Izraelyje jau pavasaris: žydi gėlės prie namų ir gatvėse. Noksta soduose prie namų mažieji apelsinai, iš kurių šeimininkės verda skanią uogienę, o šalia jų auga mažosios citrinos. Šaligatvius puošia apelsinmedžiai su vaisiais ir kvepiantys rozmarinų krūmai. Izraelio kurortai: Eilatas ir Negyvoji jūra pasitinka poilsiautojus, nes saulė šiuo metu – maloni ir dar nelabai kaitri.

Visos pavasario grožybės nuotraukose.

Taip, ir vėl – apie žydus. Nors, ne – čia gal labiau apie mus. Iš esmės – apie Vilnių, kurio dalimi buvo jie, o dabar esame mes. Ir šįkart ne apie atgailą, kaltę, ar tai, ko netekome, priešingai – apie tai, ką dar galime susigrąžinti. Noriu pasiūlyti planą, kaip mūsų pražuvę žydai dar galėtų mums pasitarnauti.

Apie Vilnių Myliu šį miestą ir visada kartoju savo užsieniečiams draugams: tai užslėptas perlas. Kai reikia ramybės, jis – ramus. Kai norisi triukšmo ir šėlsmo – jis turi ką pasiūlyti. Grožio čia per akis, mūrinio ir gyvo – sena architektūra, gražūs vyrai ir moterys, žodžiu, yra kur paganyti akis. Ilgą laiką tie mano pasakojimai atsitrenkdavo į korektišką pažadų sieną: „būtinai kada nors atvažiuosim“. Kada nors – niekada. Ir staiga ėmė veikti. Lyg susitarę mano užsieniečiai draugai pradėjo plūsti į Vilnių, klausdami, ką jie privalo šiame mieste pamatyti pirmiausia.

Skaitykite daugiau Delfi.lt  

Sekmadienio vakarą LDK Valdovų rūmuose išdalyti 5-ojo Tarptautinio Jaschos Heifetzo smuikininkų konkurso apdovanojimai.Pirmoji vieta ir 10 000 eurų prizas atiteko japonei Yurina Arai, antroji vieta ir 5000 eurų prizas – ukrainiečiui Dmytro Udovyčenko, trečioji vieta ir 2000 eurų premija – japonui Rennosukei Fukudai. Diplomus pelnė japonų smuikininkė Mayu Ozeki ir Maskvos konservatorijos aspirantas Stepanas Starikovas. Pirmą kartą šio konkurso istorijoje nugalėtojai įteikta ir skulptoriaus Romualdo Kvinto sukurta griežiančio J. Heifetzo statulėlė. Šį prizą įsteigė Lietuvos žydų bendruomenė. „Norime, kad konkurso nugalėtojai visada prisimintų, jog J.Heifetzas buvo vilnietis“, – pabrėžė prizą teikdamas profesorius Leonidas Melnikas.

Skaitykite daugiau LRytas.lt

Vasario 16 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybinius apdovanojimus įteikė 26 Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams.

Pasak Prezidentės, tokią dieną mus suartina ir šalies istorinė patirtis, ir dabarties iššūkiai, ir ateities viltys. Didelis bendras troškimas, kad Lietuva toliau augtų ir klestėtų kaip išdidi nepriklausoma valstybė. Kad mūsų gyventojai ją brangintų ir didžiuotųsi, o kitos garbingos šalys laikytų patikima drauge ir sąjungininke.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanota buvusi Vilniaus geto kalinė, aktyvi Holokausto atminties įamžinimo puoselėtoja Fania Brancovskaja.

Prezidentė pabrėžė, kad ši šventė priklauso visiems, kurie šiandien nuoširdžiai, negailėdami jėgų tarnauja valstybei, įgyvendina puikias iniciatyvas, augina vaikus ir kasdien atkakliu darbu prisideda kurdami mūsų visų ateitį. Jie ir yra tikrasis šiandieninės Lietuvos veidas su begale gerų, gražių bruožų. Ti žmonės, kuriems taip pat netrūksta nei pasiaukojimo, nei drąsos, nei ištikimybės.

Apie Fanios Brancovskajos gyvenimą

Fania Brancovskaja gimė 1922 m. gegužės 22 d. Kaune. Tėvas Benjaminas Jochelis buvo elektromechanikos konstruktorius bei turėjo elektromechanikos dirbtuvę. Motina Rachilė buvo namų šeimininkė. Šeimoje kartu su Fania Brancovskaja augo jaunėlė sesuo Riva.
Šeima 1927 m. persikėlė į Vilnių.
Pagrindinį išsilavinimą Fania Brancoskaja įgijo žydiškose mokymosi institucijoje: lankė Sofijos Gurevič mokyklą, vėliau žydų realinę gimnaziją Rūdininkų gatvėjė, kur 1941-1943 veikė Vilniaus geto judenratas. Būdama septyniolikos, Fania išlaikė brandos atestato egzaminus ir netrukus įstojo į Gardino (Baltarusija) pedagoginį institutą. Po to mokytojavo vienoje Baltarusijos mokyklų.

Lietuvos skautija, Lietuvos lenkų harcerių (skautų) sąjunga ir Lietuvos žydų studentų sąjunga Vasario 16-ąją šventė drauge – įvairių tautybių Lietuvos piliečiai susirinko kartu.
Pokalbiuose apie laisvę, pilietiškumą ir istoriją dalyvavo Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius, buvęs harcerių vadovas Adam Blaškevič, Lietuvos žydų bendruomenės nariai, Lietuvos rusų dramos teatro aktoriai, Lietuvos lenkų, rusų, lietuvių skautai.
Renginys vyko Lietuvos žydų bendruomenėje (Pylimo g. 4, Vilnius). Jį tiesiogiai transliavo LŽB Facebookas.
Lietuvos žydų litvakų bendruomenė džiaugėsi, kad renginio svečiu buvo gerbiamas Šolom Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas. Kas geriau, jei ne žmogus, paskyręs savo gyvenimą jaunosios kartos ugdymui, papasakotų apie Lietuvos valstybės, kūrimą.

„Visą laiką sakau tėvams: jeigu norite, kad vaikas padarytų karjerą, jei siejate savo gyvenimą su Lietuva, turite žinoti keletą svarbių dalykų: pirmiausia turite nepriekaištingai mokėti šalies kalbą. Jei ateisi pas geros įmonės vadovą ir pradėsi mekenti, parašysi pareiškimą su klaidomis, nemokėsi sakinio suregzti, vadovas turi teisę sakyti „eik lauk“, – DELFI.lt dėstė M. Jakobas.

Vašingtonas, vasario 16 d. (AFP-BNS). JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį sustabdė Vašingtono įsipareigojimus siekti dviejų valstybių sprendimo Izraelio ir palestiniečių konflikte, pareiškęs, kad palaikytų vienos valstybės scenarijų, jeigu jis užtikrintų taiką.

Naujasis prezidentas šiltai priėmė Baltuosiuose rūmuose Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahų) ir gyrė abiejų šalių „neišardomus“ ryšius. Nors ir paragino žydų valstybės lyderį „truputėlį pristabdyti“ nausėdijų statybas, D.Trumpas nusigręžė nuo tarptautinio konsensuso, kad turi būti įkurta nepriklausoma Palestinos valstybė, egzistuojanti greta Izraelio ir su juo taikiai sugyvenanti.

„Taigi, žvelgiu į dviejų valstybių ir vienos valstybės (sprendinius), ir man patinka tas, kuri patinka abiem šalims. Labai džiaugiuosi tuo (sprendiniu), kuris patinka abiem šalims. Galiu gyventi su bet kuriuo iš jų“, – aiškino prezidentas. „Kurį laiką maniau, kad dviejų valstybių (sprendinys) galbūt atrodo lengvesnis, bet, tiesą sakant, jeigu Izraelis ir palestiniečiai bus patenkinti, aš (irgi) būsiu patenkintas tuo, kas jiems labiausiai patinka“, – sakė D.Trumpas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje buvo pasirašoma sutartis tarp Jurbarko savivaldybės, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir  Naujųjų menininkų kolegijos CAN iš Izraelio  dėl kuriamo projekto „Sinagogų aikštės memorialas“ įgyvendinimo. Sutartį pasirašė Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, LŽB pirmininkė Faina Kukliansky ir  Naujųjų menininkų kolegijos CAN atstovas Grigorijus Zundelovičius.