Ka­ras vai­ko aki­mis

skraštas.lt
 Žur­na­lis­to Al­gi­man­to Sa­vic­kio pa­sa­ko­ji­mus apie ka­ro ir po­ka­rio me­tus.

1941-ųjų bir­že­lio 22-oji bu­vo sau­lė­ta. Gel­to­nas ru­tu­lys ką tik pa­ki­lo virš ho­ri­zon­to. Var­niai mie­go­jo. Gy­dy­to­jas Do­vy­das Kap­la­nas sku­bė­jo pas li­go­nę į Tel­šių gat­vę.

Grį­žęs na­mo, jis ra­do ap­vog­tą bu­tą, ant sta­lo – ne­baig­ta ger­ti stik­li­nė ar­ba­tos. Svar­biau­sia – ne­bu­vo ma­mos. Vė­liau gy­dy­to­jas su­ži­nos, kad jo ma­mą iš na­mų iš­va­rė tos mo­ters, ku­rią jis ką tik kė­lė iš kars­to ,sū­nūs bal­ta­raiš­čiai. Jie Fei­gę Kap­la­nie­nę ir nu­žu­dė.

Už ge­ros va­lan­dos areš­ta­vo Do­vy­dą Kap­la­ną. Kai jis bru­ku žen­gė per Var­nius, ant ša­li­gat­vio bū­ria­vo­si žmo­nės. Gy­dy­to­jas juos vi­sus pa­ži­no­jo: vie­nų vai­kus gy­dė, ki­tų – tė­vus, juos pa­čius. Ta­čiau neat­si­ra­do nė vie­no, ku­ris bal­ta­raiš­čių pa­klaus­tų: „Kur ve­da­te mū­sų gy­dy­to­ją?“ Kai ku­rie jų – net šyp­so­jo­si.

Laz­da tu­ri du ga­lus. Bal­ta­raiš­čiai su­rin­ko ir iš­va­rė į sto­vyk­las – ge­tus vi­sus žy­dų tau­ty­bės gy­dy­to­jus (jų prieš­ka­ri­nė­je Lie­tu­vo­je bu­vo per 80 pro­cen­tų), pra­si­dė­jo „blu­si­nių“ ir kok­liu­šo epi­de­mi­jos. Ne­bu­vo gy­dy­to­jų, ne­bu­vo vais­tų.

Pa­me­nu – vi­si mū­sų vien­me­čiai sir­go, tik mu­du su se­se­ri­mi – ne. Ma­ma siu­vo rū­bus lie­tu­vei, ku­ri gy­ve­no su vo­kie­čiu – „Ar­bait­som­to“ vir­ši­nin­ku. Jis spręs­da­vo, ką iš­vež­ti į Vo­kie­ti­ją dar­bams, o ką pa­lik­ti. Mo­te­ris iš su­gy­ven­ti­nio ga­vo šimtg­ra­mi­nį bu­te­liu­ką vais­tų… Juos mes ger­da­vo­me (po po­rą la­šų) su van­de­niu ar­ba cuk­ru­mi. Tą 1941-ųjų ru­de­nį ir žie­mą daug vai­kų iš­mi­rė. Da­lis lie­tu­vių ga­la­bi­jo žy­du­kus, o Die­vas… Yra jis dan­gu­je.

Izraelio ambasada kartu su kampanija “Už saugią Lietuvą” dovanojo džiaugsmingas akimirkas Lietuvos vaikams

Izraelio ambasada kartu su kampanija “Už saugią Lietuvą” dovanojo džiaugsmingas akimirkas Lietuvos vaikams

Gruodžio 7 d., Izraelio ambasada Lietuvoje sukvietė per 150 vaikų iš visos Lietuvos į dienos išvyką Vilniuje. Į šventiškai pasipuošusią šalies sostinę atvyko “Gelbėkit vaikus” dienos centrų auklėtiniai iš Pasvalio, Širvintų, Šakių, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Kupiškio, Zarasų rajono bei iš Antazavės vaikų globos namų.

Vladimiro Ivanovo ( VŽ) nuotr. Džiaugiamės mūsų draugyste ir bendradarbiavimu LR Prezidentės inicijuota socialine kampanija “Už saugią Lietuvą”. Kartu įgyvendiname jau ne pirmą ir tikrai ne paskutinį projektą, kuriuo nuoširdžiai dvanojame džiaugsmo akimirkas Lietuvos vaikams.

LŽB lankėsi Č. Sugiharos gimtosios Gifu prefektūros vadovybės atstovė

LŽB lankėsi Č. Sugiharos gimtosios Gifu prefektūros vadovybės atstovė

2017 m. gruodžio 8 d. Lietuvos žydų bendruomenėje viešėjo didžiojo žydų gelbėtojo, Pasaulio Tautų Teisuolio Čijūnės Sugiharos gimtosios Gifu Prefektūros vadovybės atstovė.

Gifu prefektūros Tarptautinių reikalų skyriaus vadovė p. Yuka Kuwabara pasidalino su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke p. Faina Kukliansky idėjomis dėl tolimesnio legendinio diplomato Čijūnės Sugiharos atminimo įamžinimo. Šilto pokalbio prie tradicinių Chanukos vaišių metu kilo susidomėjimas kultūrinių mainų perspektyvomis – žydų kultūrinio paveldo pristatymu Japonijoje bei Lietuvos žydų bendruomenės supažindinimu su Gifu kultūra.

Klausykitės šiandien, gruodžio 8 d. 16.05 val. LRT radijo laidoje “Pakeliui su klasika”

Šiandien, gruodžio 8 d. 16.05 val. LRT radijo laidoje “Pakeliui su klasika” vibrafoninkas Marius Šimkūnas kalbina Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky.

Kviečiame pasiklausyti pokalbio apie Lietuvos žydų muzikų indėlį į Lietuvos ir pasaulio kultūrą, senąją ir naująją žydų muzikų kartą, Pirmininkės vaikystę praleistą klausant pusseserės smuiko melodijų.

 

LŽB Lektoriumas kviečia

Gruodžio 10d. sekmadienį 13 val. kviečiam į Lektoriumą, Pylimo g. 4, 306k , III aukštas.

Žiūrėsime dokumentinį filmą Padūkę modernistai   1939m. – 1945 m. (6 serija)

 

Lietuvoje neišspręsti žmogaus teisių klausimai: nuo lyties keitimo įstatymo iki ignoruojamų neapykantos nusikaltimų

Lietuvoje neišspręsti žmogaus teisių klausimai: nuo lyties keitimo įstatymo iki ignoruojamų neapykantos nusikaltimų

Seminare-diskusijoje „Žmogaus teisės: universalios, bet ar lietuviškos?“ aptarta žmogaus teisių padėtis Lietuvoje ir išryškintos didžiausios problemos, kurioms spręsti pritrūksta politinės valios ar institucijų bendradarbiavimo.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Birutė Sabatauskaitė pristatė smurto artimoje aplinkoje temą, pabrėždama, kad Lietuvos valdžia vis dar vengia priimti Europos Tarybos Stambule priimtus kovos prieš smurtą siūlymus. Jos teigimu, geriausiai žmogaus teisių srityje Lietuvą vis dar atstovauja užsienio reikalų ministerija, suinteresuota įgyvendinti Lietuvoje bendrus europiečių susitarimus. Prieš rinkimus viešai žadėję palaikyti Stambulo konvencijos priėmimą Lietuvoje premjeras Saulius Skvernelis ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kol kas šiais klausimais tyli.

Jašos Heifetzo salėje koncertas “Po Baltąja žvaigžde”

Jašos Heifetzo salėje koncertas “Po Baltąja žvaigžde”

Garsi operos solistė mezzo-sopranas Judita Leitaitė ir jos gera draugė pianistė Marianna Slobodeniuok kartu koncertuoja jau 28 metus.  Kelerius metus jos abi rengia Advento koncertus Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje, ir žinoma Lietuvoje. Kadangi šis metų laikas yra tamsus laikotarpis, kai visi labai laukia šviesos, nuo primadonos Juditos balso tarsi visa salė nušvinta. Ji sako, norinti dainuoti, kad žmonėms nuo dainų būtų gera.

Koncertas J.Heifetzo  salėje prasidėjo skandinaviškomis dainomis, po to plaukė jausmingi rusų romansai apie jaunystę, meilę ir viltį. Skambėjo lietuviškos estrados legendos Algimanto Raudonikio  daina “Švelnumas”, kurios gaidų Juditos Leitaitės  prašo visose gastrolėse. Koncerto pabaigoje kartu su soliste jau dainavo visa salė: “Serdce, kak chorošo na svetė žyt” (vertimas: “Širdie, kaip gera gyventi pasaulyje”).

Judita Leitaitė svajoja įrašyti diską su Kalėdų giesmėmis ir dar vieną su žydų Geto dainomis. Dabar jau ir pati organizuoja  koncertus su Marianna Slobodeniuok, kuri gyvena Suomijoje. Marianna myli Lietuvą ir čia dažnai lankosi. Prisistatydama Lietuvos žydų bendruomenėje susirinkusiai publikai, pianistė pasakojo apie savo šeimą – muzikų dinastiją. Jos senelis buvo sinagogos kantorius, nužudytas per Holokaustą, tėvai abu garsūs Maskvoje koncertmeisteriai, vyras taip pat koncertmeisteris, sūnus Suomijos, Lahti orkestro dirigentas.

URM: Izraelyje esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams patariama būti itin budriems

Dėl saugumo incidentų, smurtinių  ir teroro išpuolių, riaušių su Izraelio saugumo pajėgomis, saugumo padėtis Jeruzalės senamiestyje ir Rytų Jeruzalėje išlieka nestabili.

Lietuvos piliečiams, esantiems Jeruzalėje, o ypač senamiestyje ir rytinėje miesto dalyje (Ras al-Amud, At-Tur/Mount of Olives, Wadi Al-Joz, Silwan ir kituose rajonuose), rekomenduojama imtis ypatingų atsargumo priemonių, nesinaudoti viešuoju transportu.

Tiek Jeruzalėje, tiek kituose Izraelio miestuose patariama vengti demonstracijų, masinių susibūrimų, nedelsiant pasišalinti jiems prasidėjus, sekti vietos žiniasklaidos informaciją apie saugumo padėtį šalyje,  laikytis vietos valdžios institucijų nurodymų, nevykti į Gazos ruožą.

Taip pat rekomenduojama susilaikyti nuo kelionių į pasienio ruožus su Sirija ir Libanu ir nevykti į Izraelio kontroliuojamas Golano aukštumas, Shebaa Farms ir Ghajjar rajonus.

Rekomenduojame esantiems Balyje užsiregistruoti URM kelionių registracijos sistemoje http://keliauk.urm.lt/ tinklapyje arba programėlėje “Keliauk Saugiai”.

Ištikus nelaimei, nedelsiant informuokite LR Užsienio reikalų ministeriją visą parą veikiančiu telefonu +370 5 236 2444 arba el. paštu pilieciai@urm.lt. Lietuvos atstovybės Japonijoje telefonas: +81 3 3408 5091, el.paštas: amb.jp@urm.lt.

Esantiems Izraelyje rekomenduojame užsiregistruoti URM kelionių registracijos sistemoje http://keliauk.urm.lt arba programėlėje „Keliauk saugiai“ (iOS: https://goo.gl/dOxeli Android: https://goo.gl/rPwrfx).

Ištikus nelaimei, nedelsiant informuokite LR Užsienio reikalų ministeriją visą parą veikiančiu telefonu +370 5 236 2444 arba el. paštu pilieciai@urm.lt. Lietuvos atstovybės Izraelyje telefonas: +972 3 6958 685, el. paštas: amb.il@urm.lt.

Trumpas priėmė istorinį sprendimą dėl Jeruzalės: baiminamasi smurto bangos Artimuosiuose Rytuose

Trumpas priėmė istorinį sprendimą dėl Jeruzalės: baiminamasi smurto bangos Artimuosiuose Rytuose

BNS

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nepaisydamas rūsčių perspėjimų iš pasaulio lyderių, trečiadienį pripažino Jeruzalę Izraelio sostine.

Pasaulis, išskyrus Izraelį, smerkia Trumpo pranešimą dėl Jeruzalės

JAV prezidentas  Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pripažino ginčijamą Jeruzalės miestą Izraelio sostine, o šis istorinis sprendimas atšaukia kelių ankstesnių dešimtmečių Amerikos politiką ir galis sukelti naują smurto protrūkį Artimuosiuose rytuose. „Nusprendžiau, kad laikas oficialiai pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine“, – JAV lyderis sakė savo kalboje iš Baltųjų rūmų.

D. Trumpo pareiškimas įtraukia Jungtines Valstijas į dešimtmečius besitęsiantį ginčą dėl miesto, laikomo šventu žydų, musulmonų ir krikščionių. Prezidentas šį sprendimą priėmė nepaisydamas JAV sąjungininkų ir Artimųjų Rytų lyderių perspėjimų to nedaryti.

LŽB koncertas „Įžiebkime Chanukos šviesą“

Gruodžio 6 d. Lietuvos žydų bendruomenės klubas „Abi men zet zich” pakvietė į išskirtinį žydiškų dainų koncertą: „Įžiebkime Chanukos šviesą“. Susirinkusius sveikino žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Koncertą surengė Vilniaus „Saulėtekio“ mokyklos mokiniai ir mokytojai (Direktorė Reiza Zinkevičienė). Koncertas vyko Jašos Heifetzo salėje. „Įžiebkime Chanukos žvakę” popietės metu skambėjo gerai žinomos dainos, vilnijo saksofono garsai, o susirinkusieji ritmingai plojo ir lingavo į muzikos į taktą. Popietę sušildė ir jaukūs žydų bendruomenės Pirmininkės Fainos Kukliansky žodžiai. Taip pat smagaus koncerto linkėjo ir Socialinio centro programų vadovė Žana Skudovičienė.

Daugiau nuotraukų

LŽB vyko iškilmingas Daumanto Todeso pagerbimas ir apdovanojimas 70 metų jubiliejaus proga. Sveikiname!

Jubiliatą sveikina Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė. Daumantas Todesas  už ilgametę visuomeninę veiklą ir tautinės kultūros bei tapatumo išsaugojimą apdovanotas Tautinių Mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės “Aukso garbės ženklu “Už nuopelnus”.

 Daumantas Levas Todesas_įsakymas ĮV-52