Mirus Svetlanai Reches, Lietuvos žydų ( litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia šeimos narius, sūnų ir dukrą, anūkus. Linkime stiprybės šį netekties laiką, netekus mamos ir močiutės.
Raimondo Savicko parodos atidarymas!
Užuojauta
Birželio 14-ąją Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną
1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavedistai pradėjo masinius Lietuvos gyventojų areštus. Lietuviai ir žydai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Lietuvos piliečių. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose.
Birželio 14 d. paskelbta Gedulo ir vilties diena. Šią dieną Lietuvoje minimi žuvę tremtyje.
Pirmaisiais sovietų okupacijos 1940m. žydams buvo suduotas pirmas žiaurus smūgis: uždarytos visos žydų institucijos, nacionalizuotas turtas, nemaža dalis žydų kartu su lietuviais deportuoti ir įkalinti Rusijos rytuose.
Kaip rašoma naujoje Solomono Atamuko knygoje (2018) „Lietuvos žydų keliai. Atmintis, tikėjimas, viltis“, pagal LSSR NKGB 1941-04-25 įsakymą Nr.0023, ruošiantis naujiems trėmimams, NKGB rengė „antisovietinių ir kontrrevoliucinių elementų“ sąrašus. Penkių dienų NKGB suvestinėse buvo tokios kategorijos:
Žemvaldžiai, stambūs fabrikantai, stambūs pirkliai ir namų savininkai, žydų nacionalinė kontrrevoliucija: visų sionistų organizacijų vadovai ir jų spaudos įstaigų nuolatiniai darbuotojai, Bundo vadovai ir jų spaudos įstaigų nuolatiniai darbuotojai. Taip pat žydų, dalyvavusių Lietuvos Nepriklausomybės kovose, sąjunga, žydų kombatatantų (karių) sąjunga, Beitar (žydų sionistinio jaunimo sąjunga), EL- AL emigracijos organizacijos, sionistų – revizionistų partija.
1941 birželio 14–18 d. iš Lietuvos buvo deportuota apie 17500 žmonių (nustatyti 16246 tremtinių likimai), t. t. 4663 suimtieji ir 12832 tremtiniai. Tremtis tapo didžiule tautos tragedija ir netektimi, pavadinta „juoduoju birželiu“. Iš Lietuvos buvo deportuota apie 3000 žydų, negalutiniais duomenimis, lageriuose ir tremtyje mirė 375 žydai .
Ištremti į Sibirą žydai giliu dvasiškumu ir tikėjimu priešinosi žiauriam sovietinių represijos organų terorui. 1941-aisiais buvo ištremta apie 1,3 proc. tuometinės Lietuvos žydų bendruomenės narių, procentine išraiška tai yra didžiausias ištremtųjų iš Lietuvos skaičius pagal tautybę. Tačiau represijos nesužlugdė žydų tautiškumo – pogrindyje veikė sionistinės organizacijos, rūpintasi hebrajišku švietimu, stengtasi visomis priemonėmis sudaryti sąlygas žydų bendruomenės nariams išvykti į Palestiną.
1941 m. birželio tremtis buvo didžiulė netektis Lietuvai. Trėmimai palietė visus socialinius sluoksnius ir visas tautines grupes. Santykinai labiausiai nuo tremties nukentėjo žydų bendruomenė – buvo ištremta daugiau nei 1 proc. jos narių (lietuvių – apie 0,5 proc.). Tūkstančiai žmonių buvo išplėšti iš savo gimtinės, prarado savo nuosavybę, darbą ir užsiėmimą, buvo ištremti iš gimtojo krašto į netinkamas gyvenimui vietas, kur buvo jiems priešiška aplinka ir svetima kultūra. Prievarta buvo pakeistas jų įprastas gyvenimo būdas, užsiėmimas, darbas, suardyti tradiciniai šeimos ryšiai, susiklostę socialiniai santykiai. Ištremtieji buvo fiziškai naikinami kalėjimuose, lageriuose ir specialiose tremties vietose. 33,59 proc. tremtinių grįžo į Lietuvą, 26,5 proc. žuvo tremties ir kalinimo vietose, beveik 40 proc. tremtinių likimas nežinomas, bet manoma, kad didesnė dalis jų žuvo arba mirė. Šeimų naikinimas, išvežimas į netinkamas gyventi vietoves, dėl ko dalis jų mirė ar žuvo, vertinamas kaip nusikaltimas žmogiškumui, okupacinės valdžios vykdyto Lietuvos gyventojų genocido apraiška.
Kauno meras kviečia į paminklo olandų diplomatui Jan Zwartendjik atidarymą
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Kauno žydų bendruomenė maloniai kviečia visus atvykti į paminklo olandų diplomatui, Pasaulio tautų teisuoliui, kartu su Č. Sugihara gelbėjusiam žydus Jan Zwartendijk atidengimo ceremoniją.
Birželio 5–17 d.: Saros Finkelšteinaitės kūrybos archyvinė parodėlė
Nacionalinė biblioteka turi savo istoriją. Ir ne tik pastato, fondų ir panašiai. Didžiąją ir įdomiausią jos dalį sudaro žmonės. Dirbę ar tebedirbantys. Vieną dieną žmogaus nelieka ir tada savaime į pirmą planą iškyla tai, kas liko ‒ atsiminimai, nuotraukos, o dažnai ir šis tas daugiau, kad ir kūryba…
Parodoje Meno erdvėje eksponuojama ilgametės Nacionalinės bibliotekos darbuotojos Saros Finkelšteinaitės (1941–1992) kūrybos fragmentai – keletas akvarelių ir tapybos kūrinių, pluoštelis nuotraukų iš archyvo, saugomo bibliotekoje. Parodėlės rengėjai kviečia ateiti „ne tik žiūrėti, bet ir matyti“. S. Finkelšteinaitė buvo Tautodailininkų sąjungos narė, surengusi savo kūrybos parodų ir tuometinėje Respublikinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Kartu primename, kad apie S. Finkelšteinaitę galima pasiskaityti naujausiame žurnalo „Tarp knygų“ numeryje (Nr. 5).Birželio 5 d., antradienį, 11 val. Meno erdvėje vyks Saros Finkelšteinaitės parodos atidarymas. Įėjimas laisvas
DR. SOLOMONO ATAMUKO (1918-2014) KNYGOS “LIETUVOS ŽYDŲ KELIAI: ATMINTIS, TIKĖJIMAS, VILTIS” PRISTATYMAS
BIRŽELIO 11 D. 18 VAL. LŽB J. HEIFETZO SALĖJE VYKS ISTORIJOS DR. SOLOMONO ATAMUKO (1918-2014) KNYGOS
“LIETUVOS ŽYDŲ KELIAI: ATMINTIS, TIKĖJIMAS, VILTIS” PRISTATYMAS
XXI amžiuje Lietuvos žydų (litvakų) ar jų palikuonių galima sutikti tolimiausiame pasaulio kampelyje, jų vardai ir pasiekimai,
iš Lietuvos „atsivežti“ miestų pavadinimai skamba daugelyje šalių.
Ypatingai daug litvakų vardų ir pavadinimų yra Izraelyje.
Knygoje glaustai atpasakojama litvakų istorija, pateikiamos 458 žymių ar menkiau žinomų litvakų biogramos:
skirtingų kartų, pažiūrų ir likimų, Lietuvos, Izraelio ir kitų šalių piliečių gyvenimų apybraižos.
Renginio moderatorius – Leonidas Melnikas.
Pristatyme dalyvaus muzikinis trio Musica Camerata Baltica:
Leonidas Melnikas (fortepijonas); Borisas Traubas (smuikas),Valentinas Kaplūnas (violončelė).
Maloniai kviečiame dalyvauti ir arčiau susipažinti su knygos sukūrimo tikslu ir istorija.
Pristatyme dalyvaus autoriaus sūnus Markas Atamukas, parengęs knygą spaudai.
|LAIKAS: 18.00| VIETA: Pylimo g. 4, Jaschos Heifetzo salė|
Įėjimas laisvas
Senojoji Kalvarijos sinagoga nušvito nuo žydiškų dainų
Kai senojoje Kalvarijos sinagogoje suskambo pirmieji Lenkijos ansamblio „Vocal Varshe“ akordai ir dainininkų balsai, juk jie dainavo sinagogų dainas ten, kur jas daugiau nei prieš 77 metus giedodavo rabinas, kantorius ir Kalvarijos žydai, o pati sinagoga buvo tokia pat pilna besimeldžiančių šio Kalvarijos štetlo gyventojų kaip dabar susirinkusių į koncertą, senasis pastatas nušvito…
Į vis dar apleistą sinagogą atvyksta puikus dainininkų tercetas iš Lenkijos, nuostabūs balsai per atidarytus sinagogos langus aidi per visą Kalvariją garsiai, o žydų dainų klausytis susirinkę miesto gyventojai, sausakimšoje sinagogos erdvėje ploja ir ne vienas tą akimirkq pagalvojo, kad garsusis Kalvarijos trijų sinagogų kompleksas vis tik turėtų atgimti kuo greičiau, kad tokia muzika ir dainos skambėtų dažniau, kad jų klausytis važiuotų iš viso pasaulio, čia gyvenusių žydų anūkai ir proanūkai, juk Kalvarijoje iki Holokausto žydai sudarė daugumą gyventojų. Jų atminimą koncerto pradžioje pagerbė vietos jaunimo choras su žydiška daina.
Kai 1713 metais Abiejų Tautų Respublikos valdovas Augustas II žydų kahalui suteikė privilegiją užsiimti įvairiais verslais ir amatais, prekiauti, įrengti kapines, pastatyti ne aukštesnę už bažnyčią sinagogą, „Žydų Kalvarijoje“ ėmė kilti maldos namų stogai.
Kalvarijos sinagogų kompleksas dabar yra Lietuvos valstybės saugomų kultūros vertybių sąraše: barokinė sinagoga, statyta 18 amž. , eklektinė sinagoga, pastatyta 19 amž. antroje pusėje, šalia iškilo plytinė Talmudo mokykla ir rabino namas, tai buvo 19 amž. pabaigoje – 20 amž. pradžioje.
2014 metais pagal panaudos sutartį Lietuvos žydų bendruomenė Kalvarijos savivaldybės administracijai 50-čiai metų perdavė teisę valdyti maldos namus, administracija įgijo galimybę į juos investuoti. Pasirašiusi panaudos sutartį, Kalvarijos savivaldybės administracija įsipareigojo šią sinagogą, radus finansų, restauruoti, o iki tol – užkonservuoti. Planuota skirti kultūrinei veiklai, tačiau iki šiol darbai nevyksta, keičiasi valdžios, požiūris į sinagogų restauravimą keičiasi taip pat. Po sutarties pasirašymo savivaldybė nedarė nieko, nerodė jokios iniciatyvos, net ir ten kur buvo galima gauti lėšas tvarkybai.
Lietuvos žydų bendruomenė tikisi, jog Kalvarijos savivaldybės atstovai duotų pažadų laikysis. Prieš kelerius metus daugumos kalvarijiečių nedomino galimybė unikalų paveldą išsaugoti ateities kartoms.
Toliau fotografės Mildos Rūkaitės nuotraukose: „Vocal Varshe“ koncerto Kalvarijos sinagogoje akimirkos ir drauge su ansambliu nusifotografavęs, Holokaustą išgyvenęs, nes tetos buvo išgelbėtas, vienintelis kalvarijietis žydas Maušis Segalis su žmona.
Paroda EMOCIJOS iš Izraelio atidaroma Vilniuje, Teatro, muzikos ir kino muziejuje
Lietuvos Teatro, muzikos ir kino muziejaus (Vilniaus g. 41) 2 a. salėje 2018 m. birželio 13 d. 16 val. atidaroma A s h e r E l h a r a r paroda.
Spalvingi, veltinio technika atlikti darbai parodoje EMOCIJOS iš Izraelio .
„Aš abejoju viskuo, išskyrus širdies jausmų šventumą ir vaizduotės tiesą”
John Keats.
Paroda veiks iki rugpjūčio 25 d. Plačiau apie parodą:
http://ltmkm.lt/lt/parodos/trumpalaikes_parodos/asher_elharar_paroda_emocijos_izraelis.html
Netikėti svečiai Panevėžio žydų bendruomenėje
Vasaros metu bendruomenėje apsilanko labai daug svečių iš įvairių pasaulio šalių. Ne tik iki karo Panevėžyje, Aukštaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje gyveno daug žydų, kurie dabar ieško savo šeimos šaknų.
Šį kartą į Panevėžį atvyko grupė žmonių iš Izraelio, Rusijos, JAV – Majamio. Visi jie buvę bendraklasiai, mokėsi vienoje mokykloje, kuri pradėjo veikti po Panevėžio išlaisvinimo iš vokiečių okupacijos 1944 metais rugsėjo mėnesį. Atvykusieji su dideliu susidomėjimu apžiūrėjo mokyklą, kurioje mokėsi nuo pirmos ir antros klasės, tėvams sugrįžus po evakuacijos II Pasaulinio karo pabaigoje arba atvykusių iš kitų sovietinių respublikų dirbti. Nemažą dalį šios mokyklos mokinių buvo žydai.
Vienas tokių David Dworkin atvyko iš Majamio. Jo tėvas buvo aviatoriumi, karinio padalinio vadu. Kitas Semion Zuselevič Šteiman su tėvais gyveno Ramygalos gatvėje. Semion visą gyvenimą dirbo finansininku. Jo vaikai: Genadij, Leonard ir Jevgenij mokėsi minėtoje mokykloje. Vladimir Maksimičiov gyveno Panevėžyje ir yra Panevėžio žydų bendruomenės narys. Jo mama Bronislava Maksimičiova (Bradinskaja mergautinė pavardė), šeimoje buvo 7 vaikai. Broliai Genadij ir Baruch po karo taip pat mokėsi šioje mokykloje.
Savaitės Toros dalis „Šlach“
Toroje pasakojama, kad Mozė, mūsų mokytojas, siunčia žvalgus į Izraelio žemę. Kai žvalgai sugrįžta, jie sako, kad Izraelio žemė „valgo savo gyventojus“. Iš tikrųjų to meto kanaaniečiai laikėsi papročio, iškart nelaidoti (neužkasti savo mirusiųjų).
Tik, mirus kokiam svarbiam žmogui, jie paimdavo visus mirusius ir užkasdavo su šiuo svarbiu žmogumi. Kanaaniečiai galvojo, kad ta diena, kai miršta svarbus žmogus, turi ypatingą reikšmę.
Tą dieną, kai atėjo Izraelio žvalgai, mirė Jobas, kuris iš tikro buvo svarbus žmogus, t.y. jis buvo vienas iš faraono patarėjų. Kai Jobas mirė, su juo kartu pradėjo laidoti ir daugelį anksčiau mirusių žmonių. Todėl Izraelio žvalgai ir padarė išvadą, kad Izraelio žemė „valgo savo gyventojus“.
Ką mes turime suprasti?
Turime suprasti, kad mūsų „pasaulio matymas“ ir supratimas yra visiškai kitoks, nei jį mato pats Kūrėjas. Stebėdami tautų papročius, mes galime suklysti ir pasidaryti neteisingas išvadas.
Iš tikrųjų tiesa laikosi ant dvasinių „aukštųjų pasaulių“ pagrindo, .atspindėto Toroje. Todėl Izraelio papročiai, yra ne šiuolaikiniai, jie remiasi Tora, atspindi „dvasinių pasaulių“ struktūrą, O tai reiškia, kad atspindi tiesą.
Pagrindinė Izraelio žvalgų baimė buvo susijusi su pasaulio tautų mąstymo kategorijomis, kaip rodo pavyzdys. Todėl žvalgus apėmė baimė, kai jie pamatė „nepajudinamas“ pasaulio tautų vertybes. Jų dvejonės visiems atėmė jėgas ir visas Izraelis „nuleido rankas“, nustojo tikėjęs, kad galima pasiekti tikros meilės Kūrėjui.
Iš tikrųjų ši nuodėmė slypi kiekviename mūsų, t. y. mes netikime, kad galima ateiti prie tikros meilės artimui bei meilės Kūrėjui ir pasiekti tikrą laimę.
Iš tikrųjų žmogus turi suprasti, kad nors „blaiviu“ protu atrodo neįmanoma įeiti į Izraelio žemės dvasingumą, žmogus turi remtis tik Kūrėjo pažadu. Mes turime suprasti, kad galutinis rezultatas yra tik Kūrėjo rankose. Ir jei Kūrėjas pamatys, kad mes esame verti „Izraelio žemės“, pasieksime tikrą dvasingumą ir tikrą laimę. Tačiau, jei nepatikėsime Kūrėju iškart, būsime priversti 40 metų klaidžioti „dykumoje“, ir paskui vis tiek eiti į „Pažadėtą žemę“.
Verta patikėti iškart…
Stambulo konvencija pateikta ratifikavimui
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sveikina šalies vadovės Dalios Grybauskaitės sprendimą teikti LR Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją, vertindama tai kaip svarbų žingsnį tolimesnei Žmogaus teisių Lietuvoje plėtrai. Stambulo konvencija yra svarbus teisinis instrumentas siekiant stiprinti valstybės įsipareigojimus kovoje su smurtu prieš moteris, įpareigojantis, remiantis geriausia pasaulio praktika, kurti efektyvias priemones prievartai lyties pagrindu mažinti.
Konvenciją jau yra ratifikavusios 30 iš 47 Europos Tarybos valstybių narių.
Lenkijos ansamblio „Vocal Varshe“ koncertas sakralinėje Vilniaus vietoje
Birželio 6-os vakare, ypatingoje Vilniaus vietoje, Vokiečių g. kieme, kur dar prieš 75 metus stovėjo Didžioji Vilniaus sinagoga, skambėjo nepaprastos, jautrios, nuostabaus grožio kompozicijos jidiš, hebrajų ir ladino kalba. Koncertavo grupės „Vocal Varshe“ ansamblis. Renginį organizavo Lenkijos Kultūros institutas Vilniuje ir Lietuvos žydų bendruomenės. Lenkai muzikantai iš Varšuvos pristatė klausytojams jaudinančias dainas iš Varšuvos ir Vilniaus geto.
Lietuvos žydų bendruomenės Vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas pradėjo renginį didžio žydų poeto Mošė Kulbako „Vilniaus“ poemos žodžiais:
Su talesu vaikšto kažkas tavo mūrais.
Naktį liūdėdamas vienišas budi mieste.
Įsiklauso: seni pereinami kiemai ir šventyklos
Aidi lyg apdulkėjus, užkimus širdis.
Tu esi psalmynas iš geležies ir iš molio;
Kiekviena siena – melodija, kiekvienas akmuo – malda,
Kai liejasi mėnesiena į kabališkas gatves
Ir iškyla tavo stingdantis nuogas grožis. (Vertė Alfonsas Bukontas)
Vilniaus meras Remigijus Šimašius sveikindamas visus susirinkusius į koncertą, kalbėjo, kad ši koncertui pasirinkta vieta visiems Vilniaus gyventojams, lietuviams ir lenkams primena, jog mes padarėme ne viską, kad Holokausto metu išgelbėtume daugiau gyvybių. „Todėl pasakymas, kad čia turi stovėti Didžiosios sinagogos bent jau atminimas ar dalinis atstatymas, ar jos ženklai, kurie telks bendruomenę, nes tai rūpi ne tik žydams, bet ir visiems Vilniaus gyventojams. Manau, kad tai būtų suvienijimas tautų, gyvenančių Vilniuje. Leisiu sau pasakyti šiek tiek apie žydų bendruomenės reikalus, nes tai gali tapti jos susitaikymo simboliu. Kai ateina reikalas kalbėti apie Didžiąją sinagogą, visi susėdame prie stalo ir kalbamės apie tai, kas čia turėtų būti. Man atrodo, kad tai labai svarbu ne tik dėl to, kad čia stovi baisus sovietinio darželio pastatas, juk stovėjo kažkada gražūs pastatai ir buvo kitokia aplinka.
Man šis darželis yra dar baisesnis ne dėl šių silikatinių plytų, bet dėl to, kad čia užaugo karta žmonių, kurie žaidė, mokėsi, jų auklėtojos rūpinosi vaikais ir nieko nežinojo ant kokių pamatų šis darželis stovi. Bandau pažvelgti akimis savo bendraamžių, jaunesnių ir vyresnių, ką reiškia vieną dieną suvokti , kad tu žaidei ir gražias dienas leidai ant praeities didybės griuvėsių ir net nenutuokei, kas tai yra. Man atrodo mūsų galvose jau šiandien vyksta Didžiosios sinagogos atstatymas, kai mes čia esame ir renkamės į tokį renginį. Net neabejoju, kad fizinis atstatymas vienokia ar kitokia forma, įvyks. Mano kaip mero noras, kad Vilnius savo 700 metus pasitiktų su visiškai pasikeitusia šia vieta, kur nebus baisių sovietinių paminklų ir praeities nuoskaudos bus tapusios ateities kūrimu. Ačiū visiems, kurie čia atėjo ir koncertuos, nepamirškim, mes čia šiandien pradedam atstatinėti Didžiąją sinagogą“, – kalbėjo Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dėkojo visiems atvykusiems pasiklausyti muzikos ir Vilniaus merui, leidusiam organizuoti koncertą tokioje ypatingoje vietoje, kur atgyja žydų dvasia, nuo kurios prasidėjo Vilniaus Gaono mokslai. „Man tas darželio pastatas, stovintis dabar sinagogos vietoje irgi nepatinka, bet Jūs, mere nuspręsite, ar jį reikia nugriauti. Mes žydai nuspręsime, ar reikia atstatyti sinagogą, o gal dar pagalvoti, ar kitokiu būdu įamžinti, bet sutvarkyti aplinką, kurioje mes čia esame, būtina, matyt, visi su manimi sutiks. Labiausiai noriu pasveikinti atvykusius svečius, dainininkus, kurie šį vakarą praskaidrins gera muzika. F. Kukliansky palinkėjo visoms bendruomenėms viso geriausio, taikos Vilniuje ir Lietuvoje“.
Lenkijos Kultūros instituto direktorius Marcinas Lapčinskis pabrėžė, kad grupės „Vocal Varshe“ koncertas yra labai simboliškas, nes visi stovi toje vietoje, kur prieš keliasdešimt metų skambėjo jidiš, hebrajų, ladino lietuvių, lenkų, rusų ir vokiečių kalba. „Tai buvo žydų pasaulio centras, labai svarbi vieta Vilniaus ir Europos žemėlapyje. Šiandien mums pasisekė pakviesti į Lietuvą vieną talentingiausių jaunų lenkų vokalinį Varšuvos ansamblį „Vocal Varshe“, kuris koncertuos Vilniuje, Kėdainiuose ir Kalvarijoje. Lenkijos Kultūros institutui labai malonu, kad galime prisidėti prie šios vietos atgimimo. Varšuvoje kaip ir Vilniuje iki karo buvo labai intensyvus žydiškas gyvenimas, dabar žydiškoji Varšuva atgimsta, ten vyksta daug koncertų, festivalių. Tikimės , kad ir ši Vilniaus vieta atgims“.
Daugiau nuotraukų ir informacijos apie ansamblį „Vocal Varshe“.
Fotografė Milda Rūkaitė.
VOCAL VARSHE koncertas Kalvarijos Žieminėje sinagogoje
Autobusiukas norinčiųjų vykti į Kalvariją lauks birželio 7 d. (ketvirtadienį) nuo 15.55 val. prie Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, Pylimo g. 4.
Išvykstame 16 val.
Planuojamas grįžimas 22.00 val. – 22.30 val.
Norėdami vykti LŽB transportu, praneškite el. paštu neringa@lzb.lt
Padėka
Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas pakvietė pagerbti nepriklausomybės akto signatarą, ilgametį Seimo narį Emanuel į Zingerį
Izraelio ambasadoriaus rezidencijoje įvyko priėmimas Lietuvos politinio veikėjo, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataro, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nario Emanuelio Zingerio garbei. Izraelio ambasados iniciatyva surengto renginio metu LR Seimo narį sveikino prof. Vytautas Landsbergis, Lenkijos ambasadorė Urszula Doroszewska, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė- Budrienė.
Renginyje buvo pakviesti dalyvauti Lietuvos žydų bendruomenių Pirmininkai, Seimo nariai, visuomenės veikėjai, diplomatai.
Pasaulio žydų skautų forumo vadovas Alain Silberstein Kaune susitiko su skautais ir Kauno žydų bendruomenės pirmininku bei jaunimu
Pasaulio žydų skautų forumo (International Forum of Jewish Scouts (IFJS)) vadovas Alain Silberstein savo vizito Lietuvoje praėjusią savaitę metu lankėsi ir Kaune, kur susitiko su Laikinosios sostinės skautais ir Kauno žydų bendruomenės pirmininku bei jaunimu. Svečias iš Prancūzijos patraukliai pristatė “Tsofim Yehudim” programą, planus išplėsti žydų skautų veiklą Europoje, atgaivinti žydų skautų judėjimą Lietuvoje, prisiminta, kad ši organizacija mūsų šalyje prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo labai aktyvi. A. Silbersteino pasakojimas susitikime dalyvavusioms KŽB merginoms pasirodė patrauklus ir įkvepiantis. Svarbu, kad, kaip supratome, skautų judėjime kiekvienas gali atrasti save ir gilintis į tą sritį, kuri jam arčiausiai širdies, o gal net ir pamilti tą, kuri pradžioje neatrodė tokia patraukli. Žydų skautų organizacija patraukia savo vertybine orientacija, tolerancija ir tuo pačiu gilinimusi į savo identitetą, tradicijas. Idėjos sudomino, norėtųsi, kad žydų skautų judėjimas Lietuvoje iš tiesų atgimtų.
Apie LŽB įvykusį Vaikų šachmatų turnyrą
Lietuvos žydų bendruomenėje elitinis šachmatų ir šaškių klubas “Rositsan ir Maccabi” surengė vaikų šachmatų turnyrą. Jame dalyvavo apie 40 berniukų ir mergaičių (visos amžiaus grupės). Turnyras buvo skirtas Tarptautinei vaikų dienai.
Pasak turnyro teisėjo Richardo Fichmano, šachmatų žaidimas praplečia vaikų pasaulėžiūrą, moko mąstyti, būti dėmesingais, išradingais ir logiškai mąstyti.
Vaikas vysto savikontrolę, valią, dvasinį susikaupimą ir koncentraciją. “Tai yra labai svarbu, nes vaikas mokosi priimti sprendimus, nenusiminti pralaimėjus ar dėl kitų nesėkmių. Žinau, kad mano mokiniai gauna puikų darbą užsienyje, jiems padeda šachmatai”, – sakė šachmatų mokytojas R. Fichmanas.
Turnyre dalyvaujančio vaiko tėvas, matematikas Gediminas Šatkauskas, paklaustas, kaip sūnaus vystymuisi padeda šachmatai, dalinasi savo patirtimi:
“Sūnų Benediktą žaisti šachmatais sudomino mano tėvas. Po to sūnus pradėjo lankyti šachmatų klubą, dalyvauti turnyruose, galiu pasakyti, kad Benediktas pradėjo galvoti greitai, pasikeitė jo mąstymas ir jei užduodi jam klausimą, atsako greitai ir argumentuotai. Benediktui 9 metai, spręsdamas bet kurią problemą, jis siūlo kelis variantus. Aš esu labai laimingas. Malonu, kad turnyras vyksta Lietuvos žydų bendruomenėje, kuri yra vienas iš turnyro organizatorių. Turiu pripažinti, kad niekas neskiria tiek daug dėmesio vaikų veiklai, o čia bendruomenėje yra gera atmosfera, jauku ir gražu “.
Šiek tiek informacijos: Chose Raul Kapablanca (1888-1942), garsus Kubos didmeistris ir trečias pasaulio čempionas, išmoko žaisti šachmatais būdamas penkerių, stebėdamas savo tėvo žaidimą. Robertas Fišeris (1943-2008), amerikiečių didmeistris ir vienuoliktas pasaulio čempionas, išmoko žaisti šachmatais iš savo vyresniosios sesers, būdamas šešerių. Tryliktasis pasaulio čempionas Garis Kasparovas, žaisti pradėjo nuo penkerių, būdamas 10-ies jau gavo pirmąjį atskyrį ir įstojo į nacionalinę Azerbaidžano komandą. Kitas ryškus Rusijos ir pasaulio didmeistris, dvyliktasis pasaulio čempionas Anatolijus Karpovas, būdamas penkerių, gavo pirmąsias šachmatų žaidimo pamokas iš savo tėvo Evgenijaus Stepanovičiaus .
Taigi, mielieji mamos, tėčiai, seneliai, jei norite, kad jūsų vaikas išmoktų logiškai mąstyti, priimti sprendimus, išreikšti save kūrybiškumą, tapti atsakingu, kruopščiu ir dėmesingu, išmokykit jį žaisti šachmatais, kuo greičiau, tuo geriau!
Muzikinis kolektyvas iš Lenkijos pagerbs Didžiosios sinagogos atminimą
Žydų karių- savanorių pagerbimas Kaune
Gegužės 30d. Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas ir Kauno žydų bendruomenė pakvietė į Lietuvos Nepriklausomybės kovose kovojusių žydų karių pagerbimo iškilmingą ceremoniją. Joje dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Amiras Maimonas, Kauno karinės įgulos dalinių vadai ir kariai, Kauno miesto savivaldybės, Lietuvos žydų bendruomenės ir kitų organizacijų atstovai. Gegužės 30d. primena vieną iš pirmųjų Lietuvos kariuomenės karinės vadovybės suplanuotų karinių operacijų. 1919-ųjų gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje Lietuvos kariai, tarp jų buvo daug žydų, padedami saksų savanorių nuo bolševikų išvadavo Uteną bei perėmė iniciatyvą kovojant su Raudonąja armija.
Karių pagerbime dalyvavo LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Klaipėdos žydų benruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.
Daugiau nuotraukų.
Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos pradinukai jau atostogauja
Abiturientams paskutinis skambutis nuskambėjo gegužės pabaigoje (nuotraukoje). Ketvirtokai atšventė išleistuves, Pirmokėliai baigė savo pirmuosius mokslo metus ir dabar jau vadina save antrokais. Atsisveikindami vasarai, moksleiviai ir jų tėvai nuoširdžiai dėkoja visiems gimnazijos mokytojams už puikų darbą ir rūpestį, lavinant mūsų vaikus.
Rugsėjį į mokyklą ateis nauji pirmokai. Norinčių įstoti į Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnaziją, yra daugiau, negu įmanoma priimti. Gimnazija yra viena iš geriausių ugdymo įstaigų ne tik Vilniaus mieste, bet ir Lietuvoje. Jau keletą metų iš eilės aukštais reitingais džiaugiasi gimnazijos bendruomenė, mokytojai ir tėvai.
Prioritetai priimant, suteikiami žydų kilmės, žydų bendruomenės nariams, mokiniams, kurių broliai ir seserys jau mokosi gimnazijoje. Šiuo metu 30 procentų moksleivių yra įvairių tautybių. Būsimų pirmokų tėvai rašo prašymus. Vieną mamos laišką publikuojame LŽB puslapyje.
“Taika Jums” – vertingiausias pasveikinimas, kuris gali nuskambėti bendruomenėje. Būtent šiais žodžiais apibūdinama vertybine sistema Jūs ugdote vaikus, kurie išėję į platųjį pasaulį mato jį pirmiausia per šią taikos prizmę. Tokiu žmogumi aš siekiu išugdyti ir savo sūnų Benediktą ir tikiu, kad Jūsų vadovaujama ir bendruomeniškai puoselėjama mokykla yra ideali vieta šiam tikslui.
Benediktas yra ketvirtas vaikas mūsų šeimoje, pirmąją klasę jis baigė Vilniaus menų darželyje-mokykloje “Dainorėliai”, jo vyriausia sesuo baigė Vilniaus jėzuitų gimnaziją, o kitos dvi vyresnėlės dar joje mokosi, tuo tarpu mažiausias Augustinas dar lanko darželį. Mums visada buvo ir yra svarbios religinės vertybės, pati būdama pedagogė ir penkių vaikų mama, supratau, kad vaiko ugdyme nieko nėra svarbiau už humaniškąsias vertybes, discipliną ir kultūrinį išsilavinimą. Dėl šios priežasties žaviuosi, vertinu ir gerbiu žydų tautos tradicijas ugdyti vaikus, matyt nėra kitos tokios tautos, kuri taip vertintų ir mylėtų savo atžalas, vienareikšmiškai tai yra unikalu ir atsispindi žydų tautos stiprybėje. Todėl Jūsų ugdymo įstaiga Lietuvoje yra didžiulė laimė ir garbė ne tik žydų bendruomenės nariams, bet ir visai lietuvių bendruomenei.
Tikiu, kad vertybinės sistemos pagrindas žmogaus mąstyme yra įdiegiamas pirmiausia su tradicijomis, o tam reikalinga būtent bendruomenė, kuri skatina tobulėti ir suprasti, kuri kreipia dėmesį ne tik į aukštus mokymosi rezultatus, bet ir į patį vaiką. Todėl mūsų šeimai labai artimos Jūsų ugdymo nuostatos, gimnazijos vizija ir misija. Mano nuomone, kad šeima ir mokykla turi egzistuoti lyg du lygiagretūs organizmai, todėl kaip ir šeimoje mes siekiame puoselėti pagarbą vienas kitam, palaikyti vienas kitą sunkiu laiku, džiaugtis kartu ir atjausti kartu, taip prižadame ir šios mokyklos gyvenime elgtis taip pat: kartu priimti iššūkius, džiaugtis laimėjimais, kartu dalyvauti šventėse, o svarbiausia kartu puoselėti toleranciją ir tradicijas.
Dėl šių visų priežasčių, prašau priimti ir apsvarstyti nors ir pavėluotą, bet nuoširdų ir kupiną vilties prašymą priimti mano sūnų Benediktą į antrąją klasę Jūsų mokykloje. Berniukas dar tik auga ir daug prižadėti negali, bet aš pažadu savo palaikymą ir pastangas padėti sūnui mokytis žydų tautos tradicijų ir žydų tautos istorijos bei hebrajų kalbos, man kaip istorikei ši kalba yra viso pasaulio religinės kalbos paminklas. Visa šeima dalyvausime gimnazijos darbuose, šventėse, padėsime Jūsų labdaros ar paramos akcijose.
Nors ir nesame žydų tautos nariai, bet tikiu, kad visi esame Dievo vaikai, ir žmogus gali ne tik gimti, bet ir tapti žydų bendruomenės nariu, bei užaugti atvira širdimi Jūsų tradicijoms ir istorijai.
Pagarbiai
Svetlana Šilė
Užuojauta
Liūdime dėl birželio 4 d. mirusios Anastazijos Votrinienės (1936 – 2018). Gilią užuojautą reiškiame velionės seseriai Jelenai Jakiševai.
Lietuvos žydų (litvakų) bednruomenė
Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjunga