Shimon Cohen
The PR Office
London
Raimondo Savicko parodos atidarymas!
Izraelio – JAV menininkas, kompozitorius ir muzikos terapeutas Tal Gur kviečia į renginius
Į Lietuvą atvyksta litvakų kilmės Izraelio – JAV menininkas, kompozitorius ir muzikos terapeutas Tal Gur. Jis pristatys savo audiovizualinio meno projektą „Mind Crossing: Branches, shadows and ashes“, skirtą Lietuvos žydų genocido dienai. Tal Gur savo darbe apjungia muziką, šokį, vaizdo projekcijas ir dokumentiką bei remiasi savo senelio po Antrojo pasaulinio karo rašytų laiškų kolekcija. Jis kalba apie tragišką Holokausto patirtį, apie traumą, kuri paveikia ištisas kartas, apie netektį (Tal Gur seneliai 1941 m. spalį Didžiosios akcijos metu neteko savo vaikų), apie padedančią išgyventi meilę ir atkaklumą kurti savo gyvenimą iš naujo.
Susitikimai su Tal Gur, kuriuose dalyvaus ir specialiai iš Izraelio atvykstantys jo tėvai, vyks:
rugsėjo 21 d. 18.30 val. Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje (Gedimino pr. 24)
rugsėjo 22d. 11 val. Prienų J. Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje (Kauno g. 28)
15 val. Vilkaviškio kultūros centre (Vytauto g. 28)
rugsėjo 23 d. 15 val. Kaune, IX forto Okupacijų ekspozicijos pastate, muziejaus kino salėje.
Renginiai nemokami.
Kvietimas jaunimui 18+ švęsti Roš ha Šana
Po sinagogos, 20:00, šiandien rugsėjo 20d. maloniai kviečiame jaunuolius 18+ prisijungti prie jaukaus pasibuvimo Roš Hašana proga.
Įėjimas nemokamas, tačiau visus kviečiame nudžiuginti vieniem kitus savos gamybos arba tiesiog mėgstamais užkandžiais arba gėrimais
Susitikimo metu kalbėsimės apie Rošhašana, susipažinsime su naujai atvykusiais žmonėmis, žaisime žaidimus na ir žinoma vaišinsimės!:)
Kas laikosi kašruto – bus ir košerinių užkandžių.
Lokacija: baltoji salė, Pylimo g. 4.
Galima atvykti su antra puse
Įėjimas nemokamas, tačiau visus kviečiame nudžiuginti vieniem kitus savos gamybos arba tiesiog mėgstamais užkandžiais arba gėrimais
Susitikimo metu kalbėsimės apie Rošhašana, susipažinsime su naujai atvykusiais žmonėmis, žaisime žaidimus na ir žinoma vaišinsimės!:)
Kas laikosi kašruto – bus ir košerinių užkandžių.
Lokacija: baltoji salė, Pylimo g. 4.
Galima atvykti su antra puse
Telefono nr pasiteirauti: +37060997326
Nuoroda į jaunimo 18+ grupę:
Gražių, linksmų bei saldžių naujų 5778 metų! 🙂
LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimas su Roš ha Šana
Mielieji Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai,
Linkiu Jums saldžių ir gerų 5778 metų! Sveikinu, linkiu, kad būtų daugiau taikos, gerumo ir ramybės Jūsų visų šeimose ir bendruomenėje, pasitikite Naujuosius metus, švęsdami su džiaugsmu ir šypsena. Svarbiausia, kad būtų kuo mažiau pykčio, geresnė bus sveikata ir nuotaika. Tegu Jus lydi santarvė, supratimas, ir šiltas bendruomeniškumo jausmas.
Seimo Pirmininko pavaduotojo Gedimino Kirkilo sveikinimas Lietuvos žydų bendruomenei
Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas šiandien Naujųjų metų proga (Roš Hašana) pasveikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę.
„Nuoširdžiai sveikinu Naujųjų, 5778-ųjų, metų proga. Naujųjų metų šventė mums visiems yra ypatingas laikas prisiminti nuveiktus darbus, pasidžiaugti artimųjų sėkme ir bendrystės laime.
Šis laikas – ir linkėjimų metas. Šios gražios šventės proga kartu su tradiciniais Roš Hašana linkėjimais sėkmingų ir saldžių metų – „Šana Tova u Metuka“ – Jūsų bendruomenės nariams linkiu geros sveikatos ir naujų prasmingų darbų. Lai Jūsų šeimose tvyro darna, širdyse – šiluma, o mūsų pasaulyje klesti taika.
Džiaugiuosi nuoseklia Jūsų bendruomenės veikla. Jūsų Tautos turtinga istorija, neblėstantis gyvosios atminties ir tradicijų puoselėjimas praturtina Lietuvos kultūrinį ir dvasinį gyvenimą. Jūs išugdėte daug visuomenėje gerbiamų ir pasaulyje žinomų žmonių. Dėkoju Jums ir su geriausia viltimi sveikinu pasitinkant Naujuosius“.
Informacijos ir komunikacijos departamento
Ryšių su visuomene skyriaus patarėjas
Valdas Sinkevičius
IŠ UŽMIRŠTOS KNYGOS
Mieli bendruomenės nariai, vilniečiai, ir svečiai,
kviečiame pagerbti Lietuvos žydų genocido aukas kartu su Kristoforo orkestru Rugsėjo 24 d. Vilniaus choralinėje Sinagogoje.
Įėjimas laisvas, būtina išankstinė registracija >>ČIA:
Roš ha Šana proga LŽB sveikina rabinas Abraham Ginsberg, Vykdantysis Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto direktorius
As the Jewish New Year and High Holidays approaches, on behalf of the Rabbinical Board of the CPJCE and the Committee members, I hereby take the opportunity to extend our best wishes for a SHANA TOVA , happy and healthy New Year.
We greatly appreciate all your continued help and assistance in our holy and important task of preserving and safeguarding the Jewish cemeteries in Europe in accordance to Jewish Law and Tradition.
Our positive co-operation and your understanding and sensitivity to this important issue, has helped us in our worthy cause and has achieved great results.
We hope that this cooperation and understanding will continue in the future and we look forward to work with you in the future.
May the New Year bring you lots of health and prosperity to you and your family with continued success in all your worthy endeavours.
Rabbi Abraham Ginsberg
Executive Director
Committee for the Preservation of Jewish Cemeteries in Europe
LŽB Socialinių programų departamentas dėkoja aukotojams
Prieš savaitę kreipėmės į Jus su prašymu padėti daugiavaikei šeimai, kuriai šiuo metu itin reikalinga parama.
Gavome be galo daug Jūsų skambučių ir elektroninių laiškų su pasiūlymais padėti. Jūsų dėka surinkome neįtikėtinai daug šeimai reikalingų daiktų: indų, patalynės, buitinės technikos, saldumynų ir žaidimų vaikams, apdailai ir remontai reikalingų priemonių.
Trys kartos šalia sinagogos: gyvenimas šalia žydų
Autorius: Ieva Elenbergienė
Irena Ivanova, jos dukra Žana ir anūkas Andrejus – visą gyvenimą gyvena šalia žydų. Tai jie pasirūpina sinagogos švara ir ramybe. Ir nors šeima turi savo religiją ir šventes, kalbėdamos apie žydų bendruomenę moterys dažnai sako „mes“. Irenos ir Žanos akimis galime paklaidžioti po praeities ir dabarties sinagogą bei atsikratyti jausmo, jog viskas čia – slapta ir niekam nevalia kaišioti nosies.
Žana Chlebnikova, apžiūrėjusi mane per kamerą, paspaudžia mygtuką ir įleidžia pro sinagogos vartelius. Moteris dabar oficialiai dirba apsaugoje, tačiau sinagogoje sukiojasi nuo vaikystės su savo mama Irena Ivanova, kuri jau 34-erius metus dirba šių maldos namų prižiūrėtoja, anksčiau padedama jau amžinatilsį vyro. Tarp macų miltų dūkdavo ir mažas Žanos sūnus Andrejus, kuriam augant čia taip pat visad atsirasdavo papildomo darbo. Kol šnekučiuojamės su Žana, atskuba ir jos 71-erių metų mama, kuri labai nustemba išvydusi mane su diktofonu. „Nesakiau jai apie interviu, nes nebūtų atėjusi. Mama kukli ir nemano, kad kitiems reikia viską žinoti…“ – šypsosi dukra. Irena truputį pasibara, bet žodžių traukti iš jos nereikia.
Skaityti plačiau
Savivaldybė aptvers senąsias žydų kapines Kretingoje
Kretingos rajono savivaldybės vadovai, įgyvendindami žydų bendruomenei duotą pažadą šiemet aptverti 1,83 ha ploto senųjų žydų kapinių teritoriją, praėjusią savaitę į pasitarimą pakvietė žydų bendruomenės, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus atstovus bei šalia Kretingos senųjų žydų kapinių esančio privataus sklypo, kuriame šiuo metu vykdomi statybos darbai, savininkus.
„Kapinių sklypo kadastriniai matavimai jau atlikti ir atsižvelgdami į šių kapinių, kaip kultūros paveldo objekto, svarbą, o kartu – ir savivaldybės finansines galimybes, siūlome žydų kapinių teritoriją aptverti segmentine tvora, išlaikant vertinguosius buvusios tvoros elementus. Skaičiuojamoji tokios tvoros kaina būtų apie 15–20 tūkst. eurų, tačiau tiksliai ji paaiškės tik parinkus rangovą darbams atlikti ir parengus statybos projektą“, – sakė savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, akcentavęs, kad administracija artimiausiu metu skelbs konkursą rangos darbams su projektavimu nupirkti, jeigu tokiam savivaldybės siūlymui bus pritarta.Pasak Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiosios valstybinės inspektorės Daivos Masiliauskienės, segmentinės tvoros pasirinkimui departamentas neprieštarauja, tačiau svarbiausia – išsaugoti likusį kultūrinį paveldą, t. y. palikti buvusios tvoros fragmentus.
Kviečiame į Roš ha-Šana Vilniaus Choralinėje sinagogoje!
Rugsėjo 20 d., trečiadienis
Nuo 17 val. Tradicinis Roš ha Šana išvakarių sutikimas sinagogoje.
Maldos pradžia – 18:30 val.
Naujojo 5778 metų kalendoriaus pristatymas ir tradicinės Roš ha-Šana vaišės.
Šana Tova u Metuka!
Rugsėjo 21 d. ir 22 d. malda prasidės 9:30 val.
Koncertas LŽB Jašos Heifetzo salėje
Buvusiems geto kaliniams koncertuos vokiečių ansamblis Art&Weisen.
Penktadienį, rugsėjo 22d. Jašos Heifetzo salėje 17val.
Sveikinimai Roš ha-Šana 5778 proga
Holokausto aukos pagerbiamos skaitant jų vardus
BNS. Lietuvos žydų genocido diena minima, skaitant Holokausto aukų vardus. Sekmadienį skaitymai prasidėjo Merkinėje, šią savaitę jie vyks Vilniuje ir Kaune.
Gyventojai kviečiami ir patys rengti skaitymus. „Iniciatyvų sąrašas nėra baigtinis – visi norintieji gali prisidėti išsirinkdami Holokausto atminimui svarbią vietą. Nužudytųjų vardai ir pavardės gali būti randami muziejuose, bibliotekose ar žydų paveldo išsaugojimu besirūpinančiose organizacijose“, – nurodo akcijos iniciatoriai. Pilietinė iniciatyva „Vardai“ rengiama jau septintus metus.
„Holokaustas – viena skaudžiausių temų Lietuvos istorijoje. Tik kalbėdami ir prisimindami nemalonią praeitį galime tapti atviri pasauliui. Manau, kad šie skaitymai yra stipri ir asmeniška tokios atminties bei laisvės išraiška“, – sako „Vardų“ koordinatorė Milda Jakulytė-Vasil.
Rugsėjo 20 d. Vilniuje vardų skaitymai vyks dviejose vietose. Vidurdienį prie „Atminimo akmens“, skirto tarpukario kulinarei Faniai Lewando ir jos vyrui Lazar Lewando (Vokiečių g. 14) Vardus skaitys Žmogaus teisių organizacijų koalicijos nariai. Skaitymas bus atviras praeiviams ir visiems norintiems prisidėti. Baigiantis darbo dienai, vardų skaitymas persikels į buvusios geto bibliotekos kiemelį (Žemaitijos g. 4). Perskaitydamas žuvusiųjų minėjimo maldą Molei, renginį pradės Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Šmuel Jatom. Neringa Latvytė-Gustaitienė iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus susirinkusius supažindins su pastato istorija ir Vilniaus geto kalinių likimu. Vardų skaitymas Žemaitijos g. 4 kiemelyje tęsis iki 19 val. Tą pačią dieną vardai bus skaitomi Eišiškių miesto centre ir Ukmergėje senosiose Ukmergės žydų kapinėse, rugsėjo 21 d. Dieveniškių miestelio centre bei Semeliškių miestelio aikštėje prie gimnazijos. Rugsėjo 22 d. Vardus skaitys marijampoliečiai Beatričės Kleizaitės-Vasaris galerijoje, Seirijų gyventojai – šalia esančioje žudynių vietoje Šilaičių kaime, Kėdainiuose organizuojamas Atminties kelias, kuriuo nuo miesto parko iki žudynių vietos bus einama tuo pačiu keliu, kuriuo į mirtį buvo varomi žydai. Ši iniciatyva vyks ir Šeduvos centre prie paminklo Šeduvos žydams atminti, Jonavoje prie krašto muziejaus, Inturkės gyventojai vardus skaitys trejose žydų žudynių vietose Rašos miške, Švenčionių r. Rugsėjo 23 d. vardus skaitys kauniečiai, Laisvės al. šalia buvusio Metropolio restorano ir Danieliaus Dolskio paminklo, rugsėjo 24 Šiaulių gyventojai prie Šiaulių geto vartų paminklo. VARDŲ skaitymo iniciatyva baigsis rugsėjo 24 d. Tą dieną Lietuvos gyventojai kviečiami aplankyti arčiausiai esančias žydų žudynių vietas. Lietuvos žydų genocido diena minima rugsėjo 23 dieną. Tą dieną 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus getas.
Kauno geto gestapininko Helmuto Raucos anūkė susitiko su Didžiosios akcijos liudininke
Kauno žydų bendruomenėje lankėsi gestapininko Helmuto Raucos, kuris buvo pagrindinis Didžiosios akcijos Kauno gete vykdytojas (https://en.wikipedia.org/
Viena tauta – dvi kančios
Arkadijus Vinokuras, alfa.lt
Rugsėjo 23 dieną Lietuvoje vėl bus minimos Holokausto aukos. Antrojo pasaulinio karo metais nacių vykdytas žvėriškas nusikaltimas žmoniškumui buvo nukreiptas pabrėžtinai prieš vieną tautą – žydus. Tikslas buvo aiškus – galutinis žydų tautos sunaikinimas. Tas naikinimas vyko pramoniniu būdu. Atitikmens tokio masto žmonių žudymui konvejeriu, dujų kamerose, žmonijos istorijoje nerasime. Kita vertus, pavyzdžių, kai lyg ir geranoriški kaimynai staiga pavirsta niekuo dėtų vaikų, moterų, senelių, vyrų žudikais, toje istorijoje apstu.
Lietuva šios skaudžios patirties išvengti nesugebėjo. Lietuva taip pat nesugebėjo išvengti ir dar vienos tragedijos – sovietų okupacijos, žudynių bei Lietuvos piliečių trėmimo į gulagus. Sprendžiant iš to, kad ant kiekvieno namo gedulo juostomis iškabinamos vėliavos trėmimams atminti, bet tokios pat vėliavos neiškeliamos Holokausto aukoms pagerbti (nors įstatymas tai nurodo), akivaizdu, kad kažkas labai negerai su tomis istorinėmis kančiomis tūlo lietuvio smegeninėje.
Kitaip tariant, etninį lietuvį kankina dviejų kančių naratyvas, kuriame vienas – Holokaustas – vis dar svetimas, vis dar kito, svetimo kančia. Atjautai kito kančiai neliko vietos ir ji vis dar šiandien sunkiai skinasi sau kelią bendrapiliečio lietuvio psichikoje.
Pažintinis Roš ha Šana vakaras
Rugsėjo 19 d., antradienis, 18 val. J. Heifetzo salė. Pažintinis Roš ha-Šana vakaras.
Vakaro metu ne tik pasilinksminsime, pasmaguriausime, susipažinsime su 5778-ųjų metų kalendoriumi, bet ir atnaujinsime žiniais apie saldžiausią žydišką šventę.