Vasario 16 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybinius apdovanojimus įteikė 26 Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams.

Pasak Prezidentės, tokią dieną mus suartina ir šalies istorinė patirtis, ir dabarties iššūkiai, ir ateities viltys. Didelis bendras troškimas, kad Lietuva toliau augtų ir klestėtų kaip išdidi nepriklausoma valstybė. Kad mūsų gyventojai ją brangintų ir didžiuotųsi, o kitos garbingos šalys laikytų patikima drauge ir sąjungininke.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanota buvusi Vilniaus geto kalinė, aktyvi Holokausto atminties įamžinimo puoselėtoja Fania Brancovskaja.

Prezidentė pabrėžė, kad ši šventė priklauso visiems, kurie šiandien nuoširdžiai, negailėdami jėgų tarnauja valstybei, įgyvendina puikias iniciatyvas, augina vaikus ir kasdien atkakliu darbu prisideda kurdami mūsų visų ateitį. Jie ir yra tikrasis šiandieninės Lietuvos veidas su begale gerų, gražių bruožų. Ti žmonės, kuriems taip pat netrūksta nei pasiaukojimo, nei drąsos, nei ištikimybės.

Apie Fanios Brancovskajos gyvenimą

Fania Brancovskaja gimė 1922 m. gegužės 22 d. Kaune. Tėvas Benjaminas Jochelis buvo elektromechanikos konstruktorius bei turėjo elektromechanikos dirbtuvę. Motina Rachilė buvo namų šeimininkė. Šeimoje kartu su Fania Brancovskaja augo jaunėlė sesuo Riva.
Šeima 1927 m. persikėlė į Vilnių.
Pagrindinį išsilavinimą Fania Brancoskaja įgijo žydiškose mokymosi institucijoje: lankė Sofijos Gurevič mokyklą, vėliau žydų realinę gimnaziją Rūdininkų gatvėjė, kur 1941-1943 veikė Vilniaus geto judenratas. Būdama septyniolikos, Fania išlaikė brandos atestato egzaminus ir netrukus įstojo į Gardino (Baltarusija) pedagoginį institutą. Po to mokytojavo vienoje Baltarusijos mokyklų.

Lietuvos skautija, Lietuvos lenkų harcerių (skautų) sąjunga ir Lietuvos žydų studentų sąjunga Vasario 16-ąją šventė drauge – įvairių tautybių Lietuvos piliečiai susirinko kartu.
Pokalbiuose apie laisvę, pilietiškumą ir istoriją dalyvavo Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius, buvęs harcerių vadovas Adam Blaškevič, Lietuvos žydų bendruomenės nariai, Lietuvos rusų dramos teatro aktoriai, Lietuvos lenkų, rusų, lietuvių skautai.
Renginys vyko Lietuvos žydų bendruomenėje (Pylimo g. 4, Vilnius). Jį tiesiogiai transliavo LŽB Facebookas.
Lietuvos žydų litvakų bendruomenė džiaugėsi, kad renginio svečiu buvo gerbiamas Šolom Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas. Kas geriau, jei ne žmogus, paskyręs savo gyvenimą jaunosios kartos ugdymui, papasakotų apie Lietuvos valstybės, kūrimą.

„Visą laiką sakau tėvams: jeigu norite, kad vaikas padarytų karjerą, jei siejate savo gyvenimą su Lietuva, turite žinoti keletą svarbių dalykų: pirmiausia turite nepriekaištingai mokėti šalies kalbą. Jei ateisi pas geros įmonės vadovą ir pradėsi mekenti, parašysi pareiškimą su klaidomis, nemokėsi sakinio suregzti, vadovas turi teisę sakyti „eik lauk“, – DELFI.lt dėstė M. Jakobas.

Vašingtonas, vasario 16 d. (AFP-BNS). JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį sustabdė Vašingtono įsipareigojimus siekti dviejų valstybių sprendimo Izraelio ir palestiniečių konflikte, pareiškęs, kad palaikytų vienos valstybės scenarijų, jeigu jis užtikrintų taiką.

Naujasis prezidentas šiltai priėmė Baltuosiuose rūmuose Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahų) ir gyrė abiejų šalių „neišardomus“ ryšius. Nors ir paragino žydų valstybės lyderį „truputėlį pristabdyti“ nausėdijų statybas, D.Trumpas nusigręžė nuo tarptautinio konsensuso, kad turi būti įkurta nepriklausoma Palestinos valstybė, egzistuojanti greta Izraelio ir su juo taikiai sugyvenanti.

„Taigi, žvelgiu į dviejų valstybių ir vienos valstybės (sprendinius), ir man patinka tas, kuri patinka abiem šalims. Labai džiaugiuosi tuo (sprendiniu), kuris patinka abiem šalims. Galiu gyventi su bet kuriuo iš jų“, – aiškino prezidentas. „Kurį laiką maniau, kad dviejų valstybių (sprendinys) galbūt atrodo lengvesnis, bet, tiesą sakant, jeigu Izraelis ir palestiniečiai bus patenkinti, aš (irgi) būsiu patenkintas tuo, kas jiems labiausiai patinka“, – sakė D.Trumpas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje buvo pasirašoma sutartis tarp Jurbarko savivaldybės, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir  Naujųjų menininkų kolegijos CAN iš Izraelio  dėl kuriamo projekto „Sinagogų aikštės memorialas“ įgyvendinimo. Sutartį pasirašė Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, LŽB pirmininkė Faina Kukliansky ir  Naujųjų menininkų kolegijos CAN atstovas Grigorijus Zundelovičius.

Vasario 9 d.,  Lietuvos žydų bendruomenės Jaschos Heifetzo salėje vyko susitikimas „Vilnius, litvakų kultūra XIX–XX a. ir Jascha Heifetzas“. Jo metu bus kviečiama ne tik prisiminti litvakų kultūros pėdsakus Lietuvos istorijoje ir vieną žymiausių visų laikų litvakų – smuikininką Jaschą Heifetzą, bet ir pasvarstyti apie Lietuvos žydų bendruomenę šiandien. Susitikimas buvo įdomus, nes jame dalyvavo ir savo įžvalgomis dalinosi visos Lietuvos žinomos asmenybės. Kalbėjo Faina Kukliansky, Eugenijus Laurinaitis, Leonidas Melnikas, Larisa Lempert ir Donatas Katkus, Silvija Sondeckienė, Maša Grodnikienė. Jie prisiminė, kokia gi buvo XIX–XX a. litvakų kultūra, kokią reikšmę jai, o ir šiandienos kultūriniam diskursui turi J. Heifetzas. Susitikimą moderavo LMTA profesorius, žymus smuikininkas ir vienas tarptautinio J. Heifetzo smuikininko konkurso iniciatorių Jurgis Dvarionas.

J. Heifetzo, jo pasiekimų paslaptis ne tik unikalus talentas bet ir praktika, praktika ir dar kartą praktika. Jo smuiko garsai nepavaldūs metams, jo gyvenimas ir pasiekimai nėra tipiški Vilniaus žydui, gyvenančiam carinės Rusijos sėslumo ribose. Tačiau J. Heifetzas pasiekė aukštumų, įėjo į pasaulio muzikinių pasiekimų viršūnę amžiams – mūsų garsusis bendratautis vilnietis, mūsų J. Heifetzas”, – mintimis apie žymųjį litvaką dalijosi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

>>Renginio akimirkos Facebook albume

kauno.diena.lt

Metų Tolerancijos žmogaus kasmetinė nominacija skiriama asmeniui savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime.

Šiais metais Sugiharos fondo valdyba, atsižvelgdama į savo pateiktas užklausas visuomeninėms, nevyriausybinėms organizacijoms, su žmogaus teisių gynimu susijusiomis institucijomis Lietuvoje bei visuomeninės nominacijos ekspertų komisijos siūlymus, svarstė tris kandidatūras: rašytojų Mariaus Ivaškevičiaus, Vandos Juknaitės bei žurnalisto Domo Burkausko.

M.Ivaškevičius nominuotas tolerancijos žmogumi buvo už tai, kad iš naujo atrodo Molėtus ir šių apylinkių žydus. Jis tikino, kad šio krašto žydai daugiau niekada nebebus užmiršti. D.Burauskas nominuotas už tai, kad pasižiūrėjo į šių dienų problemas ir išreiškė pagalbą iš karo kraštų atvykusiems pabėgėliams, tikindamas, kad jie nebebus vieni, o visuomenė turėtų parodyti pagarbos šiems žmonėms.

Kaune tradiciškai Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ paskelbė metų Tolerancijos žmogų. Už praėjusių metų nuopelnus šis garbingas apdovanojimas atiteko rašytojai Vandai Juknaitei. Be to, fondas pristatė ir naujovę – Leonido Donskio vardo premiją.

 

2016-ųjų metų Tolerancijos žmogumi pripažinta V.Juknaitė už tai, kad pakvietė susitaikyti su visos tautos tragedija – Holokaustu ir užmegzti naujus dialogus su žydų tautos žmonėmis.

„Gal kai kam pasirodys keista, bet siūlau duoti gabalėlį žemės tiems, kurie dabar Šventojoje žemėje gyvena arti karo ir nesantaikos. Lietuvoje guli tūkstančiai žydų vaikų ir kankinių kaulų, todėl jiems mūsų žemė priklauso tiek pat, kiek ir mums. Mokytis tolerancijos per mažai, reikia tai atjausti“, – tarė rašytoja. V.Juknaitė susigraudino, paklausus, ką jai reiškia toks apdovanojimas. Ji tik pridūrė, kad užteko pamatyti Čijūnės Suhiharos veidą, kad suprastų, koks tai didis žmogus buvo, todėl ir jai svarbu gauti jo vardo fondo suteiktą apdovanojimą.

Žymiausi pasaulio muziejininkai ir architektai Lietuvoje kuria analogų pasaulyje neturintį projektą – moderniausiomis technologijomis paremtą litvakų miestelių istorijos, kultūros bei atminimo muziejų „Dingęs Štetlas“ („The Lost Shtetl“). Muziejaus architektūrinis projektas jau pateiktas derinti.

Atkurtas gyvenimas

Pasak projekto vadovo, Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjo Sergejaus Kanovičiaus, muziejus „Dingęs Štetlas” bus atidarytas iki 2019 metų vidurio Šeduvoje, Radviliškio rajone.

Čia bus atkurtas kažkada vienos didžiausių Europoje žydų diasporos miestelių gyvenimas.

Tikrų Šeduvoje gyvenusių žydų gyvenimo istorijų pavyzdžiu bus pristatytas tipinės Lietuvos žydų šeimos gyvenimas ir tradicijos, litvakų mokslo reikšmė, kultūriniai, socialiniai ir politiniai judėjimai, jų plėtojami verslai bei užsiėmimai. Muziejaus lankytojai susipažins ir su tragiška Lietuvos ir Šeduvos istorijos dalimi, kai Antrojo pasaulinio karo metais štetlo gyventojų gyvybės buvo nutrauktos netoliese esančiose trijose Holokausto vietose.

Skaitykite daugiau