

Raimondo Savicko parodos atidarymas!


Kadangi mokslo metai baigiasi ir vasaros atostogos prasideda, Šolomo Aleichemo ORT gimnazija surengė kasmetinę Barmicvos ceremoniją Choralinėje sinagogoje ir Lietuvos žydų bendruomenėje.
Tėvai ir vaikai, gražiai pasipuošę, susirinko į savo reikšmingą žydų paauglių šventės ritualą :Barmicvą ir Batmicvą Vilniaus choralinėje sinagogoje. Ši šventė švenčiama, kai berniukai sulaukia 13, o mergaitės12 metų. Pagal Torą , nuo tada jie tampa atsakingi už savo veiksmus. Su pasididžiavimu tėvai klausėsi kiekvieno rabino Š. Izaksono žodžio ir palaiminimo, skirto berniukams ir mergaitėms, sustojusiems po “hupa“ arba baldakimu. Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius kreipėsi į visus savo auklėtinius su jautriu sveikinimu. Po ritualo visi su tėvais linksminosi ir šventė LŽB buveinėje. Šeimos su vaikais ir artimaisiais trečiajame Lietuvos žydų bendruomenės aukšte uždegė žvakes, pagerbdami savo tėvus, mokyklą, Lietuvą ir Izraelį, ir žuvusius Izraelio karius. Šventė vyko lietuvių ir hebrajų kalbomis. Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon sveikino visus hebrajų kalba, sveikinimą vertė į lietuvių k. Šolomo Aleichemo gimnazijos hebrajų k. mokytoja Ruth Reches. Moksleiviai parengė koncertą su dainomis, šokiais ir ištraukomis iš rašytojo Šolomo Aleichemo bei kitų žydų rašytojų, kurie rašė idiš kalba. Po to jaunuoliai gavo simbolines dovanas iš Lietuvos žydų bendruomenės, o šventė tęsėsi prie vaišių stalo, kur buvo gausu užkandžių, sulčių, kavos, vyno ir vandens bei geros nuotaikos.


Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vasaros renginių sezonas prasidėjo nuostabios knygos pristatymu. Autorė laukė 10 metų, kad atsirastų leidėjas, galintis įvertinti knygos reikšmę, ir šiandien, Geros valios fondo dėka, skaitytojai gali susipažinti su žydų kostiumo istorija Rūtos Guzevičiūtės knygoje “Žydų kostiumo klajonės laike ir erdvėje”.
Sveikiname autorę!
Jašos Heifetzo salėje gausiai susirinkusi publika po knygos pristatymo klausėsi ypatingo koncerto: dr. Marija Krupoves-Berg atliekamų žydiškų dainų, su muzikantais — Andriumi Balachovičium – akordeonas, Arkadijum Gotesmanu – perkusija, Borisu Kirzneriu – smuikas.

– Fima, kažkodėl Saračkos nesimato.
– Mes susibarėme ir ji išvažiavo pas savo mamą. Taip sakant, į isterinę tėvynę.
Mirštantis Rabinovičius prašo žmonos:
– Kai aš mirsiu, įdėk į mano karstą Torą.
– Na, gerai, Abramčikai.
– Ir dar įdėk Bibliją ir Koraną.
– Kam?
– Dėl viso pikto, Roza. dėl viso pikto.

Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai kiekvienais metais lanko Panevėžio apskrities miestus, kad patikrintų senųjų žydų kapinių ir masinių žydų žydynių vietų būklę, kur seniau gyveno didelės žydų bendruomenės, jų kapines ir visą kitą buvusią sukurtą infrastruktūrą. Deja, reikia pažymėti, kad ne visos vietos yra tinkamai prižiūrimos. Šiai dienai, kaip ir kasmet jau yra parengti kreipimaisi visiems Panevėžio apskrities rajonų vadovams, savivaldybių administracijoms, mažų miestelių seniūnams, kad laiku nupjautų žolę prie kapinių bei masinių žydų žudynių vietų. Juk atėjus vasarai iš viso pasaulio atvyksta artimieji aplankyti savo senelių, protėvių laidojimo vietų bei masinių žudynių vietų. Šį kartą po Pasaulio Teisuolio apdovanojimo ceremonijos, kurią organizavo Izraelio ambasada Lietuvoje Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje, Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofman ir bendruomenės narys E. Grafman kartu su profesore A. Vasiliauskiene ir Kupiškio rajono Savivaldybės kultūros skyriaus vyresniuoju specialistu V. Zavacku, vyskupu J. Kaunecku ir vietiniais seniūnais aplankė Kupiškio rajono minėtas vietas.

2017 m. gegužės 30 d. Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofman ir bendruomenės narys F. Grafman dalyvavo Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje, kur vyko Izraelio valstybės ambasados Lietuvoje organizuota Pasaulio Tautų teisuolio apdovanojimo ceremonija. Iškilmingame renginyje buvo pagerbtas kunigas Feliksas Ereminas (1890 – 1962), kuris Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo žydaitę Rachelę Rozenbergaitę. Už jos išgelbėjimą ir tolesnę globą ambasadorius Amiras Maimonas įteikė dvasininko Felikso Eremino giminaičiui Taurui Budziui Jad Vašemo Pasaulio tautų teisuolio medalį ir garbės raštą. Ambasadorius pažymėjo, kad ši iškilminga diena tai pamoka mūsų ateičiai.

Geros valios fondas su džiaugsmu kviečia Jus į Rūtos Guzevičiūtės knygos “Žydų kostiumo klajonės laike ir erdvėje” pristatymą ir žydiškos muzikos koncertą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (Pylimo g. 4) birželio 1 d. (ketvirtadienį) 18 val. Jašos Heifetzo salėje (III a.). Jums koncertuos: dr. Marija Krupoves-Berg – vokalas, Andrius Balachovičius – akordeonas, Arkadijus Gotesmanas – perkusija, Borisas Kirzneris – smuikas.
Arkadijus Vinokuras
Reikia būti piktybiškai nusiteikusiam, norint mane išvadinti rusofobu. Kreipiuosi į kai kuriuos tą melą skelbiančius rusakalbius Vilniaus žydus. Esu rusų meno visokiomis formomis gerbėjas. Asmeniškai legendinio klouno Jurijaus Nikulino kvietimu esu vaidinęs jo cirke Maskvoje. Taip pat legendinio Tagankos režisieriaus Jurijaus Liubimovo kvietimu vaidinau jo pastatyme „Meistras ir Margarita“ Švedijos Karališkajame dramos teatre. Mano keli geriausi eilėraščiai parašyti rusų kalba. Beje, rašau eiles lietuvių, rusų, švedų, anglų ir ispanų kalbomis.
Tai kas tokio baisaus atsitiko, kad pradėta piktybinė kampanija prieš mano asmenį? Ar dėl to, kad turiu pagrindo teigti, kad Simono Gurevičiaus inicijuoti VŽB pirmininko rinkimai nieko bendro su demokratiniais principais neturi? Tačiau niekas rimtai paneigti mano argumentų nebando. Tai kas belieka? Paversti pagrįstą kritiką kaltinimu, neva aš niekinu rusakalbius Vilniaus žydus. Pigu ir daugiau nieko. Tačiau, jeigu kas mano esąs be pagrindo „įtartas“, nuoširdžiai atsiprašau.
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky dalyvavo Izraelio ambasadoje vykusiame neįgaliųjų komandos priėmime, kuriame dalyvavo Socialinės apsaugos ir Darbo ministras Linas Kukuraitis . Svečiai dovanų gavo Izraelio ambasados išleistą monetą. Izraelio ambasadorius A. Maimon pasveikino Fainą Kukliansky su perrinkimu į LŽB pirmininkės postą.
Sveikinimą taip pat atsiuntė Lietuvos advokatūra, linkėdama LŽB bendruomenei vienijančių ir stiprinančių darbų. Vilniaus žydų asociacijos Izraelyje pirmininkė Mickey Kantor sveikina F.Kukliansky, linki jai sėkmės bei tokio pat gero tikro darbo, kuris buvo nuveiktas pirmoje kadencijoje.

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininko rinkimuose sekmadienį antrai kadencijai perrinkta Faina Kukliansky. Lietuvos žydų bendruomenės sekretoriato vadovė Monika Antanaitytė BNS pranešė, jog „balsų dauguma (rinkimuose) nugalėjo F.Kukliansky“. „Balsuotojai balsavo arba už F.Kukliansky, arba susilaikė. Už S.Gurevičių balsavusiųjų nebuvo“, – sakė M.Antanaitytė.

15min.lt Autorius: Dalija Epšteinaitė
Vartydami istorijos puslapius, gilindamiesi į Antrojo pasaulinio karo prisiminimus, matome ne tik baisumus, bet ir jų fone pražystančius didvyriškus poelgius, jautrumą ne tik artimui, bet ir svetimam žmogui, ištiestą draugišką ranką.
Birželio 25 d. Vilniuje vyks arkivyskupo ir kankinio Teofiliaus Matulionio beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – šventė. Žinodami, kad būsimas palaimintasis Teofilius Matulionis prisidėjo gelbėjant žydų kilmės mergaitę, pasidomėjome jos tolesnio gyvenimo vingiais. Apie išgelbėtą žydaitę, savo vaikystės draugę Esterą Elinaitę pasakoju aš, Dalija Epšteinaitė, – kaunietė, rašytoja, vertėja, žurnalo „Brasta“ (Lietuvos žydų istorija ir kultūra) redaktorė.

Doc.dr. Aušra Pažėraitė
Šavuot šventė, kuri netrukus (2017 gegužės 30, 31) bus švenčiama, yra lyg Pesachą užbaigianti šventė. Lietuviškai jos pavadinimas reiškia savaitės, arba septynetas, tai – nuoroda į septynias savaites nuo Pesacho, arba dar kitaip, nuo pjūties pradžios („Atskaitysi septynias savaites, pradėdamas skaičiuoti nuo to laiko, kai pjautuvas pirmąkart paliečia nepjautus javus. Tada tu švęsi Savaičių iškilmes, VIEŠPATIES, savo Dievo, garbei atnašaudamas geros valios atnašą pagal derlių, kuriuo VIEŠPATS, tavo Dievas, bus tave palaiminęs“ (Įst 16,9-10)), kurių metu buvo skaičiuojamos omero dienos (Kun 23,15-21) bei švęsta Lag b‘Omer šventė.
Tačiau ši šventė turi ir kitus pavadinimus, ateinančius iš Toros: „Pjūties šventė“ (Iš 23,16), „Pirmienų šventė“ (jom ha‘bikurim, Sk 28,26). O dar vienas pavadinimas, Aceret, – iš Toros išminčių. Pastarasis terminas tiksliausiai pabrėžia šios šventės kaip Pesacho šventės užbaigimo prasmę.
Nors Toroje ši šventė tiesiogiai nevadinama Toros dovanojimo švente (Matan Tora), t.y. su vienkartiniu istoriniu įvykiu, o pirmiausia siejama su derliumi, būtent ši šventės prasmė šiandien žinoma ir priimta. Žinoma, ir derlius yra priimamas kaip dovana, ir pjūties pradžia, ir pabaiga, kuri švenčiama kartu su Dievu, tam, kad būtų galima dėkoti už jo rūpestį ir Apvaizdą. Tačiau vien jis nesuteiktų šios šventės prasmei išskirtinumo.


Pirmąją vasaros dieną, birželio 1 d. 17.30 val., Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) bus atidaryta paroda „Rhona Gorvy: kūrybinės įžvalgos“. Rhona Gorvy – menininkė, gimusi žydų išeivių iš Lietuvos šeimoje Pietų Afrikoje – Lietuvai padovanojo didžiulį kūrybinį palikimą. Parodoje eksponuojami jos grafikos darbų ciklai ir skulptūros atspindi socialines žmonijos problemas, kelia visuomenei aktualius klausimus, skatina atidžiai pažvelgti į įvairiapusę žmogiškąją prigimtį.

Mielieji Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir draugai,
Šių metų spalį Jūsų laukia dar įdomesnis, dar didesnis, dar geresnis Limudas –
Limmud Lietuva 5 !
Išsamesnė informacija, konferencijos vieta, programa ir registracija – jau greitai.
Sveiki atvykę į Vilnių, į Lietuvos žydų bendruomenę,
Tuojau pamatysite, kokia ji. Tai ne reklaminis filmukas, tai kiek pagrąžinta realybė. Pagražinta, nes nematyti to sunkaus kasdieninio darbo ir visų žmonių, kurie jį atlieka.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) veikla yra plati ir įdomi, filmo kūrėjai nusprendė parodyti per keturias dienas fiksuotus vaizdus, norint parodyti daugiau, reikėtų kurti ,,serialą“.
Vienas svarbiausių bendruomenės tikslų – dėmesys ir rūpestis savo nariais, vaikais, paaugliais ir senjorais. Bendruomenės Socialinių programų departamento rūpestis ir globa skiriama Holokaustą išgyvenusiems, ligoniams, neįgaliems ir patiriantiems socialinę atskirtį.
Pastarųjų metų svarbus darbo baras – unikalus Europoje medinių sinagogų žydų paveldas, filme rodomos restauruojamos sinagogos ir šventiški restauruotos Pakruojo sinagogos atidarymo vaizdai. Darbai atliekami drauge su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos ir miestų savivaldybėmis.
Jei būtų kuriamas filmo tęsinys, į jį patektų daugiau jaunimo, studentų, jaunų šeimų klubų ir regioninių bendruomenių bei įvairių linksmų švenčių akimirkų.

© 2017 Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
Su daugeliu svarbių, bet baisių istorijos įvykių, mūsų vaikai susipažįsta ir juos aptaria ugdymo įstaigose. Nors daugelis mūsų žino apie Holokausto siaubus, bet ar kas nors gali išties suvokti, kaip koncentracijos stovykloje turėjo jaustis vaikas? Tai – emociškai labai sudėtingas turinys, tačiau Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi kompanija „Fettle Animation“, kurianti edukacinius filmus vaikams, ėmėsi šio iššūkio.
„Holokausto vaikai“ – tai daug prestižiškiausių apdovanojimų susižėręs animacinis serialas (šeši trumpi filmukai) vaikams apie Holokaustą. Tai – piešta dokumentika, padedanti vaikams suvokti skausmingą istorijos tarpsnį.

Socialinių programų departamentas ir klubas „Abi men zet zich“
Kviečia savo globotinius susitikti Šavuot šventės išvakarėse
2017 m. gegužės 30 d. 14.00 val.
(J.Heifetzo salėje, III aukštas)
Dalyvauja: rabinas Samson Daniel Izakson
Vilniaus Choralinės Sinagogos Kantorius Šmuel Jatom
Markas Volynskis atliks šventinį „Niguną“
Pasivaišinsime tradiciniais Šavuot šventės patiekalais
Informacija: Tel.:+3706 78 81514 Žana Skudovičienė