Kantoriaus giesmė kiauroje Alantos sinagogoje

Bernardinai,lt, Vaidotas Žukas

Rugsėjo 29 d. – Molėtų krašto žydų atminimo diena. Prieš porą metų čia buvo suorganizuota didžioji atminties eisena iš miesto centro į žudynių vietą. Tąsyk Molėtų renginys buvo transliuojamas tiesiogiai per Izraelio TV, video reportažai pasklido po pasaulį, medžiagas publikavo didžiausi JAV laikraščiai.

Dabar ši diena buvo paminėta ne tik Molėtuose, bet ir netoliese esančioje Alantoje. Pirmą kartą nuo karo laikų vis dar apgriuvusioje medinėje sinagogoje skambėjo žydų kantoriaus giedama rauda, aidėjusi Alantos miestelyje pro atviras sinagogos duris (audio fragmentas).

Į renginį Alantoje atvyko Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky, kantorius Shmuelis Yatomas su žmona, Izraelio litvakų asociacijos nariai Chona ir Ilana Kritzeriai, rašytojas Chaimas Bargmanas,LŽB atstovai Renaldas Vaisbrodas ir Martynas Užpelkis, Alantos seniūnas Aidonas Užubalis ir kiti. Svečiai dėkojo šalia gyvenančiam ūkininkui Algiui Jakutoniui už sinagogos priežiūrą, raktų ir svečių globą.

 

Skaityti plačiau
Paroda Vilniaus Zavelio ir Levinsono sinagogoje, Gėlių g. 6

Paroda Vilniaus Zavelio ir Levinsono sinagogoje, Gėlių g. 6

Rugsėjo 2d. Richard Schofield foto instaliacijos “Back to Shul” pristatymas sukvietė lankytojus, į Vilniaus Zavelio ir Levinsono sinagogą, Gėlių g. 6

Paroda atidaryta Žydų kultūros dienos proga pirmąjį rugsėjo sekmadienį. Šiemet ši diena pavadinta  „Žydų pasakojimai“ – tema, leidžianti kuo plačiau skleisti žinias apie turtingą žydų paveldą, suteikianti puikią progą išgirsti istorijas apie tikrus  nutikimus, prisiminimus arba vaizduotės kūrybą.

 

 

Richard Schofield- fotografas, save pristatantis Tarptautinio litvakų fotografijos centro direktoriumi. Jis studijavo Foto žurnalistiką ir dokumentinę fotografiją Londono komunikacijų kolegijoje.

Gėlių g. esančios sinagogos renovavimas dar nebaigtas, pastoliais paremta patalpa tiko parodai, primenančiai žydų gyvenimą iki Holokausto. Parodą atidarė LŽB pirrmininkė Faina Kukliansky.

Parodos atidaryme giedojo Vilniaus Choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas.

 

 

 

LŽB edukacinio dailės plenero dalyvių paroda

LŽB edukacinio dailės plenero dalyvių paroda

Šiais metais LŽB edukacinis dailės pleneras vyko naujoje, nuostabaus grožio vietoje Vilniaus rajone,  „Karvio dvaro“ sodyboje. Į jį rugpjūčio 31 – liepos 4 dienomis susirinko šešiolika dalyvių, kurie, padedami Savicko dailės mokyklos (SDM) pedagogų Ramunės Savickaitės-Meškėlienės ir Raimondo Savicko, grožėjosi aplinka ir drobėje fiksavo sodybos gėlynus, ežero vingius ir lygumų horizontus. Viso sukurta virš šešiasdešimt paveikslų akrilo ir aliejinės tapybos technikomis, iš kurių geriausi bus atrinkti ir eksponuojami LŽB J.Heifeco salėje.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas, atidarydamas žydų bendruomenės narių dailės plenero darbų parodą, džiaugėsi paveiksluose nutapytais vasaros vaizdais. Paveikslai rodo, kad per 3  mokslo metus,  16 dalyvių paveikslai tapo ne tik gražūs, jie – brandūs. Šiais metais baigė pirmoji R.Savicko dailės mokyklos „abiturientų“ laida. Jų darbai jau puošia LŽB ir tikriausiai ne vienus namus. R. Vaisbrodas dėkoja bendruomenės nariams už dalyvavimą R.Savicko dailės mokyklos pamokose ir plenere, tuo pačiu visi šie menininkai buvo kartu su bendruomene. Vykdančiojo direktoriaus nuomone, prasminga veikla turėtų tęstis. Jis padėkojo R.Savicko dailės mokyklos mokytojams ir LŽB programų direktorei Žanai Skudovičienei už plenero organizavimą.

Raimundo Savicko Dailės mokyklai yra 18 metų, ją Lietuvoje baigė daug įvairaus amžiaus mokinių. Žydų bendruomenės narių suformuotas kursas yra pirmas toks, kai per 3 metus visa grupė išklausė R.Savicko pateiktą dailės įvado kursą, tapė praktiniuose užsiėmimuose ir parodos metu dabar gauna mokyklos baigimo diplomus. R.Savickas dėkoja LŽB už darbui ir mokslui sudarytas sąlygas: „Prisimenu, kad pradžia buvo spontaniška, įvyko pirmas pleneras, skirtas litvakams. L’école de Paris laikotarpis“, kurio meno vadovu buvo SDM įkūrėjas, dailininkas R. Savickas. Šio plenero ir po jo vykusios parodos sėkmė paskatino įdėją įsteigti nuolatinę dailės mokyklą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje.  Nepamirškime, kad litvakai savo laiku išgarsino Paryžiuje save ir Lietuvą.

Lyginant pirmojo plenero darbus su ketvirtojo, matyti didelė tų pačių dalyvių pažanga. Šią vasarą pleneras vyko gražioje prie Karvio ežero, įsijungė nauja dėstytoja Ramunė Savickaitė – Meškelienė, jos iniciatyvos dėka paveiksluose atsirado daug gražių gėlių. R.Savickas reziumuoja darbo rezultatus: džiaugsmas 3 metų darbo rezultatais, mokymo programą išsiplėtė žydų tema, tapytos sinagogos, drauge švęstos žydų šventės, tapyti natiurmortai, mokinių akiratis tapo platesnis. Jų darbai tapo žinomi, juos kviečia į parodas“, – kalbėjo parodos atidaryme R.Savickas.

Tiems, kas išklausė visą kursą, buvo įteikti diplomai. LŽB sveikina pirmąją dailės mokyklos laidą

LŽB sveikina pirmąją Dailės mokyklos laidą ir linki visiems gerų kūrybinių idėjų. Diplomus gavo:

Elen Janovskaja, Ala  Segal, Svetlana Liser, Sergej Liser, Jelena Comik, Jevgenij Comik, Frida Vitkauskienė, Salomėja Rybokienė, Inga Mališauskaitė, Viktorija Gudžiūnaitė.

Skaityti plačiau
Ne ožkoje laimė

Ne ožkoje laimė

Europos žydų kultūros dienų, prasidėjusių rugsėjo 2d. 2018, tema – „Pasakojimai“. Kviečiame skaityti, klausyti, pasakoti ir perpasakoti žydiškas istorijas, domėtis senais ir naujais žydų raštais, pažinti litvakišką kultūrą kaip neatsiejamą Lietuvos kultūros dalį.
Pristatome keliatą užmirštų žydiškų pasakojimų, lyg žinomą, bet dar neskaitytą istoriją apie ožką ir litvakiškos dvasios kupinas Iljos Bereznicko iliustracijas. Šavua tov!
Apsilankykite ir Europos žydų kultūros dienose, užsukite į “Beigelių krautuvėlę”. 

Ilja Bereznickas

Nedidelėje gyvenvietėje, kartu su siuvėjais, batsiuviais, vargšais muzikantais ir keistais išminčiais rabinais, gyveno siuvėjas Mendelis Kacas su savo daugiavaike šeima… Jie gyveno vargingai ir šeimos galva Mendelis dirbo nuo ankstyvo ryto ligi vėlyvo vakaro – siuvo švarkus, liemenes, kelnes.  Darbas labai kruopštus, kad susikaupti reikia  tylos ir ramybės, nes kitaip gaudavosi nesusipratimas: rankovė prisisiūdavo prie kelnių, klešnė prie švarko. Toks brokas Mendeliui gaudavosi gan dažnai. Kodėl? Dėl kelių priežasčių. Jo žmona Sonia buvo didžiausia miestelio bambeklė.  Vaikai – penkios mergaitės, o tai blogiau nei dešimt pramuštgalvių berniukų. Ir dar žmona Sonia turėjo seserį – senmergę, viskuo nepatenkintą senutę motiną ir apykurtį tėvą. Šių priežasčių užtektinai, kad kraustytųmeisi iš proto.

Skaityti plačiau

Popiežius vizito Vilniuje metu pagerbs Holokausto aukas geto teritorijoje

 

Rugsėjo 23 d. popiežius Pranciškus, grįždamas iš Kauno, sustos pagerbti Holokausto aukų Vilniaus geto teritorijoje.

Rugsėjo 23-iąją Lietuvoje minima Lietuvos žydų genocido diena. Prieš 75-erius metus, 1943 m. rugsėjo 23 dieną, buvo sunaikintas Vilniaus getas.

Galutinė popiežiaus Pranciškaus vizito programa bus paskelbta rugsėjo pradžioje.

LVK pasiruošimo popiežiaus vizitui komiteto informacija

 

Panevėžio žydų bendruomenė sveikina savo narius gimtadienio proga

Panevėžio miesto žydų bendruomenė turi puikią tradiciją – kiekvieną mėnesį minėti bendruomenės narių gimtadienius. Tai vyksta programos “Klubinis darbas HESED” rėmuose.

Rugpjūčio mėnesį iškilmingoje aplinkoje minėjome Rimanto Rimkaus, Julijos Glušenkovos, Tomo Jankausko, Romos Marijampolskienės, Katios Kružkovos, Davido Grafmano bei mažųjų Godos Šteimanaitės ir Luko Šteimano gimtadienius. Visiems jiems įteikti atvirukai ir gėlės, o ypatingi sveikinimai ir linkėjimai skambėjo Jefimui Grafmanui, kuriam sukako 80- metų. Jefimas Grafmanas yra ilgametis ir aktyvus bendruomenės narys, išgyvenęs sunkią ir skurdžią vaikystę, Leningrado blokadą. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman nuoširdžiai pasveikino visus švenčiančius gimtadienį, palinkėjo energijos, atkaklumo, geros nuotaikos ir tikrų draugų, o Jefimui Grafmanui – ilgų gyvenimo metų ir artimųjų meilės.

Pranešimas dėl žydų kapinių ir masinių žudynių vietų saugojimo ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo viešojoje erdvėje

Lietuvos žydų bendruomenė (toliau – LŽB) su nusivylimu praneša, kad 2018-08-29 oficialiems LR valstybės atstovams bei socialinėse medijose  buvo išplatintas tikrovės neatitinkančio turinio raštas “Dėl senųjų žydų kapinių adresu Žalgirio g. 3 Šiauliuose”. Raštą pasirašė Šiaulių apskr. žydų bendruomenės, Panevėžio žydų paramos bendrijos, Kauno žydų religinės bendruomenės, Klaipėdos žydų bendruomenės, Ukmergės raj. žydų bendruomenės, Klaipėdos žydų-judėjų religinės bendruomenės ir Vilniaus žydų bendruomenės atstovai.

Rašte, be kita ko, teigiama, kad LŽB vadovybę Teismas pripažino neteisėta. LŽB pažymi, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuris pripažintų LŽB vadovybę neteisėtai išrinkta, nėra. Sąmoningas tikrovės neatitinkančio turinio rašto skleidimas kenkia LŽB reputacijai, žemina žydų tautos vardą ir galimai įeina į LR BK 154 str. numatytos veikos sudėtį, todėl LŽB neatmeta galimybės ginti pažeistus interesus  įstatymų numatyta tvarka.

Rašte taip pat išdėstyta pozicija dėl žydų paveldo apsaugos.  Atsakydama į ją, LŽB pažymi, jog jau daugelį metų nuosekliai bendradarbiaujant su Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu (toliau – Komitetas) teikiamos oficialios pozicijos ir vertinimai žydų kapinių ir masinių žudynių vietų apsaugos ir tvarkymo klausimais. Susiformavęs bendradarbiavimas yra pagrįstas aukšta Komiteto kompetencija ir patirtimi, yra naudingas siekiant užtikrinti žydų paveldo apsaugą ir visų vykdomų žydų objektų paveldosaugos darbų atitiktį žydų religiniams įstatymams. Valstybės bei savivaldos institucijoms, vykdančioms žydiškų paveldo objektų priežiūrą, taip pat yra reikalingas ekspertinis vertinimas, kurį atlieka minėtas Komitetas.

Pažymėtina, kad, konsultuojantis su Komitetu, visuose iki šiol vertintuose objektuose vykę darbai įtraukė ne tik  valstybės ir savivaldybės institucijų atstovus, bet ir regionines žydų bendruomenes, vietos seniūnijas. Siekiant užtikrinti kokybę ir nuoseklumą žydų objektų paveldosaugos srityje, LŽB ketina ir toliau tęsti nusistovėjusią ir pasitvirtinusią praktiką ir pasikliauti Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto ekspertiniu vertinimu.

Kapinių ir masinių žudynių vietų ir kitų žydų paveldo objektų  apsauga ir tvarkymas yra atsakingas darbas, kuriame reikėtų tarpinstitucinio susitelkimo.  Pavienių iniciatyvų padaryta žala gali nustelbti ilgus metus atliekamo sistemingo darbo rezultatus, o institucijų supriešinimas, bereikalingai klaidins ir sudarys sąlygas žydų paveldo apsaugos ir tvarkymo klausimus paversti manipuliavimo įrankiu.

Pažymime, jog LŽB nėra žinoma apie Lietuvoje oficialiai veikiančius (įgaliotus) nurodytame rašte minimo Europos rabinų konferencijos atstovus ir, atitinkamai, LŽB neatsako už jų veiklos padarinius. Šiuo metu Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas yra vienintelis pripažintas LŽB ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės partneris žydiškų objektų paveldosaugos srityje.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia dalyvauti visus, kuriems įdomu

Europos šalyse jau daug metų Žydų kultūros dienos prasideda pirmąjį rugsėjo sekmadienį. Dienos tema pasirenkama likus metams,  kad rengėjai suspėtų pasiruošti. Šiemet –  „Žydų pasakojimai“ – tema, leidžianti kuo plačiau skleisti žinias apie turtingą žydų paveldą, suteikianti puikią progą išgirsti istorijas apie tikrus  nutikimus, juokus arba vaizduotės kūrybą.

Pasakojimų tradicija tebėra išlikusi žydų tautos istorijoje ir kolektyvinėje atmintyje. Pasakojimai ateina iš Toros, štetluose iki Holokausto pasakojimai atsirasdavo per turtingas vietos bendruomenės žmonių sukurtas istorijas. Iš kartos į kartą perduodamos istorijos ir dabar formuoja pasaulį, žydų paveldas  nusipelno būti ištirtas ir atrastas iš naujo. Istorija yra plati tema, kuri mums atveria daugybę galimybių. Visi šios žydų kultūros dienos koordinatoriai turi laisvę rinktis ir siūlyti savo temas bei organizuoti įdomią veiklą. Štai ką siūlo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia į EŽKD renginius!
Rugsėjo 2 d. LŽB
09.00 – 12.00 Pusryčiai su beigeliais „Boker Tov“ Vieta: Beigelių krautuvėlė. Autentiškų žydiškų patiekalų receptų pristatymas ir degustacijos.
13.00-13.45 Hebrajų kalbos pamoka su Ruth Reches
Vieta: Ilan salė
13.00-16.00 Vėlyvieji pusryčiai – „Beigelio ir jo pusbrolių istorijos“
Vieta: Beigelių krautuvėlė

14.00- Richard Schofield foto instaliacijos “Back to Shul” pristatymas lankytojams, durys atviros iki 18,00 val goo.gl/vVFwFQ, Zavelio ir Levinsono sinagoga, Gėlių g. 6
15.00-17.00 Nataljos Cheifetz paskaita „Pasiruošimas Didžiosioms
Žydų šventėms“ ir Šventinių Chalų kepimo pamoka su Riva Portnaja
Registracija į renginius būtina: >>REGISTACIJA goo.gl/JFjfjf

Rugsėjo  6 d. LŽB
15.00-17.00 Beigelių krautuvėlė kviečia kepti šventines chalas
>>Registracija goo.gl/bstFEC

Rugsėjo 7 d. Zavelio ir Levinsono sinagoga, Gėlių g. 6
16.00 – 17.30 Vitalijaus Neugasimovo koncertas

Rugsėjo 9 d. Leipalingis
11.00- 14.00 „Beigelių krautuvėlė“ pristato žydų virtuvės patiekalus Didžiųjų rudens švenčių išvakarėse.
Leipalingio dvaro aikštė

Vilniaus choralinė sinagoga, Pylimo g. 39
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pasitinka 5779 metus!
Saldžių ir gerų 5779 metų! Šana Tova ve metuka!

 

Europos žydų kultūros dienas apipins atgimstantys praeities pasakojimai

 

Kultūros paveldo departamentas

Rugsėjo 2-9 dienomis įvairiose Lietuvos vietovėse šurmuliuos tradiciniai Europos žydų kultūros dienų renginiai, jungiami bendros temos – „Pasakojimai“. Lietuvos žydų bendruomenių, rugsėjo 9-11 d. švęsiančių Roš Hašana (naujų metų pradžią), organizuojamuose rugsėjo 2 d. renginiuose vyraus jų tautos Didžiojo religinio pasakojimo motyvai. Lietuvos miestų ir miestelių renginiuose – artimoje gyvenamoje aplinkoje išlikusio materialaus litvakų paveldo pažinimas, žodiniais bei vaizdiniais pasakojimais atkuriami išnykusių bendruomenių gyvenimai.

„Kaip taikliai rašoma įvadiniame Dienų tekste, ir mažųjų Lietuvos miestelių, jidiš kalba vadintų štetlais, ir didmiesčių išlikę grindiniai, mediniai ir mūriniai namai, gatvelių išsidėstymas, močiutės Lėjos nertas šalis ar vienintelė iš viso didelio pietų servizo likusi lėkštė yra pasakojimai: dar neišklausyti ir jau gerai žinomi, pilni gyvenimo džiaugsmo ir nuplikyti nevilties, praradę viltį būti išgirstais ar vis dar kantriai laukiantys mūsų visų įsiklausymo į  žodinio ir materialaus kultūros paveldo atminties bylojimą“, – sako Algimantas Degutis, laikinai einantis Kultūros paveldo departamento direktoriaus pareigas.
Magiška pasakojimo galia yra svarbi kiekvienos tautos istorijai, tačiau išskirtinai reikšminga būtent žydams. Todėl ir pažintiniai renginiai pirmiausia vyks buvusių štetlų teritorijose, sinagogose, senųjų žydų kapinaičių prieigose, žydų bendruomenių patalpose, o taip pat bibliotekose, muziejuose, kultūros ir turizmo informacijos centruose. Šiemet įprastinė pažintinių renginių geografija su nuolatiniais organizatoriais Šiauliuose, Vilniuje, Joniškyje, Šeduvoje, Kaune, Molėtuose, Švėkšnoje, Zarasuose pasipildys ne tik patirties įgijusiais Alytaus, Kretingos, Pakruojo, Šilalės, Ukmergės, Telšių, Šilalės, Plungės organizatoriais,  bet turiningai prisidės ir naujokai: Tirkšliai, Krakės, Kelmė, Garliava, Lazdijai, Kražiai.
Skaityti plačiau

Kauno žydų bendruomenė kviečia dalyvauti

2018 m. rugpjūčio 30 d. Kauno žydų bendruomenė pagerbs Holokausto aukas Petrašiūnų žydų žudynių bei Inteligentų akcijos įvykdymo vietose.
 Minėjimo pradžia 16 val. prie stelos nužudytiems Petrašiūnų žydams atminti, vėliau bus vykstama į IV fortą, kuriame buvo sušaudyti Kauno gete kalėję žydų inteligentai.
Molėtuose pagerbtos Holokausto aukos

Molėtuose pagerbtos Holokausto aukos

Šiandien LŽB bendruomenė ir Lietuvos žydų Izraelyje asociacijos nariai pagerbė Molėtų žudynių aukas. Visada prisiminsime nekaltai nužudytus ir jų pagerbimą prieš dvejus metus 2016, kai visa Lietuva po Molėtų ėmė atviriau gerbti savo miestelių žydų žudynių aukas.

btr

Sveikiname Amirą Maimoną , Izraelio ambasadorių Lietuvoje su 60-mečiu

Sveikiname Amirą Maimoną , Izraelio ambasadorių Lietuvoje su 60-mečiu

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina gerbiamą ambasadorių, laukiamą visuose bendruomenės renginiuose, kuriuos jis pakylėja savo kalba ir pradžiugina susirinkusius. Visados jaučiam ambasadoriaus Amiro Maimono palaikymą ir draugiškumą.

Gimtadienio proga nuoširdžiai linkime daug sveikatos ir jėgų, kad galėtumėt pasiekti visko, ko trokštat. Linkime  su tokiu pat užsidegimu ir energija atstovauti Izraelį Lietuvoje,  šalyje, kuri Jus sutiko labai šiltai ir draugiškai.

Linkime gyventi ilgai iki 120! Su gimtadieniu!

Panevėžio žydų bendruomenės rugsėjo mėnesio renginiai ir šventės

Rugsėjo 2

Kelionė į Rygą. Holokausto vietų lankymas.

Rugsėjo 6

Dalyvavimas parodos atidaryme „Žaibo prisiminimas“, skirtas poetui Avromui Suckeveriui.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Pradžia 18 val.

Rugsėjo 7-9

Dalyvavimas 515-ojo Panevėžio gimtadienio šventėje.

Rugsėjo 9

Roša a Šana šventė  kavinėje.

Parko g. 33A. Pradžia 16 val.

Rugsėjo 11

Koncertas Amerikos virtuozai „Muzika kaip geriausias tiltas tarp visų tautų“, skirtas žydų genocido aukų atminimui.

Panevėžio miesto dailės galerijoje Respublikos g.3

Pradžia 17.30 val.

Rugsėjo 14

Dalyvavimas Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos 25-mečio jubiliejiniame renginyje.

Rugsėjo 16

Panevėžio žydų bendruomenės dalyvavimas Fun Run bėgime.

Rugsėjo 23

Jom Kipur šventė.

Panevėžio žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g.18.

Rugsėjo 24

Žydų genocido dienos minėjimas.

13.00 val. Minėjimas,  Vasario 16-osios g. ATMINTIES SKVERE , prie memorialo „ Liūdinti žydų motina“.

13.30 val.  Išvykimas į Kurganavos mišką – masinę žydų naikinimo vietą.

  1. 00 val.  Išvykimas į Žaliojoje girioje esančią holokausto atminties vietą.

14.30 val.  Dokumentinių filmų peržiūra apie osvencimą Panevėžio m. žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g. 18.

Autobusas užsakytas.

15 val. Viktorina moksleiviams ,,Kas? Kur? Kada?“ 

Panevėžio m. žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g. 18

Viktorinos tema „Holokausto įvykiai Lietuvoje“, Vilniaus geto sunaikinimo 75 m. sukaktis.

Dalyvaus  5 moksleivių komandos iš Panevėžio gimnazijų.

Rugsėjo 28

Panevėžio m. žydų bendruomenės dalyvavimas Atminties Šabate LŽB

Rugsėjo 29

Sukkot šventė  kavinėje.

Parko g. 33A.

Visus renginius remia Geros valios fondas

Panevėžio m. žydų bendruomenė gauna vis daugiau archyvinės informacijos

Panevėžio m. žydų bendruomenė gauna vis daugiau archyvinės informacijos

PŽB žydų bendruomenėje lankosi vis daugiau svečių iš užsienio, kurie domisi savo protėvių šaknimis.

Rugpjūčio pradžioje į Panevėžį atvyko Coller/Howard Brown šeima, kuri domėjosi savo protėviais gimusiais ir gyvenusiais Pušalote. Gennady Kofman paaiškino, kad Pušalote seniau daugiau nei pusė gyventojų buvo žydai, parodė iki karo ten gyvenusių žydų gyventojų sąrašą, kurie buvo nužudyti Žadeikių miške Pasvalio rajone, taip pat supažindino su  Howard Brown Jewish Gen internetine svetaine, kurią sukūrė Ester ir Howard Margol. Svetainėje galima rasti informaciją apie buvusią Pušaloto žydų bendruomenę. Šiandien šios svetainės vykdantytysis direktorius yra Peggy Freedman.

Ypatingas susitikimas įvyko rugpjūčio 19 dieną. Vulf Gurvich į Panevėžio žydų bendruomenę atvyko kartu su savo giminaičiu iš Izraelio ir Kanados. Susitikimas padėjo išanalizuoti  Gurvich pavardės seką Panevėžyje.

Liuba ir Jevgenijus Berlovičiai (Izraelis), jų žentas Paul Bangel (JAV), pusbrolis Gurvičius (Vilnius) atvyko į Panevėžį išgirdę, kad Panevėžio žydų bendruomenėje yra surinktas archyvas apie Gurvičių šeimą. Liuba Berlovich tvirtina, kad Chaya Gurvič (1902 m.), Scheina Gurvičiaitė (1904 m.), Faivel Gurvič (1917 m.) gimė ir gyveno Panevėžyje. 1923 m. Sheina emigravo į JAV, o Chaya ir Faivel  liko gyventi Vilniuje.

Skaityti plačiau

Pirmoji atkuriamoji Lietuvos žydų skautų stovykla „Šabas miške“

Praėjusį savaitgalį įvyko pirmoji atkuriamoji Lietuvos žydų skautų stovykla, subūrusi bendrai veiklai Lietuvos žydų bendruomenės organizacijų vaikus iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Molėtų. Žydų skautų tradicija Lietuvoje yra sena ir iki Holokausto žydų skautų judėjimas skaičiavo virš tūkstančio narių. Po Holokausto žydų skautų organizacijos Lietuvoje buvo sunaikintos. Todėl pirmasis žydų skautų Šabas miške buvo ypatingas. Atsikuriančios organizacijos siekis būti atviru judėjimu visiems nuo religingų iki visai netikinčių, žydams ir ne žydams norintiems dalyvauti žydų skautų veiklose. Svarbiausias tikslas išlaikyti minimalų reikalingą standartą, kad stovyklose galėtų dalyvauti religingi žydų vaikai. Todėl stovykloje didelis dėmesys buvo skiriamas žydų religinei tradicijai, maldai, veikė košerinė virtuvė, Šabo metu buvo laikomasi visų reikalavimų.

Vaikai daugeliu atvejų pirmą kartą patyrė gyvenimo gamtoje iššūkius – statė ir miegojo palapinėse, rentė iš medienos stalus, kepė skautišką duoną ant laužo, kepė chalą lauko pečiuje, ėjo į naktinį žygį.

Šabo uždarymo ceremonijoje dalyvavo Fania Brancovska, kuri dar prieš 85 metus tapo skautiškos organizacijos „Bin“ veikusios Vilniuje nare. „Sesė Fania“, kaip ją vadino susirinkę skautai, dalinosi savo skautavimo patirtimi ir istorijomis apie tai, kuo užsiėmė žydų skautai prieš karą ir nacių okupacijos metais. Faniai Brancovskai buvo įteiktas Lietuvos skautijos reprezentacinis kaklaraištis.

Lietuvos žydų bendruomenės Pirmininkė Faina Kukliansky dalyvavusi skautų stovykloje pasveikino visus dalyvius, pasidžiaugė jų aktyvumu ir palinkėjo skautų organizacijai ilgų metų drauge, stiprinant bendruomenę.

Pirmoji „Šabas miške“ stovykla įvyko bendradarbiaujant Lietuvos žydų bendruomenei, Tarptautiniam žydų skautų forumui, Lietuvos skautijai, Lietuvos Lenkų Harcerių Skautų Sąjunga. Esame dėkingi visiems regioninių bendruomenių pirmininkams už malonų bendradarbiavimą sudarant galimybę vaikams dalyvauti šioje stovykloje.

Vaikai daugeliu atvejų pirmą kartą patyrė gyvenimo gamtoje iššūkius – statė ir miegojo palapinėse, rentė iš medienos stalus, kepė skautišką duoną ant laužo, kepė chalą lauko krosnyje, ėjo į naktinį žygį.

Šabo uždarymo ceremonijoje dalyvavo Fania Brancovska, kuri dar prieš 85 metus tapo skautiškos organizacijos „Bin“ veikusios Vilniuje nare. „Sesė Fania“, kaip ją vadino susirinkę skautai, dalinosi savo skautavimo patirtimi ir istorijomis apie tai kuo užsiėmė žydų skautai prieš karą ir nacių okupacijos metais. Faniai Brancovskai buvo įteiktas Lietuvos skautijos reprezentacinis kaklaraištis.

Skaityti plačiau
LŽB ieško buhalterio (-ės)

LŽB ieško buhalterio (-ės)

Darbo vieta
Vilnius
Darbo aprašymas
• Pirkimų apskaita;
• Mokėjimų vykdymas, kontrolė ir apskaita;
• Avansinių apyskaitų ruošimas ir apskaita;
• Darbo užmokesčio apskaita;
• Ilgalaiko turto apskaita;
• Įsakymų ruošimas;
• Atliekamų ūkinių operacijų kontrolė;
• Savalaikis ataskaitų rengimas;
• Kitų vyr.buhalterio deleguotų užduočių vykdymas.
Reikalavimai
• Išsilavinimas buhalterijos, apskaitos, finansų srityje;
• Ne mažiau kaip 2 m. darbo patirtis;
• Domėjimasis teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę ir mokestinę apskaitą;
• Puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai, ypač Microsoft Excel programos žinios;
• Puikūs lietuvių kalbos įgūdžiai;
• Atvirumas naujovėms ir pokyčiams; greita orientacija; gebėjimas laikytis atskaitomybės
terminų;
• Atsakingumas, kruopštumas, lankstumas, geranoriškumas, iniciatyvumas;
• Organizaciniai sugebėjimai, greita orientacija, gebėjimas dirbti komandoje;
• Gebėjimas dirbti buhalterine apskaitos programa Agnum;
• Lojalumas labdaringai veiklai bei žydų tradicijoms.
Naudingi įgūdžiai
• Patirtis dirbant ne pelno siekiančiose organizacijose;
• Rusų kalbos žinios;
• Gebėjimas dirbti savarankiškai, operatyviai spręsti iškilusius klausimus.
Mes jums siūlome
• Visas socialines garantijas ir laiku mokamą atlyginimą;
• Darbo vietą Vilniaus centre;
• Jokios monotonijos darbe;
• Papildomas laisvas dienas per tradicines žydų šventes.
Atlyginimas
• Derybų klausimas
Savo CV siųsti iki 2018 m. rugsėjo 7 d. asta@lzb.lt