Šilalėje susitikimas su žydų bendruomenės nariais ir knygos pristatymas

Šilalėje susitikimas su žydų bendruomenės nariais ir knygos pristatymas

Artėjant Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai,  2018 sausio 25 d., Šilalės rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos žydų bendruomenės vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas ir paveldosaugininkas Martynas Užpelkis, buvo pristatoma knyga „Šilalės krašto žydai: istorija, atmintis ir paveldas“.

LŽB Vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas

Susitikime su Meru Jonu Gudausku, Administracijos direktoriumi Raimundu Vaitiekumi, jo pavaduotoja Vera Maciene ir Kultūros paveldo apsaugos vyriausiąja specialiste Jurgita Viršiliene aptarti klausimai dėl Kaltinėnų sinagogos išsaugojimo ir tvarkymo darbų, pastato įveiklinimo. Taip pat kalbėta apie žydų senųjų kapinių tvarkymą ir priežiūrą, diskutuota apie litvakų istorinės atminties išsaugojimą Šilalės rajone, tolimesnį glaudų bendradarbiavimą.

Jonas Gudauskas, Šilalės rajono savivaldybės meras

Vėliau Šilalės viešojoje bibliotekoje visuomenei buvo pristatoma knyga „Šilalės krašto žydai: istorija, atmintis ir paveldas“, kurios sudarytojai – Jurgita Viršilienė ir Hektoras Vitkus.

Šį leidinį sudaro mokslinė ir informacinė dalys. Mokslinėje dalyje (Šilalės krašto žydai XVII-XX a.: istorinė apybraiža) pateiktas istorinis Šilalės krašto žydų bendruomenės sanklodos ir kaitos tyrimas, suskirstytas į poskyrius, kuriuose analizuojami svarbiausi Šilalės krašto žydų istorijos aspektai įvairiais laikotarpiais: nuo XVII a. iki Holokausto.

Skaityti plačiau

Edukacinė judaizmo konferencija LIMMUDAS LIETUVA 2018


Ilgai laukta edukacinė judaizmo konferencija LIMMUD LIETUVA 2018
vyks viešbutyje Vilnius Grand Resort jau VASARIO 9-11 D. ! 

Dalinamės atnaujintu konferencijos lektorių ir atlikėjų sąrašu:

Prof. Zeef Chanin (Izraelis)
Maja Tartachovskaja – pedagogė, dainininkė, rašytoja (Lietuva)
Julija Rutberg – Maskvos J. Vachtangovo teatro žvaigždė (Rusija)

Yuri Tabak – religijotyros, žydų istorijos specialistas, rašytojas (Rusija).
Cvi Kaplan – rabinas, šeimos psichologas (Izraelis).
Dr. Lara Lempertienė – mokslininkė, Vilniaus universiteto dėstytojas bei vyresnioji Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos žydiškų knygų bibliografė (Lietuva).
Regina Pats – kino žinovė (Estija).
Samuel Garas – izraelietiškų šokių meistras (Lietuva)
Hop Stop Banda – muzikinė grupė (Vokietija).
Sasha Song – dainininkas (Lietuva).
Ala Segal – grožio specialistė (Lietuva).
Grigorij Abramovič – rabinas (Baltarusija).
Irina Abramovič – rebicen (Baltarusija).
Svetlana Liser – jogos užsiėmimai “linksmai” (Lietuva).
Laurina Todesaitė – gero žydiško maisto žinovė (Lietuva).
Borisas Kirzneris ir Michail Bolshun – smuiko ir geros nuotaikos virtuozai (Lietuva).
Daumantas Levas Todesas – filmo „Aš turiu papasakoti“  pristatymas (Lietuva).

Boris Burda– žaidimas „Kas? Kur? Kada?“ (Ukraina).

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos mokiniai – pristatymas “Leiskit gyventi”

Informacija tel. +37067881514 (Žana Skudovičienė)

Emmanuelis Levinas ir jo sąsajos su Lietuva

Sausio 25 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje įvyko litvako Emmanuelio Levino knygos „Laikas ir Kitas“ pristatymas. Renginyje dalyvavę filosofai Viktoras Bachmetjevas, knygos vertėjas, LR kultūros ministrės patarėjas, dr. Aušra Pažėraitė, religijų istorikė, religijotyrininkė, VU Religijos studijų ir tyrimų centro docentė, dr. Danutė Bacevičiūtė, filosofė, Lietuvos kultūros tyrimo instituto mokslininkė, VU Religijos studijų ir tyrimų centro docentė, Algirdas Davidavičius, VDU Viešosios komunikacijos katedros dėstytojas, diskutavo apie Emmanuelio Levino filosofinę mintį, pristatomą knygoje, kuri sudaryta E. Levino paskaitų ciklo pagrindu.

 

 

 

 

 

Knyga išleista dalinai finansuojant Gerosios valios fondui įgyvendinant leidyklos “Jonas ir Jokūbas” projektą.  

Apie filosofą plačiau tinklapiui lzb.lt pasakoja  dr. Aušra Pažėraitė, religijų istorikė, religijotyrininkė, VU Religijos studijų ir tyrimų centro docentė:

Apie vieno iškiliausių XX a. filosofų, Emmanuelio Levino (1906-1995), sąsajas su Lietuva galima kalbėti bent dviem aspektais. Pirmiausia, žinoma, tai, kad jis gimęs ir augęs Kaune, ir jo tėvai taip pat iš Lietuvos. Jis gimė Kaune 1906 metų sausio 12 dieną (pagal Julijaus kalendorių – 1905 metų gruodžio 30 dieną). Pagal žydų kalendorių – 15-tą Teveto mėnesio dieną. Kaunas tuo metu buvo Rusijos imperijoje Kauno provincijos sostinė. Pagal įrašą Kauno žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje, jo tėvas buvo Kauno miestietis Jehiel Levin, o mama – Dvoira. Įraše taip pat buvo įrašyta ir apipjaustymo data – sausio 6 pagal Julijaus kalendorių. Tėvas taip pat buvo kaunietis – čia gimęs 1878 metais tėvams Abromui ir Feigei, o motina buvo iš Ylakių, ten gimusi 1881 m. Mošei Jicchakui ir Etai Gurvičiams. Kaune lankė kažkurią pradinę žydų mokyklą iki I pasaulinio karo. Per I pasaulinį karą šeima buvo priversta, kaip ir didelė dalis bendrai Lietuvos žydų, trauktis į Rusijos imperijos gilumą, ir taip Levinų šeima atsidūrė Ukrainoje, kur Emmanuelis buvo priimtas į gimnaziją Charkove, kur tuo pat metu persikėlė ir Kauno berniukų gimnazija. Visa šeima, kaip pasakojama, labai tuo didžiavosi, nes tai buvo reali galimybė Emmanueliui siekti aukštojo mokslo kur nors Rusijos imperijoje.

Skaityti plačiau
Europos parlamente sausio 24 dieną paminėta Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena

Europos parlamente sausio 24 dieną paminėta Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena

Minėjimą pradėjo EP vice pirmininkė Mairead McGuinness, pažymėdama, kad pagerbimo ceremonija organizuota kartu su Europos žydų kongreso vadovu Mošė Kantoru.  Mairead McGuinness dėkojo Izraelio Kneseto pirmininkui, atvykusiam pagerbti Holokausto aukų atminimo, taip pat Europos rabinams ir Briuselio vyriausiam rabinui. Ceremonijoje dalyvavo ir Europos šalių žydų bendruomenių vadovai, Lietuvos žydų benruomenę atstovavo Faina Kukliansky .

Skaityti plačiau

Kauno žydų bendruomenė kviečia paminėti Tarptautinę Holokausto aukų dieną

Sausio 29 d. 13 val. Suaugusiųjų vartotojų aptarnavimo skyriuje, Laisvės al. 57, vyks Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai skirta kompozicija „Išgelbėti pasauliai“. Dalyvaus Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja. Renginio metu bus rodomos dokumentinio filmo „Vilties etiudas“ ištraukos.
Renginio organizatorius – Kauno dailės gimnazija.
Partneriai: Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Kauno Miko Petrausko muzikos mokykla, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Kauno žydų bendruomenė.

Pranešimas spaudai

Lietuvos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė penktadienį, sausio 26d. 13.30 val.. kviečia į Užsienio reikalų ministeriją paminėti Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Dalyvaus Holokaustą išgyvenę žydai, taip pat žydų bendruomenės nariai ir žydų gelbėtojai, Seimo nariai, užsienio valstybių ambasadoriai.

Renginio metu bus atidaroma Mečio Brazaičio nuotraukų paroda “Vilniaus žydų kvartalas”, dalyvaus dainininkas Rafailas Karpis.

Maloniai primename su savimi turėti asmens tapatybės dokumentą, kurį reikės parodyti prie įėjimo.

Kneseto pirmininkas Julijus Edelšteinas Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos proga pasakė kalbą Belgijos parlamente

Antradienį, sausio 23 d., pirmą kartą istorijoje, Kneseto pirmininkas kalbėjo plenariniame posėdyje Belgijos parlamente. Posėdis buvo skirtas Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai paminėti. Drauge su J. Edelšteinu posėdyje pasisakė Belgijos Federalinio parlamento pirmininkas Zigfridas Brakke, taip pat  Holokaustą išgyvenęs, Paulas Sobolis.

Kalbos klausėsi ir LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, kuri Briuselyje susitiko su J.Edelšteinu.

Kneseto pirmininkas, kritikuodamas Belgijos valdžią, priminė, kad Belgijos pilietis buvo apdovanotas piniginiu prizu už pasiekimus antisemitiniame karikatūrų konkurse Holokausto tema. Prieš metus vykusį konkursą organizavo Irano vyriausybė ir apdovanotąjį paskyrė “kultūros pasiuntiniu”  Belgijos mieste, kuriame jis gyvena.

Skaityti plačiau
Kvietimas dalyvauti Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjime Panevėžyje

Kvietimas dalyvauti Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjime Panevėžyje

Kviečiame  dalyvauti renginyje, skirtame Tarptautinės Holokausto aukų dienos paminėjime. Šios datos minėjimas siejamas su 1945 metais, kuomet, dar tebevykstant Antrajam pasauliniam karui, sausio 27 dieną buvo išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai. Aušvico koncentracijos stovykla – didžiausia nacių Vokietijos įkurta koncentracijos ir naikinimo stovykla, kurioje nužudyta  apie 1,5 mlj. žmonių, iš kurių apie 1 mlj.  žydų.

    Renginys vyks 2018 m. sausio 26d. buvusiose žydų kapinėse, prie memorialo, Atminties skvere, Vasario 16 g. prie Vyturio progimnazijos.

Kviečiame  dalyvauti renginyje, skirtame Tarptautinės Holokausto aukų dienos paminėjime. Šios datos minėjimas siejamas su 1945 metais, kuomet, dar tebevykstant Antrajam pasauliniam karui, sausio 27 dieną buvo išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai. Aušvico koncentracijos stovykla – didžiausia nacių Vokietijos įkurta koncentracijos ir naikinimo stovykla, kurioje nužudyta  apie 1,5 mlj. žmonių, iš kurių apie 1 mlj.  žydų.

    Renginys vyks 2018 m. sausio 26d. buvusiose žydų kapinėse, prie memorialo, Atminties skvere, Vasario 16 g. prie Vyturio progimnazijos.

                                                  Programa

Skaityti plačiau

„Apkabinti būtąjį kartinį” – koncertas skirtas Holokausto aukų atminimui

Nuoširdžiai kviečiame visus į Holokausto aukų atminimo dienai skirtą renginį, kurio metu tenoras Rafailas Karpis, pianistas Darius Mažintas ir poetas Sergejus Kanovičius pristatys projektą „Apkabinti būtąjį kartinį”.

Ar gali po vienu skliautu susitikti jidiš ir lietuvių kalba?
Ar galima pajusti, kad skamba lopšinė, jei nesupranti žodžių?
Ar galimas dialogas tarp dainuojančio jidiš ir skaitančio savo lietuvišką kūrybą?
Ar gali meilė, ilgesys ir užuojauta, susitikti atmintyje?

Ateikite, pajauskite ir išgirskite atsakymus paskutinįjį sausio sekmadienį:

Sausio 28 d. 17 val.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje,
J. Heifetzo salėje, III aukštas,
Pylimo g. 4, Vilnius

Sausio 28, sekmadienį 13val.

Emanuelis Levinas

Prof. Anna Jampolskaja

Pylimo g. 4, 306k (3 aukštas)

Prancūzų – žydų filosofas  Emanuelis Levinas gimė 1906 m. sausio 12 d. Kaune – mirė 1995 m. gruodžio 25 d. Paryžiuje.

Pasaulio Gineso rekordų knygos rekordininko, komiksų kūrėjo Al Jaffee darbų paroda „Vaikystės nuotykiai Zarasuose“

 Šios parodos iliustracijos yra Al Jaffee autoriniai darbai, įtraukti į Mary-Lou Weisman knygą ,,Pašėlęs Al Jaffee gyvenimas” (2010 m.). Pokalbio su savo biografe Mary-Lou Weisman metu Al save pavadino ,,atgaliniu imigrantu” – tuo metu, kada daugelis iš Lietuvos persikėlė į JAV, jis keliavo priešinga kryptimi. 1920 m. Savanos mieste buvo elektra, tualetai namuose, asfaltuotos gatvės, kino teatrai ir laikraščiai su kasdien leidžiamais karikatūriniais pasakojimais, vadinamais “comic strips” – komiškų piešinių serija.  Tuo tarpu Zarasai nuo paskutiniųjų 19-tojo amžiaus metų buvo mažai pasikeitę. Vietiniams Zarasų vaikams Al buvo keistas pašalietis. Vyravo kalbų įvairovė – lietuvių, rusų, lenkų ir jidiš. Vis dėlto jis greitai prisitaikė prie gyvenimo Zarasuose.  Vaikai susikūrė savų pramogų, ir visas miestas buvo jų ,,žaidimų aikštele”. Štai tokioje terpėje Al ir jo brolis Harry išsiaugino savo kūrybinius talentus. Lig šiol Al Zarasuose praleistus vaikystės metus vadina vienais iš laimingiausių savo gyvenime.

           

Skaityti plačiau

#WeRemember 2018

GYVENO KARTĄ AIZIKAS KANOVIČIUS

Aut. Sergejus Kanovičius

Rocha (Rocha-Samuraj) ir Dovydas Kanovičiai, Saliamono broliai – Mošė-Jankelis, Aizikas ir Motlas, sesuo Chava (Iš Sergejaus Kanovičiaus ir Lisos Abukrat-Kanovich asmeninių archhyvų)

Dangus buvo vaiskiai mėlynas. „Toks švarus, beveik kaip vanduo Jonavos namo kieme“, – pagalvojo Aizikas Kanovičius ir vėl užsimerkė. Iš dangaus mėlynės krito negausios snaigės. Tokios, kurias, atrodytų, galėtum suskaičiuoti. Kaip šeimos narius – snaigė Sara, snaigė Rosette, snaigė Josifas ir snaigė Bernardas – viena, dvi, trys, keturios, užsimerkęs skaičiavo Aizikas

– Greičiau, judinkitės, judinkitės, pirmyn, pirmyn, traukinys nelauks, – girdėjosi ataidintis įsakmūs balsai.

– Aizikai, Aizikai, kelkis, mums nedaug beliko – dar truputį –ir mes traukiny. Ir dar kiek – mes jau namie, Paryžiuje, – šnabždėjo prie draugo palinkęs, rankas nuo šalčio po pažastimis susikišęs Morisas-Moišė Zuskindas.

Aizikas mintimis nukeliavo į pirmuosius – gimtuosius namus – į Jonavą, Žvejų gatvę. Į 1920 metų gruodį, kai, peržengęs slenkstį, išdidžiai tarė:

– Tai štai, turiu pasą. Su paties burmistro Ramoškos parašu. Dabar jau galėsiu važiuoti.

– Kada? – paklausė tylenis Šloimė.

Skaityti plačiau
Žiemos stovykla AMEHAYE’ žydų bendruomenėje Vilniuje

Žiemos stovykla AMEHAYE’ žydų bendruomenėje Vilniuje

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky dėkoja Programų direktorei Žanai Skudovičienei  ir visiems dirbusiems su vaikais už sumaniai organizuotą Žiemos stovyklą, kurioje vaikų atostogų poilsis buvo turiningas ir įdomus.

Vaikų žiemos stovykla vyko gruodžio 25-29 d. bendruomenėje ( Pylimo g. 4), ir tai buvo nuostabiausia savaitė – pilna vaikiško juoko ir žydiškos atmosferos, kelionių ir naujų įspūdžių. Nuo 8val. ryto  ir iki 20val. bendruomenėje skambėjo vaikų balsai. Kiekvieną dieną gerai nusiteikę stovyklautojai dalyvaudavo įvairiuose edukaciniuose užsiėmimuose, ekskursijose, kelionėse. Jie važinėjosi kartingais, pabuvojo radijo studijoje ir patys galėjo dalyvauti tiesioginiame eteryje. Vaikai apsilankė kinoteatre, buvo nuvykę į alpakų, švelniavilnių gražuolių kupranugarinių gyvūnų fermą, dalyvavo kulinarinio paveldo edukaciniame užsiėmime, gamino ir kepė pyragėlius, po to visi kartu ragavo.

Žinomas smuikininkas Borisas Kirzneris organizavo žaidimą “Orkestro repeticija”. Vaikai atsinešė įvairius muzikinius instrumentus ir mokėsi jais groti drauge. Su tokiu puikiu pedagogu užsiėmimo pabaigoje didelis ką tik suburtas 30-ties vaikų orkestras jau sugebėjo pagroti muzikinį kūrinį, skirtą Šabatui.

Tradicijų pamokėlėje su rabinu Grigorijumi Abramovičiumi mokėsi Shabato maldų, klausėsi įdomių žydiškų istorijų.

Skaityti plačiau

Filmas, kuriame dar daugiau informacijos apie žydų keršto plano detales po Antrojo pasaulinio karo išnuodyti Vokietijos miestus

Abba Kovneris stovi Vilniaus geto kovotojų centre, kai kurie  jų vėliau prisijungė prie būrio “Nakam”.

The Times of Israel, vertė Ilona Rūkienė

DB 4-asis TV kanalas rodys filmą, sakoma, seniai dingusias dokumentines juostas, kuriose pasakojama, kaip žydai kovotojai nusprendė atkeršyti už 6 milijonų žudynes.

Naujame dokumentiniame filme ketinama pasakoti apie niekada nerodytą Holokaustą išgyvenusių žydų keršto planą: po II pasaulinio karo nunuodyti šimtus tūkstančių vokiečių.

Filmas “Holokaustas: keršto sąmokslas” – apie Vilniaus geto kalinį, pasipriešinimo kovotoją ir  poetą Abbą Kovnerį ir kitus kovotojus, naudojant A.Kovnerio prisiminimus, kuriuose išsamiai  papasakota apie keršto planą.

Filmo juostos įrašytos 1985 m., kai Kovneris sunkiai sirgo vėžiu. Kovotojų būrys 1946 m. planavo užnuodyti vandentiekius keliuose Vokietijos miestuose, be to  dar buvo antras planas – nužudyti tūkstančius SS kariškių, kuriuos amerikiečiai laikė įkalinę specialioje stovykloje.

Pasakojama, kad Kovneris atskleidė, kaip jo organizacija, pavadinta “Nakam” (hebrajų kalba – kerštas), įsiskverbė į Hamburgo, Niurnbergo, Frankfurto ir Miuncheno vandentiekius, kad arsenu užnuodytų vandenį. 

Skaityti plačiau
„Kaunas 2022“ programos misija – atgaivinti ištrintą Kauno atmintį

„Kaunas 2022“ programos misija – atgaivinti ištrintą Kauno atmintį

Kauno diena, Nuotraukos Vilmanto Raupelio

Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje vykęs pirmasis programos renginys skirtas prieš Antrąjį pasaulinį karą buvusios didžiausios etninės grupės Kaune – žydų bendruomenės – atminties klausimams.

Didžiuodamiesi kauniečiai mėgsta pabrėžti, kad Kaunas – lietuviškiausias šalies miestas. Tačiau tai ne visai tiesa – iki pat XX a. antrosios pusės Kaunas buvo daugiakultūris ir tai buvo viena svarbiausių miesto bei jo gyventojų tapatybės dalių. “Kaunas 2022” programos “Atminties biuras” siekis – atgaivinti miesto istoriją ir paskatinti kauniečius prisiminti tai, kas jau užmiršta.

Izraelio ambasadoriaus Amiro Maimono teigimu, privalu suprasti, kad Kauno žydai  buvo Lietuvos piliečiai, nuo seno gyvenę šioje šalyje, ją mylėję ir dirbę jai. Ambasadorius kalbėjo apie modernų žydų muziejų – patrauklų ir interaktyvų – tokį, kuris per atskirų žmonių istorijas papasakotų visos tautos istoriją”, – siūlė jis.

Nuotraukoje: iš kairės S. Dovidavičius, L.Venclauskas. G.Žakas

Kauno žydų bendruomenės pirmininko Gerco Žako nuomone, puikia vieta tokiam muziejui galėtų būti apleista Kauno chasidų sinagoga. Anot jo, kalbant apie Holokaustą, negalima pamiršti ir šio žiauraus laikotarpio didvyrių, tad šalia muziejaus būtų galima pastatyti ir paminklą lietuviams, gelbėjusiems žydus.

Skaityti plačiau
LŽB lektoriumas kviečia

LŽB lektoriumas kviečia

Sekmadienį, sausio 21d. 13:00 val. kviečiame į lektoriumą, Pylimo g. 4, 306k (3 aukštas)

Tema: Jidiš kalba Niujorke. Prof. M.Krutikovo vaizdo paskaita.

DELFI jungiasi prie akcijos #MesPrisimename

Pagrindinis naujienų portalas DELFI jungiasi prie šiuo metu visame pasaulyje vykstančios akcijos #WeRemember (#MesPrisimename). Ši akcija skirta pagerbti Holokausto aukoms ir platinti žinią, kad tai negali pasikartoti nė vienai tautai, rasei ar socialinei žmonių grupei.
Ta proga penktadienį DELFI TV Gyvai svečiavosi Vilniaus geto kalinė, aktyvi Holokausto atminties įamžinimo puoselėtoja Fania Jocheles-Brancovskaja.

Skaityti plačiau
DELFI svečias – Fania Jocheles-Brancovskaja. Tiesiogiai

DELFI svečias – Fania Jocheles-Brancovskaja. Tiesiogiai

Penktadienį, 12 val., DELFI TV Gyvai svečiuosis Vilniaus geto kalinė, aktyvi Holokausto atminties įamžinimo puoselėtoja Fania Jocheles-Brancovskają. Praėjusiais metais šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė ją apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Šiuo metu visame pasaulyje vyksta akcija #WeRemember, kuri skirta pagerbti Holokausto aukoms ir platinti žinią, kad tai negali pasikartoti. Nė vienai tautai, rasei ar socialinei žmonių grupei. Prie šios akcijos jungiasi ir pagrindinis naujienų portalas DELFI

Žiūrėti ir klausyti interviu