šachmatų turnyras skirtas Vilhelmui Šteinicui pdf
Raimondo Savicko parodos atidarymas!
Kviečiame į šachmatų turnyrą, skirtą Vilhelmui Šteinicui atminti
“FUN RUN” bėgimas Vilniuje
„Makabi FUN RUN” bėgimą jau kelis metus organizuoja Europos Maccabi Konfederacija. Pastaraisiais metais bėgimas įvyko Londone, Paryžiuje, Romoje, Budapešte, Varšuvoje, Belgrade. Šis bėgimas pirmą kartą organizuotas Lietuvoje. „Makabi Fun Run“ bėgimas yra „Linksmas Bėgimas“ palaikantis „Makabi“ judėjimą, kadangi sumokėtas dalyvio mokestis yra skiriamas „Makabi“ veiklos vystymui. Tačiau, tai nėra pagrindinė bėgimo esmė, nes FUN RUN renginyje valstybės žydai susiburia kartu, klausosi žydiškos muzikos, sportuoja ir bendrauja. Tai yra ypač svarbu, vienijant nedidelę Lietuvos žydų bendruomenę.
Š.m. spalio 15 d. Vilniuje Vingio parke įvyko pirmasis Lietuvoje “ FUN RUN” bėgimas, kuriame dalyvavo Letuvos sporto klubo(LSK) “Makabi” nariai iš Vilniaus ir Kauno, Šolomo Aleichemo gimnazijos moksleiviai, Vilniaus bėgimo mėgėjų klubų (BMK) „Inžinierija“, „Stajeris“ nariai bei buvusio „SIGMA“ BMK 7 nariai,, Lietuvos futbolo teisėjų asocijacijos nariai, kuriuos pakvietė šios organizacijos viceprezidentas Gercas Žakas, ir kiti prijaučiantys “Makabi” judėjimui bėgikai.
74 sportininkai rungtiniavo 4-iose amžiaus grupėse: jaunučių(iki 14 m), jauniu(15-18 m), suaugusiųjų(19-40m) ir veteranų( virš 40m).. Varžybos buvo vykdomos 1,5 km ir 3 km distancijose tarp moterų ir vyrų.
1,5 km bėgimo nugalėtojai savo amžiaus grupėse: Rusnė Jovaišaitė, Daniel Bartusevič, Aurelija Vinogradova, Robert Nikitin, Karolina Savko, Sigitas Pranaitis, Vilija Taralienė,(visi Vilnius) ir kaunietis Samuelis Ušpicas savo amziaus grupėje aplenkęs ilgametį LSK „Makabi“ prezidentą Semioną Finkelšteiną (3 v).
Istorijos pamokos Kauno tvirtovės IV forte
2017-10-21 Kauno IV forte (Kauno miestas, Plytinės g. 15) vyko asociacijos “Kauno tvirtovė” sezoninės veiklos šventės uždarymas.Šventės metu rikiavosi asociacijos įgulos, buvo keliamos Lietuvos valstybinė, Kauno miesto bei asociacijos vėliavos. Po to prof. Jonas Vaičenonis, prof. Arimantas Dumčius, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Žakas Gercas ir kiti švečiai tarė sveikinimo žodžius renginio organizatoriams. Kauno IV-ojo forto visuomeninis komendantas A. Steponenko pristatė istorinių nuotraukų ir kitų socialinių artefaktų parodą. Architektas- dailininkas J. Lukšė pristatė savo parodą Kauno tvirtovė piešiniuose. Prof. V. Rakutis renginio dalyvius supažindino su Kauno IV forto istoriją, pristatė kokie buvo atlikti darbai forto teritorijoje, kokie yra informaciniai stendai bei kokie galimi ateities planai. Renginio pabaigoje vyko vaišės “Tvirtovės užkandžiai” — šventės dalyviai buvo vaišinami koše ir, žolelių surinktų forto teritorijoje, arbata.
Kauno tvirtovės fortai buvo pastatyti XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, Rusijos imperijos caro Aleksandro II įsakymu. Kauno IV-asis fortas buvo pastatytas 1883–1889 m., rekonstruotas ir modernizuotas 1892–1894, 1904–1908 bei 1914 m. Netoli Kauno IV-ojo forto yra pastatytas paminklinis akmuo su įrašu: ,,ČIA IV FORTE 1941 M. NACIAI IR JŲ VIETINIAI TALKININKAI NUŽUDĖ 4000 ŽYDŲ. VIEN RUGPJŪČIO 18 D. – DAUGIAU KAIP 500 KAUNO GETO INTELIGENTŲ”.
Netekome Chasios Španerflig
Eidama 97-uosius metus, mirė Bendruomenės narė, buvusi “Tarbut” gimnazijos mokinė ir Vilniaus geto kalinė, buvusi Vytauto Didžiojo Trakų partizanų brigados narė Chasia Španerflig.
Kol sveikatą pakirto ligos ir amžiaus našta, Chasia daugelį savo gyvenimo metų skyrė Getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos, žydų bendruomenės veiklai, Holokausto aukų atminimo įamžinimui.
Sunkią netekties valandą mūsų mintys yra kartu su Chasios artimaisiais – nuoširdžiai užjaučiame sūnų Volodią ir dukrą Sofiją.
Su velione galima bus atsisveikinti spalio 24 d. 11-14 val. Laidojimo namuose “Nutrūkusi styga”, laidotuvės vyks Vilniaus žydų kapinėse.
Įteikta 28-oji Respublikinė Lauryno Ivinskio premija
Spalio 20 d. Kuršėnuose vyko Lietuviškojo kalendoriaus šventė. Šventė tradiciškai prasidėjo minėjimu, gėlių ir žvakučių padėjimu ant pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjo Lauryno Ivinskio kapo Kuršėnų miesto senosiose kapinėse. Birbynininkas Alvaidas Bernotas atliko kelis kūrinius, o Kuršėnų garbės pilietė, L. Ivinskio Kalendorių muziejaus įkūrėja Sigita Lukienė pasidalino gražiais žodžiais apie L. Ivinskį.
Vėliau minėjimas persikėlė į Padarbos mišką. Čia, prie Kuršėnų žydų masinio žudymo vietoje esančio paminklo padėtos gėlės, uždegtos žvakutės. Į iš akmenėlių sudėliotus Lietuvos žemėlapio kontūrus, visi minėjimo dalyviai žuvusių atminimui padėjo po akmenėlį su užrašytais žuvusiųjų vardais ir pavardėmis. Žydų bendruomenės vyrai sukalbėjo maldą, o šio minėjimo prasmingumu ir svarba džiaugėsi Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nariai. Į susirinkusius kreipėsi ir istorikas Rolandas Tamošaitis.
Po minėjimo, visi rinkosi Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro parodų salėje. Čia įteikta XVIII Respublikinė Lauryno Ivinskio premija už geriausią metų kalendorių. Juo išrinktas, labiausiai premijos skyrimo nuostatus atitinkantis Žydiškas kalendorius „Pasaulio tautų teisuoliai“, kurį išleido Lietuvos žydų bendruomenė. Šio kalendoriaus sudarytojai Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjai Danutei Selčinskajai Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras užrišo vardinę juostą ir įteikė piniginę 290 € premiją bei padėkos raštą. Atminimo dovaną įteikė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gipoldas Karklelis. Sveikinimo žodžius ir gėles perdavė LR Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos padėjėja Ada Grakauskienė. Tautine juosta, gėlėmis ir atminimo dovanomis apdovanota ir Holokausto liudininkė Sulamit Lev.
Gerų įvertinimų ir rekomendacijų apdovanoti sulaukė dar vienas kalendorius. Tai „Šiaulių rajono kultūrinių renginių kalendorius“. Jo sudarytojams Laimutei Varkalienei ir Zigmui Ripinskiui įteiktos Šiaulių rajono savivaldybės atminimo dovanos.
Padėkos žodžius tarė ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenės atstovai.
Žiūrovams nuostabias dainas dovanojo Lietuvos žydų dainų ir šokių ansamblio „Fajerlech“ muzikantai.
Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro informacija
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Tarybos posėdis
Informuojame apie šiandien, 2017 m. spalio 20 d. vyksiantį LŽB Tarybos posėdį. Darbotvarkė pridedama.
2017 10 20 TARYBOS DARBOTVARKĖLŽB išleistam kalendoriui įteikiama Respublikinė Lauryno Ivinskio premija
Šiandien spalio 20d. Kuršėnuose vyks Respublikinės Lauryno Ivinskio premijos už geriausią metų kalendorių „Pasaulio tautų teisuoliai“ įteikimas ir Lietuvos žydų dainų ir šokių ansamblio „Fajerlech“ koncertas.
Kalendoriaus įdėjos autorė – Maša Grodnikienė, sudarytoja Danutė Selčinskaja, redaktorė Jovita Stundžiaitė dizainerė – Jūratė Juozėnienė.
13 val. Senosiose Kuršėnų kapinėse ir Padabos miške gėlių padėjimas prie Lauryno Ivinskio kapo ir Kuršėnų žydų masinio žudymo vietoje esančio paminklo. 14 val. Kuršėnų kultūros centro parodų salėje respublikinės Lauryno Ivinskio premijos už geriausią metų kalendorių (2016-2017), kurį išleido Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, skirtą Pasaulio Teisuoliams, gelbėjusiems Lietuvos žydus Holokausto metu, įteikimas ir meninė programa.
Lietuvos žydų bendruomenės senjorų klubo “Abi men Zet Zich” Poezijos popietė
Spalio 18 d. 13 val. LŽB Jašos Heifetzo salėje vyko Lietuvos žydų bendruomenės senjorų klubo “Abi men Zet Zich” Poezijos popietė – susitikimas ir knygų pristatymas. Poetas Samoilas Lormanas pristatė knygą “Sustokite minutei”, poetė Aliona Kofman (JAV) – knygą “Suaugusi meilė”.
Poezijos popietėje taip pat dalyvavo humanitarinių mokslų daktarė Elena Suodienė bei Levas Mesengiseris, Tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos vice prezidentas.
„Susutokite minutei“ – pirmoji S.Lormano poezijos knyga, nors eiles jis kuria nuo jaunystės. Pirmosios rinktinės branduolys – šeima, tradicijos, istorija ir filosofinė religinė lyrika. Meniškos sielos autorius studijas baigė Leningrado Miško technikos akademijoje, daugiau nei 30 metų dirbo konstruktoriumi Vilniaus Baldų kombinate.
S.Lormanas ir jo žmona Michle – muzikos mokytoja, dainininkė Poezijos popietėje, knygos pristatymo proga dainavo jautrius romansus, ši menininkų pora – yra Lietuvos žydų bendruomenės Socialinio centro aktyvūs savanoriai.
Tarptautinės nacių ir sovietinės okupacijos režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti komisijos patvirtintos išvados
Spalio renginiai ir šventės LŽB
Popietė su Amoz Oz lapkričio 12 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
Literatūros festivalis „Vilniaus lapai“ kviečia į „Popietę su Amos Oz“ lapkričio 12 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Vilniuje. Renginio pradžia – 16 val. Renginio metu vyks vaizdo konferencija: žurnalistas Donatas Puslys ir literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas kalbins rašytoją A. Ozą tiesiogiai iš Tel Avivo.
Renginys yra nemokamas, tačiau norinčius dalyvauti kviečiame užsiregistruoti el. paštu: info@vilniauslapai.lt
Festivalio Vilniaus lapai 2017 programa
Kviečiame į ekskursiją Nacionalinėje dailės galerijoje spalio mėn. 22 d. 12 val.
Šalom,
Jei tau 18 + ir dar nepradėjai sėslaus gyvenimo, kviečiame Tave šį sekmadienį praleisti turiningai ir susipažinti su iškiliausių Vilniuje besimokiusių žydų, kurių pavardės yra linksniuojamos visame pasaulyje, darbais.
Ekskursiją ves šarmingas menotyrininkas, kuris supažindins mus su Borisu Šacu, Jehuda Epšteinu, Pinchasu Kremeniu, Chaimu Sutinu, Kikoinu ir daugeliu kitų.
Daugiau apie parodą:
http://www.ndg.lt/parodos/parodos/vilniaus-piešimo-mokykla.aspx
Ekskursija vyks Nacionalinėje dailės galerijoje spalio mėn. 22 d. 12 val.
Įėjimas NEMOKAMAS LUJS grupės nariams, bet yra būtina registracija.
Kilus klausimams kreipkitės: lujsinfo@gmail.com arba 860997326
Renginio remėjai:
Dovana meno gurmanams – Samuelio Bako muziejus
Lapkričio viduryje, sostinėje duris atvers garsaus litvakų tapytojo Samuelio Bako muziejus. Jo atidarymo renginiuose dalyvaus pats Samuelis Bakas, į Vilnių atvykstantis iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Samuelio Bako muziejus įsikurs sostinės Naugarduko gatvėje ir veiks kaip Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys. Tai bus pirmasis muziejus pasaulyje, skirtas tik šio tapytojo kūrybai.
Bakas gimė 1933 m. Vilniuje, o savo pirmąją piešinių parodą surengė sulaukęs vos devynerių. Stebuklingai išgyvenęs nacių okupacijos laikotarpį, jis atsidūrė perkeltųjų asmenų stovykloje Vokietijoje, vėliau gyveno Izraelyje ir Vakarų Europoje. 1993 m. dailininkas įsikūrė Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur tęsia savo kūrybinį kelią.
Litvakų Kaunas: nuo tarpukario iki šiandienos
Donatas PUSLYS, Kostas KAJĖNAS, Bernardinai.lt
Vilnius dažnai mėgsta puikuotis Šiaurės Jeruzalės etikete. Iš tiesų Lietuvos sostinė buvo svarbus žydų kultūrai, religijai miestas. Tačiau dažnai Vilniaus šešėlyje nepelnytai lieka kiti miestai, kuriuose virė aktyvus Lietuvos žydų gyvenimas. Vienas tokių svarbių litvakų centras buvo Kaunas. Apie jo istoriją kalbamės su istoriku Linu Venclausku.
Daugiau – portale Bernardinai.lt
LŽB senjorų klubas “Abi men Zet Zich” kviečia
Spalio 18 d. 13 val. LŽB Jašos Heifetzo salėje vyks “Abi men Zet Zich” Poezijos popietė – susitikimas ir knygų pristatymas.
Poetas Samuil Lorman pristatys knygą “Sustokite minutei”, poetė Elen Kofman (JAV) – knygą “Suaugusi meilė”.
Poezijos popietėje taip pat dalyvaus humanitarinių mokslų daktarė Elena Suodienė bei Lev Mesengiser, tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos vice prezidentas.
Papildoma informacija: 867881514 (Žana Skudovičienė)
Kviečiame į paskaitą “Nuo apipjaustymo iki geresnio gyvenimo”
Ar teko domėtis judėjų gyvenimo ciklu?
Kviečiame pažinti žydų bendruomenės ir jos narių gyvenimą reguliuojančius įstatymus ir gyvenimo būdą kartu su lektore Natalija Cheifec.
Ar žinote, kad Halacha reglamentuoja žydų šventes ir šiokiadienius, maldas sinagogoje ir santykius šeimoje, švietimą ir ekonominę veiklą, gimimą, mirtį ir kiekvieną žydo gyvenimo akimirką.
Gyvenimo ciklas prasideda gimus judėjui, Brit milah – apipjaustymas berniukams, sulaukus 12-kos – bat micva mergaitėms ir 13-kos bar – micva berniukams – pilnametystės šventė. Subrendus – Šidduch – vedybos, gimus vaikui Zeved habat – judėjų vaiko vardo parinkimas, Skyrybos taip pat ir neišvengiama mirtis, artimieji aprauda mirusiuosius per Šiva ritualą.
Sužinokite daugiau jau šį sekmadienį kartu su Natalija Cheifec. Susitinkame prie Beigelių krautuvėlės, Pylimo g. 4, Vilnius, spalio 22 d. 15.00 val.
Registruokitės >>goo.gl/9gz7vP
Linos Mumgaudytės paroda “Šviesios moterys tamsiame laikotarpyje”
Kaune, šviesioje ir šiuolaikiškoje “Ali” šokoladinės (Laisvės al. 41) erdvėje, veikia tapytojos Linos Mumgaudytės paroda “Bright women in the dark period/Šviesios moterys tamsiame laikotarpyje“, pasakojanti pamirštas Antrojo pasaulinio karo moterų istorijas. Po studijų ir gyvenimo Briuselyje į Lietuvą grįžusiai Linai norėjosi iššūkio gyvenime, kažkokios naujo pobūdžio veiklos. Prisiminusi savo seną aistrą – istoriją – ji nusprendė apjungti pastarąją ir dabartinį savo užsiėmimą, prikelti iš užmaršties šviesių moterų, gyvenusių vienu tamsiausių žmonijos periodu, istorijas. Istorijas ne bebaimių karių, didvyrių ar kitaip kare dalyvavusių vyrų, o moterų, menininkių, savais metodais besipriešinusių karo siaubui. Prie kiekvieno tapytojos darbo eksponuojami ir paveiksle vaizduojamų moterų istorijų aprašymai. L. Mumgaudytės planuose kiti paveikslai, kitų moterų istorijos, paskaitos apie jų likimus, bendri projektai su Varšuvos POLIN muziejumi. Malonu, kad menininkė atvira bendravimui, aktyviai ieško kontaktų, žmonių, kurie gali papasakoti savas Antrojo pasaulinio karo istorijas. Ne veltui į parodos atidarymą, kuris vyko jaukiame Liną labai palaikančios šeimos, draugų ir artimiausių pažįstamų rate, ji pakvietė ir Kauno žydų benruomenės atstovus. Užsimezgė šilta pažintis ir malonus, prasmingas bendradarbiavimas.
Paroda veiks iki lapkričio 30 d.
Neivaikiškas vaiko dienoraštis iš Vilniaus geto
Rosita GARŠKAITĖ, Kostas KAJĖNAS, Bernardinai.lt
Pieštuku ir mėlynu rašalu prirašyta nedidelė kanceliariniams tikslams skirta užrašinė su liniuotais puslapiais apima laikotarpį nuo 1941 m. birželio pabaigos iki 1943 m. balandžio, kai prasidėjo galutinė Vilniaus geto likvidacija ir nauja masinių žudynių banga Paneriuose. Ten atgulė ir dienoraščio autorius.
Visą straipsnį skaitykite ČIA
Dalyvaukite chalų kepimo šventėje 2017
Žydų pavasaris, globalus socialinis fenomenas, nereali patirtis – tai tik keli raktiniai žodžiai apibūdinantys The Shabbos Project.
Pernai vieną šabatą kartu organizavo 6000 savanorių, 95 šalyse, 1152 miestuose, kalbėjo 10 kalbų, 8000 moterų chalas kepė Buenos Aires, 5 kvartalai Los Andžele buvo uždaryti chalų kepimo stalams išstatyti, 10000 susirinko į Havdalą koncertą Melburne, šventė sugeneravo 61884223 skaitmeninius atvaizdus Interneto erdvėje.
Tapkite šio stebuklo dalimi, organizuokite Šabato vakarienę savo namuose, džiaukitės Havdala muzika.
Kviečiame kartu kepti chalas ir kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene ruoštis šiam nuostabiam vakarui. Spalio 26 d. nuo 18.00 val. Registracija:>> goo.gl/Pi5X7k
Dalinamės Beigelių krautuvėlės penktadienio chalos receptais:
Klasikinė chala
Išeina: 2 chalos po 300 gr ir 1 mini arba viena šeimyninė
Vanduo – 150-200 ml
Vilniaus pagarbos ženklas – žydų antkapiai sugrąžinami į kapinių teritoriją
Nuotrauka S.Žiūros
Sostinės savivaldybė pasirūpino, kad sovietmečiu statyboms naudotiems žydų antkapiams būtų parodyta derama pagarba – šią savaitę į Olandų kapinių teritoriją išvežami visi žydų paminklinių akmenų fragmentai, iš sovietmečiu sunaikintų istorinių Olandų ir Šnipiškių žydų kapinių, išmontuoti iš įvairių sostinės objektų. Daugiau nei 1 000 tonų paminklinių akmenų, kuriais ilgus dešimtmečius nebuvo deramai pasirūpinta, vežami į senųjų žydų kapinių teritoriją Olandų gatvėje. Visi paminklų fragmentai bus ištirti, įvertinti ir pagal rengiamus projektus atguls į jiems skirtas atminimo vietas – senąsias žydų kapines Olandų gatvėje ir prie Sporto rūmų.
„Šių laikų Vilnius turi deramai įvertinti, atminti ir pagerbti miesto ir jo miestiečių istoriją. Milžiniško kiekio antkapių sugrąžinimas į istorines ir sakralines vietas rodo vilniečių pagarbą žydų bendruomenei ir mirusiųjų atminimui. Į senąsias Olandų kapines jau grįžo akmenys iš išardytos transformatorinės ir kitų sostinėje aptiktų objektų, kurių statybai sovietai buvo panaudoję žydų antkapius. Mūsų tikslas – kad visi paminklai atgultų jiems skirtoje vietoje“, – sakė sostinės meras Remigijus Šimašius.
Iki šiol UAB „Vilniaus žaluma“ teritorijoje sovietmečiu išniokotų ir statyboms naudotų žydų paminklinių akmenų susikaupė net apie 1 000 tonų.