Gerbiami LŽB Socialinių programų departamento klientai!
Nuo 2018 m. kovo 15 d. – iki kovo 29 d.
LŽB Socialinių programų departamento klientai MACĄ gali atsiimti nuo
nuo 11.00 iki 15.00 val.
kompiuterinėje klasėje (I – ame aukšte)
Darbo dienomis!
Gerbiamieji bendruomenės nariai,
2018 m. kovo 14 d. 13 val. kviečiame į legendinio žydų pasipriešinimo kovų dalyvio ABOS KOVNERIO atminimo lentelės atidengimo ceremoniją,
kuri vyks prie LŽB Konferencijų salės (Pylimo g. 4, II a.)
Dalyvauja:
LŽB Pirmininkė Faina Kukliansky
Vilniaus geto partizanė Fania Brancovskaja
Prof. Pinchos Fridberg – apie Abą Kovnerį jidiš kalba
Po ceremonijos kviečiame trumpam susitikimui Konferencijų salėje.
„Atspindžiai. Pakruojo sinagoga“
Lietuvoje pamažu atgimsta vertingas žydų sinagogų paveldas. Nors miesteliuose, buvusiuose štetluose nebeliko nei vieno žydo, jų sinagogos kai kur dar tebestovi. Drąsesni ir protingi merai bei miestelių bendruomenė, skatinami Kultūros paveldo departamento ir Lietuvos žydų bendruomenės imasi restauruoti šiandien jau tapusį neįkainojamą, per Holokaustą sunaikintų žydų paveldą. Sinagogos atgimsta ir tarnauja miestelių kultūros reikmėms.
LRT TV KULTŪRA rengia filmų ciklą „Atspindžiai“, skirtą paveldui. Šiame puslapyje rasite nuorodą ir galėsite žiūrėti filmą apie restauruotas sinagogas. Filmo pradžioje matysite seniausią iki šių dienų išlikusią 2017m. restauruotą medinę sinagogą Lietuvoje. Sinagoga veikė pagal paskirtį iki Antrojo pasaulinio karo, kai Holokaustas sunaikino Pakruojo žydų bendruomenę. Pakruojo žydų sinagogos pastato tvarkybą ir pritaikymą kultūros ir viešosioms reikmėms įgyvendino Pakruojo rajono savivaldybės administracija. Projektą finansavo Islandija, Lichenšteinas ir Norvegija. Restauratorų darbai atlikti puikiai, sinagogos interjere dominuoja žydų menui būdingi dekoro elementai ir žydų etniniai simboliai, tapyboje – floros ir faunos motyvai. Itin puošnus ir įspūdingas buvęs šios sinagogos aron kodešas.
Po Pakruojo sinagogos filme taip pat matysite restauruotas Kauno ir Joniškio sinagogas.
Šią savaitę perskaičiau straipsnį apie neseniai atliktą mokslinį tyrimą, kuriame teigiama, kad žmogaus laimėjimai labiau priklauso nuo jo sėkmės, o ne nuo talentų ir protinių sugebėjimų.
O kas Toroje apie tai rašoma?
“Šešių dienų darbas turėtų būti atliktas, o septintąją dieną – šeštadienį – Šabatas Visagaliui”.
Kyla klausimas, kodėl sakoma, kad “reikia dirbti”, o ne “šešias dienas dirbti”? Atsakymas suteikia mums labai stiprų impulsą, kuris iš esmės gali pakeisti mūsų gyvenimą, jei mes tikrai apie tai galvojame.
Tora tvirtina, kad mūsų darbų sėkmė priklauso tik nuo Visagalio palaiminimo.
Jis nori , kad mes dirbtume natūraliai, bet tuo pačiu metu, realus galutinis rezultatas priklauso nuo to, ar mes prisimename ir suvokiame, kad tik Jis mums garantuoja sėkmę, o juk dažnai remiamės savo talentais, pastangomis, kitais dalykais.
Štai kodėl Tora mums praneša: šešias dienas darbas turi būti dirbamas. Tai reiškia, kad prireiks pastangų ir laiko, tačiau pagrindinis mūsų dėmesys ir rūpestis turėtų būti sutelktas į mūsų misiją gyvenime, ar mes gyvename kaip žydai.
Kovo 8 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenė kartu su Panevėžio miesto Dailės galerija organizavo koncertą, skirtą Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui, tolerancijai ir moterų dienos šventei. Dailes galerijos salėje koncertavo Lietuvoje puikiai žinomi atlikėjai: smuikininkai Borisas Traubas ir Boris Livschiz (Šveicarija), pianistė Rūta Mikelaitytė – Kašubienė.
Renginyje dalyvavo Panevėžio m. meras Rytis Mykolas Račkauskas, mero pavaduotojas Petras Luomanas, tarybos nariai Alfonsas Petrauskas, Kęstutis Lukoševičius, Savivaldybės direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė.
Sausakimša salė ūžė nuo aplodismentų. Atsidėkodamas už gerą koncertą, Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman atlikėjams įteikė pavasarinių gėlių, pasveikino visus susirinkusius su šventėmis ir palinkėjo sveikatos, ramybės ir supratimo. Ši pavasario šventė negali nedžiuginti! . Panevėžio m. žydų bendruomenės vyrai bei garbingi svečiai Borisas Traubas ir Boris Livschiz susirinko bendruomenės patalpose pagerbti moterų. Skambėjo sveikinimo žodžiai. Kiekvienas vyras, dalyvavęs šventėje, pakėlė taurę šampano, pasakė tostą, skirtą Tarptautinei moters dienai. Visus džiugino nuoširdi atmosfera.
Šventės rėmėjai GVF ir Lietuvos žydų (litvakų) žydų bendruomenė.
LIETUVOS SPORTO KLUBO “MAKABI”
PLAUKIMO ČEMPIONATO
N U O S T A T A I
VARŽYBŲ TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
Populiarinti plaukimo sportą LSK „Makabi“ narių tarpe
Atrinkti geriausius plaukikus dalyvauti tarptautinėse Makabiadose
VARŽYBŲ VIETA IR LAIKAS
Varžybos vykdomos 2018 m. kovo 18 d. 11-13 val. Kauno m. daugiafunkciniame sporto ir pramogų komplekse „GIRSTUTIS“, esančiame Kovo 11-osios g. 26, Kaunas. Dalyvių atvykimas iki 10.30.
VARŽYBŲ DALYVIAI
Varžybose gali dalyvauti visų amžiaus grupių plaukikai, kurie po paraiškų pristatymo bus suskirstyti pagal amžiaus grupes. Kiekvienas dalyvis gali startuoti 2 distancijose.
Dalyvavimo mokestis: po 1999 m. gimusiems imtinai – 3 eurai, iki 1998 m. gimusiems imtinai – 5 eurai.
Paraiškos pateikiamos, nurodant dalyvio gimimo metus, elektroninį paštą ir mob.telefono numerį el.paštu makabilita.duskes@gmail.com iki 2018 m. kovo 13 d. 24 val.
Vilniuje varžybų koordinatorius Daniel Dubrovin: 8 687 83005, dubrovinas@yahoo.com
Visi varžybų dalyviai apdovanojami atminimo medaliais.
Grupių prizininkai apdovanojami specialiais prizais.
LSK „Makabi“ vykdantysis direktorius M. Duškesas
Pagerbtas ir Kauno žydų bendruomenės narys klarnetininkas Rokas Makštutis.
Trečiadienis, kovo 7 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė padėkos raštus tarptautiniuose konkursuose nugalėjusiems Lietuvos muzikams.
Šiemet valstybės vadovė apdovanojo 30 konkursų nugalėtojų. Laureatų gretose – 29 solistai ir 1 ansamblis, užėmę pirmąsias vietas arba iškovoję didžiuosius prizus konkursuose Austrijoje, Italijoje, Japonijoje, Portugalijoje ir kitose šalyse.
Daugiausia konkursų laimėjo jaunieji Lietuvos akordeonistai, dainininkai ir pianistai. Garbingų apdovanojimų sulaukė ir jaunieji dirigentai, koncertmeisteriai, kanklininkai, taip pat grojantys pučiamaisiais instrumentais.
Pasak šalies vadovės, į šalies muzikos padangę ateina jaunoji muzikų karta, kuriai suteiktos visos galimybės siekti dar daugiau ir toliau tam, kad Lietuva būtų girdima, matoma ir žinoma visame pasaulyje.
Sveikindama laureatus Prezidentė pabrėžė, kad šie pasididžiavimą keliantys laimėjimai – ne tik dėl įgimtų gabumų – absoliučios klausos ar kitų išskirtinių savybių. Svarbiausia – mokėjimas dirbti, siekti savo tikslo ir visada eiti tik į priekį. Šalies vadovė taip pat padėkojo muzikus ugdantiems pedagogams, kurių dėka auga puiki, laisvoje Lietuvoje gimusi muzikų karta. Prezidentė palinkėjo atkaklumo, darbštumo, sėkmės ir kad naujajame valstybės šimtmetyje jaunųjų muzikų vardai vis garsiau skambėtų mūsų šalies ir pasaulio muzikos salėse.
Nuoširdžiai užjaučiame dukrą Genią.
„Lietuvai švenčiant valstybingumo atkūrimo šimtmetį, savo šventę – 70-metį mini ir Izraelis. Tačiau mus sieja ne tik panašios šventės. Džiaugiuosi gražiu mūsų bendradarbiavimu ir šiltu bendravimu su ambasada. Jau netrukus Panevėžyje sulauksime Izraelio kino festivalio, na o šiandien malonu sveikinti Jus koncerte, kurį mums taip pat dovanoja Izraelio ambasada ir ambasadorius Amir Maimon. Naudodamasis proga, noriu padėkoti ambasadoriui už bendradarbiavimą ir mūsų kultūrų suartinimą“,- prieš koncertą sakė miesto meras Rytis Račkauskas kuris vyko perpildytoje Panevėžio Dailės galerijos salėje .
Izraelio ambasadorius Amir Maimon padėkojo panevėžiečiams už dėmesį džiazo atlikėjams iš Izraelio Iris ir Ofer Portugaly ir į koncertą susirinkusiems Panevėžio žydų bendruomenėms nariams. Koncertas paliko puikų ispūdį visiems žiūrovams.
Kovo 4d. LŽB Jašos Heifetzo salėje vyko linksma vaikų šventė, kurioje dalyvavo apie 60 žydų bendruomenės narių vaikų. Dauguma atėjo su gražiais karnavaliniais kostiumais. Renginio vedėja aktorė Julijan Volodko, jai žydų istorija yra artima, kadangi vaikysteje dalyvavo LŽB stovykloje Olameinu, – papasakojo vaikams apie svarbiausią Purimo įvykį iš Esteros ritinio,- visi susikaupę išklausė.
Linksmoje programoje netrūko muzikos ir šokių. Pirmiausiai savo programą demonstravo “Fajerlach” ansamblio mažosios šokėjos, o po to smagiai šoko visi. Tėveliai ir seneliai vos spėjo filmuoti ir fotografuoti savo atžalas. Po geros programos šventės dalyvių laukė tradicinės vaišės su pagrindiniu Purimo patiekalu – Hamantašenais (Hamano ausimis vadinamais sausainiais. 
Seime 24-ąjį kartą įvyko tradicinės šachmatų varžybos „Lietuvos Respublikos Seimo taurė – 2018“, skirtos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Šiemet varžybos sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus – beveik 200 šachmatų mėgėjų ir profesionalų.
Į varžybas susirinkusius šachmatininkus pasveikino Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, Seimo kanclerė Daiva Raudonienė, Latvijos Respublikos finansų ministrė Dana Reizniecė-Ozola, Lietuvos šachmatų federacijos prezidentas Aleksandras Černovas.
Lietuvos Šachmatų federacijos prezidentas Aleksandras Černovas apdovanojo žydų bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky už nuopelnus Lietuvos šachmatams.
Jaunasis Šiaulių žydų bendruomenės atstovas Danielis Šeras tapo iki vaikų iki 10-ies metų varžybų nugalėtoju, o bendrose varžybose tarp visu vaikų buvo antras.
Šiais metais sportininkai galėjo žaisti simultaną su Lietuvos šachmatininku, tarptautiniu meistru Virginijumi Dambrausku. Simultano turnyre geriausiai pasirodė Josifas Buršteinas ir Aleksandras Černovas.
Komandiniame turnyre Makabi Rositsan komanda užėmė 5 vietą iš 17 žaidusių komandų. 7 vietą iš 106 dalyvių užėmė Borisas Rositsanas, FIDE meistras.
Lietuvos žydų bendruomenės pastato administratoriaus sūnus – devynmetis Vincentas Dobrovolskis – aktyvus, gerai žaidžiantis turnyrų dalyvis, jis šiame turnyre savo amžiaus grupėje užėmė 8-tą vietą, nuotraukoje šalia Seimo nario Juliaus Sabatausko.
Mindaugas Jackevičius, DELFI.lt„
Man atrodo, kad žodžiai ant popieriaus dega krauju“, – savo dienoraštyje rašė Vilniaus geto kalinys Icchokas Rudaševskis, kurio per stebuklą išlikęs dienoraštis pagaliau sugulė į lietuviškai išleistą knygą „Vilniaus geto dienoraštis“.
Dienoraštyje rasime ir kraupius vaiko liudijimus apie lietuvius žydšaudžius – Icchokas susirietęs drebėjo sandėliuke ant lentų, o po juo vaikščiojo ir žibintuvėliais švietė sugauti norėję lietuviai. Holokausto atmintį – kasdienybės Vilniaus gete realybę, gyvenimo kovą ir viltį savo gimtąja jidiš kalba Icchokas įamžino paprastame mokykliniame sąsiuvinyje. Lietuvių ir jidiš kalbomis išleista knyga savaitgalį pristatyta Vilniaus knygų mugėje. Namas išlikęs iki šių dienų Dienoraščio vertėjas ir tyrėjas literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas pasakojo, kad tokių dokumentų pasaulyje yra apie 50.
Sveikiname su Jubiliejum mielą gydytoją Olgą Zimanaitę.
Linkime gražaus ir šviesaus jubiliejinio gimtadienio. Prasmingų daug dienų!
Reiškiam padėką ir pagarbą didžiausią, kai prisimenam daugeliui bendruomenės narių suteiktą pagalbą. Linkim metų daug ilgų, sveikų, šviesių.
Lai išliks širdis gera, tokia pati!
Mazel Tov!
R. Chvolesas gimė Vilniuje 1913 m. Čia jis užaugo, pradėjo dailininko karjerą, o tarpukariu priklausė novatoriškų pažiūrų žydų menininkų sambūriui „Jung Vilne“. Po Antrojo pasaulinio karo, negrįžtamai pakeitusio Vilniaus ir jo gyventojų veidą, R. Chvolesas portretavo daug nepaprastų asmenybių – pokariu įkurto Žydų muziejaus darbuotojus, literatus, menininkus ir kitus šviesuolius, kaip kad jidiš dainininkę Nechamą Lifšicaitę ar rašytoją Hiršą Ošerovičių. R. Chvoleso nutapyti jo gimtojo miesto gyventojai į mus žvelgia iš XX a. vidurio Vilniaus. Portretuose atgijo ir tie, kuriems nepavyko išgyventi – per Holokaustą tragiškai žuvę Jungtinės partizanų organizacijos nariai. Atskirą paveikslų grupę sudaro jautriai nutapyti R. Chvoleso artimųjų – poetiškos prigimties žmonos Marijos, ryžtingos sesers Rivkos, vėliau tapusios Lietuvos ir Izraelio šachmatų čempione, sūnų Alexanderio ir Milijo, įsūnio Antono, draugų ir pažįstamų vaikų portretai.
Parodą lydi katalogas, kuriame pateikta detali informacija apie portretuojamus asmenis, menotyros mokslų daktarės Laimos Laučkaitės straipsnis „Rafaelis Chvolesas: vilniečių portretai 1945–1959 m.“ ir kiti tekstai. Paroda „Mes žiūrime į juos, jie žvelgia į mus. Rafaelis Chvolesas: vilniečių portretai 1945–1959 m.“ atidaroma kaip renginių ciklo „2018: Lietuvos šimtmetis ir Prancūzija“ dalis ir veiks iki gegužės 27 d.
Kovo 4d. sekmadienį 13 val. LŽB Pylimo g. 4, 306k (3 aukštas)
Paskaita
Žydų dizainerės – moterys (paskaita skirta moterims 8 Kovo šventės proga)
Dr. Basia Nikiforova
