyvenau dvasiškai aktyviai dabartyje ir dėl šios priežasties tiesiog nebeturėdavau laiko praeičiai. Visą laiką reikėjo apie kažką galvoti, rašyti, dirbti, dalyvauti. Labai daug širdies ir laiko pareikalavo dėstymas, kurį suvokiau kaip savotišką misiją.
Šiauliuose atidengta atminimo lenta Victorui Davidui Brenneriui, medalininkui, monetų kūrėjui
Šiauliuose gruodžio 14d. atidengta atminimo lenta medalininkui ir monetų kūrėjui litvakui iš Šiaulių Victorui Davidui Brenneriui (1871-1924). Prie dabartinio Šiaulių banko pastato (Tilžės g. 149) įvyko pagerbimo ceremonija, kurioje dalyvavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio ambasadorius Amiras Maimon, Šiaulių meras Artūras Visockas, Šiaulių žydų bendruomenės pirmininkas Josifas Buršteinas su bendruomenės nariais.
Apie “Beigelių krautuvėlę” rašo ir Sankt Peterburgo žurnalistai
Apie Lietuvą ir skanųjį Vilnių rašo Sankt Peterburgo fotografas, rašytojas, keliautojas Evgenijus Golomolzinas.
Vilnius – kosmopolitinis miestas, kur galima paragauti įvairių nacionalinių patiekalų, – rašo žurnalistas. Kadangi šiame mieste kelis šimtmečius gyvena daug žydų, kurie išsaugojo savo tradicijas. Po Holokausto žydų Lietuvoje išliko nedaug. Yra senasis žydų kvartalas. Savotiška atrakcija yra daugiasluoksnė košerinė kavinė “Beigelių krautuvėlė” (Beigelis – tradicinio žydiško riestainio pavadinimas jidiš kalba). „Beigelių krautuvėlė” įsikūrė Pylimo g. 4. Kavinė – nedidukė, labai paprasta, bet originali. Joje jautiesi kaip namuose su knygomis ir įvairenybėmis ant lentynų. Knygas galima skaityti geriant kavą, galima nusipirkti Hebrajų žodynėlį ir Žydų kalendorių. Tačiau ateinama čia ne dėl knygų, o dėl tikrų žydiškų skanumynų ir plikytų riestainių, vadinamų beigeliais (0,85 eur. už vienetą). Kavinėje jų parduodamos penkios rūšys.
Vitrinoje taip pat puikuojasi: lekach – žydų meduolis, imberlah – morkų, imbierų, apelsinų skanėstas, teiglach – meduje virti pyragėliai. Galite užsisakyti kažką rimtesnio, pavyzdžiui: sriubos su koldūnais (2 eur.), sumuštinių su kiaušinių salotomis (3,6 eur.), su tunu (3,6 eur.) arba hummuso, ar foršmako (3,6 eur.). Viskas labai skanu. Kavinė atidaryta neseniai – 2016 m – dabar ji tapo turistų traukos objektu, – rašo apie „Beigelių krautuvėlę“ ne tik Sankt Peterburgo žurnalistai. Daugiau apie Viniaus kavines ir maistą…
Atminimo lentos atidengimo ceremonija medalininkui ir monetų kūrėjui litvakui Victorui Davidui Brenneriui
Gerbiamieji bendruomenės nariai ir draugai,
Informuojame, kad atminimo lentos atidengimo ceremonija Šiauliuose žinomam medalininkui ir monetų kūrėjui litvakui Victorui Davidui Brenneriui (1871-1924) vyks 2016 m. gruodžio 14 d. (trečiadienį) 12 val. (keičiasi data) prie dabartinio Šiaulių banko pastato (Tilžės g. 149)
Kviečiame dalyvauti!
*Transportas iš Vilniaus organizuojamas nebus.
Victoras Davidas Brenneris – „Linkolno cento“ kūrėjas
Keturios profesorės Irenos Veisaitės epochos: vaizdai, portretai, žodžiai ir teatras
Gruodžio 15 dieną 18 val. Vilniaus paveikslų galerijoje bus pristatoma kultūros istoriko Aurimo Švedo knyga „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“. Pasak istoriko Sauliaus Sužiedėlio, knygoje atsiveria nepamirštami XX amžiaus Lietuvos istorijos vaizdai: žydiškasis ir lietuviškasis tarpukario Kaunas, nuožmi karo ir Holokausto tikrovė, išsigelbėjimas ir atgimimas.
Renginyje dalyvaus knygos autorius A. Švedas, knygos herojė I. Veisaitė, teatro prodiuserė Audra Žukaitytė, režisierius Gintaras Varnas ir literatūrologas Kęstutis Nastopka. Renginį ves Vytenė Muschick. Istoriko A. Švedo knygoje „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės I. Veisaitės – likimas.
Poetas, vertėjas, kultūros tyrinėtojas Tomas Venclova: „Ši ilgojo pokalbio žanrui priklausanti knyga būtina kiekvienam skaitytojui, kurį domina pastarųjų dešimtmečių Lietuvos istorija. Irena Veisaitė – vienas iš šviesiausių mūsų krašto žmonių, tolerancijos ir sveiko proto įkūnijimas. Daugiausia dėmesio ji skiria kultūrai, ypač teatrui, ir sovietmečio kultūrinei opozicijai, bet itin išmintingai, vengdama kraštutinumų ir tuščiažodžiavimo, gvildena ir painius filosofinius klausimus.“
Užuojauta
Gruodžio 12d. mirė Marija Furmanskaja, Vilniaus žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento narė. (1923 12 06 – 2016 12 12). Žydų bendruomenė nuoširdžiai užjaučia artimuosius.
Užuojauta
Gruodžio 10d. mirė Nadežda Mirskaja, Vilniaus žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento narė. (1941 01 21 – 2016 12 12). Šią liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame artimuosius.
Velionė bus pašarvuota laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“ Ąžuolyno g.10 , 2016 m. gruodžio 13 d. nuo 10-13 val. – 7 salė
Belaukiant Chanukos, LŽB Socialinio departamento vaikams maloni JFS programa
Gruodžio 10 d. – LŽB buveinėje vyko kūrybinis vaikų užsiėmimas, ateinančios šviesos šventės – Chanukos proga. Susirinko Socialinio LŽB departamento JFS programos šeimos su vaikais – 22 dalyviai.
Užsiėmimo metu vaikams padėjo mamos ir tėveliai, visi drauge mokėsi daryti žvakes, kurias galės uždegti savo namuose, ant palangės, kur stovės Chanukija, ypatinga žvakidė, specialiai šiai šventei. Vaikai savo rankomis galėjo pajusti, koks nelengvas žvakės liejimo procesas, klausėsi žvakių gamybos istorijos.
Išgyvenęs Holokaustą: visa tai neturėjo nieko bendro su karu, smurtą vykdė beprotis
Pagaliau išspausdina knyga apie tai, kaip Morizui Scheyeriui sėkmingai pavyko išvengti nacių. Prabėgę dešimtmečiai nenumalšino jo pykčio tiems, kurie padėjo fiureriui, rašo „The Daily Beast“.
M. Scheyeris buvo vieno iš pagrindinių Vienos laikraščių meno direktorius ir pažinojo daugelį garsių miesto menininkų bei buvo svarbi apie literatūrą rašanti žurnalistinė figūra. Atėjus naciams, jam teko palikti savo darbą ir namus. 1943 metais besislapstydamas Prancūzijoje jis pradėjo rašyti tai, kas vėliau tapo knyga „Asylum: A Survivor’s Flight From Nazi-Occupied Vienna Through Wartime France“.
Holokaustas – visa tai buvo daroma visam civilizuotam pasauliui nedrįstant nurodyti, kad tai būtų nutraukta, ar bent jau išdrįstant išreikšti savo pasibaisėjimą. Tik vėliau, gerokai vėliau, kai jau buvo gerokai per vėlu, mes pradėjome sulaukti tų gražių solidarumo išraiškų bendros karo propagandos kontekste. Ir tuomet, kai tai buvo daroma, valstybės, kurios turėjo visas galimybes, ir tai galėjo padaryti be didesnių išlaidų, nesugebėjo įvykdyti savo pareigos atverti vartų persekiojamiems.
Apie Izraelį – žydų valstybę
Pasaulio teisuolio Chiune’s Sugiharos Kaunas daug kuo priminė Kasablanką
lrytas.lt
Japonija yra 125 milijonų turistų rinka. Kaunas juos vilioja čia dirbusio Pasaulio teisuolio Chiune’s Sugiharos atminimu. Jau daug padaryta, bet dar daug galima nuveikti – kad ir sukurti Kauno, kaip Šiaurės Kasablankos, įvaizdį. Šiaulių universiteto docentas, istorikas dr. Simonas Strelcovas neseniai sugrįžo iš Tekančios Saulės šalies. Ten jis tyrinėjo, koks japonų požiūris į 1940 metais Kaune tūkstančius žydų vizas išdavusį ir taip juos išgelbėjusį japonų konsulą Ch.Sugiharą. Japonijoje jis – itin gerbiamas. Šią pagarbą, anot istoriko, vertėtų panaudoti turistams pritraukti. S.Strelcovas įsitikinęs, kad būtina pasakoti, kokia Lietuva buvo, kai joje dirbo teisuolis. Kad ji nebuvo nacistinė ir, kitaip nei kitos Europos valstybės, priėmė dešimtis tūkstančių pabėgėlių. Visa tai jis ketina atskleisti kitąmet pasirodysiančioje akademinėje knygoje japonų kalba. – Kaip vertinate Ch.Sugiharos atminimo puoselėjimą Kaune? – „Laikinoji sostinė“ paklausė S.Strelcovo. – Padaryta labai daug. Svarbiausia, ką Kaunas turi, tai Sugiharos namai.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės komentaras: 1938 metais Eviano konferencijoje pasaulio valstybių lyderiai savo šalyse nesutiko priimti nė vieno žydo
Teisingumo dėlei reikia pasakyti, jog galingiausios pasaulio šalys, iš kurių Eviano konferencijoje tikėtasi daugiausia – JAV, Britanija, Prancūzija, – neužtrenkė pabėgėliams durų, tačiau nustatė itin mažas kvotas. Į JAV kiekvienais metais leista atvykti 30 tūkst. pabėgėlių, į Britaniją – panašiai. Australija sutiko per trejus metus priimti 15 tūkst. žmonių, o Pietų Afrika – tik tuos, kurie turėjo nuo seniau čia gyvenančių giminaičių.
Kviečiame į projekto „Keturi muzikiniai žvilgsniai žydų tema“ pristatymą
Gruodžio 12 d. 18 val. maloniai kviečiame į Lietuvos žydų bendruomenėje (Pylimo g. 4) Jašos Heifetzo salėje (III a.) vyksiantį Lietuvos muzikų sąjungos, žurnalo „Muzikos barai“ ir „Geros valios“ fondo projekto „Keturi muzikiniai žvilgsniai žydų tema“pristatymą.
Dalyvauja: Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė,Pianistas ir muzikologas prof. Leonidas Melnikas, smuikininkas Borisas Traubas, Violončelininkas Valentinas Kaplūnas. 
Kompaktinė plokštelė „Keturi muzikiniai žvilgsniai žydų tema“ – savotiškas muzikinis ekskursas į tragišką XX a. žydų istoriją. Dar niekada antisemitizmas ir neapykanta žydams nebuvo pasiekę tokių mastų, o blogio protrūkiai nebuvo lydimi tokio smurto ir kančių. Menininkai negalėjo į tai nereaguoti, praleisti tai tylomis – jų kūryba liudija, o kartais tiesiog šaukte šaukia, apie šiuos gėdingus istorijos puslapius, smerkia blogį ir iškelia gėrį. Keturi didieji XX a. kompozitoriai – Maurice Ravel, Darius Milhaud, Aaron Copland, Dmitrijus Šostakovičius –įamžino tai savo kūriniuose. Genialių kompozitorių atpasakoti tragiški žydų istorijos epizodai kompaktinėje plokštelėje yra įgarsinti Lietuvos atlikėjų – dainininkės Lioros Grodnikaitės, smuikininko Boriso Traubo, violončelininko Valentino Kaplūno ir pianisto Leonido Melniko. Tai kreipimasis į kiekvieną ir į visus.
Žurnalas „Muzikos barai“ dovanojo savo skaitytojams šį diską, o spalio numeryje paskelbtame straipsnyje „Šviesos blyksnis tamsoje. Žydų gelbėtojai“ priminė apie Pasaulio Tautų Teisuolius – iškilius Lietuvos žmones, kurie, nepaisydami jiems ir jų artimiesiems gresiančio mirtino pavojaus, tais tamsiais laikais stojo akistaton su blogiu ir smarkiai rizikuodami gelbėjo nekaltas savo bendrapiliečių žydų gyvybes.
Chuck Hughes – garsus Kanados televizijos kulinarinių kelionių šou režisierius ir vedėjas filmavimui pasirinko LŽB Vilniaus „Beigelių krautuvėlę“
lzb.lt Ilona Rūkienė
„Būdami Vilniuje negalėjome neaplankyti žydiškos kavinės „Beigelių krautuvėlė”. Kodėl? Tai kažkas unikalaus ir kartu istorinio Vilniaus tradicija.“
Chuck Hughes (tariama – Čak Hjus) – Monrealio TV kulinarinių kelionių serialo „Chuck‘s World“ (vert.Čako pasaulis) autorius ir vedėjas, pats yra dviejų restoranų savininkas, kurių meniu įvairus, bet pagrindiniai patiekalai – jūros gėrybės. Laida kuriama prancūzų ir anglų kalbomis, ji žiūrima visame pasaulyje.
– Iš kur sužinojote apie „Beigelių krautuvėlę“?
– Kiekvienos laidos kūrimas prasideda nuo informacijos ieškojimo ir svarstymų. Apie kelionę į Vilnių su komanda pradėjome kalbėti prieš kelis mėnesius. Mano žmona – žydė, mano vaikai – žydai, todėl sužinoję, kad Vilnius garsėjo kaip Šiaurės Jeruzalė su turtinga žydų kultūra, prisiminiau, ką buvau girdėjęs apie Rytų Europos jidiš kultūrą ir maistą, kurį dievinu. Valgau jį namuose. Aš – ne žydas, bet mano šeima, pažįstami žmonės, daug žydų gyvena Monrealyje. Mokykloje mokėmės apie Kalėdas ir Chanuką bei kitas šventes. Kai vykome į Vilnių, manėme, kad bus įdomu. Iš tikrųjų gera čia ir labai skanu, vien pateikimas atrodo skaniai. Aš esu ragautojas, ne tyrėjas. Mes filmuojam patiekalo gaminimo procesą, po to aš ragauju, sėdam ir kalbamės. Tą patį dariau Vilniuje, mokiausi gaminti teiglachus.
Ukmergėje atidengtos atminimo lentos įžymiems litvakams: mokslininkui-biologui Solomonui Levitui bei filologui Chackeliui Lemchenui
2016 m. gruodžio 6 dieną Ukmergėje lankėsi Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon. Ambasadoriaus vizito Ukmergėje metu atidengtos dvi memorialinės lentos skirtos įžymiems kraštiečiams: Solomonui Levitui (1894-1938) – mokslininkui-biologui, medicinos-genetikos instituto Maskvoje įkūrėjui, baigusiam Ukmergės miesto pradinę mokyklą bei Chackeliui Lemchenui (1904-2001) – filologui, leksikografui, lietuvių kalbos normintojui, kultūrininkui, mokytojavusiam Ukmergės žydų realinėje gimnazijoje.
Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas pasidžiaugė visais gausiais susirinkusiais į iškilmingą memorialinių lentų atidengimo ceremoniją ir pakvietė Izraelio valstybės ambasadorių Amir Maimon bei Ukmergės rajono savivaldybės merą Rolandą Janicką atidengti jas.
Vėliau visi susirinkusieji buvo pakviesti į Ukmergės kraštotyros muziejų, kur buvo atidaryta ambasados atvežta fotografijų paroda “Popiežiaus Pranciškaus viešnagė Izraelyje”. Parodoje pristatomos 22 nuotraukos, geriausiai atskleidžiančios istorinio įvykio atmosferą ir svarbiausius Popiežiaus kelionės susitikimus. Parodą atidarė ir pristatė Izraelio Valstybės ambasadorius Amir Maimon. Parodos atidarymo ceremonijoje pasisakė Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas,Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas bei klebonas Šarūnas Petrauskas.
Po parodos atidarymo renginio dalyviai buvo pakviesti į Ukmergės rajono žydų bendruomenės suorganizuotą Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos moksleivių choro pasirodymą „Big Stone“ restorane. Choro dainos buvo atliktos ne tik lietuvių, bet ir hebrajų, jidiš bei anglų kalbomis. Choro vadovė Rasa Belgerienė.
Ukmergės rajono žydų bendruomenės pagrindinis rėmėjas – Geros valios fondas.
Daugiau nuotraukų iš renginio galite pamatyti ČIA
Kaune paminėtos Lietuvos estrados pradininko Danieliaus Dolskio 85-osios mirties metinės
Kauno žydų bendruomenė paminėjo Lietuvos estrados pradininku tituluojamo dainininko Danieliaus Dolskio 85-ąsias mirties metines. Prie D. Dolskio kapo Žaliakalnio žydų kapinėse maldą už mirusiuosius sakė Iseris Šreibergas, Kauno žydų bendruomenės narys, Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės pirmininkas. Susirinkusieji prisiminė, kaip Kauno žydų bendruomenės iniciatyva ir jėgomis buvo sutvarkytas atlikėjo kapas.
KŽB pirmininkas Gercas Žakas pasidžiaugė, kad šiuo metu, suvienijus KŽB, Kauno m. savivaldos, Lietuvos žydų bendruomenės, Izraelio ambasados ir kitų organizacijų pastangas, pradėti intensyvūs Žaliakalnio žydų kapinių tvarkymo darbai. Taip pat G. Žakas priminė pagrindinius D. Dolskio biografijos faktus bei paminklo jam Laisvės alėjoje pastatymo istoriją. Sumanymo įamžinti D.Dolskio atminimą iniciatyva priklauso šviesaus atminimo aktoriui ir dainininkui Vytautui Kernagiui, lėšas šiam projektui skyrė Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA. Tačiau tik Kauno žydų bendruomenės tarpininkavimo dėka pavyko susitarti su miesto valdžios atstovais, kad Danielių Dolskį vaizduojanti žmogaus dydžio skulptoriaus R. Kvinto statula būtų pastatyta būtent priešais “Metropolio” restoraną, kuriame lankytojus savo atliekamais šlageriais džiugino garsusis maestro.
LSK “Makabi” futbolo komanda dalyvauja varžybose
LSK ” Makabi ” mini futbolo komanda sėkmingai žaidžia “Sekmadienio lygos” Vilniaus apskrities “Select” ll turnyre, kuriame dalyvauja 10 ekipų. Po keturių turų makabiečiai dabar yra 4-oje vietoje.Turnyras įsibėgėja ir tikimės, pasveikus traumuotiems žaidėjams, pamatyti mūsų komandą lyderių tarpe. Linkime sėkmės.
Rabino Kalevo Krelino paskaita Vilniaus Choralinėje sinagogoje
Gerbiamieji bendruomenės nariai,
Informuojame, jog tęsiasi paskaitų ciklas apie Jokūbą, Izraelio tautos patriarchą.
Gruodžio 15 d. (ketvirtadienį) 18:30 val. Vilniaus choralinėje sinagogoje (Pylimo g. 39) kviečiame į rabino Kalevo Krelino paskaitą „Jokūbo metamorfozės“, sužinosime, kas pasikeitė po Jokūbo „kovos su angelu“.