Šiauliuose vyko Liovos Taico atminimo turnyras

Šiauliuose vyko Liovos Taico atminimo turnyras

Kasmet Šiaulių apskrities Žydų bendruomenė organizuoja a.a Liovos Taico atminimo  turnyrą. 2018 vasario 11d. Šiauliuose Kane‘s arenoje įvyko jau 9-asis turnyras.  Šiais metais turnyre į įvairias sporto šakų rungtis buvo registruota daugiau nei 120 sportininkų, o kartu su sirgaliais renginyje dalyvavo daugiau nei 200 žmonių. Turnyras, kuris vyksta jau devintą kartą tapo ne tik Šiaulių apskrities Žydų bendruomenės, bet ir Šiaulių regiono renginiu. Turnyre dalyvavo Izraelio ambasadorius Amir Maimon,  Šiaulių miesto ir rajono savivaldybės  ir Šiaulių rajono seniūnijų vadovai, LŽB Vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas, Klaipėdos Žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis, Ukmergės Žydų bendruomenės pirmininkas Artūras  Taicas, rabinas Kalevas Krelinas, Simonas Gurevičius. Šiaulių Žydų bendruomenė dėkinga a.a Liovos Taico broliams, kurie kiekvienais metais atvyksta iš Izraelio ir dalyvauja turnyre.

Skaityti plačiau

Užuojauta

Lietuvos žydų bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Tobiją Jafetą, buvusį LŽB Tarybos narį ir Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos pirmininką dėl mylimos žmonos Elenos Zagorskaitės netekties, su kuria jis pragyveno 60 metų, užaugino vaikus, džiaugėsi anūkais.  Liūdime ir linkime visai šeimai stiprybės, palaidojus brangią  žmoną, mamą ir močiutę.

 

LŽB pozicija dėl LR akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareiškimų

2018 m. vasario 8 d. Lietuvos žydų bendruomenei (toliau – LŽB) tapo žinoma, kad Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius Vigilijus Sadauskas, galimai supainiodamas viešus ir privačius interesus, savo tinklaraštyje paskelbė kvietimą rinkti informaciją „apie žydų tautybės asmenis, kurie žudė žmones,  prisidėjo prie trėmimų ir kankinimų“ už tai numatydamas skirti premiją (atlyginimą).

Atsižvelgiant į 2017 m. liepos 1 d. Europos Parlamento rezoliucijoje įtvirtintos Tarptautinio Holokausto atminimo aljanso (IHRA) antisemitizmo apibrėžties nuostatas, vienas iš veikos vertinimo kaip antisemitinės, pagrindų yra žydų kaip tautos kaltinimas, kad jie yra atsakingi už tikrą ar tariamą atskiro žydo ar žydų grupės padarytą nusižengimą arba net  už ne žydų atliktus veiksmus.  Remiantis šia apibrėžtimi bei LR BK 170 str. 2 d. V. Sadausko įrašas yra antisemitinio, tautinę nesantaiką kurstančio pobūdžio ir privalo būti atitinkamai vertintinas.

LŽB remia Seimo narių iniciatyvą dėl nepasitikėjimo pareiškimo akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriumi Vigilijumi Sadausku bei dėkoja LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui už situacijos supratimą ir paraginimą minėtam asmeniui atsistatydinti iš einamų pareigų.

Vigilijaus Sadausko veiksmai, LŽB vertinimu,  yra nesuderinami su valstybės tarnautojo etika ir esminiais valstybės tarnybos principais bei prieštaraujantys LR galiojantiems įstatymams. LŽB numato svarstyti ketinimą kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo šio asmens veiksmų  atžvilgiu.

Arkadijus Vinokuras. Lenkijos kelias ne Lietuvai

Ne vien tik Lietuva turi problemų su Holokausto tragedijos emocine patirtimi ir istorijos traktuote. Tačiau kitaip nei Lietuva, kuriai nekyla mintis įstatymais drausti su istoriniais faktais nieko bendro neturinčius pareiškimus, kaip antai „lietuviai – žydšaudžių tauta“, Lenkijos dešiniųjų vyriausybė pasirinko bausmės kelią.
Už ką? Už paplitusius teiginius, esą mirties koncentracijos stovyklos Lenkijoje buvo lenkiškos. Na, nebuvo jokių lenkiškų koncentracijos stovyklų, ką paneigė ir Vokietijos kanclerė A. Merkel. Tad kam toks istorijos mokslą politizuojantis ir žodžio laisvę ribojantis įstatymas? Esą gindama Lenkijos garbę, dešiniųjų vyriausybė priėmė įstatymą, numatantį bausti kalėjimu iki trejų metų tuos, kurie vokiečių Lenkijoje įkurtas mirties stovyklas viešai pavadins lenkiškomis. Trys metai ir už teiginį, kad lenkų tauta talkinusi naciams. Į Izraelio nerimą dėl galimo Lenkijos siekio klastoti istoriją, Lenkijos Vyriausybę remiantis tinklalapis „wPolityce“ viešina straipsnius, kaltinančius Izraelį sudarius sąmokslą su Briuseliu, Vašingtono žydų lobistais ir Lenkijos opozicija, idant pakenktų šalį valdančiai Teisės ir teisingumo partijai (TTP). Valstybinėje televizijoje TVP per vakarinę žinių laidą pasirodė antisemitiniai užrašai, skelbiantys, jog Izraelis naudojasi Holokausto tema siekdamas iš Lenkijos išvilioti milijardus.

Skaityti plačiau

Faina Kukliansky: Šimtmečio akivaizdoje – pasikėsinimas į Teisuolių šeimos garbę ir orumą

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (toliau – LŽB)   jau kurį laiką kelia klausimą – ar Lietuva žino bei geba įvardyti savo tikruosius didvyrius.  Kalbėdami apie Šimtmetį ir jo žmones, negalime pamiršti tiek iškilių Lietuvos žydų, tiek jų gelbėtojų, kurie sugebėjo įžiebti vilties žiburį pačiame gėdingiausiame Lietuvos istorijos etape. Sondeckių šeima, vadavę Lietuvos garbę, dabar yra priversti ginti savają.
Bepradedant Valstybės atkūrimo šimtmečio metus, Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (toliau – LGGRTC) savo internetinėje svetainėje paskelbė  KGB agentūros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalą (toliau – Žurnalas).

Jame paskelbta ir maestro Sauliaus Sondeckio, Jackaus Sondeckio, žinomo lietuvių visuomenės veikėjo, aušrininko, Pasaulio Tautų Teisuolio, sūnaus pavardė. 2018 m. vasario 3 d. minėjome 3 metus kai netekome šio dvasios aristokrato – atstovavusio ir garsinusio Lietuvą savo iškirtiniu muzikiniu talentu ir darbų kilnumu. Tai, kad galimai nusikalstamo pobūdžio veiksmai prieš jau mirusį ir savo orumo negalintį apginti Saulių Sondeckį  bei jo šeimą, padaryti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio metais, ypatingai apsunkina aplinkybes ir šiai Lietuvai nusipelniusiai  šeimai padarytą žalą. Žeminant Pasaulio Tautų Teisuolio vardą, tuo pačiu moralinė žala daroma ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei, kurioje Saulius Sondeckis yra laikomas garbės nariu.

 LGGRTC skelbdami minėtą Žurnalą, paskelbė ir įvadinį straipsnį, kuriame rašoma, jog:
“Nežinoma, kokiu principu ir kokiu tikslu sudarytas šis žurnalas. Atidžiau ištyrus papildomus archyvinius ir įvairius kitus šaltinius apie sąraše esančius asmenis, nustatyta, kad dalis užverbuotųjų nedirbo kaip agentai. Manytina, kad jie sutiko bendradarbiauti tik norėdami ištrūkti iš čekistų nagų. Neatmestina tikimybė, kad kai kurie asmenys buvo įtraukti į sąrašą operatyviniais ar kompromitavimo tikslais.”LGGRTC tuo pačiu aiškina, kad remiamasi LR LGGRTC įstatymo 5 str. 23 p. pakeitimu, kuris įpareigoja LRGGRTC “rinkti, analizuoti ir skelbti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus (Nr. XI 962, 2010, Nr. 86 – 4520 (2010 07 20). Tačiau LGGRTC užmiršo pabrėžti, kad centro uždaviniai  – istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimas ( LR LGGRTC įstatymo  4 str.)To paties įstatymo 8 str. 1 d. numatoma, kad “Lietuvos gyventojų genocidas ir persekiojimas tiriamas renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvų medžiagą bei dokumentus, liudytojų, dalyvių ir aukų parodymus bei prisiminimus. Genocido tyrimas ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomas jokia dingstimi”.LŽB manymu LGGRTC netinkamai vykdė jo paties veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatas, nes paskelbė SSRS specialiųjų tarnybų sąrašą, šios medžiagos tinkamai neištyrus, neišanalizavus ir neįvertinus ir atitinkamai pažeidus esminį institucijos uždavinį – istorinės tiesos atkūrimą. Jeigu tai būtų buvę atlikta tinkamai, visuomenė būtų informuota, kad byla pradėta ne tik Sauliaus Sondeckio, bet ir jo sutuoktinės Silvijos bei sūnaus Pauliaus atžvilgiu, kas realiai skatina kvestionuoti šio dokumento turinio atitikimą tikrovei. Byloje taip pat minima, kad jo tėvas, buvęs Šiaulių burmistras, pabėgo į užsienį ir tapo aktyvus antitarybinių organizacijų dalyvis. Nepaminėta, kad Sondeckių šeima slėpė žydus karo metais. Byloje nėra užfiksuota nei vieno Sauliaus Sondeckio parašo, netgi ant taip vadinamos “Užduoties” važiuojant į JAV. Byloje nematyti įrodymų, jog duomenys Sauliaus Sondeckio byloje realiai priklauso jo asmeniui.Nepagarsinus šių svarbių aplinkybių, o viešumoje, nesant faktinio pagrindo, pasklidus vienašališkai, neobjektyviai LGGRTC pateiktai informacijai, apie tai, jog Saulius Sondeckis yra įrašytas į KGB agentų sąrašą, visuomenė buvo suklaidinta, o Pasaulio Tautų Teisuolių šeimos narys, didis Lietuvos muzikas liko apšmeižtas, jo vardas, atmintis ir orumas pažemintas.

LŽB atkreipia dėmesį kad vienintelė institucija, kuriai suteikta teisė nustatyti asmenis, slapta bendradarbiavusius su  TSRS slaptosiomis tarnybomis yra (sutr.) Liustracijos komisija. Visiškai neminimas LR asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialioms tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymas (1999 11 23 Nr. VIII-1436) ir jame numatyta privaloma teisinė KGB bendradarbių nustatymo procedūra. Visuomenei nėra žinoma, kur Žurnalas ir jį lydintys dokumentai buvo iki 2010 m. įstatymų pataisų dėl KGB bylų skelbimo ir kodėl ši medžiaga nebuvo perduota tarpžinybinės Liustracijos komisijos vertinimui.

 Atsižvelgiant į tai , LGGRTC veiksmai Sauliaus Sondeckio atžvilgiu yra akivaizdžiai šmeižiamojo pobūdžio bei vertintini pagal į LR BK 154 str. 2 d.ir  taip pat jie galimai atitinka savavaldžiavimo (LR BK 293 str.) ir piktnaudžiavimo (LR BK 228 str.) nusikalstamų veikų požymius.
Teisės viršenybės principas suponuoja, kad politika negali tapti alternatyva įstatymo žodžiui, o visos Lietuvoje veikiančios įstaigos privalo dirbti nepažeisdamos LR Konstitucijos, laikytis teisės principų ir teismų praktikos. Šis atvejis sudaro sąlygas abejoti LGGRTRC kompetencija bei instituciniu nepriklausomumu.

Nesulaukus oficialiaus LGGRTC atsiprašymo bei pasiaiškinimo dėl susiklosčiusios situacijos , LŽB pasilieka teisę kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo LR įstatymų numatyta tvarka.

Beigelių krautuvėlės virtuvės naujienos

Beigelių krautuvėlės virtuvės naujienos

Beigelių krautuvėlėje šaltuoju metu verdame įvairias sriubas. Mūsų virėjos įkvėpimo semiasi Izraelio virtuvje ir dažnai varto Fanios Levando vegetariškų patiekalų knygą. Dažnai verdame moliūgų sriubą su rytietiškais prieskoniais – ją labai mėgsta lankytojai. Mūsų receptas:

Moliūgų sriuba su Izraelio prieskoniais

2 morkos

Moliūgas

2 svogūnai

Nedidelė pasternoko šaknis

Saliero šaknis

2 bulvės

Krapų stiebai

Svarbiausia prieskoniai: kalendra, zataras, kuminas, aštrus pipiras, ciberžolė, Provanso žolelės, druska.

Viską išverdame, užtrunka apie 30-40 min. ir sutriname blenderiu iki vientisos masės. Įmaišome prieskonius. Papuošiam moliūgo sėklom, petražolėm ir juodu sezamu.

Skanaus!

LIMMUD LIETUVA 2018

LIMMUD LIETUVA 2018

Penktadienį prasidėjusi Vilniaus Grand resort viešbutyje edukacinė judaizmo konferencija LIMMUD LIETUVA 2018 sukvietė visus Lietuvos žydų bendruomenės narius tradiciškai pabūti visiems tris dienas kartu, pajusti bendrystės jausmą, pasikalbėti, atšvęsti Šabatą visiems drauge linksmai ir su gera programa bei nuotaika.

Susirinkusieji galėjo pasirinkti juos dominusias paskaitas, filmus ar atlikėjus pagal savo skonį. Pasirinkimas buvo didelis. Gražią programą visiems parengė Šolomo Aleichemo mokyklos mokiniai.

Limudo programa ir veikla užfiksuota renginių nuotraukose. Žiūrėti toliau. Nuotraukų autorė Gintarė Zakarauskaitė

Skaityti plačiau

LŽB ir Graikijos žydų bendradabiavimo galimybės

2018 m. vasario 9 d. Vilniaus Universiteto mažojoje auloje vyko iškilmingas Tarptautinės Graikų kalbos dienos minėjimas, lydimas melodingos graikų muzikos ir klasikinės poezijos skaitymų.  Minėjime dalyvavo Graikijos Užsienio reikalų viceministras Terensas-Nikolaosas Quickas, atsakingas už graikų diasporą užsienyje. Su viceministru kaip su pažįstamu susitiko LŽB pirmininkė Faina Kukliansky. Susitikimo metu buvo susitarta dėl  Žydų muziejaus Salonikuose koncepcijos ir galimo idėjų pritaikymo žydų muziejui Lietuvoje tolimesnio aptarimo. Taip pat buvo kalbėta apie bendradarbiavimo idėjas su Graikijos žydų bendruomene.

Helenizmą  ir Judaizmą, dvi didžias ir įtakingas kultūras, suteikusias filosofinį pagrindą moderniosios Vakarų civilizacijos vystymuisi, sieja nemažai istorinių paralelių. Didysis graikų tautos poetas Dionysios Solomos  (1798–1857), pats galimai turėjęs žydiškų šaknų,  viename iš Biblijos įkvėptų, 1822 m. paskelbtų  sonetų netgi palygino revoliucingą graikų tautą  su atgimusiu Sionu.

LŽB Pirmininkės susitikimas su LR Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu

2018 m. vasario 7 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas susitiko su LR Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu.

Susitikimo su LR Seimo Pirmininku metu buvo aptarti aktualūs Lietuvos žydų bendruomenei klausimai susiję su valstybinės svarbos žydų paveldo objektų situacija ir jų išsaugojimu, buvusios Kauno chasidų sinagogos pastato perdavimo žydų bendruomenės reikmėms galimybės, susitarta dėl bendradarbiavimo rengiant Vilniaus geto likvidavimo 75-mečio minėjimui skirtą mokslinę konferenciją LR Seime.

Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotrauka

©, Lietuvos Respublikos Seimo archyvas

Saulius Sužiedėlis paaiškino, kodėl Lietuvoje naciams neprireikė dujų kamerų

Saulius Sužiedėlis paaiškino, kodėl Lietuvoje naciams neprireikė dujų kamerų

Profesorių Saulių Sužiedėlį kalbino Ieva Elenbergienė

Saulius Sužiedėlis paaiškino, kodėl Lietuvoje naciams neprireikė dujų kamerų
40 proc. Holokausto aukų žuvo dujų kamerose, bet Lietuvos tas nelietė: čia naciai rado pakankamai žudymo darbo jėgos, konstatuoja JAV Milersvilio universiteto istorijos profesorius emeritas Saulius Sužiedėlis. Nors, jo teigimu, Lietuvoje būta neformalių bandymų stabdyti smurtą, tačiau nebuvo visuotinio pasmerkimo, viešo autoritetų žodžio. Tylėjo ir Bažnyčios hierarchai. Pasak S. Sužiedėlio, reikia nustoti neigti negražius dalykus ir atvirai pažvelgti į savo praeitį.

Lapkričio pabaigoje S. Sužiedėlis Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės kvietimu viešėjo Vilniuje ir skaitė pranešimą konferencijoje #AtmintisAtsakomybėAteitis.

– Kai viešojoje erdvėje kalba pasisuka apie lietuvių dalyvavimą Holokauste, labai dažnai pasipila gynybinės reakcijos, pasireiškiančios puolimu prieš žydus: „Bet jie mums užtat padarė tą, aną!“

– Ne mums vieniems būdinga žmogiška reakcija bandyti kaltę versti kitiems. Tarkime, JAV ilgą laiką buvo visai ignoruojamas indėnų naikinimas, buvo kalbama apie laukinių Vakarų karus, bet nauji tyrimai rodo, kad tie vadinamieji karai su indėnais daugeliu atveju buvo tiesiog taikių vietos gyventojų žudynės. Žinoma, kai kam tas nepatiko, kilo kaltinimų, pavyzdžiui, „O ką jie padarė kaubojams!“, ir panašiai. Tas pats vyksta ir Lietuvoje – čia gyvos diskusijos apie karo ištakas, paminklus didvyriams ar nedidvyriams, ir t.t. Tačiau man asmeniškai visiškai nerūpi, ką darė žydai. Man rūpi, ką darė lietuviai. Žinoma, buvo žydų, taip pat lietuvių ir rusų, kurie dalyvavo trėmimuose. Tačiau ką tai turi bendro, sakykim, su nužudytais Telšių žydų vaikais? Aš jaučiu ne asmeninę (dar nebuvau gimęs), o tam tikrą kolektyvinę gėdą, kad mano tautybės žmonės galėjo taip pasielgti katalikiškame, religiją praktikuojančiame krašte.

Tai – negarbingas mūsų istorijos puslapis, ir ignoruoti jį – ne išeitis. Tai terodo mūsų nevisavertiškumą ir negerina mūsų šalies įvaizdžio.
Jei dokumentai, istorikų naudojami šaltiniai rodo, kad dalis visuomenės prisidėjo naikinant savo bendrapiliečius, tenka pripažinti – taip, buvo. Žinoma, svarbus ir kontekstas – kad tai vyko okupacijos metais ir kad pagrindinis akstinas žudyti atėjo iš svetur, – bet vis tik labai svarbus vaidmuo teko gyventojams. Pripažinti reikėtų be išlygų. Kaip ir tą faktą, jog Holokaustas buvo pats žiauriausias ir kruviniausias Lietuvos istorijos puslapis. Nėra kitų tokių įvykių, kuriuos galima būtų mastu, žiaurumu ir visuotinumu jam prilyginti. Tai pripažinti gal ir nelengva, bet reikia pasistengti ta linkme eiti. Kito kelio aš nežinau.

Skaityti plačiau

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Tarybos posėdyje išrinkta naujoji LŽB Valdyba

2018 m. vasario 5 d. įvyko Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Tarybos posėdis. Jo metu Tarybos nariai aptarė svarbiausias bendruomenės aktualijas, pasidalino gerosios praktikos pavyzdžiais ir pateikė pasiūlymų LŽB veiklos vystymui. Aptarti einamieji administraciniai klausimai, taip pat apsvarstytos tolimesnės paramos skyrimo žydų gelbėtojams perspektyvos.

Šio Tarybos posėdžio metu išrinkta naujoji LŽB Valdyba, susidedanti iš LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky, Gerco Žako, Felikso Puzemskio, Gennady Kofmano, Shmuel Levino, Daumanto- Levo Todeso ir Semiono Finkelšteino. LŽB Valdyba, vadovaudamasi LŽB įstatų jai suteiktomis kompetencijomis ir LŽB Tarybos sprendimais, vykdo einamąją ir ūkinę veiklą tarp konferencijų.

Iljos Bereznicko kūrybos paroda „Būtų liūdna, jei nebūtų linksma“, skirta menininko 70-dešimtmečiui

Šių metų vasario 13 dieną 18 valandą, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus (LTMKM) kviečia žiūrovus į garsaus lietuvių animacinių filmų kūrėjo – scenaristo, režisieriaus, dailininko – knygų autoriaus ir iliustratoriaus, žinomo karikatūristo, Iljos Bereznicko, kūrybos parodą „Būtų liūdna, jei nebūtų linksma“, skirtą menininko 70-dešimtmečiui.

Iljjos Bereznicko animacija, persmelkta šmaikščiu humoru ir vaikišku nuoširdumu, žinoma kelioms žiūrovų kartoms, yra jų mėgiama. Bene žinomiausias lietuviškas animacinis filmas „Baubas“ ir pagrindinis jo personažas tapo atpažįstamu Iljos Bereznicko ženklu, jo vizitine kortele. Iljos Bereznicko filmografijoje yra daugiau nei 20 animacinių filmų, kuriems pats kūrė scenarijus ir režisavo, buvo šių filmų dailininkas statytojas. Jis taip pat dirbo animacinių filmų režisieriumi ir animatoriumi Izraelio, Norvegijos bei JAV kino studijose. Lietuvoje buvo išleistos 5 jo autorinės knygos. Lietuvos bei užsienio leidyklos (Lenkijoje, Izraelyje, JAV) išleido apie 30 jo iliustruotų knygų vaikams. Daugiau kaip 2000 jo iliustracijų ir karikatūrų buvo publikuotos įvairiuose Lietuvos ir užsienio žurnaluose bei laikraščiuose. Iljos Bereznicko darbai yra ne kartą pelnę prestižinius apdovanojimus tarptautiniuose kino festivaliuose, knygų iliustracijų bei karikatūrų bienalėse Lietuvoje ir užsienyje.

Skaityti plačiau

Varėnos medinė sinagoga įrašyta į Kultūros vertybių registrą

Kultūros vertybių registras papildytas medine dviejų aukštų Varėnos sinagoga, esančia J. Basanavičiaus g. 14, Varėnoje. Medinė sinagoga yra unikali Lietuvos nekilnojamojo paveldo bei svarbi Varėnos žydų istorijos dalis.

Į kultūros vertybių registrą įrašytai medinei Varėnos sinagogai nustatytas vietinis reikšmingumo lygmuo. Vertingosios savybės, suteikusios teisinę sinagogos apsaugą, yra architektūrinio ir memorialinio pobūdžio. Architektūrinės savybės yra sinagogos stačiakampis planas, lemiantis jos monumentalų kompaktišką tūrį, bei valminė stogo forma. Pastato pamatai yra akmenų mūro, o sienos iš medinių rąstų. Fasadų apdaila ir puošyba  kukli. Dalis langų angų panaikintos užkalus dailylentėmis, o išlikę langai su apvadais – autentiški. Taip pat saugoma yra ir fasadų architektūrinio sprendimo visuma, sudaryta iš profiliuotų medinių traukų po apatiniais langais, viršutinės sienų dalies horizontalaus, o po polangiais vertikalaus apkalimo medinėmis lentelėmis, paties pastato kampų apkalimo medinėmis lentelėmis ir medinių langų su apvadais.
Varėnos sinagogos vertingosios savybės susijusios ir su jos memorialine verte. Varėnos sinagoga bei vietos žydų gyvenimas paminėti 1930 m. Varėną aplankiusio P. Biržio-Akiro pastebėjimuose. Jis kalbėjosi su Varėnos rabinu Hiršu Jankeliu Bleimanu, kuris į Lietuvą atvyko iš Krymo 1922 m. P. Biržys-Akiras rašė: „Prieš karą Varėnoj buvo 3 žydų sinagogos ir apie 600 šeimynų. Dabar yra vos 70 šeimynų. Buvo 3 liaudies mokyklos, dabar tik viena. Sinagoga viena, atstatyta 1922 metais. Žydai turi savo liaudies banką, įsteigtą 1920 m., kuris 1929 m. turėjo vieną milijoną litų apyvartos“ . Tarpukariu Varėnos žydai turėjo keliolika parduotuvių, kartono fabrikėlį, knygyną. Dalis varėniškių žydų tarpukariu emigravo į JAV, Argentiną ir Palestiną. 1941 m. pirmomis rugsėjo dienomis abiejų Varėnų žydai buvo suvaryti į miestelio sinagogą. Čia jie buvo kalinami kelias dienas prieš išvežant sušaudyti. 1941 m. liepos 26 d. duomenimis, II Varėnoje gyveno 224 žydai (iš jų 28 vaikai iki 6 metų) ir 1517 kitų tautybių gyventojų. I Varėnos valsčiuje 1941 m. vasarą gyveno 267 žydai.
Po II-ojo pasaulinio karo beveik tris dešimtmečius Varėnos sinagogos pastate buvo įsikūrę Varėnos kultūros namai. Šiuo metu sinagogos pastatas priklauso privačiam asmeniui. Architektūros istorikės Marijos Rupeikienės teigimu, Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje yra išlikusios medinės sinagogos. Todėl šiais pastatais labai domisi įvairių kraštų mokslininkai, o vertingiausių Lietuvos sinagogų maketai ir brėžiniai, istorinės nuotraukos praturtina užsienio šalių muziejų ekspozicijas.
Kultūros paveldo departamento informacija
Atsisveikinimo spektaklis „Visada tavo. Ana Frank“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre

Atsisveikinimo spektaklis „Visada tavo. Ana Frank“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre

Daugiau negu 10 metų Panevėžio miesto Juozo Miltinio dramos teatro režisierius Valerijus Jevsejevas pristato ne vaikiško mąstymo mergaitės Anos Frank istoriją, kuri sukrečia žiūrovus. Ši istorija apie dūžtančius nekaltų žmonių gyvenimus, jų baimę ir begalinį tikėjimą, kad karas kada nors pasibaigs. Spektaklis režisuotas pagal Anos Frank dienoraštį, kuriame aprašyti įvykiai nuo 1942 m. birželio 12 dienos iki 1944 m. rugpjūčio 1 dienos, kai mergaitė gyveno slėptuvėje, baimindamasi mirties. Vienintelė paauglės kaltė – jos tautybė. Ana Frank – žydaitė, kurios vaikystę ženklina Antrojo pasaulinio karo siaubas – nacių užmačios sunaikinti visus žydus. Šis spektaklis buvo rodomas Lietuvos teatrų scenose.


2018 m. vasario 4 dieną vyko atsisveikinimo spektaklio „Visada tavo. Ana Frank“ pasirodymas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro scenoje. Peržiūroje dalyvavo Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai. Spektaklio tema labai aktuali ir šiandien. Šiais metais minėsime 75-ų metų Vilniaus geto likvidavimo metines.
Pasibaigus spektakliui, Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai širdingai padėkojo režisieriui Valerijui Jevsejevui ir aktoriams už aukštą profesionalumą ir temos aktualumą.


Renginys Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre baigėsi operos solisto, tenoro Rafailo Karpio žydiškų dainų koncertu. Dainininkas vertė dainų tekstus iš idiš kalbos į lietuvių, kad žiūrovai suprastų jų turinį. Perpildytos Panevėžio miesto teatro salės žiūrovai jautriai klausėsi Rafailo dainų. Koncerto pabaigoje Rafailas atliko „Kadišą“ (paminėjimo malda), skirtą Holokausto aukoms. Panevėžiečiai ovacijomis palydėjo operos solistą Rafailą Karpį.

Amerikos žydų komitetas smerkia Lenkijos vyriausybės įstatymo projektą, kriminalizuojantį terminą “Lenkijos mirties stovyklos”

2017-12-27, Niujorkas

Amerikos žydų komiteto (toliau – AJC) Centrinės Europos biuras griežtai pasmerkė Lenkijos vyriausybės įstatymo projektą, kuriuo numatoma baudžiamoji atsakomybė už veiksmus, susijusius su Lenkijos ar jos piliečių kaltinimu prisidėjus prie Holokausto vykdymo.

“Toks įstatymas yra tiek provokuojantis, tiek visiškai nereikalingas. Jis tik sužadins debatus dėl istorinės atsakomybės” – sako AJC Centrinės Europos biuro direktorė Agnieszka Markiewicz.

Įstatymo pataisa, numatanti atsakomybę už teigimą esą Lenkija ar jos piliečiai prisidėjo prie Holokausto vykdymo buvo pristatyta vos dieną prieš Tarptautinės Holokausto aukų dienos minėjimą.

Visas AJC pareiškimas anglų k.:

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė bendradarbiauja su AJC asociacijos sutarties pagrindu nuo 2016 m.

Šeštokai kviečia prisiminti Vilniaus getą

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos 6a klasės mokiniai mokiniai – Saulius Vinokuras, Danielius  Bedulskis, Aleksandras Kormilcevas ir  Kajus Maksimaitis nutarė papasakoti apie Holokaustą ir Vilniaus getą.
Sumanymas –  kreiptis į visai nepažįstamus Vilniaus gyventojus – praeivius su klausimais “Ką jūs žinote apie Holokaustą ir ką žinote apie Vilniaus getą”. Šio projekto rezultatas –  5,5 minučių filmas, kurį režisavo Saulius Vinokuras.
Kviečiame žiūrėti ir įvertinti šeštokų darbą Sauliaus Vinokuro youtube.com paskyroje.

Užuojauta

Su liūdesiu pranešame, kad sausio 31d. mirė Sima Sturonienė iš Tauragės

(1939 12 25 – 2018 01 31). Lietuvos žydų bendruomenė nuoširdžiai užjaučia šeimą ir artimuosius.

Tarptautinių jidiš dainų festivalių laureatė iš Izraelio Gita – Enta Broidi dainavo Šiaulių žydų bendruomenei

Vasario 4d. Šiaulių Žydų bendruomenėje buvo puikus jidiš dainų vakaras, susirinko gausus būrys bendruomenės narių ir svečių. Visi buvo sužavėti Gitos – Entos Broidi dainų atlikimu jidiš kalba. Svečias iš Kauno Chaimas Bergmanas buvo maloniai nustebęs, kad beveik visi Šiaulių Žydų bendruomenes nariai puikiai kalba jidiš. Po koncerto dar ilgai niekas neskubėjo išeiti, žmonės prie kavos puodelio dalinosi prisiminimais, atlikėja papasakojo apie jos darbą Izraelyje.Tikimės rugpjūčio mėn. kai vyks Žagarės Litvakų suvažiavimas puiki jidiš dainų atlikėja Gita-Enta Broide ras galimybę atvykti ir dar kartą mus džiuginti savo dainomis.