lrytas.lt
Japonija yra 125 milijonų turistų rinka. Kaunas juos vilioja čia dirbusio Pasaulio teisuolio Chiune’s Sugiharos atminimu. Jau daug padaryta, bet dar daug galima nuveikti – kad ir sukurti Kauno, kaip Šiaurės Kasablankos, įvaizdį. Šiaulių universiteto docentas, istorikas dr. Simonas Strelcovas neseniai sugrįžo iš Tekančios Saulės šalies. Ten jis tyrinėjo, koks japonų požiūris į 1940 metais Kaune tūkstančius žydų vizas išdavusį ir taip juos išgelbėjusį japonų konsulą Ch.Sugiharą. Japonijoje jis – itin gerbiamas. Šią pagarbą, anot istoriko, vertėtų panaudoti turistams pritraukti. S.Strelcovas įsitikinęs, kad būtina pasakoti, kokia Lietuva buvo, kai joje dirbo teisuolis. Kad ji nebuvo nacistinė ir, kitaip nei kitos Europos valstybės, priėmė dešimtis tūkstančių pabėgėlių. Visa tai jis ketina atskleisti kitąmet pasirodysiančioje akademinėje knygoje japonų kalba. – Kaip vertinate Ch.Sugiharos atminimo puoselėjimą Kaune? – „Laikinoji sostinė“ paklausė S.Strelcovo. – Padaryta labai daug. Svarbiausia, ką Kaunas turi, tai Sugiharos namai.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės komentaras: 1938 metais Eviano konferencijoje pasaulio valstybių lyderiai savo šalyse nesutiko priimti nė vieno žydo
Teisingumo dėlei reikia pasakyti, jog galingiausios pasaulio šalys, iš kurių Eviano konferencijoje tikėtasi daugiausia – JAV, Britanija, Prancūzija, – neužtrenkė pabėgėliams durų, tačiau nustatė itin mažas kvotas. Į JAV kiekvienais metais leista atvykti 30 tūkst. pabėgėlių, į Britaniją – panašiai. Australija sutiko per trejus metus priimti 15 tūkst. žmonių, o Pietų Afrika – tik tuos, kurie turėjo nuo seniau čia gyvenančių giminaičių.