LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimas su Roš Hašana – Naujaisiais žydų metais 5779

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimas su Roš Hašana – Naujaisiais žydų metais 5779

Artėjant didžiosioms judėjų šventėms, džiaugiuosi galėdama su Jumis pasidalinti svarbiausiomis Lietuvos žydų bendruomenės naujienomis. Lietuvos žydų bendruomenė kasdienis gyvenimas pilnas iššūkių, tačiau kasmet augame, stiprėjame, jaučiame vis didesnį visuomeninį ir politinį palaikymą. Susidomėjimas žydų kultūra taip pat neblėsta – ta liudija Lietuvoje vykstantys Europos žydų kultūros dienos renginiai, kurių programa kiekvienais metais tampa vis turtingesnė.  Labai vertinu tai, kad prie Lietuvos žydų bendruomenės oficialiai prisijungė per 1500 žydų išeivių iš Lietuvos vienijanti Litvakų asociacija Izraelyje vadovaujama Arie Ben-Ari Grodzensky . Žydų vienybė –  didžiausias siekis tautinio atgimimo 30-metį šiemet švenčiančiai Lietuvos žydų bendruomenei.

Regioninių žydų bendruomenių  ir žydų organizacijų aktyvaus darbo dėka Lietuvoje neblėsta žydiškosios vertybės. Auga jaunoji žydų karta, kuriai galime patikėti savo istoriją ir savo ateitį. Ilgai brandinome įdėją atgaivinti Lietuvos žydų skautų tradiciją ir šiemet pagaliau pavyko ją paversti realybe bendradarbiaujant su Prancūzijos žydų skautais ir Lietuvos skautija. Lietuvos žydų skautijos dalimi buvo ir Vilniaus geto kalinė bei pogrindžio pasipriešinimo judėjimo dalyvė Fania Brancovskaja bei buvusi Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkė, jidiš kalbos tyrinėtoja Bliuma Kac. Nors išlikusi žydų bendruomenė Lietuvoje nėra gausi, įrodėme, jog esame pajėgūs tęsti senas tradicijas ir kurti naujas.

Skaityti plačiau

Kaune Lietuvos sporto muziejuje paminėta Laisvės diena

2018 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos sporto muziejaus Didžioji ekspozicijų salė skendėjo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos narių bei nusipelniusių Lietuvai olimpiečių, sporto veteranų, sporto mokslo žmonių gausa. Čia vyko tradicinis renginys, skirtas Laisvės dienai paminėti. Renginys prasidėjo Lietuvos himnu, o po jo maldos žodžiais į minėjimo dalyvius kreipėsi Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas, šaulys, dr. Paulius Saulius Bytautas OFM. Vėliau minėjimo dalyvius sveikino Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas, LR Seimo narys Gediminas Vasiliauskas, Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai dr. Jonas Koryzna ir Gediminas Žukauskas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras dr. Leonas Milčius, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas bei Kauno ukrainiečių bendrijos pirmininkas Nikolajus Denisenko.

Skaityti plačiau
Paroda, skirta poetui Avromui Suckeveriui

Paroda, skirta poetui Avromui Suckeveriui

Pirmąją rudens savaitę Lietuvoje vyko Europos žydų kultūros dienos. Šia proga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centras surengė parodą „Žaibo prisiminimas“, kuri skirta poetui Avromui Suckeveriui. Pirmų publikuotų Vilniaus geto memuarų autorius ir antinacistinio pasipriešinimo dalyvis prisidėjo prie žydiško Vilniaus klestėjimo ir liudijo jo žūtį įamžindamas tai mūsų atmintyje.

Parodos atidarymo renginyje susirinkusius pasveikino Izraelio valstybės ambasadorius Amir Maimon ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Pirmininkė Faina Kukliansky.

Renginyje dalyvavo A. Suckeverio anūkė Hadas Calderon.

Ketvirtadienį Vilniaus rotušėje bus pristatytos idėjos, kaip įamžinti Vilniaus Didžiąją sinagogą

Šios idėjos gimė tarptautinėse studentų dirbtuvėse, kuriose drauge dirbo akademinis jaunimas, profesoriai, praktikuojantys paveldosaugos, urbanistikos, architektūros, komunikacijos, muziejininkystės specialistai iš Lietuvos kartu su kolegomis iš Izraelio, Lenkijos, Latvijos, Švedijos, Vokietijos, Ukrainos. Pristatyme bus kalbama apie sinagogos įpaveldinimo idėjas, naujos kultūros erdvės pavadinimą, archeologijos pateikimą, veiklų spektrą, architektūrinę idėjos išraišką. Mūrinė renesanso-baroko stiliaus Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII amžiuje iki tol čia stovėjusios medinės sinagogos vietoje. Vilniaus Didžioji sinagoga buvo vienas iš svarbiausių žydų centrų nuo XVI amžiaus pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo.

Skaityti plačiau

Ansamblis “Amerikos virtuozai” kviečia į koncertą Kaune

VDU Katalikų teologijos fakulteto Didžioji aula (Gimnazijos g. 7)

2018 m. rugsėjo 10 d. 17.30 val.

KONCERTAS SKIRTAS

ŽYDŲ GELBĖTOJO JONO PAULAVIČIAUS

120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS

ANSAMBLIS AMERIKOS VIRTUOZAI:

Emmanuel Borowsky (smuikas), Cecylia Barczyk (violončelė),

Elizabeth Borowsky (fortepijonas), Charles Borowsky (balsas ir lūpinė armonikėlė)

Dalyvauja Borisas Traubas (smuikas)

PROGRAMOJE: 

Skaityti plačiau
Panevėžio žydų bendruomenė aplankė Holokausto vietas Rygoje

Panevėžio žydų bendruomenė aplankė Holokausto vietas Rygoje

Saulėtą rugsėjo 2-osios rytą Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai, minėdami Holokaustą išvyko į kaimyninės šalies sostinę – Rygą. Kelionės tikslas – daugiau sužinoti apie Holokausto vietas Latvijoje. Praėjusiais metais bendruomenė lankėsi Daugpilyje, Salaspils memorialiniame ansamblyje, kur per Antrąjį pasaulinį karą naciai įkūrė koncentracijos stovyklą. Su širdgėla apžiūrėjome baraką, kuriame buvo kankinami vaikai, su jais buvo atliekami medicininiai eksperimentai. Taip pat bendruomenės nariai lankėsi geto muziejaus teritorijoje, kur Latvijos žydai leido savo paskutinias gyvenimo dienas prieš sušaudymą.

Prieš karą didelę Latvijos gyventojų dalį sudarė žydai. Įžengus naciams į Latviją, prasidėjo žydų pogromas: tyčiojimasis, grobimai, žudymai. Kiek vėliau prasidėjo masinis žydų gyventojų naikinimas. Latvijoje (pagal Neeilinės komisijos nacių nusikaltimams tirti duomenis) ištyrus kapavietes suskaičiuota, kad sušaudyta didžioji dalis ten gyvenusių žydų. Per Antrąjį pasaulinį karą Latvijos žydus ištiko toks pat žiaurus likimas, kaip ir Lietuvoje.

Latvijos teritorijoje iki išvadavimo nuo nacių momento, skirtingais duomenimis, išgyveno 300-1000 žydų. Dauguma jų išgyveno dėka Latvijos gelbėtojų. Išgyvenusių Holokaustą Latvijoje, liko apie 200. Jiems gyvybę išgelbėjo rizikavę savo gyvybėmis latviai, slėpę juos namuose. Izraelio Katastrofų ir didvyriškumo institutas Jad Vashem nuo 2011 m. sausio 1 d. 129-iems Latvijos gyventojams suteikė „Pasaulio teisuolių“ apdovanojimus. Pats žymiausias Latvijos „teisuolis“ yra p. Janis Lipke, kuris kartu su žmona Johanna išgelbėjo 56 žydus.

Ekskursijos metu gidas supažindino su miesto istorinėmis vietomis, papasakojo apie tragišką Latvijos žydų likimą, Latvijos getą.

Skaityti plačiau
Rugsėjo 4 d. Vilniaus choralinėje sinagogoje įvyko naujojo Toros ritinio rašymo ceremonija

Rugsėjo 4 d. Vilniaus choralinėje sinagogoje įvyko naujojo Toros ritinio rašymo ceremonija

Rugsėjo 4 d.  Vilniaus choralinėje sinagogoje įvyko naujojo Toros ritinio rašymo ceremonija, kurią inicijavo sinagogos rabinas Sholom Ber Krinsky. Tai istorinis įvykis. Pirmą kartą pokario Lietuvoje judėjai rašė savo „litvakiškos kilmės“ Toros ritinį.

Specialūs kaligrafijos specialistai (soferiai) ant specialaus  pergamento ranka su specialiomis plunksnomis bei rašalu kartu su Lietuvos žydų bendruomenių nariais rašė naująją Torą. Tai šimtus metų judėjų nekintančios tradicijos tąsa.

Absoliuti dauguma tai matys ir darys pirmą kartą, nes po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Tora rašoma pirmą kartą .

Visi žydai – vyrai, moterys ir vaikai galėjo dalyvauti šioje istorinėje šventėje .

Vilniaus choralinė sinagoga, kuriai šiais metais sueina 115 metų – gauną unikalią sakralinę dovaną.

Šmuel Levin, Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas

Klausimai ir atsakymai dėl istorinės ceremonijos, rašant naują TORĄ

 

Ką reikia žinoti apie rytdienos, rugsėjo 4d.  istorinę ceremoniją, rašant naujos Toros ritinį.

1.Ką mes rytoj švęsime?

Unikalią naujos Toros ritinio rašymo pradžią ! Pirmą kartą pokario Lietuvoje !

Naują Tora rašo specialius, kaligrafijos mokslus baigęs Soferis (rašantis Torą) – ant specialaus pergamento, ypatinga plunksna ir ypatingu rašalu. Visos Toros rašymas užtrunka apie metus.

2. Kas gali dalyvauti šioje istorinėje šventėje?

Visi žydai – vyrai, moterys ir vaikai.

3. Kaip galima dalyvauti šioje šventėje?

Atvažiuokite į Vilniaus choralinę sinagogą RYTOJ (antradienis, rugsėjo 4 d. 18:30 v.)

4. Kiek kainuoja dalyvavimas ceremonijoje?

Dalyvavimas nemokamas.

5. Kaip vyks ceremonija?

Kiekvienas gali individualiai arba su šeima prisijungti prie Soferio ir parašyti raidę ant naujos Toros ritinio.

Unikalus atminimo dokumentas apie šį įvykį: Soferis parašys Jūsų vardą ant Jums skirto pergamento. Pasiimkite jį į namus ir išsaugokite !

6, Kas bus su Tora, kai ji bus parašyta?

Ją naudosimės Vilniaus choralinėje sinagogoje, kaip pirma litvakiška Tora!

Rugpjūčio 31-os Šabatas LŽB su Teatro ir kino aktoriumi Mariumi Repšiu (Cohenu)

Rugpjūčio 31-os Šabatas LŽB su Teatro ir kino aktoriumi Mariumi Repšiu (Cohenu)

Ką reiškia Cohenas? Spėliojo daugelis susirinkusių į susitikimą su jaunu ir žinomu aktoriumi Mariumi Repšiu, kuriam rugsėjo 1d. suėjo 34-eri. Susitikimas vyko su Šabato žvakėmis Jašos Heifetzo salėje, pokalbį vedė LŽB vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas.


„Aš norėjau susigrąžinti tėvo pavardę Cohenas, kurios netekau vaikystėje, bet nuėjęs į Teisingumo ministeriją, sužinojau, kad to padaryti negaliu, nes bus sunku įrodyti, po to, kai tėvas mirė Izraelyje“,- pradėjo pasakojimą apie savo gyvenimą Marius Repšys, patraukęs publiką atvirumu. Mariaus Repšio tėvas – žydas, mama – turinti totorės ir rusės maišytą tautybę. Kai Mariui buvo 8-eri, mama nusprendė, kad jam geriau pasikeisti pavardę, būti lietuviu ne žydu, nes „rusus ir žydus visi puola”. Mama su tėvu Michailu Cohenu išsiskyrė, kai Mariui buvo 4-eri. Apie tėvo žydiškumą Marius sužinojo, sulaukęs 7-erių.

Po 20 metų jis aplankė tėvą Izraelyje gimtadienio proga ir nuvežė dovanų savo vaikystės nuotraukų albumą. “Tėvas susijaudino, apsiverkė, bet kitą dieną ant albumo stovėjo peleninė”, – liūdnai pasakojo Marius. Antrą kartą į Izraelį jis nuvyko į tėvo laidotuves.

Renaldas Vaisbrodas priminė Mariui, kad tautybės keitimas sovietmečiu buvo neretas atvejis, kai tėvai norėdavo apsaugoti savo vaikus nuo patyčių.

Pastaruoju metu M.Repšys skaito knygas apie žydus. Jis sakė, kad iš visų perskaitytų, jam labiausiai patiko „Berniukas su smuiku“, kurios leidimą parėmė GVF. Aktorius mėgsta repuoti, žaisti šachmatais, nes jam šis žaidimas yra azartiškas.


Susitikime dalyvavęs Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas paragino Marių dar kartą kreiptis dėl tėvo pavardės susigrąžinimo, pastebėjęs jo žydiškas akis, siūlė skaityti Grigorijaus Kanovičiaus knygas, kurios padės sužinoti ir suprasti lietuvių ir žydų santykius, kas įvyko per Holokaustą. M.Jakobas pakvietė aktorių susitikti su jo vadovaujamos gimnazijos vyresniųjų klasių moksleiviais, papasakoti apie savo vaidmenis ir repuoti drauge.

Vilniaus religinės bendruomenės vadovas Simas Levinas pakvietė ateiti į Viniaus Choralinę sinagogą.

Aktoriui Repšiui labiausiai patinka, kai jis vaidindamas, gali ir improvizuoti. Sunkiausias vaidmuo ilgam išliko atminty – J.Marcinkevičiaus spektaklyje „Katedra“ – Lauryno vaidmuo, kurį aktorius vadina patosišku, sunkiu ir įdomiu.

Į susitikimą susirinkusių daugumai patiko spektaklis „Išvarymas“, Marius kūrė Vandalo vaidmenį, spektaklis patiko jam ir publikai. Be to aktoriui šis vaidmuo daug reiškia, nes sėkmingas karjeros šuolis prasidėjo nuo Vandalo. Šį vaidmenį Marius išsikovojo pats, nes pradžioje jam buvo siūlytas kitas mažesnis, bet aktorinė sėkmė lėmė tolesnius gerus pasiūlymus vaidinti teatre ir filmuotis.

Šiuo metu Marius Repšys rašo knygą „Heraklis“, kurioje pasakoja apie psichikos ligą – dvipolį, nuotaikų sutrikimą. Nors psichikos ligomis serga daugybė žmonių, jie dažniausiai tai slepia ir neigia. Marius gydėsi, pasveiko ir apie tai dabar rašo su baime, nes abejoja, ar jį supras skaitytojai ir kolegos. Knyga turėtų pasirodyti būsimoje knygų mugėje.

Jūsų pagalbos reikia sunkiai besiverčiančiai LŽB globojamai šeimai

Mieli Bendruomenės Nariai,

Šiandien kreipiamės į Jus pagalbos, kuri reikalinga sunkiai besiverčiančiai LŽB Socialinių programų departamento globojamai vienišai mamai, auginančiai 4 vaikus.

Šeima neturi kompiuterio, kuris labai reikalingas vaikams pamokoms ruošti. Taip pat šeima gyvena be televizoriaus (pasižiūrėti žinių šeima keliauja pas kaimynus), o skalbimo mašina, nors ir puikiai prižiūrima, skaičiuoja jau 13-tus metus. Keturių vaikų mama dėl to labai pergyvena, nes staigiai jos netekus, neaišku kur teks skalbti drabužius ir patalynę,

kadangi šeima gyvena sename name, be miesto komunikacijų.

Jeigu Jūs galite, ar pažįstate ką nors, kas galėtų ir norėtų pagelbėti šiai šeimai – padovanoti naudotą arba naują kompiuterį, televizorių ar skalbimo mašiną, maloniai prašome susisiekti su LŽB Socialinių programų departamento “Paramos šeimoms” programų koordinatore, telefonu: 8652 13 146 arba el. paštu: rasheles@sc.lzb.lt.

Esame nepaprastai dėkingi už Jūsų aktyvumą ir paramą.

Nei vienas geras darbas nelieka nepastebėtas!

Sugiharos savaitė Kauną pripildys japoniškos kultūros

Rugsėjo 3-9 dienomis vyksiančio Sugiharos savaitės renginių ciklo programoje – koncertai, simpoziumas, filmų peržiūros, viešos paskaitos, kūrybinės dirbtuvės ir kiti išskirtiniai renginiai. Jų metu kauniečiai galės daugiau sužinoti apie rytų kultūrą bei Kauno ir Japonijos draugystę.

Sugiharos savaitės renginiai startuos jau kitą pirmadienį, rugsėjo 3 dieną. Šventę pradės atidarymo koncertas „Improvizacinė muzika“. Kauno valstybinės filharmonijos scenoje pasirodys atlikėjai iš Japonijos ir Lietuvos.

Rugsėjo 5 dieną  „Sugiharos savaitės“ programoje – neeilinis renginys – Kaune vyksiantis tarptautinis simpoziumas „Diplomatai, gelbėję žydų gyvybes“. Į renginį VDU mažojoje salėje rinksis atstovai iš viso pasaulio. Pranešimus čia skaitys svečiai iš Izraelio, Japonijos, JAV, Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos.

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyriaus informacija

 

Skaityti plačiau