Izraelis trauksis iš UNESCO kartu su JAV

Izraelis trauksis iš UNESCO kartu su JAV

 BNS 2017 m. spalio 12 d.  Izraelis trauksis iš Jungtinių Tautų kultūros ir švietimo organizacijos UNESCO, kaip ir JAV, apkaltinusios pastarąją „antiizraelietišku šališkumu“, pareiškė ketvirtadienį Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu. „Ministras pirmininkas nurodė Užsienio reikalų ministerijai parengti Izraelio išstojimą iš šios organizacijos kartu su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakoma B. Netanyahu tarnybos pranešime. Jame nurodoma, kad B. Netanyahu „sveikina prezidento Trumpo sprendimą pasitraukti iš UNESCO; tai drąsus ir dorovingas sprendimas, nes UNESCO tapo absurdo teatru ir, užuot rūpinusis istorijos išsaugojimu, ji iškraipo ją“.

Sukkot Kaune

Sukkot Kaune

Kauno žydų bendruomenė kartu su rabinu Šolom Ber Krinskiu gražiai žaliuojančioje ir net niūrią lietingą dieną stebuklingai šviesioje Sukkot palapinėje džiaugsmingai pažymėjo šią vieną linksmiausių Aukščiausiojo malonės ir derliaus  šventę.

Gera nuotaika, bendruomeniška atmosfera, šokiai, skanus maistas praskaidrino žydiškąsias tradicijas puoselėjančių šventės dalyvių kasdienybę, o KŽB pirmininkas Gercas Žakas džiaugėsi jau apie 25 metus besitęsiančia kauniečių ir rabino Š. Ber Krinskio,į Lietuvą  iš JAV atvykusio po Nepriklausomybės atkūrimo, iš JAV, bičiulyste.

LNSO gastroles Indijoje rėmė Lietuvos žydų kilmės mecenatas

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky Lietuvos Respublikos ambasados Indijoje kvietimu spalio 10 d. Mumbajuje dalyvavo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) koncerte, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

LNSO gastroles Indijoje rėmė Vilniuje gimusio litvakų kilmės Indijos verslininko, mecenato ir gero Fainos Kukliansky šeimos draugo  Yusufo K. Hamied bei jo žmonos Faridos paramos fondas.

Nuotraukoje (iš kairės į dešinę): Indijos Užsienio reikalų ministras J. E. M.J. Akbar, LR Užsienio reikalų ministras J. E. Linas Linkevičius, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, tarptautinės farmacijos ir biotechnologijų kompanijos Cipla Limited pirmininkas Yusuf K. Hamied.

Žydų kilmės kunigas Jokūbas: „Apvaizda mane vedė į kunigystę“

Gintarė Kubiliūtė, Bernardinai.lt

Rugsėjo 27-osios vakarą Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva buvo surengta dokumentinio filmo, režisuoto Grzegorzo Linkowskio, „…Kryžius Dovydo žvaigždėje“ peržiūra. Filme žydų kilmės kunigas Romualdas Jakubas Weksleris-Waszkinelis pasakoja savo, turinčio dvigubą tautinę ir religinę tapatybę, išgyvenimus. Po filmo peržiūros Lenkijos radijo žurnalistas Dariusz Rosiakas, parengęs knygą apie neeilinę kunigo asmenybę „Žmogus tvirtu stuburu“, su Romualdu Waszkineliu kalbėjosi apie antisemitizmą, žydų ir lenkų santykius bei kunigo išgyvenimus, susijusius su dviguba religine ir tautine tapatybe.

Vos pasibaigus filmui, kunigas prabilo apie savo jausmus: „Aš nenoriu verkti. Turiu sau pasakyti, kad nenoriu verkti, įtikinti save. Supraskite, man labai sunku neverkti esant čia. Aš esu lenkų žydas, gimiau Švenčionyse per okupaciją, kai jie priklausė Lenkijai. Ir aš myliu Lietuvą, nes esu litvakas, noriu aš to ar ne. Prašau, nevadinkite manęs žydu, vadinkite mane Jokūbu.“

Romualdas Jakubas Weksleris-Waszkinelis – žydų kilmės kunigas, išgelbėtas holokausto metu

Kunigas Jokūbas gimė 1943 m. Švenčionių gete, žydų Wekslerių šeimoje ir netrukus buvo atiduotas lenkų Waszkinelių šeimai. Išgelbėtas nuo mirties vaikas augo katalikiškoje šeimoje ir 1966 m. tapo kunigu. Iki 1978 m. J. Weksleris nieko nežinojo apie savo žydiškas šaknis ir apie tai, kad jo tėvai mirė holokausto metu.

Sužinojęs apie savo šeimos likimą ir žydišką kilmę, kunigas neatsisakė nei tikėjimo, nei lenkiškos ar žydiškos tapatybės. Išgyvenęs ne vieną vidinį konfliktą, dabar Romualdas Jakubas Weksleris-Waszkinelis gyvena Tel Avive, dirba Yad Vashemo institute ir aktyviai dalyvauja krikščionių bei žydų dialoge.

Skaitykite visą straipsnį Bernardinai.lt

Simchat Tora šventė Vilniaus choralinėje sinagogoje

Simchat Tora šventė Vilniaus choralinėje sinagogoje

Simchat Tora užbaigia rudeninių žydų švenčių ciklą.

Tora turi 54 savaitinius skyrius, kurie skaitomi ištisus metus. Šventinę Simchat Tora dieną sinagogoje baigiamas ir iš naujo pradedamas metinis Toros skaitymo ciklas.

Iš Aron Kodeš išimamos Toros ir 7 kartus šokama aplink pakylą (bimą) iš kurios ir skaitoma Tora.Tai viena nuotaikingiausių žydų švenčių, lydima šokių ir dainų!
Vilniaus Choralinėje Sinagogoje Simchat Tora šventė vyks
        spalio 12 , 19:30 val. 
 
Šoksime, dainuosime, lauks ypatingas vaišių stalas!
 
Laukiame visų!
 
Vilniaus žydų religinė bendruomenė
LSK “MAKABI” FUN RUN bėgimo varžybos spalio 15 d.

LSK “MAKABI” FUN RUN bėgimo varžybos spalio 15 d.

Visus Makabiečius ir mus palaikančius kviečiame dalyvauti Fun Run bėgime jau šį sekmadienį (2017.10.15 “Vingio parke”).

FUN RUN jau įvyko Londone, Budapešte, Paryžiuje, Belgrade, Romoje, Varšuvoje, Amsterdame. O mes tai darome Vilniuje!

Mes tikime, kad visi gali prabėgti 3 km arba 1,5 km ir kartu smagiai praleisti laiką. O visos gautos lėšos bus panaudotos Makabi klubo tolimesnei veiklai plėtoti ir palaikyti.

REGISTRACIJA: https://docs.google.com/…/1jtjruTVnoN22B7EWUF-W0q…/viewform…

Programa:
1. Varžybų atidarymas 10:00
2. 1,5 km bėgimas 10:30
3. 3 km bėgimas  11:15
4. Dalyvių apdovanojimas 12:00

DALYVIO  MOKESTĮ  GALIMA  SUMOKĖTI  IR  SPALIO 15.

Meteorologai  spalio 15 numato  gražią saulėtą  dieną  – skirkime laiko sportui, sau ir žydiškos dvasios puoselėjimui. 

Skaityti plačiau

„Patys kalti?“ arba kodėl Lietuvoje prasiskolinęs kas dešimtas žmogus?

manoteises.lt

Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas. „Patys kalti“ – taip neretai pagalvoja ne vienas, išgirdęs, kad kažkam atlyginimą stipriai apkarpo antstoliai, o kažkas ilgai nedirba arba neišbrenda iš priklausomybės liūno.

“Šiuo metu antstoliams tam tikrais atvejais leidžiama nuskaičiuoti 50 procentų nuo minimalaus atlyginimo. Atskaitymai taikomi net ir senatvės pensijoms. Tokia tvarka atima galimybę gyventi oriai ir sumokėti net už būtiniausias prekes bei paslaugas. Todėl gyventojai klimpsta į vis didesnes skolas, iš kurių išbristi kasdien darosi vis sunkiau.
Siūlymai taisyti Lietuvoje galiojančius teises aktus išsiųsti Seimo nariams, juos parėmė ir Žmogaus teisių organizacijų koalicija.”

Skaityti plačiau

Jochanano Faino knyga „Berniukas su smuiku“ pristatyta Kaune

“Nebūti panašiam į juos: blogiu, žiaurumu ir netgi nė lašeliu rasizmo – štai esmė antrojo priesako, pagal kurį gyvenu, mąstau ir elgiuosi.” – sako  Holokaustą išgyvenęs Jochananas Fainas. 
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka nuotrauka.
Johanano Faino knyga „Berniukas su smuiku“ Kaune pristatyta net dvejose vietose: jaukiame, namais kvepiančiame V. Kudirkos bibliotekos Panemunės padalinyje bei labiau akademinėje, bet ne mažiau šiltoje Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos – muziejaus aplinkoje. Abiejų susitikimų su iš Kauno geto išgelbėtu smuikininku dalyvius sužavėjo autoriaus humoro jausmas, pozityvumas, humanistinės nuostatos ir puiki lietuvių kalba, o jo pasakojimas ir spaudė ašaras, ir vertė šypsotis.
Skaityti plačiau
Kaune atidaryta Mikva

Kaune atidaryta Mikva

Kauno žydų centro iniciatyva Kauno senamiestyje po daugiau negu 75-ių metų pertraukos buvo įrengta ir neseniai atidaryta Mikva. Mikva statyba buvo vykdoma, prižiūrint Rabbi Gedalia Olshtein, kuris yra vienas geriausių šios srities ekspertų visame pasaulyje. Prabangiai atrodanti Mikva – viena gražiausių Europoje – pirmiausia skirta Kauno besimokančių Izraelio studentų bendruomenei, bet ja galės naudoti ir visos Lietuvos žydų moterys. Mikvos atidarymo ceremoniją pritvirtindamas Mezuzą prie įėjimo į Mikvą pradėjo Kauno žydų centro įkūrėjas ir globėjas p. Viljamas Šternas, o į ją atvyko rabinai ir garbingi svečiai iš viso pasaulio, buvo pakviesti ir Kauno žydų bendruomenės, kurią su Kauno žydų centru sieja seni bičiuliški ryšiai, atstovai. Iškilmingam renginiui vadovavo šeštus metus Kaune gyvenentis rabinas Moshe Sheinfeldas su žmona Racheli, ant jų pečių gulė ir visi Mikvos įrengimo rūpesčiai. Rabinas pasakojo, kad ieškodamas vietos Mikvai jis rinkosi tarp kelių namų, kai ant vieno apleisto namo durų pastebėjo mezuzą. Abejonių dėl pasirinkimo nebeliko. Tiesa, namas pirktas jau iš lietuvių, senųjų jo šeimininkų likimas nežinomas.

Skaityti plačiau
Linksma Sukkot šventė Panevėžyje

Linksma Sukkot šventė Panevėžyje

Panevėžio miesto žydų bendruomenė pagal žydų tradicijas pastatė palapinę (sukka), kurioje švenčiamas Sukkotas – derliaus nuėmimo šventė bei prisimenama žydų kelionė, kuomet prieš 3,5 tūkstančio metų jie klajojo po Sinajaus dykumą, glausdamiesi palapinėse ir neturėdami nuolatinės gyvenamosios vietos. Kiekviena bendruomenė ar šeima palapinę (sukką) stato pagal savo galimybes. Šį kartą Panevėžio miesto žydų bendruomenė paaiškino bendruomenės vaikams Sukkot šventės reikšmę ir prasmę. Vaikai žaidė, linksminosi, vaišinosi. Palapinėse buvo surengta šventės dalyvių fotosesija, kuri išliks Panevėžio miesto žydų bendruomenės archyve ir kiekvienoje šeimoje. Visi bendruomenės nariai atnešė savo šiais metais užaugintų rudens gėrybių: obuolių, arbūzų, moliūgų, vynuogių. 

Skaityti plačiau

Lietuvos sporto klubas “Makabi” “FUN RUN” bėgimo nuostatai

VARŽYBŲ  TIKSLAI  IR  UŽDAVINIAI

Populiarinti bėgimo  sportą   Lietuvos  žydų  bendruomenės (LŽB) ir  LSK „Makabi“  narių   tarpe.Makabi “FUN RUN” bėgimas jau kelis metus organizuojamas ne tik Europoje, bet  ir visame  pasaulyje. Pastaraisiais metais bėgimas įvyko Los Andžele, Londone, Paryžiuje, Romoje ir t.t. Šis  bėgimas pirmą kartą  yra organizuojamas Lietuvoje. Makabi „Fun Run“ bėgimas yra vadinamas labdaros bėgimu, kadangi sumokėtas dalyvio mokęstis yra skiriamas Makabi  veiklos vystymui. Tačiau, tai nėra pagrindinė bėgimo esmė, nes  FUN RUN renginyje valstybės  žydai  susiburia kartu, klausosi žydiškos muzikos, sportuoja  ir bendrauja. Tai yra ypač svarbu, vienijant  nedidelę  Lietuvos žydų bendruomenę.

Atrinkti geriausius  bėgikus  dalyvavimui Makabiadose.

VARŽYBŲ  VIETA  IR  LAIKAS

Varžybos  vykdomos  2017 m. spalio  15 d. 10-14 val.Vingio  parke Vilniuje,  šalia  estrados.

VARŽYBŲ  DALYVIAI

Varžybose gali  dalyvauti    Lietuvos  žydų  bendruomenės  ir  palaikantys  „Makabi“ judėjimą    bėgikai, kurie  po  paraiškų pristatymo  bus suskirstyti  pagal  amžiaus  grupes: jaunučiai, jauniai, suaugusieji  ir veteranai. Kiekvienas  dalyvis  gali  dalyvauti  vienoje  distancijoje: 1,5km ar 3km.

*Iš  kiekvieno  bėgiko  imamas dalyvio mokęstis – 3 EUR. Pinigai bus skirti  „Makabi“  veiklos  vystymui.

Paraiškos  pateikiamos, nurodant  dalyvio  vardą, pavardę, gimimo metus, e-mail  ir telefono numerį,  liovixasas@gmail.com  iki 2017 m. spalio 9 d. 22 val. arba googleform registracija internetu su išankstiniu  mokejimu. Rekvizitus  pinigų siuntimui dalyvis  gaus pateikęs  paraišką.

Varžybų  koordinatorius  Artiomas  Perepelica: 8  672 51702, artiom.perp@gmail.com.

VARŽYBŲ  PROGRAMA  IR  APDOVANOJIMAS

  1. Varžybų atidarymas        10 00
  2. 1,5km bėgimas                10.30
  3. 3 km bėgimas                  11.15
  4. Dalyvių apdovanojimas  12 00

Visi  varžybų  dalyviai  apdovanojami  atminimo  medaliais ir marškinėliais. Amžiaus grupių nugalėtojai apdovanojami specialiais prizais.

LSK “Makabi” prezidentas

Semionas  Finkelšteinas

Aba Kovneriui – žydų kariui ir poetui – 100 metų

Aba Kovneriui – žydų kariui ir poetui – 100 metų

Nuotraukoje: Aba Kovneris tarp žydų partizanų ir geto pogrindininkų 1944 liepos 14 d. (stovi centre, Iljos Erenburgo nuotrauka)

Aut. Prof. Pinchos Fridberg, Vilnius, specialiai laikraščio „Obzor“ interneto puslapiui

Rašau iš anksto: iki garsaus žmogaus jubiliejaus liko pusmetis. Tačiau apsispręsti reikia jau šiandien.

Neieškokite lietuviškoje Vikipedijoje  legendinio litvako Abos Kovnerio – žydų pasipriešinimo hitlerinei okupacijai Lietuvoje didvyrio, kovotojo už Izraelio Nepriklausomybę, žinomo poeto ir rašytojo puslapio – jo ten nėra. Hebrajų ir anglų kalbomis apie jį Wikipedijoje rašoma, yra ir rusų, ir lenkų yra, o lietuvių – nėra.

Nenusipelnė. Kiekviena tauta turi savo didvyrius.2018 kovo 14 d. Aba Kovneriui Z“L* sukanka 100 metų.

Tikiuosi, jog Lietuvos žydų bendruomenė šį reikšmingą įvykį prisimins.

Aba mokėsi „Tarbut“ gimnazijoje, kuri buvo Vilniuje, Pylimo 4, būtent tame pastate, kuriame dabar yra Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Todėl, manau, pakabinti memorialinę lentą (lietuvių, jidiš ir anglų kalbomis) šio pastato fojė „pats Dievas“ liepia.  Numanau, kad kils klausimas: kodėl fojė, o ne ant pastato fasado? Mano atsakymas: nenoriu, kad memorialinės lentos problema nugrimztų į „derinimo“ bedugnę.

2017 rugsėjo 23 d. Izraelio valstybinis radijas „Rešet bet“ skyrė valandos trukmės laidą Abo Kovnerio mirties 30-mečiui.  Ji prasidėjo ir užsibaigė Žydų partizanų himnu «zog nit keyn mol, az du geyst dem letstn veg» (Niekada nesakyk, kad eini paskutiniu keliu“). Laidą vedė žinomas Izraelio žurnalistas ir istorikas Icchakas Nojus. Joje dalyvavo taip pat istorikė prof. Dina Porat, rašytojas Miki Cur, karo už Izraellio Nepriklausomybę dalyvis, buvęs teisėjas Avraamas ben Doras. 

Skaityti plačiau
Kviečiame į filmo peržiūrą šį sekmadienį!

Kviečiame į filmo peržiūrą šį sekmadienį!


Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė jungiasi prie Tarptautinio vaikų ir jaunimo kino festivalio!

Kviečiame žiūrėti filmo Viladsas iš Valbiu (Villads fra Valby), rež. Frederik Meldal Nørgaard, 2015, Danija, 78 min. Nuo 6 m., lietuviškas įgarsinimas.

Spalio 8 d. 15 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Pylimo g. 4, Vilnius,

J.Heifetzo salė (3 a.) įėjimas nemokamas. Išankstinė registracija renginiai@lzb.lt

Apie filmą:
Šešerių metų Viladsas nuolat patenka į bėdą dėl to, kad paprasčiausiai mėgsta žaisti, o žaidimų taisyklės dažniausiai nesutampa su tomis, kurias nustato suaugusieji.

Šis filmas – tai moderni legendinio „Emilio iš Lionebergos“ versija. Šiandieniniame pasaulyje vaikai suauga pernelyg anksti. Laisvę žaisti ir teisę būti vaiku varžo ilgos dienos mokykloje ir varginantis rezultatų siekimas. Išmanieji telefonai, komercializuoti filmai, isteriški socialiniai kanalai neišvengiamai daro poveikį vaikų supratimui apie pasaulį ir apie save pačius. Šis filmas – tai kritika tokios tikrovės, kuri verčia vaikus užaugti pernelyg anksti. Nors Viladsui filme tenka susiduria su savo žaidimų pasekmėmis, suaugusiesiems taip pat turi šį tą suprasti. Laisvę vaikiškai vaizduotei ir žaidimams!

Filmo anonsas https://www.youtube.com/watch?v=X_0AJlEwuMg

 

Pasakojimas apie žmogų, turintį du vardus, dvi pavardes ir vieną gyvenimą

Algis JAKŠTAS

Prieš keletą metų pirmą kartą rašiau apie neeilinio likimo žmogų, turintį du vardus, dvi pavardes – Romuald Jakub Veksler-Vaškinel, per karą gimusį Švenčionyse ir per stebuklą išlikusį iš visos čia gyvenusios giminės. O tą stebuklą sukūrė Piotras ir Emilija Vaškineliai. Jiems prieš Švenčionių geto likvidaciją Jakubas ir Batia Veksleriai perdavė 1943 m. vasario 28 d. gimusį sūnų, kurį Piotras ir Emilija Vaškineliai pakrikštijo bažnyčioje.

 

Dabar Izraelyje gyvenantis Romuald Jakub Veksler-Vaškinel (Romuald Jakub Weksler-Waszkinel), atvykęs į Lietuvą Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu, rado laiko aplankyti ir gimtuosius Švenčionis. Parymojo prie buvusį getą primenančios Menoros, aplankė kitas vietas, kurios svarbios žydų tautai vienaip ar kitaip susijusios ir su jo gimtine. Kaip jau minėjau, nė vienas iš jo artimųjų, gyvenusių Švenčionyse, neišgyveno. Vieni mirė arba buvo nužudyti koncentracijos stovyklose, kiti – sušaudyti miške netoli Švenčionėlių. Gerb. Romuald Jakub Veksler-Vaškinel tėvai mirė ar buvo nužudyti irgi koncentracijos stovyklose.

Į Švenčionis Romuald Jakub Veksler-Vaškinel atvyko lydimas jo atvykimą į Lietuvą organizavusio Lenkijos instituto Vilniuje projektų koordinatorės Barbaros Orševskos (Barbara Orszewska), kuri mielai ir vertėjavo, bei Lietuvos žydų bendrijos Švenčionių skyriaus pirmininko Moisej Šapiro. Su gerbiamu svečiu kalbėjausi prie Švenčionių m. parke stovinčios Menoros. Mano pirmasis klausimas, tiksliau labiau prašymas, buvo papasakoti apie savo likimą, kuris vertas scenarijaus ar knygos puslapių.

Lietuvos žydų bendrijos Švenčionių skyriaus pirmininkas Moisej Šapiro ir Romuald Jakub Veksler-Vaškinel prie Menoros

– Mano istorija tokia, kad iki 35 metų nežinojau, kad esu žydas. Man visada kildavo abejonių dėl tautybės, kai bandžiau savo veido bruožus, išvaizdą lyginti su aplinkiniais. Aš nebuvau panašus į lenkus, kurie gyveno aplinkui, į savo tėvus lenkus. Kai man suėjo 35, mama pasakė, kad aš turėjau kitus tėvus – žydus, kurie buvo nužudyti karo metais. Ji nežinojo mano senojo, pirmojo vardo. 14 metų aš ieškojau savo tikrųjų šaknų, kol suradau savo žydišką pavardę – Veksler (Weksler). Dabar turiu du vardus, dvi pavardes. Ir tai mano didžiausias turtas. Žydai Jakubas ir Batia Veksleriai davė man gyvybę, o be lenkų Piotro ir Emilijos Vaškinel aš nebūčiau išgyvenęs. 2009 m. aš išvykau gyventi į Izraelį. Ten radau motinos ir tėvo giminių, ten pasijutau lyg į savo namus būčiau sugrįžęs. Esu labai dėkingas žmonėms ir Dievui, – glaustai savo gyvenimo istoriją pasakoja gerb. Romuald Jakub Veksler-Vaškinel.  

Skaityti plačiau