Žiemos stovykla AMEHAYE’ žydų bendruomenėje Vilniuje

Žiemos stovykla AMEHAYE’ žydų bendruomenėje Vilniuje

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky dėkoja Programų direktorei Žanai Skudovičienei  ir visiems dirbusiems su vaikais už sumaniai organizuotą Žiemos stovyklą, kurioje vaikų atostogų poilsis buvo turiningas ir įdomus.

Vaikų žiemos stovykla vyko gruodžio 25-29 d. bendruomenėje ( Pylimo g. 4), ir tai buvo nuostabiausia savaitė – pilna vaikiško juoko ir žydiškos atmosferos, kelionių ir naujų įspūdžių. Nuo 8val. ryto  ir iki 20val. bendruomenėje skambėjo vaikų balsai. Kiekvieną dieną gerai nusiteikę stovyklautojai dalyvaudavo įvairiuose edukaciniuose užsiėmimuose, ekskursijose, kelionėse. Jie važinėjosi kartingais, pabuvojo radijo studijoje ir patys galėjo dalyvauti tiesioginiame eteryje. Vaikai apsilankė kinoteatre, buvo nuvykę į alpakų, švelniavilnių gražuolių kupranugarinių gyvūnų fermą, dalyvavo kulinarinio paveldo edukaciniame užsiėmime, gamino ir kepė pyragėlius, po to visi kartu ragavo.

Žinomas smuikininkas Borisas Kirzneris organizavo žaidimą “Orkestro repeticija”. Vaikai atsinešė įvairius muzikinius instrumentus ir mokėsi jais groti drauge. Su tokiu puikiu pedagogu užsiėmimo pabaigoje didelis ką tik suburtas 30-ties vaikų orkestras jau sugebėjo pagroti muzikinį kūrinį, skirtą Šabatui.

Tradicijų pamokėlėje su rabinu Grigorijumi Abramovičiumi mokėsi Shabato maldų, klausėsi įdomių žydiškų istorijų.

Skaityti plačiau

Filmas, kuriame dar daugiau informacijos apie žydų keršto plano detales po Antrojo pasaulinio karo išnuodyti Vokietijos miestus

Abba Kovneris stovi Vilniaus geto kovotojų centre, kai kurie  jų vėliau prisijungė prie būrio “Nakam”.

The Times of Israel, vertė Ilona Rūkienė

DB 4-asis TV kanalas rodys filmą, sakoma, seniai dingusias dokumentines juostas, kuriose pasakojama, kaip žydai kovotojai nusprendė atkeršyti už 6 milijonų žudynes.

Naujame dokumentiniame filme ketinama pasakoti apie niekada nerodytą Holokaustą išgyvenusių žydų keršto planą: po II pasaulinio karo nunuodyti šimtus tūkstančių vokiečių.

Filmas “Holokaustas: keršto sąmokslas” – apie Vilniaus geto kalinį, pasipriešinimo kovotoją ir  poetą Abbą Kovnerį ir kitus kovotojus, naudojant A.Kovnerio prisiminimus, kuriuose išsamiai  papasakota apie keršto planą.

Filmo juostos įrašytos 1985 m., kai Kovneris sunkiai sirgo vėžiu. Kovotojų būrys 1946 m. planavo užnuodyti vandentiekius keliuose Vokietijos miestuose, be to  dar buvo antras planas – nužudyti tūkstančius SS kariškių, kuriuos amerikiečiai laikė įkalinę specialioje stovykloje.

Pasakojama, kad Kovneris atskleidė, kaip jo organizacija, pavadinta “Nakam” (hebrajų kalba – kerštas), įsiskverbė į Hamburgo, Niurnbergo, Frankfurto ir Miuncheno vandentiekius, kad arsenu užnuodytų vandenį. 

Skaityti plačiau
„Kaunas 2022“ programos misija – atgaivinti ištrintą Kauno atmintį

„Kaunas 2022“ programos misija – atgaivinti ištrintą Kauno atmintį

Kauno diena, Nuotraukos Vilmanto Raupelio

Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje vykęs pirmasis programos renginys skirtas prieš Antrąjį pasaulinį karą buvusios didžiausios etninės grupės Kaune – žydų bendruomenės – atminties klausimams.

Didžiuodamiesi kauniečiai mėgsta pabrėžti, kad Kaunas – lietuviškiausias šalies miestas. Tačiau tai ne visai tiesa – iki pat XX a. antrosios pusės Kaunas buvo daugiakultūris ir tai buvo viena svarbiausių miesto bei jo gyventojų tapatybės dalių. “Kaunas 2022” programos “Atminties biuras” siekis – atgaivinti miesto istoriją ir paskatinti kauniečius prisiminti tai, kas jau užmiršta.

Izraelio ambasadoriaus Amiro Maimono teigimu, privalu suprasti, kad Kauno žydai  buvo Lietuvos piliečiai, nuo seno gyvenę šioje šalyje, ją mylėję ir dirbę jai. Ambasadorius kalbėjo apie modernų žydų muziejų – patrauklų ir interaktyvų – tokį, kuris per atskirų žmonių istorijas papasakotų visos tautos istoriją”, – siūlė jis.

Nuotraukoje: iš kairės S. Dovidavičius, L.Venclauskas. G.Žakas

Kauno žydų bendruomenės pirmininko Gerco Žako nuomone, puikia vieta tokiam muziejui galėtų būti apleista Kauno chasidų sinagoga. Anot jo, kalbant apie Holokaustą, negalima pamiršti ir šio žiauraus laikotarpio didvyrių, tad šalia muziejaus būtų galima pastatyti ir paminklą lietuviams, gelbėjusiems žydus.

Skaityti plačiau
LŽB lektoriumas kviečia

LŽB lektoriumas kviečia

Sekmadienį, sausio 21d. 13:00 val. kviečiame į lektoriumą, Pylimo g. 4, 306k (3 aukštas)

Tema: Jidiš kalba Niujorke. Prof. M.Krutikovo vaizdo paskaita.

DELFI jungiasi prie akcijos #MesPrisimename

Pagrindinis naujienų portalas DELFI jungiasi prie šiuo metu visame pasaulyje vykstančios akcijos #WeRemember (#MesPrisimename). Ši akcija skirta pagerbti Holokausto aukoms ir platinti žinią, kad tai negali pasikartoti nė vienai tautai, rasei ar socialinei žmonių grupei.
Ta proga penktadienį DELFI TV Gyvai svečiavosi Vilniaus geto kalinė, aktyvi Holokausto atminties įamžinimo puoselėtoja Fania Jocheles-Brancovskaja.

Skaityti plačiau
DELFI svečias – Fania Jocheles-Brancovskaja. Tiesiogiai

DELFI svečias – Fania Jocheles-Brancovskaja. Tiesiogiai

Penktadienį, 12 val., DELFI TV Gyvai svečiuosis Vilniaus geto kalinė, aktyvi Holokausto atminties įamžinimo puoselėtoja Fania Jocheles-Brancovskają. Praėjusiais metais šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė ją apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Šiuo metu visame pasaulyje vyksta akcija #WeRemember, kuri skirta pagerbti Holokausto aukoms ir platinti žinią, kad tai negali pasikartoti. Nė vienai tautai, rasei ar socialinei žmonių grupei. Prie šios akcijos jungiasi ir pagrindinis naujienų portalas DELFI

Žiūrėti ir klausyti interviu

Dvasinis Švat mėnesio darbas

Dvasinis Švat mėnesio darbas

tora.lt

Trečiadienį prasidėjo Švato mėnuo. „Roš chodeš” (mėnesio pradžia) pažymi pradžią žmogaus dvasiniame darbe. Tai reiškia „kryptį“, į kurią žmogus turėtų nukreipti savo sielą. Žinome, kad metuose yra 12 mėnesių, todėl kiekvieną mėnesį mes pradedame ir užbaigiame savitą dvasinio darbo ciklą.

Po to, kai (Izraelyje) gerai palijo, laikas pradėti megzti vaisius. Žmogaus „vaisiai“ – tai žmogaus darbai, teisuolio „vaisiai“ – geri darbai. Taip pat reikia žinoti, kad savo „vaisius“ žmogus turi megzti ant tvirto tikėjimo pagrindo, nes savo pasaulėžiūrą reikia statyti ant tvirtų pamatų –  postulatų. Pats tvirčiausias pamatas –postulatas skelbiantis, kad yra  Kūrėjas, kuris yra geras, mylintis mus ir norintis, kad mes Jį pamiltume. „Vaisiai“, kuriuos žmogus turi „užmegzti“ Švato mėnesį, turi būti ne „išoriniai“, bet  „vidiniai“. Iš tikro „vaisiai“ mezgami iš gilesnio supratimo. Tik vidinės Toros mokymosi būdu galima atverti, pamatyti, t.y. „užmegzti“  tikrą „vaisių“.

Skaityti plačiau
AJC delegacijos vizitai Vilniuje, susitikimas su užsienio reikalų ministru L.Linkevičiumi

AJC delegacijos vizitai Vilniuje, susitikimas su užsienio reikalų ministru L.Linkevičiumi

2018 m. Sausio 17 d. AJC vadovas ir delegacija baigė dviejų dienų vizitą Lietuvoje, – rašoma angliškame AJC pranešime.

AJC generalinio direktoriaus Davido Hario vadovaujama delegacija susitiko su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, JAV ambasadore Anne Hall, Izraelio misijos vadovo pavaduotoja Efrat Hochstetler ir su AJC (Amerikos žydų komiteto) partnerės – Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky. AJC visus susitikimus Vilniuje įvertino puikiai, – rašoma laiške, kurį gavo Lietuvos žydų bendruomenė.

Po susitikimo su AJC užsienio reikalų ministras L. Linkevičius “Twitter” išreiškė savo padėką AJC kaip “pirmąją žydų organizaciją, kuri tvirtai remia Lietuvos kovą už laisvę”. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija taip pat paskelbė pranešimą spaudai apie susitikimas.

Be to, Užsienio reikalų ministerija paskelbė spaudos pranešimą apie susitikimą, kuriame gyrė AJC vaidmenį Lietuvos transformacijos procese iš sovietinės okupuotos šalies į laisvą tautą.

AJC delegacija turėjo galimybę susitikti vakarienėje su Seimo nariais, pareigūnais, žinomais Lietuvos lyderiais, ambasadore Anne Hall. Vakarienę organizavo Seimo narys Emanuelis Zingeris. Kai kurie vakarienės dalyviai pasirašė Lietuvoje paskelbtą atvirą laišką, kuriame išreiškė savo nepritarimą dėl netinkamo Lietuvos balsavimo, priimant JT rezoliuciją, kuria neteisėtu vadinamas JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.

Susitikimo metu E. Zingeris kalbėjo, kad “AJC yra tikras Lietuvos draugas. Pirmoji Amerikos žydų organizacija, kuri pastoviai tvirtai rėmė Lietuvos narystę NATO ir Europos Sąjungoje, padėjo sukurti  Geros valios fondą kartu su Lietuvos žydų bendruomene. AJC buvo ir tebėra pagrindinis mūsų partneris, kuriam dėkojame už nuolatines investicijas į mūsų sėkmę “, – kalbėjo E. Zingeris.

Skaityti plačiau

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky kreipimasis dėl vykstančių teisminių ginčų žydų bendruomenėje

Noriu dar kartą kreiptis į mūsų Bendruomenę:

  • Kaip žinote, teisminį bylinėjimąsi pradėjo žmonių grupė, vadinanti save  “Vilniaus žydų bendruomene”.
  • Į mūsų žodinius ir rašytinius siūlymus atsisakyti teisminių ginčų negavome jokio atsakymo.
  • VŽB ieškinyje prieš LŽB yra priimtas sprendimas, kuris bus apskųstas apeliacine tvarka ir neabejojame, kad bus panaikintas.
  • Kitame procese įsigaliojo teismo sprendimas, kuriuo LŽB įstatai pripažinti neteisėtais ir panaikintas punktas, leidžiantis formuoti atstovavimo kvotas rinkimų metu. Teismas dar kartą pabrėžė, kad įstatai turi atitikti įstatymą – vienas narys – vienas balsas. Tai liečia ne tik regioninių bendruomenių, bet visus asociacijų  narius, ir reiškia, kad 2017 m. vykę bendruomenės rinkimai buvo organizuojami laikantis įstatymų. Šitas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir jo apskųsti negalima.

Taigi, kiekvienas Lietuvos žydas gali pats apsispręsti, kokios bendruomenės jis nori, bet, pirmiausia, kiekvienas turi žinoti tiesą. Vadovai ar bendruomenės nariai, kurie laukia ginčų pabaigos, kad nuspręstų, kurią pusę palaikyti, dar turės palaukti. Manau, kad šis apsisprendimas yra kiekvieno sąžinės reikalas.

Tuos, kurie skatina nesutarimus tarp žydų, provokuoja, rašo skundus, skleidžia gandus ir pliauškalus, kas jie bebūtų ir kokias pareigas beužimtų, prašau liautis. Jūs kenkiate visai Lietuvos žydų bendruomenei.

Kviečiu visus bendruomenės narius susitelkti tam, kas iš tiesų svarbu, o ne bevaisėms tarpusavio kovoms. Mūsų pagrindiniai darbai – išskirtinės Lietuvos žydų kultūros, istorinės atminties apie žydų istoriją Lietuvoje puoselėjimas ir rūpestis geresniu žydų gyvenimu šiandien. Tai galime padaryti tik būdami susitelkę.

L. Linkevičius susitiko su Amerikos žydų komiteto vadovu

L. Linkevičius susitiko su Amerikos žydų komiteto vadovu

urm.lt

„Lietuvos valstybės sukūrimas bei įtvirtinimas prieš 100 metų neįsivaizduojamas be žydų indėlio. Gerbiame žydų tradicijas ir puoselėjame žydų paveldą“, – sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susitikęs su Amerikos žydų komiteto (AJC) vadovu Davidu Harrisu.

2018-01-17 ministerijoje vykusio susitikimo metu, kuriame dalyvavo ir Lietuvos žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky, aptarti transatlantiniai santykiai, Europos Sąjungos politika Artimuosiuose Rytuose, Lietuvos ir Izraelio valstybės santykiai, planai kartu su tautinėmis bendruomenėmis pasaulyje prasmingai pažymėti atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį. Užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva labai vertina Amerikos žydų komiteto ligšiolinę veiklą ir jos paramą demokratiniam Lietuvos vystymuisi. Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir diplomatinės atstovybės palaiko reguliarius kontaktus su JAV ir pasaulio žydų organizacijomis.

AJC aktyviai remia demokratines permainas Rytų ir Vidurio Europoje. Tai – pirmoji žydų organizacija, pasisakiusi už Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą ir NATO plėtrą. Šiemet sausio 13 dieną Amerikos žydų komitetas vėl priminė pasauliui, kad nors Lietuva ir sumokėjo didelę žmonių gyvybės ir sveikatos kainą, ji nutiesė kelią į laisvę ir sugriovė Sovietų Sąjungą.

Siekdama palaikyti intensyvesnius santykius su Baltijos ir Vyšegrado šalių vyriausybėmis bei šių šalių žydų bendruomenėmis AJC Varšuvoje 2017 metais įkūrė Rytų Europos būstinę.

Vilniaus Choralinėje sinagogoje prasidėjo 7 paskaitų ciklo seminaras

Vilniaus Choralinėje sinagogoje prasidėjo 7 paskaitų ciklo seminaras

 Vilniaus choralinėje sinagogoje sekmadienį įvyko pirmas seminaro „O, D-ve mano“ (tikėjimas ar žinojimas) užsiėmimas. Jame dalyvavo 40 klausytojų. Jie aktyviai diskutavo tema „Iš kur mes galime sužinoti – ar yra D-vas.“ Seminaro organizatorius ir moderatorius rabinas Sh. B. Krinsky temperamentingai ir jam būdingu humoru į diskusiją įtraukė daugumą seminaro dalyvių.

Pagrindiniai diskusijos klausimai buvo:
– Tikėjimas grindžiamas logika ar aklu tikėjimu?
– Kokio pobūdžio įrodymai patvirtina, kad D-vas yra?
– Kokie ateistų argumentai?
– Ar ateizmas logiškesnis nei tikėjimas?
Po užsiėmimo, dalyviai neskubėjo eiti į namus, diskutavo, bendravo, vaišinosi rebecen Dinos atneštais pyragais ir vaisiais.
Šiame seminare vyks 7 užsiėmimai. Sekančio (antrojo) užsiėmimo „Ar yra logiški įrodymai, kad D-vas egzistuoja?“ temos:
– Iš kur atsirado tikėjimas D-vu?
– Ar yra racionalūs liudijimai (įrodymai), kad D-vas egzistuoja?
– Ar logiškiau tikėti D-ieviškuoju Kūrėju ar kuo kitu?


Ateinantį sekmadienį (sausio 21 d. 16:30 v.) lauksime visų dalyvavusių ir naujų klausytojų. Tiek moterų, tiek vyrų. Visų, kas smalsūs ir nori pažinti supančio pasaulio esmę. Užsiėmimo trukmė – apie 1 v.

 

 

 

 

 

 

 

 

Apie Kauną, Sugiharą, Lietuvos ir Japonijos santykių praeitį ir ateitį

Apie Kauną, Sugiharą, Lietuvos ir Japonijos santykių praeitį ir ateitį

 Bernardinai.lt Simonas Jazavita

Sekmadienį 2018 01 14d. Kaunas atsidūrė Japonijos spaudos dėmesio centre. Apie nedidelį Sugiharos muziejų Vaižganto gatvėje sužinojo ne tik Japonijos, bet ir Izraelio, JAV, Prancūzijos ir kitų šalių didžiųjų dienraščių skaitytojai. Lankydamasis Vidurio ir Rytų Europoje, Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe skyrė laiko apsilankyti ir muziejuje, menančiame 1939–1940 m. Kaune dirbusį diplomatą Chiune Sugihara, kuris būtent čia, tuometinėje Lietuvos laikinojoje sostinėje, išgelbėjo per 6000 žydų tautybės žmonių.

Vien dėl Sugiharos istorijos Kaunas ir Lietuva tampa artima ir miela vieta japonams. Neatsitiktinai pasaulio spaudoje premjero Abe nuotraukos nuolat pastebimos būtent iš Kauno, nors prieš tai jis lankėsi ir Latvijoje bei Estijoje. Jei panaudotume tą istorinį ryšį, galėtume Japonijos dėmesį labiau patraukti į savo, o ne kitų kaimyninių valstybių pusę ir stiprinti tarpusavio ryšį.

Skaityti plačiau

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Arkadijų Vinokurą skausmo valandą, netekus mylimos mamos.

Kviečiame į Kaune vyksiantį Abraomo Mapu 210-ųjų gimimo metinių paminėjimo vakarą

Kauno žydų bendruomenė sausio 18 d. 17 val. kviečia į V. Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje, A. Mapu g. 18, vyksiantį Abraomo Mapu 210-ųjų gimimo metinių paminėjimo vakarą „Abraomas Mapu – rašytojas, mokytojas, kaunietis“. 
 
Renginyje dalyvaus Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempert, literatūrologė doktorantė. Goda Volbikaitė, VŠĮ „Ars et mundus“ vadovas, paminklo A. Mapu pastatymo iniciatorius Olegas Darčanovas, žydiškas melodijas atliks Makštučių šeimos muzikantai. 
Paroda „Vienas amžius iš septynių: Lietuva, Lite, Lita“ sudomino Čikagos žydus

Paroda „Vienas amžius iš septynių: Lietuva, Lite, Lita“ sudomino Čikagos žydus

Lapkričio pabaigoje Lietuvos generalinis konsulatas Čikagos kultūros centre atidarė išskirtinę parodą – „Vienas amžius iš septynių: Lietuva, Lite, Lita“. Parodoje apžvelgiama Lietuvos žydų istorija nuo jų atvykimo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją XIV amžiuje iki žydų gyvenimo Lietuvoje šiandien. Paroda dabar keliauja po Čikagą ir jos apylinkes.

Sausio 12 ji pristatyta Highland Park žydų bendruomenei.

Parodos kūrėjas Pranas Morkus sugebėjo atvaizduoti išskirtines žydų santykių su vietos gyventojais detales, paminėjo ne vieną įstabų litvakų kilmės asmenį, tarp kurių ir visame pasaulyje žinomas Vilniaus Gaonas. Būtent jo dėka Vilnius buvo pradėtas vadinti „Lietuvos Jeruzale“.

Sausio 15d. paroda atidaryta sinagogoje North Suburban Synagogue Beth El. Parodos lankytojai įkėlė nuotraukas į sinagogos Facebooką. Jas galite pamatyti ir LŽB tinklapyje.

„Jungtinėse Amerikos valstijose gyvena didelis skaičius žydų, kurių šaknys yra Lietuvoje ir kurie didžiuojasi galėdami vadinti save litvakais. Parodą parengė Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, parodos kuratorius Pranas Morkus, parodos dizainą kūrė dizaino studija JUDVI- Viktorija Sideraitė Alon ir Jūratė Juozėnienė.

Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius sako, kad paroda įrodo, jog žydai buvo, yra ir visada bus svarbi Lietuvos istorijos dalis.

Skaityti plačiau

Kaune tariamasi dėl tolesnių tvarkymo darbų masinėje kapavietėje Žaliakalnio žydų kapinėse

Kaune pradėtas restauruoti paminklas Holokausto aukoms masinėje kapavietėje Žaliakalnio žydų kapinėse. Pasitarti dėl tolesnės darbų eigos rinkosi Kauno žydų bendruomenės, Kauno miesto savivaldybės atstovai ir svečiai iš Vilniaus – LŽB vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas, paveldosaugininkas Martynas Užpelkis, architektė, muziejininkė Viktorija Sideraitė Alon. Po konstruktyvaus ir vaisingo pasitarimo vilniečiai aplankė Sugiharos namus, naują ekspoziciją “Šiaurės Kasablanka: Kaunas 1939 – 1940 m.” renovuotame antrajame aukšte, apie kurią jiems papasakojo Sugiharos namų direktorius Simonas Dovidavičius.

Sugiharos namuose taip pat veikia paroda, skirta Pasaulio tautų teisuoliui Švedijos diplomatui Raouliui Wallenbergui, Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusiam apie 20 000 Vengrijos žydų gyvybių bei tęsiasi filmų apie jį peržiūra.
Kada Kaune iškils paminklas žydų gelbėtojams?

Kada Kaune iškils paminklas žydų gelbėtojams?

Miesto valdžia ir Kauno žydų bendruomenė viliasi, kad per kelerius metus mieste pagaliau atsiras paminklas Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėjusiems lietuviams.

Idėja pagerbti Pasaulio tautų teisuolius gimė daugiau nei prieš dešimtmetį – statyti paminklą ir taip atsidėkoti lietuviams, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusiems žydus, pasiūlė “Rotary” klubo narys ir žydų bendruomenės atstovas Michailas Duškesas.

Projektu tąsyk buvo susidomėję net pasaulinio garso architektai Masimilianas Fuksas, kurio tėvas kilęs iš Kauno, ir Danielis Libeskindas, sukūręs memorialą Rugsėjo 11-osios aukoms atminti Niujorke. Įvertinęs memorialo svarbą Lietuvai ir visam pasauliui, pastarasis kartu su žmona sutiko nemokamai projektuoti memorialą.

M.Duškeso skaičiavimais, 2008-aisiais tokio paminklo statybos galėjo atsieiti ne mažiau kaip 1 mln. litų. Sumą esą būtų finansavęs “Rotary” klubas, Lietuvos, Izraelio ir Europos šalių žydų organizacijos.

“Viskas judėjo teigiama linkme. Tuometis Kauno krašto judėjų religinės bendruomenės pirmininkas Josifas Kacas jau buvo besirengiąs skristi pas D.Libeskindą suderinti visų detalių, nelaimei, likus kelioms dienoms iki skrydžio, mirė ir viskas tarsi nutrūko”, – apgailestavo Kauno žydų bendruomenė vadovas Gercas Žakas. Praėjus kone dešimčiai metų kartu su “Rotary” klubo nariu Ignu Miniotu jis ir vėl bando gaivinti padėkos Pasaulio tautų teisuoliams idėją.

Skaityti plačiau
Kaune viešėjo Japonijos premjeras

Kaune viešėjo Japonijos premjeras

Kauno.diena.lt

Sekmadienio rytą nedidelė Vaižganto gatvės atkarpa nusispalvino Lietuvos trispalvėmis ir Japonijos vėliavomis.

Tekančios saulės simbolius kartu su gimtaisiais rankose spaudė gausus būrys moksleivių, juos lydėjusių pedagogų, Rytų Azijos šalių kultūros sekėjų ir Ch. Sugiharos gerbėjų.

Minučių tikslumu, lydimas apsaugos kortežo, iš automobilio pirmuosius žingsnius žengė Sh. Abe. Paspaudė rankas miesto vadovui Visvaldui Matijošaičiui, vicemerui Simonui Kairiui, Viešosios įstaigos „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ nariui Ramūnui Garbaravičiui, kuris šį vizitą derino kone dvi dešimtis metų, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus valdybos pirmininkei Birutei Garbaravičienei, Lietuvos žydų bendruomenės vadovei Fainai Kukliansky ir stabtelėjo prie eilute išsirikiavusių moksleivių.

Sh. Abe gimtąja kalba pasveikinę svečią, vaikai įteikė jam gėlių puokštę ir Lietuvos trispalvės spalvų popierines gerves, Japonijoje simbolizuojančias valstybės didybę.

Skaityti plačiau

Japonijos premjeras Kaune pagerbė žydus gelbėjusio diplomato atminimą

Vilnius, sausio 14 d. (BNS). Lietuvoje viešintis Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) sekmadienį Kaune pagerbė Antrojo pasaulinio karo metais žydus nuo Holokausto išgelbėjusio diplomato Chiunes Sugiharos (Čiunės Sugiharos) atminimą.

Ministras pirmininkas apsilankė Žaliakalnyje esančiame name, kur 1939-1940 metais buvo įsikūręs Japonijos konsulatas.

Premjerą Kaune pasitiko miesto meras Visvaldas Matijošaitis, vicemeras Simonas Kairys bei keliasdešimt moksleivių, įteikę S. Abe keturias pagal origamį sulankstytų gervių juostas. Geltona, žalia, raudona ir balta šių juostų spalvos simbolizavo abiejų šalių vėliavas.

Japonų ministras pirmininkas aplankė buvusį Ch. Sugiharos kabinetą, kuriame stovėjo stalas su rašymo reikmenimis bei spausdinimo mašina. Ant jo buvo padėtas ir vieno iš diplomato išgelbėtų žydų pasas.

Sh. Abe tada pasirašė garbės svečių knygoje, o vėliau apžiūrėjo buvusiame konsulate esančią ekspoziciją.

Šeštadienį Vilniuje Japonijos premjeras teigė, kad drąsus ir humanitariniai Ch. Sugiharos veiksmai „moko mus išgyventi šiandienos pasaulyje, kur teisinės valstybės ir tarptautinės teisės principams kyla įvairių iššūkių“.

Ch. Sugihara konsulatą Kaune atidarė 1939 metų rudenį. Jam buvo pavesta rinkti žvalgybinę medžiagą apie karinę situaciją regione.

Karo pradžioje metu naciams ir sovietams padalijus Lenkiją, tūkstančiai žydų iš šios šalies atvyko ieškoti prieglobsčio Lietuvoje. Tačiau čia santykinė ramybė tęsėsi neilgai, ir Raudonajai Armijai okupavus šalį, jie ėmė ieškoti būdų pasprukti nuo karo.

Ignoruodamas griežtas Japonijos vyriausybės instrukcijas, Ch. Sugihara 1940-ųjų vasarą išdavė kelis tūkstančius tranzitinių vizų. Jas gavę, tūkstančiai žydų traukiniu per Sibirą pasiekė Japoniją. Istorikų teigimu, Ch. Sugiharos dėka Holokausto išvengė 6 tūkst. žydų.

Dabar buvusiame konsulate yra įsikūręs muziejus. Jį pernai aplankė 17 tūkst. žmonių, BNS teigė muziejaus vadovas Simonas Dovidavičius.

„Šitas vizitas apvainikuoja mūsų pastangas vystyti šį muziejų. Šita vieta praktiškai neturi pastovaus finansavimo, nes mes esame nevyriausybinė organizacija“, – sakė „Sugiharos namų“ direktorius.

„Aš manau, kad po šito premjero vizito daugiau japonų sužinos apie mus ir tikimės, kad lankytojų skaičius vis didės“, – pridūrė jis.

Japonijos premjerą per viešnagę Kaune lydėjo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.